Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurliga“ atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Administratorė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4576-1135/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jurliga“ (toliau – BUAB „Jurliga“) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose, t. y. 10 632,11 Eur dydžio sumai, areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, pavedant atsakovės turtą surašyti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Ieškovė nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes 1) prašoma iš atsakovės priteisti suma laikytina didelė; 2) ieškinio reikalavimai atsirado dėl atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų; 3) atsakovė nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi, neteikia jam jokios informacijos; 4) iš anksčiau nurodyto, ieškovė daro išvadą, kad atsakovė gali bandyti ir neabejotinai bandys nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir tikėtina, jog dės visas pastangas, kad atsakovės turimo piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškovo ieškinio reikalavimui patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) BUAB „Jurliga“ prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei taikyti atsakovės J. P. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, t. y. 10 632,11 Eur dydžio sumai, areštuoti atsakovei J. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovę J. P. ar trečiuosius asmenis. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismas, nepaisydamas to, kad vertinant atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, visiškai nepagrįstai ignoravo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo egzistavimu (didelę ieškinio sumą, atsakovės akivaizdžiai nesąžiningą elgesį prieš apeliantę, egzistuojantį viešąjį interesą ir poreikį užtikrinti jo apsaugą, taip pat egzistuojančią proporcingą pusiausvyrą tarp apeliantės, kuri susijusi su viešuoju interesu, bei atsakovės interesų).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas - teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės nekilnojamam ir kilnojamam turtui, o jo nesant piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nesutikdama su ginčo nutartimi, atsakovė laiko, jog teismas nepagrįstai ignoravo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo egzistavimu (didelę ieškinio sumą, atsakovės akivaizdžiai nesąžiningą elgesį prieš apeliantę, egzistuojantį viešąjį interesą ir poreikį užtikrinti jo apsaugą, taip pat egzistuojančią proporcingą pusiausvyrą tarp apeliantės, kuri susijusi su viešuoju interesu, bei atsakovės interesų).

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė turtinį reikalavimą atsakovei dėl 10 632,11 Eur sumos priteisimo, kurio užtikrinimui ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prašymo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, padavė atskirąjį skundą.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

11. Minėta, jog teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nenustatė, be to, skundžiamos nutarties dalis dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo nekvestionuojama. Taigi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareikšto ieškinio tikėtinas pagrįstumas – egzistuoja.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

12. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

13. Apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia ne tik didele ieškinio suma, bet ir atsakovės nesąžiningumu – jos atliktais veiksmais bei galimais ketinimais toliau juos atlikti. Apeliantė nurodo, jog atsakovės nesąžiningą kryptingą elgesį patvirtina sekantys atsakovės veiksmai, pirma, pareigų kaip įmonės vadovės pažeidimas neužtikrinant įmonės turto išsaugojimą ir jo naudojimą išimtinai įmonės interesais, kas neatitinka rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio ir kas nulėmė tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Antra, atsakovės nebendradarbiavimas su nemokumo administratore, neatsakant tiek į siųstus laiškus elektroniniu paštu, tiek į nemokumo administratorės skambučius. Mano, jog nurodytų aplinkybių daugiau nei pakanka konstatuoti faktui, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai.

14. Tuo tarpu atsakovė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodė, kad neatliko jokių nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, nemokumo administratorė su ieškove bandė susisiekti tik elektroniniu paštu, elektroniniu paštu tuo metu atsakovė nesinaudojo, nes pasikeitus įrenginiui buvo problemų prisijungti prie elektroninio pašto, jei būtų atsiųstas laiškas su reikalavimais paštu, būtų į jį sureagavusi. Neslepia ir nesiruošia slėpti, jokių piniginių lėšų, turto. Nuo UAB „Jurliga“ uždarymo dienos, yra bedarbė, viena auginanti du nepilnamečius vaikus. Dėl bet kokio turto apribojimo nukentėtų nepilnamečių vaikų gerovė.

15. Įvertinęs šalių pozicijas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi teisės aiškinimo, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovei savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

16. Reikšminga tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.). Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

17. Pažymėtina, kad galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nagrinėjamu atveju, apeliantė. Taigi, pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga yra tiek ieškinio suma, tiek šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, tiek jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti šalies (ne)sąžiningumą. Todėl, kaip minėta, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kiekvienu atveju spręstinas individualiai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

18. Iš apeliantės procesinių dokumentų matyti, kad apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia ne didele ieškinio suma atsakovei, o pastarosios nesąžiningumu, t. y. siekiu išvengti teismo sprendimo vykdymo. Nesąžiningas elgesys grindžiamas atsakovės nerūpestingumu neišsaugant įmonės turto ir jo neperduodant nemokumo administratorei ir nebendradarbiavimu su ja.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovės elgesys ar nesąžiningi veiksmai, kaip juos įvardija apeliantė, kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pastebėtina, kad dėl atsakovės veiksmų (veikimo ar netinkamo veikimo) jau yra iškelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo, priėmus sprendimą, atsakovės veiksmai bus įvertinti įstatymo nustatyta tvarka. Nesant priimto teismo sprendimo dėl atsakovės veiksmų iki bylos iškėlimo, šiuo momentu atsakovės nesąžiningumas nekonstatuotinas. Apeliantės nurodomi atsakovės nesąžiningi veiksmai po bylos iškėlimo – nebendradarbiavimas su nemokumo administratore, taip pat nėra pakankamai pagrįstas, nes apeliantė nesiuntė atsakovei registruotų laiškų su įteikimu, kas įrodytų atsakovės piktybišką nenorą tų laiškų priimti ir į juos atsakyti. Be to, apeliantė nenurodo ir nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė ketina paslėpti ar perleisti turtą, kad galimas būsimo teismo sprendimas vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visgi neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Šiuo atveju, apeliantės argumentai apeliacinės instancijos teismo neįtikino, kad atsakovė savo veiksmais sieks išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir jo tinkamam įvykdymui kils grėsmė. Nurodytos apeliantės aplinkybės nėra pakankamos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti prielaidą apie atsakovės nesąžiningumą. Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų. Taigi, neegzistuoja kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą.