Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1755-264/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Netlita“, A. J., J. V., K. R., V. M., A. F. (A. F.), I. K. (I. K.), S. F. (S. F.) dėl sutarčių ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas, 2014 m. birželio 12 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovo ieškinio ribos nėra aiškiai apibrėžtos ir protokoline nutartimi įpareigojo iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. patikslinti ieškinio reikalavimus dėl atsakovų K. R. ir J. V.. Ieškovas šį reikalavimą įvykdė – pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, kuriame išdėstė papildomus argumentus. Teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. parengiamojo posėdžio metu nutarė pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo nelaikyti patikslintu ieškiniu, o rašytiniais paaiškinimais.Ieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2014 m. kovo 17 d. Ieškinys priimtas 2014 m. kovo 20 d. teisėjo rezoliucija. Taigi buvo konstatuota, kad ieškinys atitinka CPK ieškiniui keliamus reikalavimus.Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinio 3 punkto ir 4 punkto reikalavimai nėra tiksliai suformuluoti. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame pareiškime, tiek ir parengiamųjų posėdžių metu ieškovo atstovė paaiškino, kad 3 punkto reikalavimas dėl 567 479,08 Lt priteisimo yra grindžiamas tuo, kad BUAB „Kauno popierius“, pardavęs ginčijamų sutarčių pagrindu produkciją, galėjo gauti ne mažiau kaip 567 479,08 Lt pelno. Toks žalos dydis pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis. Taigi žalos dydis yra apskaičiuotas.Klaidingi teismo teiginiai, kad 4 punkto reikalavimo dydis dėl žalos ir 5 754 708,58 Lt už UAB „Netlita“ parduotą produkciją nėra aiškus. Ieškovas yra išdėstęs abejones dėl neatitikimų bendrovės dokumentuose, dėl galimo jų klastojimo, todėl pateikė teismui prašymą skirti BUAB „Kauno popierius“ ekonominę-buhalterinę ekspertizę. Atlikus teismo ekspertizę ir konstatavus, kad BUAB „Kauno popierius“ patirta žala yra dar didesnė, nei minimali (567 479,08 Lt), egzistuos pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti ieškovo naudai atitinkamą sumą, kuri bus lygi skirtumui tarp nustatytos tikrosios pagamintos produkcijos rinkos vertės bei visų bendrovės patirtų gamybos kaštų. Priešingu atveju, t. y. teismo ekspertizės metu nustačius, kad BUAB „Kauno popierius“ gaminama produkcija buvo perduodama už rinkos kainas, egzistuos pagrindas šį ieškovo reikalavimą atmesti. Šioje proceso stadijoje laikytina, kad ieškovas pateikė pakankamai faktinių aplinkybių bei įrodymų, kad būtų galima spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo būtinybės.Nesutinka su teismo argumentais, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovai – buvę BUAB „Kauno popierius“ valdybos nariai, lėmė žalos atsiradimą. Ieškovas buvo pateikęs papildomus argumentus, susijusius su atsakovų atsakomybe. Tik išsprendus ginčą iš esmės teismas galės spręsti dėl reikalavimų pagrįstumo ir jų tenkinimo apimties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria ieškovui BUAB „Kauno popierius“ nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad ieškovo BUAB „Kauno popierius“ ieškinys atsakovams UAB „Netlita“, A. J., J. V., K. R., V. M., A. F., I. K. ir S. F. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei žalos atlyginimo buvo pateiktas 2014 m. kovo 17 d. ir teisėjos rezoliucija 2014 m. kovo 20 d. priimtas. Taigi spręsdamas ieškinio priėmimą, pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs jo (ieškinio) formos ir turinio trūkumų. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė, jog būtų tikslinga priimti nutartį dėl ieškinio tikslinimo. Tokią nutartį teismas priėmė 2014 m. rugpjūčio 19 d. (skundžiama nutartis), kuria nustatė ieškinio trūkumus dalyje dėl žalos priteisimo (567 479,08 Lt, žalos, lygios skirtumui tarp visos per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagamintos ir atsakovui UAB „Netlita“ perduotos produkcijos rinkos vertės, 5 754 708,58 Lt už atsakovui UAB „Netlita“ parduotą produkciją), konstatavęs, kad nenurodytas žalos dydis, sudėtis, neišdėstytos faktinės aplinkybės, nepateikti įrodymai, neaišku kokie atsakovų veiksmai (neveikimas) lėmė žalos atsiradimą. Taigi skundžiama nutartimi teismas sprendė, jog ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto (nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą – ieškinio pagrindas), 3 punkto (nenurodyti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes) ir 4 punkto (nenurodytas ieškovo reikalavimas – ieškinio dalykas) reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skunde išdėstytais argumentais, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Pažymėtina, kad CPK įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė pagrindinius ieškinio elementus, t. y. tiek ieškinio pagrindą, tiek ir dalyką, pateikė įrodymus (PVM sąskaitas faktūras), kurie, jo manymu, pagrindžia reikalaujamos priteisti žalos dydį, o dėl tos žalos (jos dydžio), kurios konkrečiai negalėjo įvardyti, prašė paskirti ekspertizę. Šiuo atveju tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimo klausimai iš esmės galėtų ir turėtų būti sprendžiami ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (juo labiau, kad teismas jau yra priėmęs ieškinį), bet parengiamajame teismo posėdyje, kurio tikslas ir yra galutinai išsiaiškinti bei suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, prašyti ar reikalauti, kad šalys nurodytų visas aplinkybes ir pateiktų įrodymus, kuriais grindžia atitinkamus reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 42, 226 str., 228 str., 230 str.).

Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu. Minėta, kad ieškinį teismas priėmė nenustatęs jo turinio ir formos trūkumų, todėl vėlesnis teismo sprendimas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą neužtikrintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad nuo paties ieškovo išdėstytų aplinkybių bei reikalavimų tinkamumo, pateiktų įrodymų pakankamumo priklausys bylos baigtis, nes teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, nuspręs, ar reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir priims atitinkamą sprendimą – ieškinį tenkinti visą ar iš dalies arba atmesti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK įtvirtintą ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti.