- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-19007-1107/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11711-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- B. K., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. T., R. Š.
- Advokatai
- Aušra Pilionė
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. T., R. Š. ir B. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja patikslintu pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T., priėmė palikėjos G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Patikslintame pareiškime (el. b. l. 40-43) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė G. T.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis K. T.. Po G. T. mirties, jos visas turėtas ir valdytas turtas buvo faktiškai valdomas jau mirusio pareiškėjos senelio K. T., šis faktas nebuvo juridiškai įregistruotas VĮ Registrų centre. Mirus močiutei nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, o apie tai, kad senelis nesusitvarkė palikimo tapo žinoma tik po senelio mirties kreipiantis pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. K. T. priėmė savo žmonos G. T. palikimą, perėmė visą jos užgyventą turtą (daiktus, kartu įgytus buities prietaisus, nekilnojamąjį turtą), valdydamas jį kaip savo, atlikdamas aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t.y. naudodamasis aptartu turtu, mokėdamas mokesčius, reikalingus išlaikyti turtui, rūpindamasis bei prižiūrėdamas turtą. Pagal teismų praktiką toks įpėdinio elgesys, kai jis nuolat naudojasi bent dalimi turto ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo, traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009). Mano, kad po G. T. mirties K. T., atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti turtą kaip savo. Tai patvirtina pateikta pažyma apie gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centras pažyma, iš kurios matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įgytas jau po G. T. mirties, kaip ir gyvenamojo namo galutinis įregistravimas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti 2003 m. birželio 19 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patikslintą pareiškimą palaikė. Papildomai nurodė, kad K. T. ir G. T. buvo sutuoktiniai, pareiškėja yra jų anūkė ir suinteresuoto asmens R. Š. dukra. Jie gyveno santuokos metu įgytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Per pusės metų laikotarpį nuo G. T. mirties iki 1994 m. rugpjūčio 22 d. K. T. visą laiką tame name gyveno, jis jį valdė su visais daiktais. K. T. po G. T. mirties priėmė jos paliktą visą turtą, išskyrus mirusiosios G. T. asmeninius daiktus, tame tarpe ir nekilnojamąjį turtą. Oficialiai įregistruoto G. T. vardu nekilnojamojo turto nebuvo, jis tik buvo įgytas santuokos metu, bet įregistruotas po G. T. jau K. T. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime (el. b. l. 84-85 86) į patikslintą pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (el. b. l. 73-75, 76-78) į patikslintą pareiškimą nurodė, kad asmuo grindžiantis savo reikalavimą palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja prie pareiškimo nėra pridėjusi jokių rašytinių įrodymų pagrįsti, kad K. T. nepraleidęs įstatyme numatytą laikotarpį atliko aktyvius veiksmus, priimti mirusios G. T. palikimą. Norint pripažinti, jog K. T. priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad jis atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Ar pareiškėjos teikiami įrodymai (jos aiškinimai apie faktiškai atliktus veiksmus tvarkant palikėjo turtą, rūpinantis jo teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų. Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo byloje R. Š. atsiliepime (el. b. l. 55) į patikslintą pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir jį palaiko. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l. 88).
Suinteresuotas asmuo byloje R. T. atsiliepime (el. b. l. 73-75, 76-78, 89) į patikslintą pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. l. 89).
Suinteresuotas asmuo byloje B. K. atsiliepime (el. b. l. 35-37) nurodė, kad ji yra velionių Genės ir K. T. duktė. G. T. ir K. T. santuokoje susilaukė 4 vaikų: R. T., B. K., K. T. (miręs) ir R. Š.. Su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad po jos motinos G. T. mirties jos palikimo iš esmės niekas nepriėmė, viskas buvo palikta tėvui K. T., kuris tvarkėsi, laikė kad čia yra jo namas ir jokio palikimo priimti nereikia. Iš karto po motinos mirties jos daiktai liko K. T., jis juos faktiškai valdė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2011; Nr. 3K-3-552/2010; Nr. 3K-3-388/2010; Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad CK normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija nuo 1994 m. vasario 1 d. iki 1994 m. birželio 10 d.) nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos senelis K. T. (duomenys neskelbtini) susituokė su G. T. (el. b. l. 16). G. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). K. T. vaikai: suinteresuoti asmenys B. K. ir R. Š. (el. b. l. 28). Pareiškėja suinteresuoto asmens R. Š. dukra (el. b. l. 8-9). 2017 m. vasario 23 d. sudarytas K. T. testamentas, kuriuo savo turtą palieka pareiškėjai (el. b. l. 17). 2020 m. sausio 8 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad K. T. palikimą be turto apyrašo priėmė pareiškėja (el. b. l. 11). Testamentų registro išrašai patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikėjo K. T. turtą, o suinteresuoti asmenys R. Š. ir B. K. palikimo atsisakė (el. b. l. 18-19). Iki G. T. mirties pastaroji savo vardu nekilnojamojo turto neturėjo. 1966 m. rugpjūčio 25 d. J. T. ir K. T. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria K. T. įsigijo žiogrinį vieno aukšto su priestatu gyvenamąjį namą, betoninį rūsį su kiemo įrengimais, esančiais (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-13). 1996 m. rugpjūčio 5 d. K. T. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15, 20-21, 22, 23).
K. T. po sutuoktinės G. T. mirties rūpinosi jos likusiais daiktais ir turtu. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po G. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 24). Duomenų apie G. T. testamentą nėra. Kiti įpėdiniai, galintys ar turintys teisę priimti palikimą po G. T. mirties – suinteresuoti asmenys R. T., R. Š. ir B. K. dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė. Suinteresuoti asmenys R. T. ir R. Š. atsiliepimais teismui nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Kitų asmenų, galinčių ir turinčių teisę priimti palikimą po G. T. mirties, nėra. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos senelis tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog K. T. tuoj po savo sutuoktinės G. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, kuriuos gyvendami santuokoje įsigijo, patvirtino byloje dalyvavęs ir paaiškinimus davęs suinteresuotas asmuo B. K., nurodydama, kad po motinos G. T. mirties, jos palikimo niekas nepriėmė, išskyrus tėvą K. T., kuris motinos paliktus daiktus ir turtą valdė kaip savo, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nuo jo atsiradimo momento. Minėtų aplinkybių nepaneigė ir suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose, nurodydami, jog sutinka su patikslintu pareiškimu. Ginčo dėl palikėjos turto nėra, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Pateikti įrodymai ir B. K. paaiškinimai suponuoja išvadą, jog (duomenys neskelbtini) mirus G. T. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis K. T., miręs (duomenys neskelbtini), nes jis po sutuoktinės mirties nepertraukiamai turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos G. T. turtą nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446–448 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.