- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-885-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Primestus“ (toliau ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio D. K. (toliau ir antstolis) veiksmų, sustabdyti antstolio vykdomą skolininkės UAB „EMILĖ“ turto – pastato – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės (nuomojamas plotas: 0,0211 ha), pardavimą.
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad antstolis A. B. yra pradėjęs vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atliekamas 11 456 619,61 Eur skolos (iš jų 6 081,61 Eur notaro išlaidos, 11 450 538 Eur skola), 6 proc. metinė palūkanų norma nuo 11 450 538 Eur skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 28 d. ir 250,06 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 11 470 045,63 Eur, išieškojimas vykdomas išieškotojos UAB „Primestus“ naudai iš skolininkės UAB „EMILĖ“. Teigė, jog kadangi UAB „EMILĖ“ neįvykdė savo įsipareigojimų pareiškėjai, ši pradėjo rinkti informaciją apie UAB „EMILĖ“ turtinę padėtį ir sužinojo, kad antstolis 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymu paskelbė skolininkės UAB „EMILĖ“ turto – pastato – (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės (nuomojamas plotas: 0,0211 ha) (toliau ir turtas), pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); turtą antstolis parduoda už 394 400 Eur.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad skolininkė UAB „EMILĖ“ skolinga pareiškėjai didelę sumą, t. y. 11 470 045,63 Eur; be skolos pareiškėjai, skolininkė UAB „EMILĖ“ turi skolų ir kitiems kreditoriams. Anot pareiškėjos, skolininkės UAB „EMILĖ“ turto apimtys yra ribotos, turimo turto gali nepakakti visų skolininkės UAB „EMILĖ“ kreditorių reikalavimų padengimui, dėl šių priežasčių pareiškėjai, kaip skolininkės UAB „EMILĖ“ kreditorei, yra itin svarbu, kad skolininkės UAB „EMILĖ“ turtas būtų parduotas už maksimaliai didžiausias kainas, kurios būtų nustatytos pagal tikrąją turto rinkos vertę.
4. Nurodė, jog kaip matyti iš skundžiamo antstolio patvarkymo, turto pardavimo varžytynėse kainą antstolis nustatė vadovaujantis net dviejų metų senumo UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktu Nr. 19-12-10A, kuriuo turto rinkos vertė 2019 m. gruodžio 10 d. nustatyta 493 000 Eur. Anot pareiškėjos, turto rinkos vertė nuo 2019 m. gruodžio 10 d. per du metus iki šios dienos Vilniaus mieste yra pasikeitusi ir ženkliai išaugusi, todėl antstolis, atnaujindamas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo paskirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą pirmosiose varžytynėse pardavinėti už kainą, nustatytą nuo šios dienos realios turto rinkos vertės. Teigė, jog kadangi antstolis naujos turto rinkos vertės ekspertizės nepaskyrė, turto, praėjus dviem metams nuo paskutinės turto rinkos vertės nustatymo, neperkainojo, vadinasi, antstolis neteisėtai paskelbė turto pirmąsias pakartotines varžytines ir turtą pardavinėja už neteisingą kainą.
5. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu antstolis pažeidžia skolininkės UAB „EMILĖ“ kreditorių, tame tarpe ir pareiškėjos, teises, todėl pareiškėja teikia skundą dėl antstolio vykdomų pirmųjų pakartotinių varžytynių atšaukimo, patvarkymo panaikinimo ir naujos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2021 m. sausio 12 d. skundas dėl antstolio veiksmų (2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo Nr. S-20-174-37725 panaikinimo, pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo bei turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo) sustabdė skolininkės UAB „EMILĖ“ turto – pastato – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės (nuomojamas plotas: 0,0211 ha), pardavimą.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, preliminariai įvertinus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Nutartyje teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjos pareikšto reikalavimo pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo procesinis sprendimas ir skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra pirmoji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą.
4. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su pareiškėjos argumentais, jog esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra padidėjusi parduodamo turto vertė, todėl pardavus turtą už mažesnę kainą, būtų pažeisti skolininkės kreditorių interesai gauti kuo didesnes sumas iš parduodamo turto. Nutartyje pažymėta, jog jeigu ginčijamos paskelbtos varžytynės įvyktų, pareiškėja, nesutinkanti su parduoto turto įkainojimu, turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, dėl ko kiltų naujas teisminis ginčas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad turto pardavimo iš varžytynių sustabdymas atitinka tiek proporcingumo, tiek ekonomiškumo principus, taip pat tiek skolininkės, tiek išieškotojos ir kitų kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, ginčo atveju tikslinga sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių, siekiant išlaikyti status quo padėtį vykdymo procese.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Suinteresuotasis asmuo UAB „EDS INVEST“ (toliau ir suinteresuotasis asmuo, apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-5386-1098/2021 ir nutraukti civilinę bylą arba atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Apelianto nuomone, vertinant skundo tikėtiną pagrįstumą, būtina atsižvelgti į tai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymu nebuvo atliktas turto įkainojimas, nenustatyta turto vertė. Teigia, jog, anot pareiškėjos, ji yra UAB „EMILĖ“ kreditorė ir išieškotoja antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Civilinio proceso kodekso 759 straipsnio nustatyta tvarka yra prisijungusi prie antstolio vykdomo išieškojimo iš turto hipotekos kreditoriaus naudai. Suinteresuotojo asmens teigimu, remiantis Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėja, kaip UAB „EMILĖ“ kreditorė, neprisijungusi prie išieškojimo prie antstolio vykdomojoje byloje, 2021 m. sausio 12 d. neturėjo teisinio pagrindo ginčyti vykdomoje byloje 2020 m. sausio 16 d. patvarkymu atlikto turto įkainojimo. Paaiškina, jog kadangi antstolio 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymu nebuvo atliktas areštuoto turto įkainojimas, o tik nustatyta turto pardavimo varžytynėse pradinė kaina, pareiškėjos skundas dėl 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo, grindžiant jį turto vertės pasikeitimu negali būti laikomas tikėtinai pagrįstas. Anot suinteresuotojo asmens, tokio skundo esmė ir pagrindas yra ne 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo neteisėtumas, bet pareiškėjos įsitikinimas, kad turtą būtina perkainuoti.
7. Nurodo, jog reikalavimas atšaukti varžytynes dėl turto vertės pasikeitimo ir turto perkainavimo yra Civilinio proceso kodekso 643 straipsnio 6 punkte nustatytas skolininko teises atitinkantis prašymas, kuris turi būti teikiamas antstoliui. Atitinkamai, anot suinteresuotojo asmens, pareiškėja, pateikusi procesinį prašymą atšaukti varžytynes ir atlikti turto vertės perkainojimą, procesinę teisę į skundą dėl antstolio veiksmų įgytų tik gavusi antstolio sprendimą atsisakyti tenkinti tokį prašymą.
8. Teigia, jog nagrinėjamu atveju turto išieškojimą prašoma stabdyti dėl galimai per mažo turto įvertinimo, tačiau varžytynių paskelbimo faktas savaime nėra teisinė rizika, kuri turi būti eliminuota laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdant varžytynes arba išieškojimo veiksmus. Nurodo, jog pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Anot suinteresuotojo asmens, pareiškėjos nurodyti grėsmės motyvai yra tik samprotavimai ir spėjimai. Teigia, jog vien faktas, kad yra vykdomos turto varžytynės savaime nereiškia, kad turtas bus tikrai parduotas už pradinę varžytynių kainą (turtas varžytynėse gali būti parduotas už didesnę kainą, nei yra įkainotas), kad varžytynėms pasibaigus apskritai bus jų laimėtojas, kad varžytynėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, kuris pasiūlė pareiškėjui nepriimtiną kainą, bus sumokėta turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti turto pardavimo iš aktą, t. y. bus realios sąlygos turto savininko pasikeitimui pareiškėjos teises pažeidžiančiomis sąlygomis. Nurodo, jog varžytynių stabdymas nagrinėjamu atveju yra palankus tik pareiškėjai ir skolininkui, tačiau ne tikslu, kad turtas būtų parduotas brangiau, bet siekiant ir toliau vilkinti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2021 m. sausio 12 d. skundas dėl antstolio veiksmų (2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo Nr. S-20-174-37725 panaikinimo, pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo bei turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo) sustabdytas skolininkės UAB „EMILĖ“ turto – pastato – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės (nuomojamas plotas: 0,0211 ha), pardavimas.
11. Suinteresuotasis asmuo pateiktame teismui atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo nesutikimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju nėra nei vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina, ar priimant skundžiamą nutartį (ne)egzistavo pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Pažymėtina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 6704- 937/2021 buvo nutarta bylos dalį pagal pareiškėjų UAB „EMILĖ“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundus dėl varžytynių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukti, o skundus dalyje dėl antstolio 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo atmesti; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų sistemoje nėra duomenų apie šios nutarties įsiteisėjimą. Taigi, vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas – neegzistuoja. Pažymėtina, jog nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl skundo pagrįstumo ir galbūt pareiškėjai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo minėtoje byloje, kas jau laikoma pakankamu pagrindu spręsti apie pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą.
14. Savo ruožtu, sprendžiant dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)buvimo - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, pažymėtina, jog, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju neegzistuoja ir ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nurodydama faktines aplinkybes, jog turtas varžytynėse bus parduodamas už galimai žymiai mažesnę nei jo rinkos vertė kainą; jog turtas parduodamas varžytinėse, vadovaujantis dviejų metų senumo UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktu Nr. 19- 12- 10A, neatlikus naujos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, įvertinęs aplinkybę, jog jeigu ginčijamos paskelbtos varžytynės įvyktų, pareiškėja, nesutinkanti su parduoto turto įkainojimu, turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, dėl ko kiltų naujas teisminis ginčas. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ir galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog pasibaigus varžytynėms turtas gali būti parduotas brangiau, nei paskelbta jo pradinė pardavimo kaina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą; būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos; net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Be to, ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Vykdymo proceso ir varžytynių ypatumai lemia, kad varžytynės gali būti atšauktos, paskelbtos neįvykusiomis, o turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu išimtinai Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).
17. Ginčo kontekste taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėja nurodo, kad turtas parduodamas neatlikus naujos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainojimą. Be to, byloje nustatyta, jog antstolis po skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo paskyrė ir pakartotinę ginčo turto ekspertizę, kurios metu ginčo turtas įvertintas 547 000 Eur sumai.
18. Taigi, aukščiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti, jog pareiškėja įrodė abi sąlygas būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra dėl atskiro procesinio veiksmo, susijusio su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, bet ne dėl skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo iš esmės, t. y. nes bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik byloje, kurioje skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėjamas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atmesti pareiškėjos UAB „Primestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.