- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-395-891/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00400-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas D. L. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24833-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24833-2024 D. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 900 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams ir draudimas 14 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 25 d. 11.00 val. Švenčionių r. sav., krašto kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 87 km vairavo transporto priemonę – automobilį HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,26 promilių (įvertinus paklaidą – 1,24 promilių) neblaivumas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 23 d. nutartimi D. L. skundą dėl minėto Institucijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo pakeitimo atmetė ir šį nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. L. paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. D. L. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams su draudimu 14 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu D. L. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4. D. L. teigimu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Jam buvo nustatytas lengvas 1.26 (1.24 po paklaidos) promilių neblaivumas, vairuodamas jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, jis buvo sustabdytas ne dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, kurio metu nebuvo nustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti, neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo neneigė, policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus dėl nusižengimo padarymo aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo ar nusikalstamų veikų, turi virš 28 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones jam niekada nebuvo atimta, visada atsakingai naudojosi suteikta vairavimo teise, šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms, nesijaučiant neblaiviam, neįvertinus iš vakaro vartoto alkoholio poveikio organizmui, tai yra dėl neatsargumo. Dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms, jis išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Jis yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, mažamečiu vaiku, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai.
5. D. L. skunde pažymi, kad nuo 2003 metų pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini). Nuvykimui į darbo vietą yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 5 kilometrus. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas ir pareigingas darbuotojas. Nerimauja dėl galimo darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiu vaiku, šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti galimai netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų ir jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (UAB „L. l.“ yra sudaręs automobilio paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems.
Žemesnės instancijos teismas
6. Taip pat akcentuoja, kad augina mažametį vaiką B. Š., ji lanko Vilniaus darželį-mokyklą „(duomenys neskelbtini)“ 4 klasę ir šokių treniruotes „(duomenys neskelbtini)“, teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečio vaiko saugų patekimą į mokymo įstaigą ir treniruotes. Taip pat teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus teta A. L., nuvežti ją pas gydytojus, taip pat pasirūpinti jos buitimi ir pan., nes daugiau asmenų, kurie rūpintųsi teta, nėra. D. L. vertinimu, ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems.
7. D. L. įsitikinimu, paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Be to, siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
8. Apeliaciniame skunde D. L. taip pat gausiai cituoja teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teigia, kad remiantis ja bei nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, šiuo atveju ją norima realizuoti formaliai. Teisingumo samprata suponuoja ne nominalų teismo ir Vyriausiojo policijos komisariato vykdomą teisingumą ir ne išorinę vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Cituodamas teismų nutartis analogiškos kategorijos bylose, kuriose buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, D. L. teigia, kad šiuo atveju taip pat egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti šias nuostatas.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir D. L. skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties nebuvo pateikta jokių esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir už tai jam skirtos 900 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tai yra iš esmės prašoma nustatyti trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo terminus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už D. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (šiuo atveju – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (ne mažiau nei 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)), padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, pirmuoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antruoju – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Šiuo atveju, D. L. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas mažesnis nei vidurkis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 8 mėnesiai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 14 mėnesių (1 metams 2 mėnesiams), t. y. taip pat trumpesniam nei įstatymo nustatytas vidurkis terminui. D. L. šiuo atveju prašo paskirti jam ne minimalius, bet trumpesnius nei įstatyme numatyti minimalūs administracinio poveikio priemonės terminus. Todėl tokio prašymo tenkinimas reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Taigi, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.
14. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių D. L. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas leidžiamą normą viršijo trigubai, krašto kelyje, kur pakankamai intensyvus eismas, be to, vasarą, sekmadienį, dienos metu, kai eismas tuo keliu yra dar intensyvesnis, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau, kaip minėta, tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek iš esmės analogiškai skunde apygardos teismui nurodytos aplinkybės, kurios, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo įvertintos ne klaidingai, nelaikytinos D. L. atsakomybę ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1–4 dalys). Nors, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, padarytas nusižengimas niekam ir nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų (D. L., vairuodamas automobilį, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, buvo sustabdytas policijos priemonių (reido) metu), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad D. L. padarė grubų administracinį nusižengimą, už kurį Institucija jam skyrė beveik minimalią sankcijoje numatytą baudą ir gana artimą minimaliai trukmei administracinio poveikio priemonę.
16. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo, pagrįstai atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, o būtent į tai, kad D. L. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 1,36 (po paklaidos – 1,34) promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 1,26 (po paklaidos – 1,24) promilių neblaivumas (b. l. 40) viršija įstatyme nustatytą minimalią ribą daugiau nei tris kartus. Nors skunde D. L. teigia, kad jis nesijautė neblaivus, pažymėtina, kad D. L. nustatytas neblaivumas yra artimesnis vidutiniam girtumo laipsniui, kurį nustačius asmeniui jau kyla nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Be to, pažeidėjo neblaivumo nustatymo akte (b. l. 41) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius D. L. vairuotą automobilį, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Apeliaciniame skunde D. L. nurodytos aplinkybės, kad jis sąžiningai suklydo vertindamas savo būseną, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant pasirūpinti savo mažamečiu vaiku – nuvežti dukrą į mokyklą ir treniruotes, savo pensinio amžiaus teta – nuvežti ją į gydymo įstaigas, pasirūpinti jos buitimi, maistu, vaistais ir pan., taip pat dėl darbinių funkcijų atlikimo (dėl nuvykimo į darbą) – tai yra šeimyniniai ir darbiniai interesai nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios ar išskirtinės aplinkybės, todėl ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl taip pat nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis ir tai, jog apeliantas, kaip teigiama skunde, netekęs teisės vairuoti, gali netekti darbo ir dėl to, netekęs pajamų, negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų (yra sudaręs automobilio paskolos sutartį) bei pasirūpinti savo šeima ir artimaisiais. Apeliantas, prieš darydamas minimą teisės pažeidimą, turėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodo ir pats apeliantas, jo dirbamas darbas (dirba finansininku Vilniaus miesto savivaldybėje) nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu ir teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas tik apsunkina jam nuvykimą ir parvykimą iš darbo, kas, be kita ko, apeliantui gyvenant ir dirbant Vilniaus mieste, gali būti lengvai išsprendžiama viešojo transporto pagalba. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 43), sprendimas sustabdyti D. L. teisę vairuoti transporto priemones buvo priimtas dar 2024 m. rugpjūčio 25 d., tai yra jis negali vairuoti transporto priemonių jau daugiau nei tris mėnesius, tačiau šiuo metu vis dar turi darbą ir sugeba pasirūpinti šeima ir artimaisiais (mažamete dukra ir teta), net ir negalėdamas vairuoti transporto priemonių.
17. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nevertino D. L. apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, jog alkoholį jis vartojo iš vakaro, automobilį vairavo tik kitos dienos 11 val., nesant jokių išorinių neblaivumo požymių, nesijausdamas neblaivus, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, taip pat tai, kad padarydamas administracinį nusižengimą, jis nepadarė kitų KET pažeidimų, dėl jo veiksmų nekilo žala ir kt., pažymėtina, kad įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja ne su konkrečiomis asmens neteisėtą elgesį sąlygojusiomis aplinkybėmis, nusižengimo padarymo metu buvusiomis oro sąlygomis, kilusiomis pasekmėmis ir pan., bet su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi. Visuotinai žinoma, kad neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo reakcija būna sulėtėjusi, aplinkos suvokimas iškreiptas, o tai, atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai, dažnai turi lemiamą įtaką kilsiantiems padariniams ir jų sunkumui. Tuo pačiu, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, norėdamas vairuoti transporto priemonę kitos dienos pirmoje pusėje bei žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro, turėjo įvertinti šią aplinkybę ir įsitikinti, pasikliaudamas ne išimtinai subjektyviu savo organizmo būsenos vertinimu, kad jau gali vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nepažeisdamas KET. Tai, kad apeliantas, išvakarėse vartojęs alkoholį, kitos dienos pirmoje pusėje priėmė sprendimą vairuoti automobilį, prieš tai nepasitikrinęs savo neblaivumo alkotesterio pagalba ar kitais būdais, kurie objektyviai nustato asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, vietoje to pasitikėjo savo subjektyviu suvokimu, kad jau yra išblaivėjęs, rodo, kad jo padarytas nusižengimas, priešingai, nei teigiama skunde, buvo tyčinis. Tokią išvadą dar labiau sustiprina ir pakankamai didelis apeliantui nustatytas neblaivumas.
18. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino ir tokias D. L. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas darbdavio, šeimoje auga mažametė, jis padeda garbaus amžiaus tetai, nusižengimą padarė turėdamas teisę vairuoti, per pastaruosius penkerius metus nebuvo baustas už tokio paties pobūdžio administracinius nusižengimus, gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Vis tik, kaip ir apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas švelninti D. L. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors D. L. anksčiau ir nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, tai yra už vairavimą esant neblaiviam, vis tik, iš Administracinių nusižengimų registro pažymos (b. l. 22–26) matyti, kad anksčiau jis ne vieną kartą baustas už KET pažeidimus. Nors anksčiau jo padaryti KET pažeidimai ir nebuvo tokie šiurkštūs, jam skirtas baudas jis yra sumokėjęs, vis tik ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, D. L. charakterizuoja neigiamai. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą D. L. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tai yra nepraėjus vieneriems metams nuo administracinių nurodymų įvykdymo dienos, o tai rodo, kad jis nėra itin pavyzdingas ir atsakingas vairuotojas.
19. Apeliaciniame skunde gana gausiai nurodomi konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tai yra buvo sutrumpinti įstatyme numatyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir (ar) draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai, taip siekiant iliustruoti, kad D. L. paskirta administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad daugumoje apelianto nurodomų procesinių sprendimų asmenims buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis nei nagrinėjamu atveju, daugeliu atveju – netgi žymiai mažesnis, tai yra tik nežymiai viršijantis leistiną neblaivumo ribą, todėl jau vien ši aplinkybė parodo, jog nurodytų procesinių sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra analogiškos šioje byloje nustatytam nusižengimui. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) individualizuojama atsižvelgiant į konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, be to, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant panašioms aplinkybėms, teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę ar jų neskirti. Nagrinėjamu atveju D. L. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantui Institucijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24833-2024 paskirtos nubaudimo priemonės (nuobauda ir administracinio poveikio priemonė) yra per griežtos, neproporcingos ir neteisingos.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino Institucijos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui parinktų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagrįstumą, todėl teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti D. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo. Keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.