- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-398-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00712-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- A. K., J. K., L. Ž., P. Ž.
- Ieškovas
- I. P., S. S., A. P., L. P.
- Kategorijos
- 4.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų A. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P., S. S., A. P. ir L. P. ieškinį atsakovams L. Ž., P. Ž., J. K., A. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. O. P., D. Č. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. I. P., S. S., A. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti 5,7286 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 137 m² ploto kelio servitutą, 7,9617 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 608 m2 ploto kelio servitutą, 4,3389 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 708 m² ploto kelio servitutą pagal 2020 m. gegužės 15 d. matininko J. D. parengtą Kelio servituto planą Nr. 1, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 6,6700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(viešpataujantis daiktas), viešpataujančio daikto savininkui sumokant vienkartinę 22 eurų dydžio kompensaciją tarnaujančio daikto savininkams L. Ž. ir P. Ž. ir vienkartinę 209 eurų dydžio kompensaciją tarnaujančio daikto savininkams J. K. ir A. K., arba nustatyti 5,7286 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 137 m² ploto kelio servitutą, 7,9617 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 590 m² ploto kelio servitutą, 4,3389 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 674 m² ploto kelio servitutą pagal 2020 m. gegužės 15 d. matininko J. D. parengtą Kelio servituto planą Nr. 2, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 6,6700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(viešpataujantis daiktas), viešpataujančio daikto savininkui sumokant vienkartinę 22 eurų dydžio kompensaciją tarnaujančio daikto savininkams L. Ž. ir P. Ž. ir vienkartinę 200 eurų dydžio kompensaciją tarnaujančio daikto savininkams J. K. ir A. K., arba nustatyti 7,9617 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)(tarnaujantis daiktas) atlygintinį 5 m pločio 1100 m² ploto kelio servitutą pagal 2021 m. liepos 1 d. matininko J. D. parengtą Kelio servituto planą Nr. 3, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 6,6700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(viešpataujantis daiktas), viešpataujančio daikto savininkui sumokant vienkartinę 166 eurų dydžio kompensaciją tarnaujančio daikto savininkams J. K. ir A. K.. Priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 6,6700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Patekti į žemės sklypą automobiliu ar kita transporto priemone ne per kaimynų sklypus neįmanoma, nes sklypas yra ribojamas melioracijos griovių. 2019 m. liepos 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu patvirtino, kad privažiavimo prie žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nėra. A. J. K. ir A. K. nesutinka leisti pravažiuoti, stato užtvaras, išaria žemę, nors iki jų žemės sklypo per atsakovų L. Ž. ir P. Ž. žemės sklypą yra nustatytas kelio servitutas.
3. Trečiasis asmuo D. Č. asmeninės nuosavybės teise valdo 8,7914 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., ir sutinka su per šį žemės sklypą nustatomu kelio servitutu, nes privažiavimas iki jos žemės sklypo taip pat nėra įmanomas nekertant J. ir A. K. žemės sklypo. Su šiuo trečiuoju asmeniu yra sudaryta taikos sutartis dėl kelio servituto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė atsakovams J. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį kelio servitutą pagal matininko J. D. 2021-11-04 kelio servituto planą Nr. 3, schemoje pažymėtą ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais: 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, suteikiantį teisę patekti į žemės sklypą (važiuojant transporto priemonėmis, naudojantis kaip pėsčiųjų taku), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(viešpataujantis daiktas). Priteisė J. K., ir A. K. iš I. P., S. S., A. P. ir L. P. 167 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą bei bylinėjimosi išlaidas. Prašymą dėl servituto nustatymo sutarties, sudarytos tarp ieškovų I. P., S. S., A. P. ir L. P. bei trečiojo asmens D. Č., patvirtinimo paliko nenagrinėtu.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams I. P., S. S., A. P. ir L. P. bei trečiajam asmeniui B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,6700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – Žemės sklypas Nr. 1).
6. Ieškovų žemės sklypas iš pietrytinės bei pietinės pusės ribojasi su melioracijos grioviu ir atsakovams A. ir J. K. priklausančiais žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), iš pietvakarinės, šiaurės vakarų ir šiaurės pusės ribojasi su trečiojo asmens D. Č. žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ribų nustatymo brėžinio, žemės sklypo kadastro, 2004-06-26 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto duomenų nustatė, jog ieškovams priklausančiame žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos bei įrengimai, sklypas ribojamas esamų melioracijos griovų ir dėl jų išsidėstymo sklypas iš esmės padalintas į dvi tarpusavyje nesusisiekiančias dalis. Ieškovų žemės sklypą į dvi dalis dalija melioracijos griovys (sureguliuotas upelis Spragutis).
7. Atsakovai A. K. ir J. K. nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2) įgijo pagal 2003-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį, viešo registro duomenyse nurodyta, kad šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose ir kitų žemės sklypų servitutai šiame žemės sklype neįregistruoti. Trečiajam asmeniui D. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3) nėra įregistruota servitutų, leidžiančių ieškovams patekti į jų žemės sklypą. Kituose su ieškovų žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose servitutų, kurie leistų patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą nėra registruota.
8. Esant tokioms aplinkybėms, konstatavo, kad į ieškovams į nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą Nr. 1 nėra nustatyto ir įteisinto privažiavimo, ieškovai neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, o tai yra objektyvi būtinybė spręsti dėl kelio servituto tam, kad ieškovai galėtų naudotis savo Žemės sklypu Nr. 1.
9. Ieškovai privažiavimui į šį sklypą naudojosi atsakovų žemės sklypu, tačiau atsakovai nebesutinka leisti pravažiuoti bei įrengė užtvarą, todėl konstatavo, jog šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (Civilinio kodekso – (toliau CK) 4.126 straipsnis).
10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovų žemės sklype yra 3,70 ha miško žemės plotas. Ribų nustatymo brėžinio, žemės sklypo kadastro, 2004 m. birželio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto duomenimis miško žemės dalis atskirta melioracijos grioviais ir patekimas į šią sklypo dalį šiuo metu techniškai įmanomas per įrengtą pralaidą iš atsakovui A. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba iš kitos pusės besiribojančio trečiojo asmens D. Č. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur nėra ištisinio melioracijos griovio ties sklypo riba.
11. Civilinės bylos Nr. 2-10-228/2011 duomenimis nustatyta, jog pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro, ginant viešąjį interesą, ir bendraieškių A. K., J. K. ieškinį atsakovams P. Ž., Z. Ž., A. Ž. ir E. B. dėl servitutinio kelio vietos ir krypties nustatymo šiuo metu atsakovui P. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini).), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta servitutinio kelio vieta ir kryptis pagal 2011 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus specialistų parengtą servitutinio kelio schemą.
12. Kelias per toje byloje buvusių atsakovų (tuo metu P. Ž.) žemės sklypą reikalingas patekti ne tik į A. ir J. K. (Nr.(duomenys neskelbtini), bet ir į kitų asmenų - R. M., V. Š., S. Š. (Nr. .(duomenys neskelbtini)), B. N. (tuo metu atsakovų P. Ž. ir L. Ž.)(Nr. .(duomenys neskelbtini)),A.J. J. P., S. S., L. P. (Nr. (duomenys neskelbtini)) - privačius žemės sklypus bei į likusį laisvos valstybinės žemės plotą (93 b. l., t. 2). Nurodytoje civilinėje byloje nustatyta servitutinio kelio vieta ir kryptis susijungė su esamu kelio servitutu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)., ir sudarė vientisą ištisinį kelio servitutą nuo 2011 m. numatytą ir skirtą privažiuoti ne tik iki A. ir J. K. Žemės sklypo Nr. 2, tačiau ir iki A. J. J. P., S. S., L. P. (.(duomenys neskelbtini)) žemės sklypo bei į 2009 m. buvusį laisvos valstybinės žemės plotą, esantį už A. ir J. K. Žemės sklypo Nr. 2.
13. 2009 m. vasario 9 d. Utenos apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 17.3-62 patvirtina, kad servitutinio kelio per atsakovo P. Ž. žemės sklypą nustatymas buvo reikalingas į laisvos valstybinės žemės plotą ir Šlapių kaimo žemės savininkų sklypus. Byloje buvo nustatyta, kad schemoje pažymėta kelio atkarpos link B. N. žemės sklypo dalis, kurios ilgis 176 m, atitinka iki nuosavybės teisių atkūrimo buvusio kelio, kuriuo naudojosi to krašto žmonės, vietą. Tai, kad ši atkarpa yra nustatyta buvusio kelio vietoje, patvirtina byloje esantys įrodymai: archyviniai dokumentai, ištraukos iš U. rajono L. kolūkio vienkiemių įvertinimo plano 1984 m. būklei duomenys, A. kolūkio 1972 m. melioracijos techninio projekto duomenys, ištraukos Utenos rajono žemės naudojimo žemėlapio, sudaryto 1978 metais, duomenys (t. 2, b. l. 96-98, t. 4, b. l. 40, 116) bei liudytojų J. J., A. P., S. S., kurie paaiškino, jog tuo keliu nuo seno žmonės važinėjo, ten liko ir akmenys, kai atsakovas P. Ž. suarė keliuką. Ieškovai taip pat paaiškino, kad tuo keliuku naudojosi liudytojų tėvai dar iki nacionalizacijos (t. 1, b. l. 173, t. 3, b. l. 71-73, t. 4, b. l. 95-96). Tokie duomenys leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ankstesnėje byloje ir nagrinėjamoje byloje servitutinis pravažiavimas atitinka buvusią istoriškai susiklosčiusią situaciją.
14. Dėl privažiavimo prie ieškovų žemės sklypų, buvusio laisvo valstybinės žemės sklypo ir kitų Š. k. esančių žemės sklypų buvo sprendžiama kompleksiškai daugumos sklypų, esančių S. k. ir Š. vs., atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų A. ir J. K. pozicija neleisti servitutiniam pravažiavimui tęstis toliau nėra nuosekli ir negali būti pripažinta pagrįsta, nes jie patys rėmėsi argumentais, jog privažiavimas pro šiuo metu atsakovo P. Ž. žemės sklypą yra reikalingas ne tik jiems bet ir kitų žemės sklypų savininkams. Kaip ir atsakovų teiginiai, jog ieškovai bei tretieji asmenys į savo žemės sklypus patekdavo neteisėtai be jų sutikimo, o atsiliepime nurodė, jog leido per jiems priklausančius žemės sklypus privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, tačiau pastarieji, negerbdami kitų nuosavybės, sudarkė dirvožemį, dėl ko kilo nesutarimas.
15. UAB „Vilniaus hidroprojektas" 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu „Dėl siūlymo nustatyti kelio servitutus L. kadastro vietovėje“ pateikė pasiūlymus, jog yra galimi du privažiavimo keliai iki ieškovų sklypo, t. y. per atsakovų A. ir J. K. Žemės sklypą Nr. 2 ir per trečiojo asmens D. Č. žemės sklypą Nr. 3.
16. 2004 m. birželio 26 d. ieškovų žemės sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo – parodymo akte nurodoma, jog į sklypą patenkama esamu 4 m pločio keliu, tačiau trečiajam asmeniui D. Č. priklausančiame Žemės sklype Nr. 3 servitutinio pravažiavimo ieškovų atžvilgiu nenustatyta ir neįregistruota.
17. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad galimas pravažiavimas pro trečiojo asmens Žemės sklypą Nr. 3 nėra tinkamesnis, nes jis būtų pro trečiojo asmens statinius su gyvenamuoju namu, toks privažiavimas kompleksiškai neišsprendžia privažiavimo prie trečiojo asmens žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ko iš esmės buvo siekta ginant viešąjį interesą civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011.
18. Galima pravažiavimo vieta pagal 2021 m. lapkričio 25 d. patikslintus reikalavimus pagal 2021 m. liepos 1 d. matininko J. D. parengtą Kelio servituto planą Nr. 3 bus tvirtesnio grunto buvimo vietoje, kas leis privažiavimą naudoti įvairiu metų laiku. Ieškovai ir trečiasis asmuo D. Č. yra linkę geranoriškai sutarti dėl ieškovų pravažiavimo trečiojo asmens žemės sklypu, dėl ko sudarė sutartį dėl servitutinio pravažiavimo pagal J. D. parengtą Kelio servituto planą Nr. 3.
19. Pagal trečiojo asmens D. Č. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano ir ieškovų bei trečiojo asmens geranoriško susitarimo dėl pravažiavimo trečiojo asmens žemės sklype duomenis matyti, kad nustatomas servitutas ir numatomas pravažiavimas trečiojo asmens D. Č. žemės sklype susijungia su šiame sklype nustatytu servitutiniu keliu dėl privažiavimo iki kitų žemės sklypų.
20. Kadangi tokiu būdu išsprendžiama ne tik ieškovų privažiavimo prie jų žemės sklypo klausimas, bet ir privažiavimas prie kitų greta esančių žemės sklypų ( žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , planas, esantis žemės sklypo byloje, gretimybės 1-2- -6-7), kas atitinka civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011 pateiktus duomenis dėl viešo intereso egzistavimo siekiant išspręsti privažiavimą iki Šlapių vs. esančių žemės sklypų, teismas pripažino, kad tai racionaliausias ir optimaliausias variantas nustatyti kelio servitutą gretimo žemės sklypo savininko A. K. žemės sklype. Prašomas nustatyti kelio servitutas (pagal kelio servituto planą Nr. 3) yra susijęs su minimaliais tarnaujančiojo daikto savininkų A. ir J. K. teisių ribojimais. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog tai ribos atsakovų galimybes ūkininkauti nepateikta, taip pat nėra duomenų, jog žemės sklypą jiems reikės aptverti ir pan. Žemės sklype Nr. 2 nėra gyvenamųjų ar kitų statinių, pravažiavimas būtų kietesnio grunto buvimo vietoje dėl ko sumažės rizika dirvožemio suardymui, provėžų susidarymui.
21. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011 priimtus sprendimus, kuriais buvo gintas viešas interesas dėl privažiavimo ne tik iki atsakovų A. ir J. K. Žemės sklypo Nr. 2, bet ir kitų S. k. ir Š. vs. esančių žemės sklypų, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas ieškinį tenkinti. Ieškinio tenkinimas pagal alternatyvų 3.1 punktą nuosekliai išspręstų tolimesnius pravažiavimo klausimus.
22. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo P. Ž. išsakyta pozicija, kad papildomų servitutinių privažiavimo kelių nustatymas (sklypų ribomis ar pan.), kai per P. Ž. žemę jau yra nustatytas servitutas privažiuoti iki J. ir A. K. žemės sklypo, nėra tikslingas, racionalus ir tinkamas, nes tai tik sukurtų netoli vienas nuo kito esančių lauko kelių tinklą dėl ko ūkinės veiklos vykdymas tokioje žemėje taptų dar sudėtingesnis. Konstatavo, kad P. Ž. argumentus ir prašymus dėl kitokių privažiavimo variantų jo sklype iš esmės reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą, kas nėra ir negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus.
23. Ieškovai, apskaičiuodami kompensaciją už nustatomą servitutą, vadovavosi atsakovų sklypo vidutine rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą. Nustatomo servituto plotas sudaro 1,38 proc. sklypo, kas suapvalinus sudaro 167 Eur. Atsakovai argumentų dėl kompensacijos už nustatomą servitutą neteikė, todėl teismas pripažino ieškovų skaičiavimus pagrįstais ir atsakovams priteisė pagal ieškinyje nurodytą skaičiavimą apskaičiuotą kompensaciją už nustatytą kelio servitutą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
24.1. teismas nepagrįstai ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011, vykusioje 2011 m., nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nors vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu negalėjo daryti;
24.2. teismas, konstatuodamas, kad ankstesnėje byloje nustatyta aplinkybe, kad privažiavimas reikalingas ne tik vienam K. sklypui, bet ir dar 4 kitiems žemės sklypams, neįvertino, apie kokius konkrečiai sklypus buvo kalbama toje civilinėje byloje ir kaip šiuo metu yra pasikeitusi situacija - vienintelis žemės sklypas, kuris nurodytas ankstesnėje byloje ir į kurį privažiavimo klausimas lieka aktualus šioje byloje - ieškovų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini);
24.3. teismas nepagrįstai gindamas viešą interesą sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti dar ir todėl, kad tai patenkins dar ir privatų D. Č. interesą šiai patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), nors ji kaip trečiasis asmuo byloje nėra pareiškusi savarankiškų reikalavimų. D. Č. palaikė ieškinį ne dėl realaus savo poreikio patekti į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (nes neturėjo ir neturi problemų į jį patekti), bet siekdama, kad nebūtų sprendžiama, jog ieškovai į ginčo sklypą gali patekti per jos kitą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį (nuo pat ieškovų ginčo sklypo suformavimo momento) būtent ir buvo numatytas patekimas į ieškovų ginčo sklypą;
24.4. civilinėje byloje Nr. 2-10-228/2011 jokia forma (nei ginant privatų, nei viešą interesą) nebuvo siekiama patekimo į D. Č. žemės sklypą. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pravažiavimas (kelio servitutas) eitų pro trečiojo asmens „statinius su gyvenamuoju namu“, nes gyvenamojo namo greta atsakovų pasiūlyto kelio D. Č. neturi, yra ūkinis pastatas, kurio eksploatacijai jau egzistuojantis faktinis kelias įtakos neturi;
24.5. pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidą, teigdamas, kad atsakovų siūlomas ieškovams naudotis kelias neva eina pro trečiojo asmens gyvenamąjį namą, be to, teismas niekaip nepasisakė dėl atsakovų teiktų dar dviejų alternatyvių variantų, kurie, be kita ko, eliminuotų ir važiavimą pro D. Č. priklausantį tvartą ir bylą išnagrinėjo ne visapusiškai;
24.6. atsakovų pateiktas matininko Š. Š. parengtas planas yra optimalesnis, nei pasiūlytas ieškovų, nes servitutas būtų nustatomas istoriškai buvusiu, realiai esamu keliu, nereikia keisti žemės sklypo naudmenų, servituto plotas būtų mažesnis, be to nustatytas vienam, o ne dviem sklypams, žemės sklype nėra melioracijos įrenginių, kuriuos galėtų pažeisti važiuojančios transporto priemonės (ypač sunkiasvorės, įvertinant faktą, kad ieškovų sklype yra miškas, kur vykdant miškų ūkio veiklą važiuotų būtent specialusis sunkiasvoris transportas). Formuojant ieškovų sklypą privažiavimas prie jo buvo numatytas būtent šiuo atsakovų siūlomu keliu per D. Č. sklype esantį kelią, servitutas būtų tęstinis;
24.7. sprendime teismas viešpataujančiu daiktu nurodė ieškovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o tarnaujančiu – atsakovų žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovų sklypas tiesiogiai jokiu būdu nėra viešpataujantis atsakovų sklypo atžvilgiu, nes pagal Kelio servituto planą Nr. 3, pirmiausia viešpataujančiu turėtų tapti trečiojo asmens D. Č. sklypas (duomenys neskelbtini), kuri jokio kelio servituto byloje neprašė ir neprašo. Teismas nustatė tokį kelio servitutą, kai tarnaujantis daiktas neužtikrina viešpataujančio daikto naudojimo, o tik suteikia galimą prielaidą, esant sąlygai, kad trečiasis asmuo, suteiks teisę ieškovams naudotis trečiojo asmens sklypu, taigi, teismas priėmė sąlyginį sprendimą;
24.8. spręsdamas dėl kompensacijos dydžio , pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis tik tokiu įrodymu, kuris objektyviai parodo ginčo turto vertę, o ne remtis turto verte, kuri nustatoma ne individualaus turto vertinimo, o masiniu būdu ir neatspindi tikrosios konkretaus turto vertės. Be to, tiksliausiai kompensacija apskaičiuotina ne sklypo verte servituto užimamam plotui, o kompensuojant savininkui realius nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo. Tokių duomenų byloje nėra ir teismas nesiūlė juos teikti. Patiems ieškovams pripažįstant, kad servitutas nustatytinas atlygintinis, teismui kilo pareiga nustatyti teisingą ginčo servituto atlyginimo dydį vadovaujantis teismų praktika. Tarnaujančio daikto rinkos vertė, nuostoliai dėl servituto nustatymo yra byloje nustatinėtinas faktas, o tokių duomenų (įrodymų) byloje nėra. Taigi, pirmiausia teismas turėjo pats siūlyti šalims tokius įrodymus teikti ir suteikti tam terminą, o paaiškėjus, kad šalis tiksliai nustatyti nuostolių dydžio negali – nuostolius nustatyti pats. To nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
25.1. 2011 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu bei 2011 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-531-198/2011 konstatuota, kad kelias per atsakovų (Ž.) žemės sklypą reikalingas patekti ir į kitiems asmenims (taip pat ir P.) priklausančius žemės sklypus. Apeliantams/atsakovams ši faktinė aplinkybė, kad servitutinio kelio kryptis yra būtent per Ž. žemės sklypą reikalinga patekti ir į kitiems asmenims (taip pat ir P) priklausančius sklypus. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliantai/atsakovai nepagrįstai teigia, kad servitutinio kelio kryptį ieškovai turėjo rinktis ne per Ž.žemės sklypą, o visai kita kryptimi (per D. Č. namų valdos žemės sklypą). Ieškovų žemės sklypas iki šiol neturi privažiavimo, t. y. faktinė ginčo žemės sklypo situacija nuo 2011 m. liko nepakitusi;
25.2. 2011 m. įsiteisėjusiais teismo sprendimais viešo intereso gynimo byloje servitutinio kelio kryptis buvo nustatyta per P. Ž. žemės sklypą, motyvuojant tuo, kad būtent tokia servitutinio kelio kryptis reikalinga ir kaimyninių žemės sklypų savininkams, todėl nagrinėjamoje byloje apeliantai/atsakovai nebegali ginčyti šios aplinkybės;
25.3. patekimas į ginčo žemės sklypą per trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. Č. priklausantį žemės sklypą nėra priimtinas, nes jai priklausančiame Žemės sklype Nr. 3 servitutinio pravažiavimo ieškovų atžvilgiu nėra nustatyta ir įregistruota (šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2022 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštas Nr. 41SD-(14.41.137 E.). Galimas pravažiavimas pro trečiojo asmens Žemės sklypą Nr. 3 nėra tinkamesnis, nes jis būtų pro trečiojo asmens statinius su gyvenamuoju namu, toks privažiavimas kompleksiškai neišsprendžia privažiavimo prie trečiojo asmens žemės sklypo, ko iš esmės buvo siekiama ginant viešąjį interesą civilinėje byloje Nr.2-10-228/2011. Nors apeliaciniame skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų lakoniškumas, tačiau nenurodoma pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų;
25.4. privažiavimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą nesuformuotas. Analogišką aplinkybę, siekdamas servitutinio kelio nustatymo, įrodinėjo ir apeliantas/atsakovas A. K. minėtoje byloje. T. U. apskrities viršininko administracija patvirtino, kad prašomas nustatyti servitutinis kelias reikalingas patekti į ginčo žemės sklypą. N. Ž. sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 4.6 p. įrašyta, jog „Į sklypą patenkama esamu 4 m pločio keliu“, tačiau 2022 m. vasario 15 d. rašte Nr.41SD-(14.41.137 E.) Nacionalinės žemės tarnyba patvirtino, jog negali atsakyti koks konkrečiai 4 m pločio kelias, įrašytas 2004 m. birželio 26 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte;
25.5. ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatytas kelio servitutas per apeliantams/atsakovams priklausantį žemės sklypą. Šio kelio servituto nustatymas nėra susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu. Ta aplinkybė, kad kelio servitutas per apeliantams/atsakovams priklausantį žemės sklypą nustatytas iki trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų D. Č. žemės sklypo, nepagrįstai skunde vertinamas kaip sąlyginis;
25.6. apeliantai/atsakovai nekėlė kompensacijos dydžio netinkamumo klausimo. Apeliantai, nesutikdami su siūlomos kompensacijos dydžiu ,neteikė jokių įrodymų apie kitokią žemės sklypo vertę, neginčijo ieškovų teiktų duomenų apie ją. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad kompensacijos suma nepagrįstai maža, apskaičiuota nevertinant tikrosios žemės sklypo rinkos kainos, yra visiškai formalūs.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo D. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovų siūlomu servitutu, nes ji ekologiškai ūkininkauja ir sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) laiko galvijus, yra naujai pastatytas tvartas, pieno blokas. Namas, kuriame ji gyvena su tėvais, yra už 30-50 m. Šalia yra grūdų sandėlis, stovi žemės ūkio technika, todėl nenori, kad svetimi žmonės važinėtų per jų ūkį. Nurodo, kad į savo žemės sklypus galėdavo nuvažiuoti tik per atsakovų sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas kelio servitutas ir priteista kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl servituto nustatymo
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).
23. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu taip, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).
24. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovai neturi galimybės kitaip naudotis savo žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav., kaip tik nustačius servitutą viename iš besiribojančių gretimų žemės sklypų, t. y. atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris. (duomenys neskelbtini), ir (ar) trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovų žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose servitutų, kurie leistų ieškovams patekti į savo žemės sklypą, nėra registruota, todėl jie neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, kas yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo. Taigi nagrinėjamu atveju esminis ginčas tarp šalių kilo dėl servituto vietos parinkimo.
25. Ieškovai prašymą dėl servituto vietos grindė aplinkybe, jog J. D. 2021 m. lapkričio 4 d. kelio servituto plane Nr. 3 nurodytas kelias tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų faktiškai egzistavo daugelį metų ir atitinka istoriškai susiklosčiusią situaciją. Atsakovai, kurie sklypą įsigijo 2003 metais, leido per jiems priklausančius žemės sklypus privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo iki konflikto su ieškovais maždaug 2018 metais, kuomet pravažiavimas buvo užtvertas ir ieškovai juo nebegali patekti į savo sklypą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei civilinės bylos Nr. 2-10-228/2011, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad per atsakovų žemės sklypą buvo faktinis kelias, kuriuo buvo patenkama į šiuo metu ieškovams priklausantį sklypą, tai patvirtina ir archyviniai duomenys, įsiteisėjusiame sprendime nustatytos aplinkybės, šioje byloje pateiktos orto grafinės nuotraukos (nuo 2009– 2010 m.). Šių nustatytų aplinkybių atsakovai nepaneigė.
27. Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas civilines byloje Nr. 2-10-228/2011 nustatytas faktines aplinkybes dėl servitutinio kelio būtinybės nepagrįstai laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kelio servituto vietos įvertino visus byloje surinktus, tame tarpe ir minėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybėmis kaip rašytinius įrodymus pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
28. Į bylą pateiktame UAB „Vilniaus hidroprojektas" 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte „Dėl siūlymo nustatyti kelio servitutus L. kadastro vietovėje“ pateikti pasiūlymai, kuriuose nurodyta, kad yra galimi du privažiavimo keliai iki ieškovų sklypo, t. y. per atsakovų A. ir J. K. Žemės sklypą Nr. 2 ir per trečiojo asmens D. Č. žemės sklypą Nr. 3. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad kelio servituto nustatytas per trečiojo asmens sklypą būtų daug racionalesnis, nes būtų nustatytas mažesnis servituto plotas ir servitutas eitų per vieną, o ne per du sklypus.
29. Vertinant ieškovų galimybę naudotis atsakovų pateiktame UAB „Vilniaus hidroprojektas" projekte nurodytu kelio servitutu, t. y. keliu, esančiu trečiojo asmens žemės sklype, pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog servitutinis kelias eitų per trečiojo asmens trečiojo asmens statinius su gyvenamuoju namu. Apeliantų argumentas, kad kelias eitų apie 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, nepaneigia, kad nustačius servitutą per trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, laikomi galvijai, sudarytų didesnius nepatogumus, suvaržytų trečiojo asmens privatumą bei galimai nebūtų užtikrinamas trečiojo asmens turto saugumas, nei jo nustatymas sklype, kuriame greta ( netoliese) nustatomo servituto statinių nėra. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant dėl kelio servituto vietos, buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovų siūlomas servitutinis kelias, esant blogoms oro sąlygoms, taptų sunkiai pravažiuojamu ar apskritai nepravažiuojamu , o pagal ieškovų pateiktą planą Nr. 3 servitutas būtų tvirtesnio grunto, kas leistų privažiavimą naudoti įvairiu metų laiku, atsakovai šių aplinkybių neginčija. Reikšmingu kolegija vertina ir tai, jog teismas atliko vietos apžiūrą ir pats tiesiogiai įvertino servitutinio kelio vietos tikslingumą.
30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų nurodytas servitutas pagal pateiktą planą geriausiai užtikrina skirtingų savininkų interesų pusiausvyrą ir atitinka proporcingumo principą. Nustačius minėtą servitutą, ieškovai ir toliau naudosis keliu, kuris faktiškai buvo naudojamas visą laiką iki kol atsakovai nepradėjo konfliktuoti su ieškovais. Minėta, atsakovams priklausančiame sklype nėra statinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju kelio servitutas nebus neproporcingai žalingas atsakovui, ypač vertinant istorines šio kelio aplinkybes, kad jis egzistuoja (-avo) jau daugelį - apie 15 metų. Be to, nors nagrinėjamu atveju tiesiogiai nebuvo sprendžiamas trečiojo asmens patekimo į jam priklausantį žemės sklypo klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nustačius kelio servitutą per atsakovams priklausantį sklypą, būtų nustatytas vientisas kelio servitutas ir tuo pačiu išspręstas patekimo į trečiajam asmeniui priklausančio sklypo klausimas. Jei ieškovai, naudodamiesi per atsakovų sklypą nustatytu kelio servitutu, padarytų žalos atsakovų turtui, atsakovai neabejotinai turi teisę reikalauti pašalinti padarytą žalą arba atlyginti nuostolius.
Dėl kompensacijos už servitutą
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-69/2009; Nr. 3K-3-61-469/2016). Kartu pabrėžtina ir tai, jog teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto rinkos kaina gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, vadovavosi ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta sklypo verte bei į tai, kad nustatomo servituto plotas užima 1,38 proc. sklypo, kas suapvalinus sudaro 167 Eur. Atsakovams nepateikus argumentų dėl kompensacijos už nustatomą servitutą priteisė pagal ieškinyje nurodytą skaičiavimą apskaičiuotą kompensaciją.
34. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jiems iš ieškovų priteista kompensacija už servitutą. Apeliantų teigimu, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centre nustatyta vidutine turto verte, kadangi ji neatitinka realios šio turto rinkos kainos bei neatlygina atsakovams patiriamų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šias apeliantų skundo argumentais.
35. Individualus turto vertiniams byloje nebuvo atliktas(įrodymai nepateikti).Nustatydamas kompensacijos už naudojimąsi nustatytu servitutu dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, šį dydį nustatė formaliai, taip neužtikrindamas, kad kompensacija atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
36. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdami dėl kompensacijos dydžio, neatsižvelgė į reikšmingas bylai aplinkybes: kokiam žemės sklypui nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė (neterminuotas) ; kokio pobūdžio veiklai nustatytas servitutas bei kokios apimties suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui ir kt. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos dydžio priteisimo, nevertino atsakovų nuosavybės teisės suvaržymų turinio ir apimties, nepasisakė dėl kompensacijos pobūdžio, priteisdamas kompensacijos dydį nustatė tik pagal vieną iš kriterijų - atsakovų sklypo vidutinę rinkos vertę nurodytą VĮ Registrų centre. Ši vertė nustatoma masinio vertinimo būdu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 patvirtintų Masinio žemės vertinimo taisyklių 1 punktą, šios taisyklės reglamentuoja žemės verčių zonų žemėlapių, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymą, jų taikymą, masinio žemės vertinimo dokumentų derinimą, svarstymą ir tvirtinimą, konkretaus žemės sklypo vidutinės rinkos vertės ir žemės mokestinės vertės nustatymą, individualaus žemės vertinimo, kuris gali būti taikomas žemės mokestinei vertei nustatyti, reikalavimus. Pagal 2 punktą žemė vertinama vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog masinis turto vertinimas – vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, ir šį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Taigi, masinis turto vertinimas yra vienarūšio turto vertinimas, o individualus turto vertinimas yra konkretaus daikto vertinimas. Kolegijos vertinimu, toks reglamentavimas suponuoja, jog individualus turto vertinimas leidžia tiksliau nei masinis turto vertinimas nustatyti konkretaus daikto (šiuo atveju žemės sklypo) rinkos vertę, kuri gali reikšminga sprendžiant dėl kompensacijos už pastatytą servitutą dydžio nustatymo.
37. Dėl pasakyto ,kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio nustatymo ir bylą dėl šios ginčo dalies grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant ši bylos dalį pakartotinai teismas turėtų svarstyti ar , šalims nesusitarus dėl ginčo sklypo rinkos vertės, nėra pagrindo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rinkos vertės, galimai turto vertinimo ataskaitą, parengtą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, skirti ekspertizę sklypo rinkos vertei nustatyti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei ,spręsdamas dėl servituto nustatymo, taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, tačiau netinkamai išspendė kompensacijos dydžio nustatymo klausimą, todėl ši dalis bylos perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
39. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad civilinės bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas taip pat perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.