Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

2. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas prašo: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti ieškovo D. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nustatyti, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai po 5 pilnas kalendorines dienas. Pirmą dieną po nutarties priėmimo su vaikais bendrauja ieškovas. Ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir (arba) ugdymo įstaigos 18 val. ir grąžina penktos dienos 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos vaikų atostogų ir švenčių dienomis, nenukrypstant nuo tėvų lygybės principo, ir įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 10 d. pateikti ieškovui el. paštu išsamią ataskaitą apie praėjusį mėnesį vaikų išlaikymui skirtų lėšų (po 712 EUR kiekvienam vaikui) panaudojimą; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-31756-1050/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 9-11 punktuose nustatytą ieškovo D. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. K., I. K. ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė tuo, kad vaikai su ieškovu pusė laiko praleidžia jau nuo 2020 m. birželio mėn., t. y. vaikai išreiškė norą kuo daugiau laiko praleisti su tėvu, o atsakovė nesutinka bendru sutarimu pakeisti ieškovo su vaikais bendravimo tvarką.

4. Ieškovas taip pat, siekdamas apsaugoti ir apginti galimai pažeidžiamus vaikų interesus ir užtikrinant jo teisę gauti informaciją apie vaikams skiriamų lėšų panaudojimą, prašo įpareigoti atsakovę teikti jam ataskaitas apie vaikų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą. Mano, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės nepažeis nei šalių, nei vaikų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Be to, teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl ataskaitų apie praėjusį mėnesį vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, kadangi ieškovas pateikė konkrečius ir išsamius duomenis, sudarančius pagrindą konstatuoti realios grėsmės vaikų interesams egzistavimą, kurių teismas apskritai nevertino. Atmesdamas tokį ieškovo prašymą, teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų interesų gynimo principu, grubiai pažeidė ieškovo teisę gauti informaciją ir žinoti, kur ir kokiu tikslu yra naudojami nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriami pinigai. Kadangi atsakovė atsisako teikti informaciją apie vaikams tenkančio išlaikymo panaudojimą, ieškovas, be teismo įsikišimo, negali tokios informacijos gauti ir įsitikinti, ar vaikų interesai nėra pažeidžiami, tik po ko galėtų spręsti dėl reikalavimų, susijusių su jų interesų gynimu, pareiškimo teisme.

16. Atsakovė visada buvo geranoriška su vaikais susijusiais klausimais, tą gali patvirtinti tiek vaikų teisių apsaugos specialistai, tiek el. susirašinėjimo turinys. Pats ieškovas nedaro jokių kompromisų, siekdamas besąlygiško jo reikalavimų patenkinimo; ieškovo elgesys yra konfliktiškas. Ieškovui buvo ir yra puikiai žinoma, kaip, kur panaudojamos vaikų išlaikymui skiriamos lėšos (jų drabužiams, avalynei, maistui, lavinimui (būreliams), higienos ir medicinos priemonėms, laisvalaikiui, proporcingai daliai komunalinių išlaidų ir kitoms proporcingoms išlaidoms). Siekiant pašalinti bet kokias ieškovo keliamas aiškiai nepagrįstas abejones ir nepagrįstus žeminančius atsakovę, kaip vaikų motiną, teiginius, rengiant atsiliepimą į ieškinį esant poreikiui gali būti teikiami skaičiavimai dėl vaikų poreikių ir lėšų naudojimo.

17. CK 3.203 straipsnyje numatyta teisė tėvui (motinai), teikiančiam išlaikymą vaikui, reikalauti, kad jį uzufrukto teise tvarkantis kitas vaiko tėvas (motina) teiktų ataskaitas apie vaiko poreikių, nėra absoliuti, nes bet kokiu atveju šios teisės realizavimo pagrįstumas ir teisėtumas turi būti įvertintas teismo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

19. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuoja (CPK 329 straipsnis).

20. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-31756-1050/2018, be kitų reikalavimų, buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, kurioje, be kita ko, šalys susitarė, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina (atsakove) ir nustatoma tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka - abu vaikai kas antrą savaitgalį (konkrečiai nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val., abu vaikus tėvas pasiima iš jų gyvenamosios vietos dalyvaujant motinai ir grąžina motinai į vaikų gyvenamąją vietą nustatytu terminu) bendrauja, leidžia savo laiką ir lieka su nakvynėmis pas tėvą. Savaitgalių eiliškumą tėvai suderina tarpusavyje. Abu vaikai tėvų tarpusavyje suderintą vieną savaitės darbo vakarą (išskyrus penktadienį) (t. y. nuo konkrečios suderintos savaitės darbo dienos 18 val.) bendrauja, leidžia savo laiką ir lieka su nakvyne pas tėvą (abu vaikus tėvas pasiima arba iš jų gyvenamosios vietos, arba iš vaikų ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos).

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, ieškovas su tokia teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto pozicija.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

24. Nors tiesiogiai CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

25. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.

26. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, įskaitant ir laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1775-855/2020; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1735-565/2020).

27. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ir nepilnamečių šalių vaikų bendravimo tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų matyti, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos šalys nesilaiko, faktiškai yra nusistovėjusi kita šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kuri yra labiau panaši į laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Taigi, kaip jau minėta, šalis turi teisę, pasikeitus aplinkybėms ar dėl kitokių priežasčių, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Šią teisę ieškovas ir įgyvendina teikdamas ieškinį teismui bei teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką tam, kad būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija.

29. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, o laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju (šioje byloje) taikymo, vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.

30. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, dėl bendravimo su vaikais tvarkos šalys nesutaria, šiuose santykiuose jiems nuolat tarpininkauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kas savaime suprantama gali sukelti (sukelia) nepilnamečiams vaikams papildomą stresą. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus praktiškai nuo 2020 m. vasaros šalys nesivadovauja teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, t. y. vaikai po penkias dienas būna tai pas tėvą, tai pas motiną. Atsakovė neįrodinėja, kad ši, nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Priešingai, atsakovė tvirtina, kad ji pati šią tvarką pasiūlė ir jai pritaria, tokia bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama ir nepilnamečiams šalių vaikams.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nėra vykdoma, o praktiškai yra nusistovėjusi kita vaikų ir tėvų bendravimo tvarka, kuri nekenkia šalių nepilnamečių vaikų interesams ar vienai iš šalių, todėl, siekiant užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, yra tikslinga nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovo siūlomą modelį. Tuo tarpu galutinis klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tarp šalių bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl laikinosios apsaugos priemonės - laikinos bendravimo su vaikais tvarkos - netaikė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės (laikinos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) keistina ir ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė taikytina.

33. Ieškovas taip pat prašo teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 10 d. pateikti ieškovui el. paštu išsamią ataskaitą apie praėjusį mėnesį vaikų išlaikymui skirtų lėšų (po 712 EUR kiekvienam vaikui) panaudojimą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, kadangi nustatė, kad byloje nėra reiškiami jokie su vaikų išlaikymu susiję reikalavimai. Nors ieškovas su šia teismo išvada nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams šiuo klausimu.

34. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-31756-1050/2018 patvirtintos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 9-11 punktuose nustatytą ieškovo D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nors ieškovas nurodo, kad šiuo metu jis neturi objektyvios galimybės tiksliai suformuluoti reikalavimus dėl išlaikymo sumažinimo ir/arba žalos vaikams atlyginimo, kadangi atsakovė neteikia jam informacijos, kur ir kaip yra naudojamos vaikams skirtos lėšos, tačiau toks ieškovo prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese tikslų.

35. Jau buvo nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje gali būti taikomos siekiant užtikrinti būsimu teismo sprendimu suformuluotų reikalavimų įgyvendinimą arba siekiant laikino ginčo situacijos sureguliavimo, tačiau ne padedant šaliai rinkti įrodymus byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškovo prašymas (dėl įrodymų surinkimo) galėtų būti reiškiamas nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, be to, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, ji esant reikalui, sutiktų tokią informaciją pateikti.

36. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, priimto toje byloje dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, jei reikalavimai būtų patenkinti. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

37. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

38. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas reikalauja, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, atitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo kriterijus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl vien ta aplinkybė, kad ieškinys yra preliminariai (tikėtinai) pagrįstas, savaime neįrodo, esant pagrindą tenkinti prašymą dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista.

40. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

41. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis naikinama dalyje ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį pakeisti – panaikinti jos dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant prašymą - iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo D. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: nustatyti, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai po penkias pilnas kalendorines dienas. Pirmą dieną po nutarties priėmimo su vaikais bendrauja ieškovas. Ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir (arba) ugdymo įstaigos 18 val. ir grąžina penktos dienos 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos vaikų atostogų ir švenčių dienomis, nenukrypstant nuo tėvų lygybės principo.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.