- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2586-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13774-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Luminor Bank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20644-285/2017 pagal pareiškėjos L. Ž. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Luminor Bank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. Ž. skundu dėl antstolio R. B. veiksmų prašo panaikinti antstolio R. B. 2017 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę L. Ž. nuosavybes teise priklausančiam 0,1500 ha ploto gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypui su 136,86 kv. m bendro ploto nebaigto statyti pastatui – gyvenamajam namui ir kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, adresu (duomenys neskelbtini)Antstolis R. B. 2017 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-743 pareiškėjos skundo netenkino ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškėjos L. Ž. skundu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž. 2017 m. birželio 23 d. skundo dėl antstolio R. B. veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė buvo pavesta atlikti UAB „Jungtinis verslas“, minėta įmonė įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Turto vertė buvo nustatoma naudojant lyginamąjį (pardavimo kainos analogų) metodą, naudoti analogiški, panašios būklės lyginamieji sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius. Teismas pažymėjo, kad antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Nagrinėjamu atveju abejoti eksperto nustatyta turto verte antstolis neturėjo pagrindo.Teismas nurodė, kad didesnės kainos nustatymas iš esmės nepažeistų skolininkės interesų, kadangi pardavus turtą būtų padengiama didesnė įsiskolinimo kreditoriui dalis. Teismo nuomone, sąžiningas skolininkas turėtų elgtis priešingai ir siekti, kad įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę, o ne mažesnę kainą. Tokiu būdu iš realizuoto turto vertės būtų sumažinta arba įvykdyta pareiškėjo prievolė kreditoriui.Teismas sutiko su antstolio 2017 m. birželio 9 d. patvarkyme Nr. S-659 išdėstytais argumentais, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atlikusi ekspertė atsižvelgė į tai, jog namas yra nebaigtas statyti, naudojo pataisos koeficientus, taip pat pažymėta, kad namas yra karkasinis apmūrytas, o ne mūrinis, kaip nurodyta pareiškėjos prieštaravimuose.Teismas sprendė, kad mažesnės turto vertės nustatymas pažeistų ne tik išieškotojos, bet ir pačios skolininkės interesus, be to nėra pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta nekilnojamojo turto verte ir panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir tinkamai neįvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės akte nustatyta, kad minėto turto vertė yra 96 400,00 Eur, tuo tarpu antstolis skelbdamas pirmąsias varžytines nustatę pradinę turto pardavimo kainą 77 120,00 Eur, nustatytą vertę pamažindamas 20 procentų. Ginčo turto vertė iš tiesų yra 40 procentų mažesnė, nei įvertino ekspertas, kadangi neatsižvelgta, jog namas yra karkasinis, tokiu atveju toks namas yra pigesnis. Name nuo statybos pradžios nėra atliktas remontas, po pamatais renkasi vanduo, sunkiasi į namo vidų, drėksta grindys ir sienos. Neatlikus pakartotinės ekspertizės yra pažeidžiamos jos teisės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaikė lygiateisiškumo principo, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas, pasiremiant neteisingais ir klaidingais argumentais, lemiančiais elementarų motyvų nebuvimą skundžiamojoje nutartyje. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ (buvęs AB „DNB bankas“) prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Priešingai nei teigiama atskirtajame skunde, areštuotas bankui įkeistas turtas vykdomojoje byloje buvo įkainotas pagrįsta kaina ir nepažeidžiant CPK nustatytos tvarkos. Be to, remiantis CPK 718 straipsniu, pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nuo CPK 681 straipsnio numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pareiškėjos prieštaravimai dėl eksperto parengto ekspertizės akto ir nustatytos turto rinkos vertės yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi ekspertizės akte nurodyta, jog namo baigtumas yra 89 procentai ir šis turtas buvo lyginamas su panašiais pilnai užbaigtais statyti objektais, taikytas 0,98 procentai būklės pataisos koeficientas. Be to iš ekspertizės akto matyti, jog gyvenamojo namo konstrukcijos vertintos kaip karkasinės, atitinkamai ir lyginamieji objektai parinkti karkasinių konstrukcijų arba taikytas atitinkamas pastato konstrukcijos pataisos koeficientas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2017 m. vasario 3 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 14-436 dėl 102 373,35 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. Ž. bei tuo pagrindu įkeisto turto pardavimo išieškotojos AB „Luminor Bank“ naudai (v. b. l. 2–8). Skolininkė 2017 m. birželio 9 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (v. b. l. 91–92), antstolis 2017 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-659 atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto vertei nustatyti (v. b. l. 93–94). Skolininkė dėl minėto patvarkymo pateikė antstoliui 2017 m. birželio 23 d. skundą (v. b. l. 97–100), kurio antstolis netenkino 2017 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-743 ir vykdomąją bylą kartu su pareiškėjos skundu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (v. b. l. 112–113). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos L. Ž. skundas dėl antstolio veiksmų taipogi atmestas (b. l. 38-42). Pareiškėja, nesutikdama su priimta teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 55-58), kurį iš esmės grindžia tuo, jog vykdymo proceso metu buvo nustatyta nepagrįstai didelė parduodamo turto vertė, t. y. ginčija turto įkainojimą. Pareiškėja nurodo, kad ginčo turto rinkos kaina yra 40 procentų mažesnė nei nustatyta ekspertizės aktu, kadangi atliekant ekspertizę nebuvo atsižvelgta į ginčo turto būklę, dėl ko turtas yra realiai pigesnis nei nustatyta. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Remiantis šios nutarties 19 punkto motyvuose nurodytomis įstatymo nuostatomis, pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, jog antstolis, skelbdamas pirmąsias ginčo turto varžytines pradinę turto kainą specialiai sumažino 20 procentų, nei nustatyta ekspertizės aktu, kadangi žino, jog ginčo turto reali rinkos vertė yra mažesnė, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Kaip matyti iš bylos medžiagos areštuoto skolininkės turto – 0,1500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 136,86 kv. m bendro ploto nebaigtu statyti pastatu – gyvenamu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 23–26, 28–30), vertei nustatyti antstolis 2017 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-0369 paskyrė ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „Jungtinis verslas“ (v. b. l. 33). Pagal vykdomojoje byloje esantį 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 96 400,00 Eur (v. b. l. 42–73). Antstolis 2017 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S-0536 ginčo turto vertę nustatė pagal šį aktą – 96 400,00 Eur (v. b. l. 79–80), o 2017 m. birželio 6 d., vadovaudamasis CPK 718 straipsniu, paskelbė skolininkei priklausančio turto pirmąsias varžytynes, nustatydamas pradinę turto pardavimo kainą 77 120,00 Eur (v. b. l. 88), t. y. 80 procentų nuo 2017 m. gegužės 15 d. patvarkymo nustatytos turto vertės. Kaip ir minėta, pareiškėja ginčija turto įkainojimą, kadangi jos teigimu vykdymo procese buvo nustatyta nepagrįstai didelė ginčo turto vertė, kadangi turtas realiai yra prastesnės būklės, kas nebuvo įvertinta atliekamos ekspertizės metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė, nustatyta 2017 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktu, yra 40 procentų mažesnė, kaip tą teigia pati pareiškėja. Vykdomojoje byloje esantis UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės aktas yra nenuginčytas ir galiojantis, taip pat nenustatyta, jog jis neatitiktų turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Be to, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, UAB „Jungtinis verslas“ yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, tuo tarpu turto vertė buvo nustatoma naudojant lyginamąjį metodą, o jos atlikimo metu buvo atsižvelgta tiek į tai, kad namas nėra baigtas statyti (baigtumas 89 procentai), kad namas yra karkasinis apmūrytas, o ne mūrinis, taip pat buvo naudotas baigtumo pataisos koeficientas. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės atlikimo metu taip pat įvertinta, jog ginčo turtas turi gerą susisiekimą su Kauno miestu, išvystytą infrastruktūrą, o zona, kurioje yra dislokuotas gyvenamosios paskirties turtas, turi paklausą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog ginčo turto vertinimo metu buvo neatsižvelgta į, pareiškėjos nuomone, svarbias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad turto reali rinkos vertė yra 40 procentų mažesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kita vertus, nesuprantamas yra pareiškėjos argumentas dėl to, kad ginčo turtas yra įvertintas per didele kaina. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog pirmosiose varžytynėse kaina nustatoma 20 procentų mažesnė, tuo tarpu jei turtas neparduodamas per pirmas varžytines, antrųjų varžytynių metu kaina nustatoma 40 procentų mažesnė, todėl kaip tik skolininkė turi būti suinteresuota, kad turtas būtų pradėtas pardavinėti už kuo didesnę kainą (CPK 681 straipsnis, CPK 718 straipsnis, CPK 722 straipsnis). Byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu ginčo turto vertė yra mažesnė, nei nustatyta 2017 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktu, be to, net ir paskyrus vykdomoje byloje papildomą ar pakartotinę ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, nereiškia, kad ginčo turtas būtų įvertintas mažesne suma, kaip, kad nurodo pareiškėja. Pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti nutartį yra taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie buvo reikšmingi civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu, detaliai pasisakė dėl reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo, dėl to padarė pagrįstas ir išsamias išvadas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, t. y. iš esmės pareigą motyvuoti nutartį įvykdė tinkamai.Kiti atskirajame skunde nurodyti apelianto motyvai įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pareiškėjos L. Ž. atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, yra pagrindas suinteresuoto asmens AB „Luminor Bank“ naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos suinteresuotas asmuo nėra pateikęs bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.