- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2YT-819-670/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- A. R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. R. K. prašo atnaujinti terminą 1994 m. spalio 18 d. mirusio dėdės J. Z. palikimui priimti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad 1999 m. birželio 23 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu jos tėvui J. Z. buvo atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo C. Z. turėtą žemę, t. y. pareiškėjos tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į 566/1132 dalį (5,66 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o jos mama B. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-167-523/2007 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą tėvų palikimą. 2020 m. pabaigoje pareiškėja sužinojo, kad tuo metu kai jos tėvui J. Z. buvo atkurta nuosavybė į minėtą dalį žemės sklypo, kartu buvo atkurta nuosavybės teisė ir mirusiam pareiškėjos dėdei, t. y. jos mirusio tėvo broliui J. Z., pastarajam (po jo mirties praėjus 5 metams) 1999 m. birželio 23 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu taip pat buvo atkurta nuosavybės teisė į jo mirusio tėvo C. Z. turėtą žemę. Pareiškėjos tėvo broliui J. Z. po mirties buvo atkurta nuosavybės teisė į 566/1132 dalį (5,66 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Po J. Z. mirties 1994 m. spalio 18 d. dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes mirusysis vaikų neturėjo, o Valstybės įmonėje Registrų centras Nekilnojamojo turto registre J. Z. atkurta minėta žemės sklypo dalis iki šiol registruota jo vardu. J. Z. palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso normos, kurio 587 straipsnyje buvo numatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti. Šešių mėnesių terminas J. Z. palikimui priimti baigėsi 1995 m. balandžio 18 d. Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjos elgesio, bet dėl objektyvių (svarbių) priežasčių, nes pareiškėja nežinojo, kad jos dėdei J. Z. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, nes jos tėvas apie tai niekada nekalbėjo, o 2020 m. pabaigoje atsitiktinai sužinojusi šią aplinkybę nedelsdama kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau-Taisyklės), valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal taisyklių nuostatas vykdo Valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. Z. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymu nustatytą terminą J. Z. palikimui priimti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
Byla išnagrinėta pagal palikimo turto buvimo vietą, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymai nustatyta, kad pareiškėjos A. R. K. (Zdanavičiūtės) tėvai yra J. Z. ir B. Z.; (duomenys neskelbtini). santuokos sudarymo įrašas, kad pareiškėja sudarė santuoką su V. K.; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1994 m. birželio 3 d. archyvo pažymėjimas, kad Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas C. ir P. Z. sūnus J., gimęs (duomenys neskelbtini); Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-167-523/2007 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. R. K. po tėvo J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos B. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą; iš mirties liudijimo nustatyta, kad J. Z. mirė (duomenys neskelbtini); Tauragės apskrities 1999 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 94-10113 J. Z. atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo C. Z. turėtą žemę, t. y. atkurta nuosavybės teisė į 566/1132 dalį (5,66 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Byloje teismo prašoma atnaujinti pareiškėjai A. R. K. terminą 1994 m. spalio 18 d. mirusio dėdės J. Z. palikimui priimti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Palikimo atsiradimo metu 1996 m. galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. CK 588 straipsnis numatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus tam terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.).
Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Šiuo atveju terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjo elgesio, bet dėl objektyvių priežasčių, kadangi pareiškėja nežinojo, kad jos dėdei J. Z. po jo mirties buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, o apie atkurtą nuosavybės teisę pareiškėjai niekas niekada neminėjo. Be to, pareiškėja dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad mirusiam asmeniui apskritai gali būti atkurta nuosavybės teisė, todėl šia aplinkybe niekada nesidomėjo.
Teismas byloje nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir jų atstovui nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia kad pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, nes ji nežinojo, kad jos dėdei buvo atkurta nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui, atsiradusiam po J. Z. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjai A. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio dėdės J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.