- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-293-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00765-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- M. U.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 78P-3063629, kurioje M. U., a/k (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas M. U. pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. surašytas už tai, kad jis 2013 m. spalio 18 d., apie 23.24 val., Plungės rajone, Didvyčių kaime, Beržų gatvėje, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.13 ‰), vairavo Z. Ž. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, Didvyčių kaime, Klevų gatvėje persekiojamas policijos pareigūnų nesuvaldė automobilio ir vertėsi ant stogo, taip sugadino Z. Ž. automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo M. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 17 p., 133 p. ir 231 p. 1 d. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-03-07 nutartimi grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono Policijos komisariatui, nurodydamas, kad iš byloje esančių duomenų yra pagrindas M. U. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., tačiau pažeidėjui dėl šio teisės pažeidimo nepareikštas administracinis kaltinimas, tuo pačiu sprendžiant klausimą ir dėl veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 str. 3 d. į to paties straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, jog administraciniame kaltinime pagal ATPK 127 str. 3 d., M. U. nurodytas kvalifikuojantis požymis – lengvas girtumas (1.13 ‰). Šie alkotesteriu nustatyti duomenys apie M. U. girtumą kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu, kurios pasireiškia tuo, kad 1.13 ‰ neblaivumas M. U. nustatytas 2013.10.19, 03:27:22 (b. l. 10), tas pats neblaivumas nurodytas administraciniame kaltinime 2013-10-18, apie 23.24 val. (b. l. 3). Pirminiame pasiaiškinime M. U. nurodė gėręs alų dėl susijaudinimo po eismo įvykio (b. l. 3), iš A. Ž. ir O. L. pirminių paaiškinimų negalima nustatyti koks galėjo būti M. U. girtumas (b. l. 17, 18). Konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta pakankami įrodymų, kad M. U. teisės pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį būdamas neblaivus, ar jo neblaivumas viršijo leistiną normą, kuri yra - 0.4 ‰. M. U. teisme pripažino pats, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, ką patvirtina 2013.10.19, 03:27:22 jam nustatytas lengvas girtumas (b. l. 10).
Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, nuo kurio surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašytas itin kruopščiai, kad nebūtų suvaržytos pažeidėjo teisės į gynybą. M. U. surašytame kaltinime nenurodyta koks policijos pareigūnas stabdė pažeidėjo vairuojamą automobilį, kokia padaryta turtinė žala dėl apgadinto automobilio, neaišku kur turi būti taikomas 550.00 km, nurodytas grafoje pažeidimo data, laikas, vieta. Taip pat papildomai kvalifikavus M. U. veiką pagal ATPK 126 str. 4 d., išplečiamas kaltinimas ir griežtėja sankcija dėl administracinės nuobaudos taikymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. U. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad susipažinus su administracinės bylos Nr. 78P-3063629-13 medžiaga paaiškėjo, kad teismui prie administracinės bylos yra pridėtas kitas protokolas, kurio numeris78P-3063629-13. Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas Nr. 78P-3063536-13 dėl padarytos klaidos buvo išregistruotas, ir vėliau buvo surašytas naujas protokolas Nr. 78P-3063629-13. Teisme E. G. duodamas parodymus, patvirtino, kad 2013 m. spalio 19 d. po to, kai buvo surašytas protokolas M. U., M. U. buvo jau išvykęs iš policijos komisariato, jis pastebėjo kad dėl nuovargio padarė klaidą, ir perrašė protokolą , jame nurodydamas kitas aplinkybes - ROIK numerį, surašytą protokolą paliko budinčioje dalyje ten dirbusiems policijos pareigūnams, kad šie įteiktų M. U. naujai surašytą protokolą. Nurodo, kad protokolas Nr. 78P-3063629-13 buvo surašytas jam nedalyvaujant ir jis nebuvo supažindintas su 272 str. jam suteiktomis teisėmis, todėl jomis negalėjo pasinaudoti, bei negalėjo duoti paaiškinimo ir jų nedavė. Dėl šių aplinkybių prašė teismo apklausti S. V. ir A. P., tačiau neapklausė, kilusių prieštaravimų nepašalino. Taip pat bylos teisminio nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kada ir kas pasirašė protokole Nr. 78P-3063629-13, nes jis šio protokolo negavo, jis jam nebuvo įteiktas. Mano, kad surašytas protokolas Nr. 78P-3063629-13 negali būti laikoma pagrįstas ir teisėtas, konstatavus, kad pagrindinis įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o kitų kaltinimą palaikančių dokumentų, galinčių neabejotinai patvirtinti jo kaltę, pasak pažeidėjo, byloje nėra, todėl kyla pagristų abejonių, ar padarytas administracinės teisės pažeidimas. Rinkti naujus įrodymus ir išsklaidyti kilusias abejones bei pašalinti egzistuojančius prieštaravimus nėra objektyvios galimybės. Mano, kad esant šioms aplinkybėms kitos administracinėje byloje esančio aplinkybės yra teisiškai nebereikšmingos.
Taip pat nurodo, kad įvertinus policijos pareigūnų duotus parodymus teisme, byloje surinktus įrodymus, t.y. telemetrinės įrangos duomenis, matyti, kad 10 min. iki atvykstant prie apvirtusio automobilio policijos automobilis važiavo vidutiniu 10-38 km/h greičiu Klevų gatve išjungta šviesos ir garso signalizacija, nebuvo sustojęs, nebuvo atidarytos automobilio durelės, pareigūnai negalėjo ir akivaizdu, kad nevykdė jokio automobilio stabdymo. Pažymi, kad policijos įstaiga pasinaudodama turimą įranga gali pateikti informaciją apie tikslų policijos automobilio važiavimo maršrutą ir kitus atliktus veiksmus, iš ko būtų galima nustatyti tikslų tariamai nestojusio automobilio stabdymo laiką ir vietą. Akcentuoja, kad jis teikė prašymą, kad komisariato atsakingi darbuotojai atliktų patikrinimą ir atsakytų į klausimą, koks buvo tikslus laikas ir vieta, kada 2013 m. spalio 18 d. Plungės policijos komisariato pareigūnai stabdė, o vėliau persekiojo nestojusį automobilį. Nurodo, kad policijos komisariatas šios informacijos dėl nežinomų priežasčių nepateikė ir šios aplinkybės byloje nėra nustatytos, pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, paremti prielaidomis, dėl ko negalima nustatyti ar pareigūnai nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir atliko jų nurodytus automobilio stabdymo veiksmus. Mano, kad pareigūnai slepia tikrus faktus, nes yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Taip pat nurodo, kad jis kreipėsi dėl informacijos apie galimą įrangos, radijo ryšio gedimus tarnybiniame automobilyje MITSUBISHI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 18-19 d., tačiau 2014-02-13 Policijos departamento Viešosios policijos valdyba raštu Nr. 5-13-S-310 informavo, kad neturi duomenų apie 2013 m. spalio 18-19 d. automobilyje MITSUBISHI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie telemetrinės įrangos gedimus. 2014 m. vasario 24 d. Informatikos ir ryšių departamentas prie LR VRM raštu N r. (6-5)9R-285 informavo, kad Plungės policijoje yra naudojama sertifikuotos radijo ryšio priemonės kurios atitinka C6 ryšio padengimo klasę Lietuvos teritorijoje, 2013 m. spalio 18-19 d. Plungės policijos komisariate radijo ryšio sutrikimų nebuvo. Pasak apelianto, remiantis surinktais įrodymais, pareigūnų E. G. duoti parodymai, kad neveikia telemetrinė įranga ir radijo ryšys vertintini kritiškai, paremti prielaidomis, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad prašė teismo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių papildomai apklausai patruli E. G., tačiau teismas E. G. neapklausė, byloje kilusių prieštaravimų nepašalino.
Skunde pažymi, kad vairuodamas Z. Ž. priklausantį automobilį jo nesuvaldė, nuvažiavo į kelkraštį ir apsivertė, buvo apgadintas minėtas automobilis, tačiau nei jis, nei kartu važiavęs keleivis A. Ž. nepatyrė jokių sužalojimų, todėl nekilo pareiga kviesti ar apie įvykį pranešti policijai. Apvirtęs automobilis nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams, todėl iš įvykio vietos išėjo ieškoti pagalbos. Pasak apelianto, sužinojęs, kad dėl įvykusio autoįvykio yra ieškomas policijos 2013 m. spalio 19 d. apie 3 val. atvyko į Plungės policijos komisariatą, kur 3:27:22 val. jam buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas. Blaivumo testas jam buvo atliktas praėjus apie 4 val. po autoįvykio. Po autoįvykio, būdamas namuose, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Pareigūnas E. G. surašęs protokolą, teisme duodamas parodymus paaiškino, kad rašydamas protokolą ir inkriminuodamas pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 3 d. dėl jo blaivumo nustatymo, rėmėsi prielaidomis.
Pažeidėjas akcentuoja, kad patrulis E. G. 2013 m. spalio 19 d. protokole 78P-3063629-13 aprašydamas įvykio aplinkybes nurodė, kad „nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“. Pažymi, jog Instrukcijos 3 skyriaus 26 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai, kurių privaloma laikytis stabdant automobilį tamsiu paros metu. Pasak pažeidėjo, policijos pareigūnai E. G. ir A. B. teismo metu duodami parodymus pripažino aplinkybę, kad stabdydami ir persekiodami nestojusį automobilį nesilaikė instrukcijos reikalavimų dėl automobilio stabdymo ir dėl nestojusio automobilio persekiojimo. Patrulis E. G. nurodė, kad budėtojo apie nestojusį automobilį, neinformavo radijo ryšio priemonėmis, nes radijo ryšys kaimo teritorijose neveikia. Apeliantas mano, kad buvo grubiai pažeisti instrukcijos reikalavimai dėl automobilio stabdymo ir persekiojimo, o veiksmai atlikti nesilaikant instrukcijos reikalavimų yra neteisėti.
Apelianto manymu, remiantis tuo, kas išdėstyta, 2013 m. spalio 19 d. Plungės PK surašytas protokolas Nr. 78P-3063629-13 negali būti laikoma pagrįstas ir teisėtas, konstatavus, kad pagrindinis įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju - pažeidžiant Instrukcijos 26 str., 30 str. punkto nuostatas, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, byloje nėra, todėl, pasak pažeidėjo, kyla pagrįstų abejonių, ar padarytas administracinės teisės pažeidimas. Rinkti naujus įrodymus ir išsklaidyti kilusias abejones bei pašalinti, egzistuojančius prieštaravimus nėra objektyvios galimybės, todėl konstatuotina, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo. Esant šioms aplinkybėms kitos administracinėje byloje esančio aplinkybės, pasak apelianto, yra teisiškai nebereikšmingos.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jis būdamas blaivus, važiuodamas automobiliu automobilio nesuvaldė dėl ko įvažiavo į kelkraštį ir apsivertė. Po autoįvykio jis išsiaiškino, kad niekas nėra sužalotas, niekam nereikalinga medicininė pagalba, įvykio metu yra apgadintas tik automobilis, kurio savininkas A. Ž.. Visos įvykio aplinkybės buvo aiškios, kviesti policijos ar pranešti apie įvykį nekilo pareigos. Apvirtęs automobilis eismui nekliudė. Šiame kelio ruože nebuvo apribojimo dėl automobilio stovėjimo, priešais automobilį pastatė avarinį ženklą ir su A. Ž. išėjo namo. Buvo vėlus metas, jis nerado reikiamos pagalbos automobilio pargabenimui, todėl nusprendė automobilį parsigabenti kitą dieną. Būdamas namuose jis išgėrė alkoholinių gėrimų, nes dėl autoįvykio jautė stresą. 2013m. splio 19 d. sužinojęs, kad policija pradėjo autoįvykio tyrimą, jis nuvyko į Plungės policijos komisariatą paaiškinti įvykio aplinkybių. Pasak apelianto, teismo metu nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių Plungės policijos komisariato pareigūnai turėjo atlikti autoįvykio tyrimą.
Nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. priimdamas nutarimą byloje dėl jo padaryto administracinės teisės pažeidimo, vadovaujantis ATPK 284 str. l d. privalėjo įvertinti Plungės rajono policijos komisariato surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo pagrįstumą ir teisėtumą dėl jam pareikštų kaltinimų pagal ATPK 130 str. l d., tačiau to nepadarė ir dėl šio inkriminuoto teisės aktų pažeidimo pagrįstumo iš esmės nepasisakė. Taip pat argumentų, jog Plungės policijos komisariato surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų administracinio teisės pažeidimo protokolui, kad protokolo surašymo metu buvo pažeistos jo teisės numatytos ATPK 272 str. teismas nenurodė ir nekonstatavo. Taip pat pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos protokolo surašymo aplinkybės bei nenustatyta ar jam buvo įteiktas protokolas Nr. 78P-3063629-1, nes jis šio protokolo nuorašo iš Plungės policijos komisariato negavo. Akivaizdu, kad aplinkybės dėl kurių nepasisakė teismas yra aktualios policijos pareigūnams, kurie vykdydami tarnybines pareigas pažeidė jų tarnybinę veiklą reglamentuojančią instrukciją, bei bylos dokumentuose, protokole nurodė kritiškai vertintinas įvykio aplinkybes.
Pažymi, jog protokole jam kaltinimas dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nesuformuluotas. ATPK 286 str. suformuota teisės norma nenumato aplinkybių, kurioms esant, būtų teisėtas pagrindas administracinės teisės pažeidimo bylą, protokolą grąžinti patikslinimui, protokolą surašiusiai institucijai. ATPK 287 str. l d. 3p. suformuota teisės norma numato galimybę motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam, įgaliotam nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą, organui. ATPK 224 str. nurodo, kad administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. nagrinėja rajonų, apylinkių teismai, policija neįgaliota nagrinėti bylų pagal minėtus straipsnius. Pasak apelianto, neaišku, kokia teisine norma vadovaujantis Plungės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai. Priimtas nutarimas yra neteisėtas, šališkas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi M. U. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, M. U. galimai padarytos veikos kvalifikavimui spręsti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui.
Apeliaciniu skundu pažeidėjas su teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė ir neaišku kuo vadovaujantis Plungės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, įvertinęs skundo argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinės teisės pažeidimo medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui papildyti. Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir tai trukdo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (nutartys Nr. N756-135/2008, ATP-300-360/2013, Nr. ATP-1243-648/2012). Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog iš byloje esančių duomenų yra pagrindas M. U. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., tačiau pažeidėjui dėl šio teisės pažeidimo nepareikštas administracinis kaltinimas, tuo pačiu sprendžiant klausimą ir dėl veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 str. 3 d. į to paties straipsnio 2 dalį. Institucija, nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėjo, jog alkotesteriu „Lion alcolmeter 500 Nr. 19128“, 1423160, užfiksuotas 1,13 prom. girtumas, tačiau dėl šio M. U. galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo padarymo nepasisako.
Nors pažeidėjas kvestionuodamas apylinkės teismo nutartį skunde nurodo, jog jis administracinės teisės pažeidimų nėra padaręs, o administracinės teisės pažeidimų protokolas yra surašytas pažeidžiant reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apelianto pozicija. Akivaizdu, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teigti, kad M. U. galimai padarė administracinės teisės pažeidimus. Šiuo atveju toks protokolo trūkumas neabejotinai yra esminis, protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio ir apimties. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę.
Esant aptartų aplinkybių visumai apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, jų teismas ištaisyti neturi galimybės, todėl Plungės rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimais klausimais, dėl apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje detaliau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.