- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- e2YT-7842-998/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04698-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ryšių bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 45 m, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1995 metais, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas Klaipėdos ryšių bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 45 m. Pareiškėjos teigimu, baigus minėto objekto statybą 1995 metais, jis buvo perduotas valdyti ir naudotis pareiškėjai – AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ankščiau – AB LESTO, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“). Pažymėjo, kad statinio statybos, pripažinimo tinkamu naudoti ar perdavimo-priėmimo dokumentų nėra išlikę. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos ryšių bokštas yra elektros energijos skirstymo ir tiekimo sistemos dalis, t. y. jis užtikrina ryšį tarp nutolusių elektros energijos skirstymo elementų. Bokštas naudojamas technologiniam ir duomenų perdavimo ryšiui (radijo relinės linijos technologiniam ryšiui, valdymui ir duomenų perdavimui, operatyviniam dispečeriniam ryšiui bei užtikrina duomenų operatyvinį ryšį tarp dispečerinės ir Klaipėdos miesto transformatorių pastočių SP ir TR). Pareiškėja teigia, jog bokštą jau dešimt metų valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja ji. Nurodė, kad per visą valdymo laikotarpį pretenzijų dėl jos valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Tai reiškia, kad ryšių bokšto valdymas prasidėjo sąžiningai ir išliko sąžiningas visą valdymo laikotarpį, kadangi nebuvo žinoma ir iki šios dienos nėra žinoma apie asmenis, kurie į bokštą turėtų daugiau teisių nei AB „Energijos skirstymo operatorius“. Pažymėjo, kad visą valdymo laikotarpį bokštas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas, t. y. visą valdymo laikotarpį ryšių bokštas buvo prižiūrimas, remontuojamas, eksploatuojamas, techniškai aptarnaujamas ir tvarkomas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog minėtas turtas priklausytų savivaldybei ar valstybei.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pareiškėja nepateikė reikiamos dokumentacijos, susijusios su ginčo pastato statybos teisėtumu, todėl abejoja, jog šis nekilnojamojo turto objektas buvo pastatytas laikantis teisės aktuose nustatytų statiniui keliamų reikalavimų. Nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo tenkinti juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. VĮ Turto bankas pažymėjo, jeigu, pareiškėjai pateikus papildomus įrodymus, teismui pakaktų duomenų pagrįstai konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
Teismas 2018-05-31 nutartimi pasiūlė ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.
Prašymų dėl įtraukimo į bylą suinteresuotas asmenimis negauta.
Valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas neginčijamas, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Byloje nustatyta, kad 1995 metais, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas Klaipėdos ryšių bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 45 m. (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos ryšio bokštas yra elektros energijos skirstymo ir tiekimo sistemos dalis, t. y. jis užtikrina ryšį tarp nutolusių elektros energijos skirstymo elementų, naudojamas technologiniam ir duomenų perdavimo ryšiui. Dėl bokšto specifikos pareiškėja šį bokštą valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja 23 metus. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), bokštas nėra registruotas. Nuo pat bokšto priėmimo į eksploataciją dienos (1995 m.), jį prižiūri, eksploatuoja ir tvarko pareiškėja. Iš pareiškėjos veiksmų matyti, kad pareiškėja visą daikto valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus. Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėjos nesąžininga, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 straipsnis). Pareiškėjai pradėjus nepertraukiamai valdyti bokštą, ji buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį pastatą negu ji. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo 1995 m. bokštą valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja, t. y. bokštą valdo kaip savo. Per visą valdymo laikotarpį, t. y. 23 metus, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl jos valdomų patalpų ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors VĮ Turto banko teigimu, pareiškėja nepateikė reikiamos dokumentacijos, susijusios su ginčo pastato statybos teisėtumu, todėl VĮ Turto banko manymu, neaišku, ar šis nekilnojamojo turto objektas buvo pastatytas laikantis teisės aktuose nustatytų statiniui keliamų reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti įrodymai, t. y. Inžinerinių – geologinių tyrinėjimų ataskaita, Statinio techninės priežiūros žurnalas, Ryšių bokšto techninis (techninis – energetinis) pasas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. 44/503024), NTR centrinio duomenų banko išrašai (pagal registro Nr. 44/503024), Pastatų situacijos planas, leidžia daryti išvadą bei konstatuoti faktą, kad bokšto atsiradimo (pastatymo) faktas buvo valstybinio svarbumo lygmens 1995 metais statytas objektas, kurio paskirtis užtikrinti ryšį tarp nutolusių elektros energijos skirstymo elementų, naudojamas visuomeniniais tikslais. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti dėl bokšto statybos teisėtumo bei statiniui keliamų reikalavimų atitikimo. Akcentuotina ir tai, kad bokšto statybos vyko gana seniai, t. y. prieš 23 metus, kaip teigia pati pareiškėja, jokių statinio statybos, pripažinimo tinkamu naudoti ar perdavimo-priėmimo dokumentų nėra išlikę. Duomenų, kad pareiškėja teikia klaidingą informaciją, byloje nėra, todėl teismo manymu, pareiškėja pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius bokšto statybos leistinumą. Be to, nėra ir jokių duomenų, kad atitinkamos institucijos keltų statybos neteisėtumo klausimą. VĮ Turto bankas nurodė, kad jeigu teismui pakaktų duomenų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visumos, neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Atsižvelgiant į tokią VĮ Turto bankas poziciją, teismas konstatuoja, kad byloje yra visi pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad bokštas pastatytas teisėtai, todėl nėra jokių teisinių kliūčių daryti išvadai, jog bokštui, esančiam (duomenys neskelbtini), gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, buveinė Aguonų g. 24, Vilnius, įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – ryšių bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 45 m., esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įgijimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.