Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas užimtumo tarnyboje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001 m. spalio 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu ir 1 250 Lt bauda;

2) 2002 m. gruodžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį 3 metams laisvės atėmimo, BK 42 straipsnio pagrindu subendrinus bausmę su 2001 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir pritaikius įstatymą dėl amnestijos 2 metams 9 mėnesiams 5 dienoms laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

3) 2004 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio pagrindu subendrinus bausmę su 2002 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo;

4) 2005 m. kovo 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinus bausmę su 2004 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 2 metams 10 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) 2006 m. rugsėjo 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinus bausmę su 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi - 2 metams laisvės atėmimo;

6) 2006 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu subendrinus bausmę su 2006 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

7) 2009 m. balandžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 5 metams laisvės atėmimo;

8) 2015 m. balandžio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

9) 2015 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metus; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pakeistas 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendis – paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 1, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinta su 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

10) 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos), 243 straipsnį (2 veikos) subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kai atliks laisvės atėmimo bausmę, konfiskuojant automobilių vertę atitinkančią sumą – 2 490 Eur;

11) 2021 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 277 straipsnį 60 parų arešto; ,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2021 m. balandžio 6 d. apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

K. S. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, 2018 m. birželio 7 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje (2 epizodai), BK 243 straipsnyje (2 epizodai) numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2021 m. balandžio 6 d. apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, vairavo transporto priemonę - automobilį ,,Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilis „Ford S-Max“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. S. (t. 1, b. l. 17).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio ,,Ford S-Max" 2006 m. kaina Lietuvoje su PVM yra 4 110 eurų (b. l. 18-19).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendyje, konstatuota, kad K. S. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje (2-epz.), 243 straipsnyje (2-epz.) numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. (t. 1, b.l. 86- 91)

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius raštuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendis K. S. atžvilgiu buvo gautas ir pradėtas vykdyti 2018 m. birželio 13 d., baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones terminas pasibaigs 2022 m. balandžio 25 d. K. S. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2021 m. kovo 28 d. 8.54 val. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį, 2021 m. balandžio 2 d. 14.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, 2021 m. balandžio 6 d. 20.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Atsižvelgdami į tai, kad K. S. piktybiškai vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius prašo pradėti ikiteisminį tyrimą K. S. (t. 1, b.l. 82-83, 82).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog K. S. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi koordinacija, nerišli kalba, jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo M. V. parodymai, policijos pareigūno V. B. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad tą pačią dieną jis vartojo alkoholį su draugu, nusprendė važiuoti nusipirkti dar alkoholio, tuo tikslu vairavo automobilį „Ford S-Max" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas M. V. patvirtino K. S. vairavimo faktą, o būtent, kad jis matė, kaip į kiemą (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis ,,Ford S-Max", kuris manevravo įtartinai (vairuotojas vinguriavo kelyje ir nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų kieme stovinčių automobilių), parkuodamasis vairuotojas kliudė stovintį priparkuotą automobilį ,,Renault Laguna" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjęs prie automobilio vairuotojo K. S. jis pajuto alkoholio kvapą, šis ir neneigė vartojęs alkoholį, patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jam nustatytas pirmu pūtimu 1,81 promilių girtumas, - antru – 1,71 promilių. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog K. S., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles vairavo automobilį ,,Ford S-Max".

Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, prieš vairuodamas prieš pusvalandį gėrė alkoholį. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,71 promilių girtumas. Atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Kad jo koordinacija buvo sutrikusi, matyti ne tik iš neblaivumo nustatymo akto, bet ir iš liudytojo policijos pareigūno parodymų, kuriame nurodyta, jog automobilis kelyje manevruoja neadekvačiai. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad K. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. S. vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę grindžiamas tuo, kad jis būdamas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021 m. balandžio 6 d. apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, vairavo transporto priemonę - automobilį ,,Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. S. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, kad jis žinojo apie tokią jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kad ji 2021 m. balandžio 6 d. tebebuvo vykdoma. Kad jam buvo žinomas toks faktas, užfiksuota ir policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašuose. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateikto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. V11/M-1901, matyti, kad K. S. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ir probacijos tarnyboje (t. 1, b.l. 93-99). Taigi darytina išvada, jog K. S. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas pareikštas dėl vieno įvykio, t. y. transporto priemonės vairavimo 2021 m. balandžio 6 d. apie 19.55 val., t. y. vieną kartą, tačiau kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, vykdant 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį, kaltinamasis buvo pagautas ne kartą vairuojantis automobilį (2 kartus 2021 m. balandžio 2 d.), ir anksčiau yra teistas už vengimą vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, be to tris kartus vairavo būdamas neblaivus. Teisme K. S. neslėpė vidinės nuostatos piktybiškai nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodė automobilį įsigijęs asmeninio vairavimo tikslu, nors ir suvokdamas, kad vairuoti jis negali, 2021 m. balandžio 6 d. važiavo esant ne rimtam poreikiui, o mažareikšmiu tikslu įsigyti dar alkoholio. Galiausiai baudžiamojo poveikio priemonę vykdanti probacijos tarnyba pati kreipėsi į prokuratūrą dėl piktybiško ir sistemingo šios priemonės nevykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai buvo sistemingi ir laikytini pavojingais, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, K. S. veiksmuose yra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis K. S. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant K. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis Administracinių nusižengimo registro ir LITEKO duomenimis anksčiau baustas administracine tvarka: už vagystes, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, narkotikų vartojimą, viešosios tvarkos pažeidimus, karantino ribojimų nesilaikymus (t. 2, b.l. 22-85), teistas 11 kartų Lietuvoje, 2 kartus užsienio valstybėse, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą neblaiviam, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, asmens nesunkų sužalojimą, vairuojant neblaiviam), nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b.l. 124-147, t. 2 b.l. 1-21), darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b.l. 86), nedirba (t. 2, b.l. 89-90). Byloje duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kadangi K. S. yra recidyvistas, teisiamas trečią kartą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, iš viso stipriai neblaivus vairuoja transporto priemonę ketvirtą kartą, įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, priešingai neslepia, kad įsigijo automobilį, siekdamas vairuoti ir tikėdamasis, kad policijos pareigūnams nepapuls vairuodamas techniškai tvarkingą automobilį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – areštas. Teismo vertinimu, šios bausmės atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią aplinkybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir pakartotinamumą, skirtinos didesnės nei sankcijose numatytas vidurkis bausmės. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi sudaro idealiąją sutaptį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

K. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, tokios būsenos sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam terminui – 5 metams. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis jau ketvirtą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo dienos, kai K. S. atliks laisvės atėmimo bausmę.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad K. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį „Ford S-Max“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamų veikų padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamajam (t. 1, b. l. 17).

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis K. S. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, vairavo, neturėdamas teisės to daryti, dėl neblaivumo vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford S-Max" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimai neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

K. S. 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 2, b.l. 111). K. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 6 d. 20.00 val. iki 2021 m. balandžio 7 d. 10.57 val. (1 parą) (t. 2, b.l. 91-92), šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. S. nuosavybės teise priklausančiam keleiviniam automobiliui ,,Ford S-Max", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 110,00 Eur, nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. 2021 m. liepos 7 d.; taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, turto saugotoju paskirtas Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrius (t. 1, b.l. 20-25), pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimis iki 2022 m. sausio 7 d., paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje pareikštos 21 Eur proceso išlaidos už transporto priemonės ,,Ford S-Max", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą UAB „Tomadas“ aikštelėje ( t. 1, b.l. 34-45), taip pat 109,32 Eur (18,22 Eur X 6 mėn., skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 12 d.) išlaidos už automobilio saugojimą Policijos departamento sandėlyje (t. 1, b.l. 30), iš viso 130,32 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

CD laikmenas su policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašais ir automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašais palikti saugoti byloje (t. 1, b.l. 58, 75) (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

K. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir skirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu K. S. paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 6 d. 20.00 val. iki 2021 m. balandžio 7 d. 10.57 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo dienos, kai atliks laisvės atėmimo bausmę.

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį ,,Ford S-Max", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. S. priklausančiam turtui – automobiliui ,,Ford S-Max", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Priteisti iš K. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į. k. 191688326, a. s. Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas, naudai 130,32 Eur proceso išlaidų už transporto priemonės ,,Ford S-Max", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, vokuose esančias CD laikmenas (t. 1, b.l. 58, 75), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.