Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir A. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: antstolis M. A., UAB „Santrika“, UAB „Sauda“, Panevėžio rajono savivaldybės administracija, AB „SEB“ bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Kanrugėlė“, UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Apsaugos komanda“, UAB „Sakalas“, UAB „Medžio apdaila“, UAB „Medžio aura“, MB „Mūsų apskaita“, UAB Henkell Freixenet Lietuva, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „Eiksta“, UAB „Evikonas“, Medinių namų gamintojų asociacija, UAB „Gudobelė“, UAB „Baltijos Bretlingis“, UAB „Taurinas“, D. R., AB „Volfas Engelman“, UAB Panevėžio pramonės parkas, UAB „Ledinta“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, R. V., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pareiškėjai R. M. ir A. M. 2025 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą.

II. Pareiškėjai nurodė, kad R. M. nuo 1991 metų turėjo individualią R. M. įmonę. Įmonė vykdė kelias veiklas, įsigijo nekilnojamo turto, įrangos, transporto, įdarbino darbuotojus, mokėjo visus mokesčius. Atėjus pandemijai vyriausybė paprašė darbuotojų neatleisti ir žadėjo pandemijos laikotarpiu paremti, tačiau jokios paramos negavo. Per pandemiją susidarė Sodros nepriemoka 23 000 Eur. Sodra pareikalavo iškart sumokėti visą sumą. Tokios sumos neturėjo, Sodra kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonei. Nemokumo administratorius pardavė visą įmonės turtą ir R. M. asmeninį turtą, likvidavo įmonę. Likusios įmonės skolos liko R. M.. Pareiškėjų gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro 1 226 Eur (pareiškėjos darbo užmokestis sudaro apie 780 Eur, vaikų įnašas 350 Eur ir savivaldybės išmoka 96 Eur). Pareiškėjai gyvena R. M. sesers bute neatlygintinai ir moka pusę sumos už komunalines paslaugas (po 180 Eur per mėnesį). Įvertinus pareiškėjų amžių (pareiškėjui yra 64 metai, o pareiškėjai – 54 metai), tai, kad pareiškėjai išlaiko pilnametį, tačiau vis dar besimokantį vaiką, bei įsiskolinimų mastą (303 997,23 Eur), pareiškėjai neturi jokios galimybės per visą savo gyvenimą atsiskaityti su kreditoriais.

V. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams spręsti teismo nuožiūra.

VI. Suinteresuotas asmuo

VIII. Suinteresuoto asmens MB „Mūsų apskaita“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai name esančiame adresu (duomenys neskelbtini) gyvena seniai ir galimai šis turtas yra įgytas R. M., tik registruotas jo sesers vardu. Nesutiko, kad būtų iškelta fizinių asmenų bankroto byla.

IX. Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu nesutiko, kad būtų iškelta fizinių asmenų bankroto byla. Nurodė, jog pareiškėjas pasiskolino pinigų ir iki šiol jų negrąžiną. V. K. prieš duodant pinigus pareiškėjui apie įmonės nemokumą nežinojo, kam reikėjo pinigų, neklausė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

XVII. Teismas nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

XVIII. Panevėžio apylinkės teismas, atsižvelgdamas į gautą informaciją, kad pareiškėjas R. M. 2025 m. balandžio 14 d. mirė, 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi bylą dalyje dėl R. M. pareiškimo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nutraukė, sumažino 2025 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas 1 030 Eur lėšas reikalingas fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti iki 530 Eur, skirtas A. M. poreikių tenkinimui. Nutartis įsiteisėjusi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

3. Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. M. įmonei, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį, kuria iškelta bankroto byla R. M. įmonei, 2022 m. kovo 30 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 5 000 Eur sumai, pasirašytą R. M..

4. Pareiškėjai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino R. M. įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto.

5. Pažymėtina, kad nei apeliantas nei pareiškėjai pridėti prie bylos šių duomenų kaip naujų įrodymų neprašo. Apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti, todėl pateiktų naujų duomenų priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Dėl atskirojo skundo

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, iškėlė pareiškėjams bankroto bylą, be kitų aplinkybių, teismas vertino ir pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Apeliantas pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl pareiškėjo R. M. nesąžiningumo. Apelianto nuomone, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nes skolindamasis iš apelianto lėšas, neinformavo, kad yra nemokus, teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jo individualiai įmonei. Teismas atmetė apelianto argumentus dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nenustatęs priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas.

10. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl pareiškėjų nemokumo.

12. Šiuo atveju kilo ginčas ir dėl pareiškėjo nesąžiningumo teikiant informaciją kreditoriui apie jo finansinę būklę Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jei asmuo tapo nemokus dėl tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus. Taigi, tam, kad būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas teikė neteisingą informaciją kreditoriams. Būtina nustatyti, kad: (i) neteisingos informacijos pateikimas kreditoriams buvo tyčinis; ir (ii) būtent dėl šių veiksmų asmuo tapo nemokus (t. y. konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisingos informacijos teikimo ir nesąžiningumo). Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad vien neteisingos informacijos pateikimas nėra pagrindas laikyti skolininką nesąžiningu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą (Jokubauskas, R. Skolininko nesąžiningumo vertinimo problemos fizinių asmenų bankroto procese., Teisė, 2023, 26, p. 64).

13. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).

14. Taigi, teismas, siekdamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi ne tik nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl skolininko nesąžiningumo, bet ir įvertinti nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei priežastinis ryšys su nesąžiningumu nėra preziumuojami.

15. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Apeliantas, tvirtinantis, kad jam nebuvo pateikti atitinkami duomenys ir dėl to buvo suklaidintas, turi pareigą įrodinėti šias aplinkybes, o ne pareiškėjai, kurių sąžiningumas yra preziumuojamas.

16. Pagal pirmosios instancijos teismo nutarties turinį matyti, kad teismas nustatė aplinkybes dėl pareiškėjo naujo skolinio įsipareigojimo iš apelianto prisiėmimo, tačiau nenustatyta (neįrodyta), jog pareiškėjas sąmoningai (tyčia) nepateikė ar pateikė neteisingą informaciją apeliantui apie savo finansinę būklę prisiimant skolinį įsipareigojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik galimas pareiškėjo informacijos apie savo finansinę padėtį neatskleidimas savaime dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjo elgesio nesąžiningu. Tokiam materialiajam teisiniam faktui konstatuoti būtina nustatyti ir pareiškėjo nesąžiningumą bei nemokumą siejantį priežastinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismo nustatytą ir neginčijamą pareiškėjų nemokumą, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto suteikta paskola pareiškėjui realiai nelėmė jo nemokumo, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismai pagrįstai pareiškėjo nelaikė nesąžiningu (ne)teikiant informaciją kreditoriui, nes nenustatė nei aplinkybių, ar pareiškėjas neteikė duomenų ar teikė neteisingus, nei aplinkybės, ar tai buvo atliekama tyčia, nei priežastinio ryšio tarp (ne)pateiktų kreditoriui duomenų bei pareiškėjo nemokumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto nurodytos aplinkybės dėl R. M. įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygų ar sudarytų sandorių nagrinėjimo įmonės bankroto byloje nebuvo nagrinėtos, o dabar nurodyti apelianto argumentai nenagrinėjami, kadangi įstatymo yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus ir remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjo nesąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.