Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S2-108183 antstolis V. M. netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. spalio 21 d. siųstas pareiškimas dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo. 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos (po 30,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną išieškotojos naudai) skyrimo ir teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi minėtas pareiškimas buvo patenkintas. 2020 m. spalio 12 d. išieškotoja informavo, kad J. B. įvykdė teismo sprendimą, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 12 d. paskaičiuota bauda sudaro 45270,00 Eur.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą.

Byloje dalyvaujantys asmenys apie rašytinį procesą buvo informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Teismui pateiktais dokumentais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2532-723/2015 buvo patenkintas iš dalies ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovė įpareigota per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyto pastato (10 m ilgio, 8,5 m pločio, 7 m aukščio) projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus; atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo - įpareigoti ją savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius (jau pasibaigus nustatytam 9 mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti minėtame žemės sklype savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimu teismas taip pat nustatė, kad per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė turi teisę nugriauti minėtame žemės sklype savavališkai pastatytą pastatą bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.

2016 m. spalio 11 d. išieškotoja (VTPSI) surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinių įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad skolininkės J. B. savavališkai pastatytas pastatas nenugriautas ir negautas statybą leidžiantis dokumentas.

2016 m. gruodžio 12 d. antstoliui V. M. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. išduotas vykdomasis raštas dėl skolininkės J. B. įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai.

2017 m. rugsėjo 6 d. antstolis V. M. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S2-94700, kuriame konstatavo, kad patikrinus vykdymo rezultatus buvo nustatyta, jog skolininkė J. B. neįvykdė įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2017 m. rugsėjo 6 d. antstolis V. M. dėl baudos skyrimo už antstolio įpareigojimo nevykdymą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino antstolio V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skolininkei J. B. skyrė 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Teismo nutartyje pažymėta, kad skolininkei nevykdant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, išieškotojai neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo.

2019 m. spalio 18 d. išieškotoja (VTPSI) surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinių įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad nenugriautas skolininkės J. B. savavališkai pastatytas pasatas nei negautas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 24 d. sprendimas nebuvo įvykdytas, išieškotoja kreipėsi į antstolį V. M., prašydama pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo.

Antstolis V. M. 2019 m. spalio 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S2-105238, kuriame konstatavo, kad patikrinus vykdymo rezultatus buvo nustatė, jog skolininkė J. B. neįvykdė antstolio įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2122-466/2020 skolininkei J. B. nustatytas papildomas 3 (trijų) mėnesių terminas įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą.

2020 m. spalio 12 d. išieškotoja pranešė antstoliui, kad skolininkė J. B. teismo sprendimą įvykdė.

2020 m. lapkričio 4 d. antstolis priėmė skundžiamus dokumentus: patvarkymą dėl baudos apskaičiavimo Nr. S2-108042; vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-240-17579; nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-240-17581 ir turto arešto aktą Nr. S-20-240-17582.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismui 2015 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2532-723/2015 patenkinus iš dalies ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojus atsakovę per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyto pastato (10 m ilgio, 8,5 m pločio, 7 m aukščio) projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus, atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimi patenkino antstolio V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skolininkei skyrė 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2122-466/2020 skolininkei J. B. buvo nustatytas papildomas trijų mėnesių terminas įvykdyti minėtą teismo sprendimą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas išvadai, kad skolininkė J. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą turėjo įvykdyti iki 2020 m. gegužės 11 d. (2020-01-22 teismo nutartis įsiteisėjo 2020-02-11), o iki nurodytos datos skolininkei neįvykdžius minėto teismo sprendimo, skaičiuotina 30,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną iki 2020 m. spalio 12 d. (už 154 dienas), kai išieškotoja informavo antstolį apie teismo sprendimo įvykdymą.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas iš dalies, nes skolininkės J. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo susikaupusi bauda yra 4620,00 Eur (už 154 dienas), kuri mokėtina išieškotojo naudai, todėl antstolio V. M. priimti: 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl baudos apskaičiavimo Nr. S2-108042; 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-240-17579; 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-240-17581 ir 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktą Nr. S-20-240-17582 naikintini dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti iš dalies antstolio V. M. priimtus 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl baudos apskaičiavimo Nr. S2-108042; 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-240-17579; 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-240-17581 ir 2020 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktą Nr. S-20-240-17582, nustatant, kad skolininkės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl teismo sprendimo nevykdymo susikaupusi bauda už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. spalio 12 d. ( už 154 dienas) yra 4620,00 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt eurų 00 ct).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.