Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3215-872/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-21
Bylos Nr.: eI3-3215-872/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01321-2020-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Atsakovas: VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Pareiškėjas: VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3215-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01321-2020-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninė skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Anykščių rajono savivaldybės ligoninė kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad įgyvendino iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas neįgaliesiems VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje“, projekto kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas). 2018 m. sausio 31 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CPV IS) paskelbė kvietimą dalyvauti mažos vertės viešajame pirkime – „Lifto keitimo darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Kartu su kvietimu dalyvauti Pirkime potencialiems tiekėjams buvo pateiktos ir Mažos vertės pirkimo skelbiamos apklausos būdu lifto pakeitimo darbų pirkimo sąlygos bei jų priedai (toliau – ir Pirkimo sąlygos). Pasiūlymus dalyvauti Pirkime pateikė 5 tiekėjai. Įvertinus tiekėjų pateiktus pasiūlymus, buvo nuspręsta laimėjusiu pripažinti tiekėją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Kauno liftai“, su kuria 2018 m. vasario 15 d. buvo sudaryta Darbų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. B2-18-39 (toliau – ir Sutartis), kurią tiekėjas įvykdė.

Nurodo, kad 2020 m. vasario 6 d. pareiškėja iš atsakovės, kaip įgyvendinančios institucijos, gavo pranešimą elektroniniu paštu, kuriame buvo nurodyta, jog vadovaujantis Valstybės kontrolės pateiktais pastebėjimais ir pateiktu nurodymu skubiai pakartotinai patikrinti dalį pirkimų, atsakovė prašo kuo skubiau, t. y. iki vasario 7 d. 14 val. pateikti „Esamo lifto pakeitimo nauju atitinkančiu ŽN keliamus reikalavimus“ pirkimo dokumentus. Pareiškėjai pateikus dokumentus 2020 m. vasario 12 d. iš Agentūros buvo gautas dar vienas pranešimas elektroniniu paštu, kuriame atsakovė paprašė pareiškėjos iki 2020 m. vasario 13 d. 14 val. pateikti paaiškinimą dėl kai kurių Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Pareiškėja vykdydama Agentūros prašymą 2020 m. vasario 13 d. pateikė atsakymą.

2020 m. vasario 24 d. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 311 punktu, PAFT 7 priedo 6 ir 10 punktais bei Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų taikytinų Europos Sąjungos išlaidomis, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punktu, nusprendė, kad pareiškėja Pirkimo sąlygose nustatydama tiekėjams kvalifikacijos reikalavimą – statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų, pažeidė Lietuvos Republikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. To pasekoje atsakovė Sprendimu, kaip atsakomybę pareiškėjai, pritaikė finansinės pataisos normos dydį – 25 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės, ir įpareigojo pareiškėją grąžinti jai išmokėtų lėšų dalį, o konkrečiai 15 004 Eur dydžio sumą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, laiko jį nepagrįstu ir priimtu pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Teigia, kad VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti šių reikalavimų atitiktį patvirtinančių dokumentų ar informacijos.

Nurodo, kad tokiu teisiniu reglamentavimu perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Atitinkamai vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu pareiškėja nustatė tokį kvalifikacijos reikalavimą – tiekėjas privalo turėti ne mažiau, kaip vieną aukštąjį išsilavinimą (statybos/ inžinerijos profilio) bei sutarčiai vykdyti reikalingą kvalifikaciją ir vadovavimo patirtį turinčius specialistus, tiesiogiai atsakingus už numatomos sudaryti sutarties vykdymą: Statybos vadovas turi turėti valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą: Statiniai: gyvenamieji arba / ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai.

Pareiškėjos teigimu, Agentūra priimdama Sprendimą ir nuspręsdama, jog reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų yra perteklinis ir neproporcingas Pirkimo objektui, iš esmės apsiribojo vien tik formaliu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 str. 17 d. bei 52 d. įtvirtintų „inžinerinių tinklų“ bei „statinio inžinerinių sistemų“ sąvokų vertinimu, pagal kurį inžineriniai tinklai yra statinio išorėje – žemės sklype, o tuo tarpu inžinerinėmis sistemos yra statinio viduje. Tai, kad reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų nėra perteklinis ir yra proporcingas Pirkimo objektui įrodo šios aplinkybės: 1) įrengiant modernius liftus, kuriuose įdiegtos naujos technologijos, neretai tenka juos prijungti prie lauko inžinerinių tinklų, kaip antai prie elektroninių ryšių tinklų tam, kad būtų užtikrintas nuotolis įrenginio veikimo stebėjimas, o be to ir savalaikis programinės įrangos atnaujinimas pagal įrenginio gamintojo nustatytas įrenginio naudojimo instrukcijas bei techninę dokumentaciją; 2) taip pat svarbu, kad dėl skirtingų reikalavimų keliamų elektros maitinimo linijoms tokiems įrenginiams (liftams), dažniausiai tenka keisti ir elektros įvadus, ko pasekoje yra vykdoma ir inžinerinių tinklų, o konkrečiai elektros energijos tinklų, korekcija pagal įrenginio gamintojo nustatytus reikalavimus. Tai, kad reikalavimas tiekėjo (rangovo) statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų buvo būtinas, įrodo ir tai, jog vykdant konkrečią Pirkimo sutartį, t. y. atliekant lifto keitimo darbus, lifto elektros įvadas buvo įrengtas sumontavus naują kabelinę elektros liniją, kurios dalis paklota pastato (ligoninės) išorėje. Taip pat akcentuoja, kad liftą elektroniniu ryšiu teko prijungti prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės, o tai patvirtina tą faktą, jog atliekant lifto pakeitimo darbus, šiuo konkrečiu atveju, rangovui (tiekėjui) teko vykdyti ne tik su statinio inžinerinėmis sistemomis, bet ir su inžineriniais tinklais susijusius darbus,

Nesutinka su atsakovės teiginiais Sprendime, kad nustačius tariamai perteklinį reikalavimą – buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija. Atkreipia dėmesį, jog Pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Pareiškėja žinodama, kad įrengiant modernius liftus, kuriuose įdiegtos naujos technologijos, neretai tenka juos prijungti prie lauko inžinerinių tinklų, t. y. prie elektroninių ryšių ir elektros energijos tinklų, Pirkimo sąlygose ir nustatė reikalavimą statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą „Statiniai: <...>; inžineriniai tinklai“.

Papildomai akcentuoja, kad pareiškėjos vykdytas Pirkimas apima didelės ir socialiniu požiūriu jautrios bei pažeidžiamos visuomenės dalies – neįgaliųjų interesus, todėl Pirkimo sutarties įgyvendinimui, atsižvelgiant į lifto svarbą visuomenei, o ypatingai neįgaliesiems, buvo svarbu ir būtina atrinkti kompetentingus ir patikimus tiekėjus, kurie gebėtų įrengti modernius, patogius, aukščiausių technologinius standartus atitinkančius liftus, todėl ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas nėra laikytinas pertekliniu ir neva tai dirbtinai ribojančiu konkurenciją.

Nurodo, kad Agentūra Sprendime yra konstatavusi, jog pareiškėja nustatydama kvalifikacijos reikalavimą statybos vadovui turėti atestatą „Statiniai: <...>; inžineriniai tinklai“ pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pareiškėjos teigimu tai, jog VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti principai nebuvo pažeisti papildomai pagrindžia iš šios aplinkybės: 1) Pirkimas buvo paskelbtas viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CPV IS), tokiu būdu buvo užtikrina, jog informaciją apie Pirkimą bei Pirkimo dokumentus galėtų gauti visi potencialių tiekėjai; 2) be išimtiems visiems tiekėjams Pirkimo sąlygos buvo taikomos vienodai. Aplinkybių patvirtinančių faktą, jog vykdant Pirkimą tiekėjams buvo teikiama skirtinga informacija, nustatyta nėra; 3) nei Pirkimo procedūrų vykdymo metu, nei vėliau, nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų dėl nustatyto kvalifikacinio reikalavimo statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų, kas patvirtina jog nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo laikomas pagrįstu ir proporcingu Pirkimo objektui; 4) pasiūlymus dalyvauti Pirkime pateikė net 5 tiekėjai, o tai įrodo, jog pareiškėjos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo pernelyg aukšti, specifiniai ar pertekliniai.

Tai, jog pareiškėjos elgesyje nėra kaltės, leidžia daryti išvadą, kad Agentūra priimdama Sprendimą padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja padarė pažeidimą, ko pasekoje atsakovė neteisėtai, nesant tam absoliučiai jokio pagrindo, nusprendė taikyti pareiškėjai atsakomybę – finansinės pataisą bei įpareigojo pareiškėją grąžinti dalį išmokėtų lėšų, t. y. 15 004 Eur dydžio sumą. Net ir nustačius, kad pareiškėja padarė Sprendime nurodytą pažeidimą pagrindo taikyti maksimalią 25 proc. finansinę pataisos normą nuo Pirkimo sutarties vertės, šiuo atveju, nėra, nes: 1) pažeidimas, net jei ir būtų nustatyta, jog jis buvo padarytas, yra formalus, t. y. nesukeliantis jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui bei neapribojo tiekėjų konkurencijos ir tą pagrindžia šiame procesiniame dokumente išdėstytos aplinkybės; 2) net jei ir būtų nustatyta, jog pažeidimas buvo padaryta jis yra epizodinis, t. y. mažareikšmis ir vienkartinis; 3) pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės, t. y. kvalifikacinis reikalavimas tiekėjo statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų buvo nustatytas įvertinus jo tikslingumą, atsižvelgus į Perkamo objekto svarbą ir specifinę paskirtį, o ne su tikslu pažeisti VPĮ normas. Kadangi pažeidimas net jei ir būtų nustatytas, nėra laikytinas sunkiu, o yra formalus, epizodinis ir mažareikšmis, pagal Gairių nuostatas finansinė pataisa turi būti panaikinta arba sumažinta iki minimalaus – 5 proc. dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms pateikti VPĮ 47 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintos principinės imperatyvios nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos.

Atsakovė teigia, kad sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskiriant teisės normas, apibrėžiančias reikalavimus, keliamus tiekėjų kvalifikacijai, darytina išvada, kad pastarųjų tikslas – padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija privalo nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus – tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus (t. y. sąlygos, draudžiančios ir ribojančios dalyvavimą pirkime, teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis, finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai). Vadinasi kvalifikacijos reikalavimais negali būti siekiama kitų tikslų.

Pažymi, kad perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Teigia, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kuriuo tik pažymima perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, nes šios teisės taikymas yra neatsiejamai susijęs su perkančiosios organizacijos pareigomis, įpareigojančiomis nustatyti pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus.

Nurodo, kad vertinant aplinkybę, kad kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, todėl perkančioji organizacija privalo nustatyti tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo atveju. Kita vertus, šie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad būsimasis viešojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vadinasi atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą.

Teigia, kad Agentūra, vadovaudamasi teismų praktika viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu bei statybą reglamentuojančiais teisės aktais (specialusis teisės aktas), įvertinusi nurodytas aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nagrinėjamo Pirkimo atveju nepagrindė ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo tikslingumo, todėl vertino, kad šis kvalifikacijos reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Agentūra iš esmės neanalizavo nei Pirkimo objekto, nei ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo santykio su Pirkimo objektu, o tik formaliai pažymėjo STĮ 2 str. 17 d. bei 52 d. įtvirtintas „inžinerinių tinklų“ bei „statinio inžinerinių sistemų“ sąvokas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nei Agentūrai 2020 m. vasario 13 d. pateiktame paaiškinime, nei skunde nenurodė konkrečių, pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje apibrėžtų darbų, kurių atlikimui tiekėjas privalėjo turėti ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą.

Dėl pareiškėjos skunde išdėstyto teiginio, kad ,,įrengiant modernius liftus rangovams (tiekėjams) tenka atlikti darbus susijusius su inžineriniais tinklais”. <...>Tiekėjo (rangovo) statybos vadovui neturint kvalifikacijos atestato dėl inžinerinių tinklų, nebūtų galimybės vykdyti darbų susijusių su inžineriniais tinklais, t. y. esant poreikiui prijungti įrenginį (liftą) prie elektroninių ryšių ir elektros energijos tinklų“ Agentūra pažymi, jog perkančiosios organizacijos yra įpareigotos techninėje specifikacijoje tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti pirkimo objektą, nes tai leidžia suinteresuotiems tiekėjams nuspręsti, ar teikti pasiūlymą?, o sutarti? sudarančioms perkančiosioms organizacijoms – įvertinti pateiktus pasiūlymus. Vadinasi pareiškėja privalėjo nurodyti aiškias ir tikslias darbų apimtis, darbų vykdymo ribas, todėl nepagrįstas pareiškėjos pirkimo objekte numatytų darbų aiškinimas, remiantis galimų darbų prielaidomis, hipotezėmis.

Akcentuoja, kad vertinant techninėje specifikacijoje nurodytus perkamus darbus, darytina išvada, kad naujos kabelinės elektros linijos darbų, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti ligoninės (išorėje), ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės darbų pareiškėja nenumatė techninėje specifikacijoje, todėl nepagrįstas pareiškėjos pirkimo objekto praplėtimas, siekiant pateisinti nustatytą ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą.

Atsakovė papildomai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinimo 9 punktu, inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Taigi net ir tuo atveju, jei pareiškėja į pirkimo objektą būtų įtraukusi kabelinės elektros linijos darbus, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti ligoninės (išorėje) ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės darbus, pabrėžiant, kad nagrinėjamu atveju šie darbai nebuvo įtraukti į pirkimo objektą, ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nurodant tik inžinerinių tinklų grupę turėtų būti vertintinas kaip per platus, nes be elektros tinklų pogrupio apima ir kitus Įsakymo 9 punkte nurodytus inžinerinių tinklų pogrupius, kurių pareiškėjos skunde nurodyti hipotetiškai atlikti darbai neapima. Taigi net ir vertinant pareiškėjos skunde nurodytus hipotetiškai atliktus darbus, kurie nebuvo įtraukti į pirkimo objektą, ir ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, pastarasis turėtų būti taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, nes kvalifikacijos reikalavime apibrėžtas įpareigojimas turėti visos inžinerinių tinklų grupės, nenurodant pogrupio, atestatą būtų neproporcingas pirkimo objektui.

Teigia, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant pareiškėjos paskelbtas pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžti kvalifikacijos reikalavimai, t. y., vertinant konkrečias pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, aiškindama ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo atitikimą proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principams, remdamasi skunde nurodytais kasacinio teismo sprendimais, o ne nagrinėjamo pirkimo faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas. Pabrėžia, kad nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės ir pareiškėjos cituojamų kasacinio teismo sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl toks viešųjų pirkimų principų turinio aiškinimas yra nepagrįstas.

Nors pareiškėja skunde pažymi, kad pirkimo procedūrų metu negavo tiekėjų pretenzijų, susijusių su ginčijamu kvalifikacijos reikalavimu, tačiau vertindama šio teiginio pagrįstumą, Agentūra atkreipia dėmesį, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – subjektinė teisė, kurios naudojimasis nepriklauso nuo kitų subjektų naudojimosi ja. Taigi pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, pati savaime nėra teisėta.

Teigia, kad kvalifikacijos reikalavimo nustatymo pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į proporcingumą pirkimo objektui, todėl teisiškai nepagrįstas pareiškėjos kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo siejimas su pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičiumi.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, nurodantis, kad pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir mažareikšmis, nes pirkimo sąlygose nustatydamas nepagrįstą kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, o remiantis teismų praktika, vien tik šių principų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes nagrinėjamo pirkimo procedūrų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Agentūra pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Gairių 2.1. lentelės 10 punktu, kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, bei remdamasi Gairių 1.3 punktu vertino, kad nustatytas pažeidimas yra sunkus, o taip pat atsižvelgdama į kitas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, ir atitinkami taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Gairių 2.2 lentelės 13 punkte nurodoma, kad už pareiškėjos padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali sudaryti 5, 10 arba 25 proc. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes, kurios nurodytos Sprendime, ir vertinant aplinkybę, kad vadovaujantis Gairėmis toks pažeidimas yra laikytinas sunkiu pažeidimu, buvo priimtas sprendimas taikyti 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be to, remiantis atsakovės nurodyta teismų praktika, finansinės korekcijos sumažinimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, kai tai yra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis. Agentūra nurodo, kad atlikdama pažeidimo tyrimą, lengvinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti mažesnę finansinę korekciją, nenustatė. Papildomai pažymi, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad taikoma finansinė korekcija neabejotinai turės neigiamos įtakos pareiškėjos ūkinei veiklai ir galimybėms įgyvendinti kitus projektus, negali būti vertinama kaip viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimą eliminuojančia ir / ar lengvinančia aplinkybe, nes toks aiškinimas yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Priešingu atveju pirkimo procedūrų teisėtumo vertinimas prarastų prasmę, jei jų pažeidimus perkančiosios organizacijos galėtų pateisinti pirkimo svarba ir /ar galimybe įgyvendinti kitus projektus.

Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepime į skundą pateiktų argumentų.

Nurodė nesutinkanti su atsakovės argumentu, neva pareiškėja neįrodžiusi, jog vykdant mažos vertės viešąjį pirkimą – „Lifto keitimo darbų pirkimas“ buvo reikalinga nustatyti tiekėjams tokį kvalifikacinį reikalavimą. Pažymi, jog Pirkimo objektas – keleivinio (ne mažesnės, kaip 1500 kg kėlimo galios) lifto pakeitimo darbai. Vien faktas, jog liftas yra pastato viduje savaime nereiškia to, kad Pirkimu perkami darbai buvo susiję išimtinai tik su statinio inžinerinėmis sistemomis. Vykdant konkrečią Pirkimo sutartį, t.y. atliekant lifto keitimo darbus: 1) lifto elektros įvadas buvo įrengtas sumontavus naują kabelinę elektros liniją, kurios dalis paklota pastato (ligoninės) išorėje; 2) liftą elektroniniu ryšiu teko prijungti prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės. Taigi, buvo atliekami darbai, susiję ir su inžineriniais tinklais.

Nesutinka su atsakovės argumentu, jog keliamas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, kadangi Pirkimo objekto aprašyme, t. y. techninėje specifikacijoje nurodyti darbai niekaip nėra susiję su inžineriniais tinklais. Akcentuoja, jog techninė specifikacija nėra lokalinė darbų sąmata, kurioje detalizuojami visi atliekami darbai. Pagal teisinį reglamentavimą pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, neturėjo pareigos techninėje specifikacijoje nurodyti visų darbų, įskaitant ir naujos kabelinės elektros linijos darbų, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti ligoninės (išorėje) ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės darbų. Pareiškėja turėjo teisę tik apibūdinti norimą Pirkimo rezultatą arba nurodyti tik Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus.

Pareiškėjos Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nėra neproporcingas Pirkimo objektui ar juo labiau ribojantis tiekėjų konkurenciją ar pažeidžiantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų konstatuoti tiekėjų lygiateisiškumo principo ar kitų VPĮ 17 str. 1 d. nustatytų principų pažeidimą.

Priešingai nei teigia atsakovė, pareiškėjos elgesyje nesant kaltės, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo padarymo. Pareiškėja cituoja teismų praktiką, kuria remiantis teigia, jog atsakovė priimdama sprendimą padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja padarė pažeidimą, ko pasekoje atsakovė neteisėtai, nesant tam jokio pagrindo, nusprendė taikyti pareiškėjai atsakomybę – ir įpareigojo pareiškėją grąžinti dalį išmokėtų lėšų, t.y. 15 004 Eur dydžio sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl CPVA 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo konstatuotas VPĮ pažeidimas pareiškėjai vykdant viešuosius pirkimus Projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinti, ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą – „Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas neįgaliesiems VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje“, projekto kodas (duomenys neskelbtini), skelbiamos apklausos būdu įvykdė mažos vertės pirkimą „Lifto pakeitimo darbų pirkimas“ Nr. 363428. Pirkimas paskelbtas 2018 m. sausio 23 d. Atlikus Pirkimo procedūrą, su nustatytu laimėtoju UAB „Kauno liftai“ 2018 m. vasario 15 d. buvo sudaryta Darbų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. B2-18-39.

CPVA, atlikusi paskesnį Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas buvo dirbtinai ribojantis konkurenciją, nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, pažeidžiantis VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pirkimų sąlygų 3 priede „Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai“ 5 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: statybos vadovas turi turėti valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą: Statiniai: gyvenamieji arba / ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai. CPVA, įvertinusi, kad kvalifikacijos reikalavime apibrėžtas įpareigojimas turėti visos inžinerinių tinklų grupės atestatą (toliau – kvalifikacijos reikalavimas) nėra susijęs su perkamu objektu – keleivinio ir ligoninio liftų pakeitimo darbais, todėl įtarė, kad kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas pirkimo objektui, dirbtinai ribojantis konkurenciją, o pareiškėjas, nustatęs šį reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visus Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė Sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėja nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Atsakovė Sprendimu pritaikė finansinės pataisos normos dydį – 25 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės ir įpareigojo pareiškėją grąžinti jai išmokėtų lėšų dalį - 15 004 Eur dydžio sumą.

Pareiškėja nesutinka su CPVA Sprendimu, teigdama, jog turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose; CPVA iš esmės neanalizavo nei pirkimo objekto, nei ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo santykio su pirkimo objektu, o tik formaliai rėmėsi sąvokų „inžinerinių tinklų“ ir „statinio inžinerinių sistemų“ apibrėžimu; pareiškėja, nustatydama ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą nepažeidė proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei neribojo tiekėjų konkurencijos; CPVA nenustatė pažeidimo sudėties, o finansinė korekcija pareiškėjai neturėjo būti taikoma, nes tariamas pažeidimas yra mažareikšmis, formalaus pobūdžio ir neturėjo jokio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui; taikyta 25 proc. finansinė korekcija yra per didelio dydžio.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (pirkimams, atsižvelgus į jų paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuostatos), kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas mažos vertės pirkimas, jam taikomas ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Aprašas).

CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, funkcijos yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 9 punkte įtvirtintos CPVA funkcijos, tarp kurių – įsitikinti, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti, projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (9.3 punktas).

Vykdydama šiame punkte nurodytas funkcijas, CPVA: 1) tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 papunktis); 2) atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka (9.3.4. papunktis); 3) atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5. papunktis); 4) atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių nustatytu pažeidimu (9.3.7. papunktis).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja skelbiamos apklausos būdu įvykdė mažos vertės pirkimą, kurio objektas – VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ligoninio – keleivinio (ne mažesnės kaip 1500 kg kėlimo galios) lifto pakeitimo darbai (Pirkimo sąlygų 2.1. p.), o perkami darbai nustatyti techninėje specifikacijoje (Pirkimų sąlygų 2.2. p.). Kvalifikacijos reikalavimų 5 punkte buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas privalo turėti ne mažiau kaip vieną aukštąjį išsilavinimą (statybos / inžinerijos profilio) bei sutarčiai vykdyti reikalingą kvalifikaciją ir vadovavimo patirtį turinčius specialistus, tiesiogiai atsakingus už numatomos sudaryti sutarties vykdymą: Statybos vadovas turi turėti valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą: Statiniai: gyvenamieji arba / ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai.“

Pareiškėja teigia, jog atliekant lifto keitimo darbus, lifto elektros įvadas buvo įrengtas sumontavus naują kabelinę elektros liniją, kurios dalis paklota pastato (ligoninės) išorėje. Taip pat akcentuoja, jog liftą elektroniniu ryšiu teko prijungti prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės, o tai, jos teigimu, patvirtina tą faktą, jog atliekant lifto keitimo darbus, tiekėjui teko vykdyti ne tik su statinio inžinerinėmis sistemomis, bet ir su inžineriniais darbais susijusius darbus, ko negalima būtų atlikti statybos vadovui, neturint kvalifikacijos atestato dėl inžinerinių tinklų.

Kaip matyti iš byloje pateiktos Lifto pakeitimo darbų pirkimo techninės specifikacijos, 4 punkte buvo įrašyti šie darbai: seno lifto išmonatavimas, utilizavimas, šachtos ir mašinų patalpos pritaikymo naujam liftui statybiniai darbai; lifto montavimas, derinimas ir pridavimas įgaliotai įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigai; lifto išmontavimo ir montavimo metu apie lifto šachtos angokraščius atsiradusių koridoriaus sienų ir grindų defektų šalinimo darbai; šachtos durų angokraščių aptaisymas nerūdijančio plieno lankstiniais; kiti darbai, susiję su tinkamu lifto įrengimu ir paleidimu eksploatacijai bei apdailos darbai keičiamo lifto holų patalpų.

Taigi, vertinant techninėje specifikacijoje nurodytus perkamus darbus, darytina išvada, jog naujos kabelinės elektos linijos darbų, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti ligoninės (išorėje), ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės darbų pareiškėja nenumatė techninėje specifikacijoje, todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjos pirkimo objekto praplėtimas, siekiant pateisinti nustatytą ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (žr. LAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su atsakovės vertinimu, jog minėtas kvalifikacijos reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų nėra susijęs su Pirkimo objektu (keleivinio ir ligoninio liftų pakeitimo darbai) ir yra neproporcingas, kadangi Pirkimo objekto aprašyme nurodyti darbai nėra susiję su inžineriniais tinklais.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. To paties straipsnio 52 dalyje numatyta, jog statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 16 d.) (toliau – ir Įsakymas) patvirtinimo 9 punktu, inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: naftos tinklai, dujų tinklai, vandentiekio tinklai, šilumos tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, elektros tinklai, ryšių (telekomunikacijų) tinklai, kiti inžineriniai tinklai.

Taigi, sutiktina su atsakove, jog net ir tuo atveju, jei pareiškėja (kaip ji nurodo), į pirkimo objektą būtų įtraukusi naujos kabelinės elektros linijos darbus, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti ligoninės (išorėje) ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės darbus, ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nurodant tik inžinerinių tinklų grupę pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėtų būti vertintinas kaip per platus, nes be elektros tinklų pogrupio apima ir kitus Įsakymo 9 punkte nurodytus inžinerinių tinklų pogrupius, kurių pareiškėjos skunde nurodyti atlikti darbai neapima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentą dėl kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo / nepagrįstumo, taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė tokias teisės aiškinimo taisykles, susijusias su reikalavimu teise verstis veikla: viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas <...> reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos; reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, oirkimoobjekto specifika ir kitos panašios priežastys: perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti; viešųjų konkurso sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio (žr., LAT 2017 m. vasario 14 d. nutaris civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Teismas pritaria atsakovės teiginiui, jog pareiškėja nagrinėjamo pirkimo atveju nepagrindė ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo tikslingumo, todėl, teismo nuomone, atsakovė pagrįstai vertino, kad šis kvalifikacijos reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui.

Pareiškėja skunde tiekėjų konkurencijos principo nepažeidimą grindžia aplinkybe, pažyminčia, kad pasiūlymus dalyvauti pirkime pateikė net 5 tiekėjai, o tai, pareiškėjos teigimu, patvirtina, kad kvalifikacijos reikalavimas turėti atitinkamos kvalifikacijos atestatą nebuvo pernelyg aukštas ar kaip nors kitaip ribojantis konkurenciją. Tačiau, kaip jau minėta, kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo vertinimas siejamas su pirkimo objektu, kuris pirkimo sąlygose turi būti apibrėžiamas užtikrinant konkurenciją ir nediskriminuojant tiekėjų. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti Apraše nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos.

LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 pažymėjo, kad VPĮ 25 straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo; draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas (žr. LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011); nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją; atsižvelgiant į tai, teismai šalių ginčus turi spręsti ir pagal šį pagrindą <...>. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 25 straipsnyje perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Šie imperatyvai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams: nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei <...>.

Pareiškėja skunde teigia, jog pirkimo procedūrų metu negavo tiekėjų pretenzijų, susijusių su ginčijamu kvalifikacijos reikalavimu. Teismas pritaria atsakovės teiginiui, jog teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – subjektinė teisė, kurios naudojimasis nepriklauso nuo kitų subjektų naudojimosi ja. Taigi, pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas per se (pati savaime) nėra teisėta. Tai patvirtina ir LAT formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad dėl tiekėjų pretenzijų negavimo aspekto pažymėtina, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – subjektinė teisė, kurios naudojimasis neprikaluso nuo kitų subjektų naudojimosi ja. Pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, per se nėra teisėta, juolab, kad tokius reikalavimus gali reikšti ne tik nacionaliniai subjektai, bet ir tarptautiniai, pavyzdžiui, Europos Komisija. Tik tai, kad kiti pirkime da;yvavę tiekėjai neskundė pirkimo sąlygų, negali siaurinti Viešųjų pirkimų tarnybos locus standi (teisė kreiptis į teismą). Šis aiškinimas aktualus ir tiems ginčams, kai juos inicijuoja ne viešąjį interesą ginančios insitucijos, bet privatūs ūkio subjektai – tiekėjai (LAT 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis ciivlinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013).

Pareiškėja, aiškindama ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo atitikimą proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principams, remiasi ne nagrinėjamo pirkimo faktinėmis aplinkybėmis, bet skunde nurodytais kasacinio teismo sprendimais (pvz., LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011), tačiau pareiškėjos cituojamų kasacinio teismo sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės ir nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl vertintina, jog pareiškėjos pateiktas toks viešųjų principų turinio aiškinimas yra nepagrįstas.

Agentūra, nustačiusi, kad nagrinėjamo Pirkimo dokumentuose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas statybos vadovui turėti inžinerinių tinklų kvalifikacijos atestatą nėra susijęs su Pirkimo objektu (keleivinio ir ligoninio liftų pakeitimo darbais), įvertinusi visas aplinkybes, Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPVA ginčijamu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Pareiškėja mano, kad CPVA nenustatė pažeidimo sudėties, o finansinė korekcija pareiškėjai neturėjo būti taikoma, nes tariamas pažeidimas yra mažareikšmis, formalaus pobūdžio ir neturėjo jokio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui; taikyta 25 proc. finansinė korekcija yra per didelio dydžio.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Finansavimo taisyklės) nustato CPVA, kaip įgyvendinančiosios institucijos, funkcijas, skiriant ir taikant finansines korekcijas.

Finansavimo taisyklių 307 punktas nustato, jog įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: 1) atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti; 2) atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti.

Finansavimo taisyklių 310 punkte nustatyta, kad nustačius, kad projekto vykdytojas pažeidė Taisyklių 27 skirsnyje nustatytus investicijų tęstinumo reikalavimus, netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 3–5 punktuose nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai projekto vykdytojas bankrutuoja investicijų tęstinumo laikotarpiu, grąžintinos lėšos apskaičiuojamos atsižvelgiant į Taisyklių 7 priedo 3–5 punktuose nustatytus netinkamų finansuoti lėšų apskaičiavimo principus.

Finansavimo taisyklių 311 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka.

Finansavimo taisyklių 464 punkte nurodyta, kad „<...> projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi”.

Finansavimo taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės). Finansavimo taisyklių 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiant atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali būti 5, 10 arba 25 proc.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad CPVA vadovavosi Finansavimo taisyklių 311 punktu bei šių Taisyklių 7 priedo 6 p. ir 10 p. nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, ir Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikė 25 procentų finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 15 004 Eur (25 proc. nuo tinkamos finansuoti Pirkimo sutarties vertės – nuo 60 016 Eur).

Pareiškėjos pažeidimai susiję su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Atsakovė, nustatydama finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į vykdyto pirkimo specifiką, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų proporcingumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principai). Darytina išvada, jog CPVA pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjos atžvilgiu 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui.

Nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl jos kaltės ir / ar pažeidimo sudėties nebuvimo, kadangi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 36 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan., ir kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl netinkamo finansinės korekcijos taikymo. Pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi poveikį Pirkimų rezultatų nustatymui. Kaip jau minėta, pareiškėja, nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. CVPA, parinkdama finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į Gairių nuostatas ir pareiškėjos padarytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos padarytą VPĮ pažeidimą bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad CPVA, įgyvendindama Finansavimo taisyklių nuostatas, veikė nustatytų įpareigojimų ribose, o netinkamų finansuoti išlaidų nustatymas buvo atliktas atsižvelgiant į Finansavimo taisyklių 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai skirta finansinė korekcija laikytina pagrįsta bei atitinkanti teisinį reglamentavimą. Teisinio pagrindo panaikinti sprendimą remiantis pareiškėjos skundo argumentais nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė