Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties atsisakyti priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą skolininkui A. K. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininko A. K. skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 29 straipsnis nustato bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). CPK 32 str. įtvirtinta galimybė šalims rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Ši teisės norma įgyvendina ginčo šalių autonomijos principą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik tiek, kiek jis pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos paskolos sutarties 11. 14 punkto matyti, kad šalys pakeitė bendrąjį teismingumą, t. y. susitarė, jog ginčai bus nagrinėjami Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba, paskolos davėjo pasirinkimu, paskolos gavėjo gyvenamosios vietos apylinkės teisme. Imperatyvo nekeisti rūšinio ir išimtinio teismingumo šalys nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir atsisakė priimti pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą konstatavęs, jog sutarties sąlyga dėl teismingumo yra nesąžininga. Kilus ginčui vertinant sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo, teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu vartojimo teisinių santykių aspektu. Pagal CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintą bendrąjį sąžiningumo kontrolės kriterijų individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Ar vartojimo sutarties sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, teismas turi spręsti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į orientacinius požymius, nustatytus CK 6.188 str. 2 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo nebuvo vertinama pagal orientacinius požymius, nustatytus CK 6.188 str. 2 d., o pareiškimo priėmimo metu įvertinti sutarties sąlygos sąžiningumą, dar neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių, nėra įmanoma (CK 6.188 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Vienas iš pagrindų, kuriais remiasi sutarčių teisė, yra civilinių teisinių santykių subjektų elgesio laisvė. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų laisvę laisvai spręsti, ar sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutarties laisvės principas taip pat apima šalies teisę pasirinkti ir sudaryti sutartį labiausiai atitinkančią jos interesus, todėl skolininkui laisva valia sudarius sutartį, jo teisės negali būti absoliutinamos.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, skolininkas kaip vartotojas jokių nepatogumų ar suvaržymų nepatirs. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo proceso esmė – greitai ir su nedidelėmis sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Šia supaprastinto teisminio nagrinėjimo procedūra siekiama kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), o teismo darbas šiame procese pagreitinamas tiriant tik formalųjį bylos aspektą – ar pareiškimas atitinka formaliuosius įstatymo reikalavimus, visą procesą vedant rašytiniu būdu ir naudojant standartizuotas formas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teismo įsakymo išdavimo procedūrą, įstatyme numatyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai bei teismo pranešimas skolininkui turi būti įteikiami asmeniškai, siekiant išsiaiškinti jo poziciją dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų (CPK 438 str.). Taigi teismo įsakymas priimamas rašytinio proceso tvarka, jis privalo būti įteiktas skolininkui asmeniškai, todėl nagrinėjant XXIII skyriuje nustatyta tvarka ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, jos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme jokių neigiamų pasekmių skolininkui nesukels. Tolimesnio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad byla neteisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais yra galimybė civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnis). Klaipėdos miesto apylinkės teismas pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavęs, kad byla jam neteisminga, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pažeidė kreditorės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimo skolininkui A. K. dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.