- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1917-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02465-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymo įtraukti bažnytinę santuoką į apskaitą, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius ir notarė D. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. sausio 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įtraukimo į apskaitą“ bei įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių į apskaitą įtraukti pareiškėjos D. Š. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką ir išduoti apie tai pažymą.
2. Nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą įtraukti į santuokų registravimo apskaitą D. Š. ir A. Š. bažnytinę santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Bažnytinė santuoka buvo sudaryta, galiojant D. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytai civilinei santuokai, kurios galiojimas taip pat patvirtino ir bažnytinę santuoką sudarančių asmenų atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnio keliamus reikalavimus. Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė įtraukti į apskaitą D. Š. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 nuostatas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, į apskaitą įtraukiamos bažnytinės (konfesijų ) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojimo.
3. Pareiškėja teigė, kad jai 1992 metais bažnytinės santuokos sudarytos galiojant ir civilinei santuokai dėl jos apskaitos nekilo jokių abejonių, todėl šiuo klausimu papildomai į civilinę metrikaciją nesikreipė. A. Š. susirgus ir sužinojus diagnozę 2020 m. rugpjūčio 26 d., jis savo iniciatyva pradėjo aptarinėti turto paveldėjimo ir kitus šeimos klausimus, dėl bažnytinės santuokos apskaitos jie kreipėsi į advokatą, kuris patarė arba kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl jos įtraukimo į valstybinę apskaitą arba iš naujo sudaryti civilinę santuoką. Jie su A. Š. nutarė tvarkytis abu klausimus. (duomenys neskelbtini) jie pateikė prašymą santuokos sudarymui, prašymas buvo priimtas ir nustatyta santuokos data (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) A. Š. mirė. Pareiškėja mano, kad bažnytinės santuokos Civilinėje metrikacijoje data turėtų būti (duomenys neskelbtini), t. y. kuomet Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, priėmęs A. Š. ir D. Š. dokumentus ir prašymą santuokos sudarymui, patvirtino, kad santuokai sudaryti yra įvykdę visas CK 3.12-3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymui sąlygas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo galiojęs santuokos instituto reglamentavimas pripažino tik civilines santuokas, sudarytas civilinės metrikacijos įstaigose. Tuo metu bažnyčioje sudarytos santuokos, valstybės nebuvo pripažįstamos ir neturėjo jokios teisinės reikšmės. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patenkinti pareiškėjos prašymo įtraukti į apskaitą pareiškėjos D. Š. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytą santuoką neturėjo teisinių galimybių.
5. Suinteresuotas asmuo notarė D. M. atsiliepime į pareiškimą prašė teismo šioje byloje sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), po A. Š. mirties. Į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą kreipėsi testamentinė įpėdinė D. Š. ir pateikė testamentą, kurį 2020 m. rugsėjo 17 d. patvirtino Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė G. P., kuriuo visą savo turtą testatorius A. Š. paliko įpėdinei D. Š.. 2020 m. spalio 29 d. D. Š. padavė Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei D. M. pareiškimą apie palikimo priėmimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 2021 m. vasario 24 d. daugiau įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu D. Š. prašymą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja bažnytinę santuoką su A. Š. sudarė (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 87 punkte numatyta, jog į apskaitą įtraukiamos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, kurios buvo sudarytos nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo. Nei pačioje Konstitucijoje, nei įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ nėra numatyta konstitucinių normų galiojimo atgal. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. Todėl ir Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, kad „Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, negali būti taikoma įteisinti bažnytinei santuokai, sudarytai iki Konstitucijos įsigaliojimo, t. y. iki 1992 m. lapkričio 2 d. Jeigu iki šios datos santuoka nebuvo įregistruota valstybinėse civilinės metrikacijos įstaigose, kaip tai buvo nustatyta Santuokos ir šeimos kodekso normose, tai ji netapo juridiniu faktu ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes pagal anksčiau galiojusius įstatymus jų negalėjo sukelti. Jeigu Konstitucijos normos apimtų anksčiau atsiradusius faktus, neturėjusius teisinės reikšmės, būtų išplečiama teisinio reguliavimo sfera – teisės normų galiojimas nukreipiamas atgal. Tai prieštarautų bendram teisės principui „įstatymas atgal negalioja“.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Pareiškėjų bažnytinės santuokos sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio 1969 m. liepos 16 d. Nr. VII-327 Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (redakcija nuo 1991 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažįstama tiktai santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Religinės santuokos apeigos, kaip ir kitos religinės apeigos, neturi teisinės reikšmės. To paties kodekso 12 straipsnio 2 dalis nustatė, kad sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko. Taigi pareiškėjos bažnytinės santuokos sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas nepripažino bažnytinės santuokos registracijos. Minėtos nuostatos nebeteko savo galios tik įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. nuo 1992 m. lapkričio 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 1994 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažinus minėtas nuostatas prieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai daliai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, atsisakęs įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, pagrįstai, vadovavosi ne tik šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 87 punktu, tačiau ir minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu.
9. Pažymėjo, kad pareiškėjos bažnytinės santuokos sudarymo metu dar galiojo jos su A. Š. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota (duomenys neskelbtini). Taigi, net ir esant ieškovės lūkesčius atitinkančiam teisiniam reguliavimui, pagrindo papildomai įtraukti į apskaitą bažnytinę santuoką pagrindo tuo metu ir nebuvo, nes šalių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje buvo registruota (duomenys neskelbtini) ir ji tuo metu galiojo. Ištuokos liudijimas patvirtina, kad A. Š. ir D. Š. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. po bažnytinės santuokos sudarymo. Pareiškėja gavo ištuokos liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini). Taigi ji turėjo oficialų dokumentą, patvirtinantį jos santuokos su A. Š. nutraukimą, dėl to nebuvo jokio teisinio pagrindo tikėtis ar turėti lūkestį, jog jų bažnytinė santuoka, sudaryta iki į valstybės apskaitą įtrauktos santuokos nutraukimo, yra oficialiai pripažįstama ir galiojanti ir po santuokos nutraukimo, gavus oficialų ištuokos liudijimą. Be to, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis) arba, kitaip tariant, nuo pasekmių, kurios kyla iš teisinio reguliavimo nežinojimo. Kaip matyti iš pareiškime nurodomų aplinkybių, sužinoję A. Š. diagnozę, pareiškėja kartu su juo pradėjo domėtis bažnytinės santuokos registracija ir nutarė tiek kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl jos įtraukimo į valstybinę apskaitą, tiek iš naujo sudaryti civilinę santuoką. Šiuo atveju, kaip minėta, bažnytinė santuoka, sudaryta iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, nėra registruojama, nes įstatymas atgal negalioja. Tuo tarpu prašymo sudaryti santuoką priėmimas civilinės metrikacijos įstaigoje nėra ir negali būti prilyginamas santuokos sudarymui.
10. Pareiškėjos santuokos sakramentas, priimtas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, nėra niekaip paneigiamas, dėl ko ji galėtų ar turėtų jaustis nepatogiai prieš savo vaikus, kitus artimuosius, bendruomenę. Iš pareiškime nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėja siekia įgyti valstybės suteikiamas teises (paveldėjimo mokesčių lengvatos, našlės pensija ir pan.), kurios pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra priskirtos tik santuoką valstybės nustatyta tvarka įregistravusiems asmenims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliantė (pareiškėja) D. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. sausio 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įtraukimo į apskaitą“ panaikinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įpareigoti pareiškėjos D. Š. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką (sudarytą dar galiojant jų civilinei santuokai) įtraukti į valstybinę apskaitą nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Civilinės metrikacijos skyrius iš D. Š. ir A. Š. priėmęs pareiškimą ir dokumentus, nustatė jų atitikimą CK 3.12-3.17 straipsniuose įtvirtintoms sąlygoms, ir įpareigoti išduoti pareiškėjai atitinkamą pažymėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus. Pareiškėja pažymi, kad ji nereiškė teismui prašymo ar reikalavimo, kad teismas bažnytinę santuoką pripažintų nuo jos 1992 m. birželio 16 d. sudarymo, o prašė teismo įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą bažnytinę santuoką nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., nes šią data buvo įvykdytos CK 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos įtraukimui į apskaitą sąlygos.
13.2. Pažymėjo, kad 1938 m. gegužės 12 d. Konstitucijos šeimos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų galiojimas nebuvo sustabdytas. Minėtos Konstitucijos 125 straipsnyje buvo nustatyta, kad gimimo, jungtuvių ir mirimo aktai daromi Valstybės organų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tikintieji šiuos aktus gali daryti pas savo dvasininkus įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir neverčiami jų kartoti.
13.4. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą, nepagrįstai rėmėsi (senojo 1969 m. liepos 16 d.) Santuokos ir šeimos kodekso (redakcija nuo 1991 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 2 dalimi, kuria buvo nustatyta, kad pripažįstama tiktai santuoka, sudaryta valstybiniuose metrikacijos organuose. Šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko. Teismas taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti, nes pareiškėja neprašė įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą bažnytinę santuoką nuo jos (duomenys neskelbtini) sudarymo momento.
13.5. Asmenų sukuriamais šeimos santykiais valstybė laiko ne paprasčiausią santuokos sudarymo faktą, bet faktinių šeiminių ryšių sukūrimą ir puoselėjimą visu santuokos sudarymo laikotarpiu (CK 3.7 straipsnio 1 dalis, 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.28 straipsnis). Tokių realių šeiminių santykių kūrimas suteikia asmenims teisę į jų civilinių teisinių santykių įstatyminę apsaugą. Pažymi, kad įstatymas (nei Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalis) nenumatė draudimo įtraukti bažnytinės (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos į apskaitą vieno iš sutuoktinių mirties atveju.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą nagrinėti savo nuožiūra.
14.1. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau - CBAR taisyklės) taisyklėse nustatyta tvarka. CBAR taisyklių 87 punkte numatyta, kad į apskaitą įtraukiamos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, kurios buvo sudarytos nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostata „valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, negali būti taikoma įteisinti bažnytinei santuokai, sudarytai iki Konstitucijos įsigaliojimo, t. y. iki 1992 m. lapkričio 2 d. Jeigu iki šios datos santuoka nebuvo įregistruota valstybinėse civilinės metrikacijos įstaigose, kaip tai buvo nustatyta Santuokos ir šeimos kodekso normose, tai ji netapo juridiniu faktu ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes pagal anksčiau galiojusius įstatymus jų negalėjo sukelti.
14.3. Taigi iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo galiojęs santuokos instituto reglamentavimas pripažino tik civilines santuokas, sudarytas civilinės metrikacijos įstaigose. Tuo metu bažnyčioje sudarytos santuokos, valstybės nebuvo pripažįstamos ir neturėjo jokios teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo riba.
3. Byloje kilo ginčas dėl iki 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo sudarytos bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą.
4. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 87 punkte numatyta, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas, po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje ir abu sutuoktiniai yra gyvi. Tokia santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu bent vienas iš sutuoktinių yra miręs, tokia santuoka į apskaitą neįtraukiama.
5. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime, byla Nr. 6/94, išaiškino, kad Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, negali būti taikoma įteisinti bažnytinei santuokai, sudarytai iki Konstitucijos įsigaliojimo, t.y. iki 1992 m. lapkričio 2 d.
6. Taigi, teisės aktų nuostatos aiškiai nustato, kad į apskaitą įtraukiamos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka tik po 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo (1992 m. lapkričio 2 d.) sudarytos santuokos, tuo tarpu santuokos, sudarytos iki 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, į apskaitą nėra įtraukiamos, kadangi iki Konstitucijos įsigaliojimo valstybė bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų nepripažino.
7. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos D. Š. ir A. Š. bažnytinė santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įsigaliojimo dienos, t.y. iki 1992 m. lapkričio 2 d., ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad pareiškėjos su A. Š. (duomenys neskelbtini) sudaryta bažnytinė santuoka į apskaitą pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti įtraukta nei nuo jos sudarymo datos ((duomenys neskelbtini)), nei nuo bet kokios vėlesnės datos, kadangi ji buvo sudaryta iki 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo (1992 m. lapkričio 2 d.) ir jos sudarymo metu dar negaliojo teisinis reguliavimas, kad valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas bei įtraukia jas į apskaitą.
8. Tai, kad pareiškėja kartu A. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą sudaryti santuoką, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, priėmęs A. Š. ir D. Š. dokumentus ir prašymą santuokos sudarymui, patvirtino, kad santuokai sudaryti yra įvykdę visas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytas sąlygas, nepaneigia fakto, kad jų bažnytinė santuoka buvo sudaryta iki 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo ir nesudaro pagrindo nuo šios datos, t.y. (duomenys neskelbtini), jų (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką įtraukti į apskaitą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymo sudaryti santuoką priėmimas civilinės metrikacijos įstaigoje nėra ir negali būti prilyginamas santuokos sudarymui. Šis prašymas taip pat negali būti prilyginamas prašymui įtraukti į apskaitą jų (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
apeliantės D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.