Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui J. (J.) R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad kadangi vaikas nuolat gyvena su motina ir yra ikimokyklinio amžiaus, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Nors byloje nėra patikslintų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas bei teismų praktiką, palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jei bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo.

Atsakovas J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 str. 3 d.), todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Yra gautas prašymas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad VTAS pozicija yra išdėstyta raštu, į atstovų užimtumą, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės E. R. ir atsakovo J. R. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 58. Šalys turi nepilnametę dukrą S. R., gim (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2013-01-22 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso: ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalis kitų statinių, esančių(duomenys neskelbtini); po ½ dalis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esančių(duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena name(duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką vidutiniškai po 225 Eur per mėnesį, taip pat po 15,20 Eur išmokas vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016-03-14 ir 2017-06-18 kreipėsi į policiją su pareiškimais dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., tai yra, nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, J. R. atžvilgiu tuo pagrindu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.; teismas paskyrė jam 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę bei skyrė kitus įpareigojimus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

2017 m. birželio 18 d. pagal ieškovės kreipimąsi į policiją dėl sumušimo, J. R. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui buvo uždrausta artintis prie ieškovės ir nuo to laiko, ieškovės teigimu, ieškovė su atsakovu nebegyvena bendro sutuoktinio gyvenimo, nuo to laiko atsakovas dukrai išlaikymo beveik neteikė, tai yra per tą laiką dukrai skyrė tik 105,00 Eur. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name(duomenys neskelbtini). Atsakovas J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tai yra, nebandė ginčyti ieškovės nurodytų aplinkybių. Todėl manytina, kad būtent atsakovas tokiu elgesiu - smurtas prieš sutuoktinę (ieškovę), nesirūpinimu šeima, išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikimu, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei ieškovės parodymus, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė – R., atsakovui R. (CK 3.69 str.1d.).

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros S. R., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su ja – E. R.. Šiam reikalavimui prieštaravimų byloje nepareikšta. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu nepilnametė dukra gyvena su ieškove ieškovei ir jos broliui nuosavybės teise priklausančiame name ir užima vieną kambarį. Ieškovė dukrą tinkamai prižiūri (ginčo dėl to nėra). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnametės S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 190,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas), nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 400 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo dukra S. R. gyvena su motina, kuri rūpinasi jos gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnametės dukters neaugina, kasdienine jos buitimi bei poreikiais nesirūpina. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu niekur nedirba. Ieškovė gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką vidutiniškai po 225 Eur per mėnesį, taip pat po 15,20 Eur išmokas vaikui. Jos teigimu, nepilnametės dukters maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams išleidžia po 225 Eur per mėnesį, tačiau to akivaizdžiai nepakanka, o ieškovė didesnės sumos skirti negali dėl sunkios turtinės padėties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus palaikė ieškovės prašymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes, Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, į tai, kad byloje duomenų apie atsakovo darbovietę, jo gaunamas pajamas nėra, tačiau jis yra jaunas, duomenų, kad negalėtų dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką nėra, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, įvertinus, jog specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 190,00 Eur vaiko išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą, tad iš atsakovo nepilnametei S. R., gim. 2014-09-26, priteistinas išlaikymas po 190,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 750,00 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas dukrai išlaikymo beveik neteikia nuo 2017 m. birželio 18 d., nuo tos dienos yra davęs tik 105,00 Eur, todėl iki ieškinio pateikimo teismui dienos vaikui susidarė 750,00 Eur (4,5 mėn. x 190,00 Eur – 105,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio 18 d. beveik neteikia dukrai išlaikymo, o yra skyręs tik 105,00 Eur, į tai, kad atsakovas nebandė ginčyti ieškovės nurodytų aplinkybių, duomenų apie jo gaunamas pajamas šiuo metu byloje nėra, į tai, kad nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui tenkinti ir priteisti iš atsakovo 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas J. R. bendrauja su S. R., gim. (duomenys neskelbtini), bet kada, tik iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo su dukra vietą ir laiką.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 d., 4 d.).

Ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jos gyvenamoji vieta lieka su motina. Nustatydamas skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tai, ar ši tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Ieškovė paaiškino teismui, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra, taip pat nėra įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų jos interesams.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, jo amžių bei tą aplinkybę, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti pakeista, ieškovės prašymas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką iš esmės tenkintinas, tai yra, nustatytina, kad J. R. bendrauja su dukra S. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš anksto suderinęs su E. R. susitikimo su vaiku datą ir laiką (CK 3.170 str., 3.175 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir skolinių įsipareigojimų

Kaip jau minėta, santuokoje šalys jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo.

Ieškovė nurodė bei iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalis kitų statinių, esantys(duomenys neskelbtini); po ½ dalis žemės sklypų (duomenys neskelbtini)ir ¼ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esančių(duomenys neskelbtini). Šis turtas ieškovei atiteko pagal 2013-01-22 paveldėjimo teisės liudijimą, todėl vadovaujantis LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįstamas ieškovės asmenine nuosavybe ir nėra dalijamas.

Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra, todėl apie šalių kreditorinius įsipareigojimus spręsti nėra pagrindo (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei, kadangi ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. vasario 28 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos 192,79 Eur išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 192,79 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 96 str., 99 str.).

Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 130,00 Eur žyminis mokestis (31,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 31,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 51,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, 17,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), tad mokėtinas žyminis mokestis - 130,00 Eur, priteisiamas iš atsakovo valstybei; iš atsakovo taip pat priteisiama 3,02 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei; iš viso 133,02 Eur (CPK 79 str., 88 str., 92 str., 96 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui J. R. taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur kas mėnesį, pradedant nuo 2017-11-13 iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, šiam sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. (J.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą(duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 58, dėl atsakovo J. (J.) R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. R. palikti pavardę – R., o atsakovui J. (J.) R. – R..

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. (J.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. (J.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iš anksto suderinęs su E. R. susitikimo su vaiku datą ir laiką.

Priteisti iš atsakovo J. (J.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) 133,02 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo J. (J.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) 192,79 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 79 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui J. (J.) R. taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.