Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. A. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad T. L. ir jos vaikus L. G. bei E. T. pažįsta, nes nuo 2020 m. sausio mėn. pabaigos apie pusę metų gyveno jo namuose kartu su T. L. Vos išsiskyrusi su E. T., T. L. pradėjo gyventi su juo. E. T. su jais negyveno, susitikdavo savaitgaliais. Nors nuo 2020 m. rudens nebegyvena kartu, tačiau palaiko draugiškus santykius su T. L., bendrauja, padeda, paskolina jai savo automobilį, kai reikia. Kaltinime nurodytu adresu jis niekada negyveno, tai T. L. nuomojamas butas. Atsimena, kad 2022 m. kovo mėn., kaltinime nurodytą savaitgalį, jis pas T. L. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buto nepamena) atėjo šeštadienį ryte apie 10 val. Tos savaitės trečiadienį jis buvo paskolinęs T. L. savo automobilį, šeštadienį atėjo automobilio atsiimti, nes turėjo važiuoti į Kretingą. Kai jis tą šeštadienį atėjo į T. L. namus, ji pasiūlė atsigerti arbatos. Jie su T. L. buvo virtuvėje, vaikai L. G. ir E. T. buvo kitame kambaryje, buvo tylu, ramu. T. L. jam sakė, kad E. T. skauda ausį, bet jis į tai nesigilino. Paskui vaikai atėjo į virtuvę pavalgyti ir jie visi kartu išėjo pavaikščioti prie ežero. Bute jis buvo apie 10 minučių, visi kartu išėjo į lauką, o grįžus nuo ežero, jis į butą nebėjo, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Pamena, kad jau apie 12 val. buvo Kretingoje, tai su T. L. ir jos vaikais iš viso galėjo būti maždaug nuo 10 val. iki 11 val. Daugiau tą savaitgalį T. L. ir jos vaikų nesutiko, buvo Kretingoje, į Telšius grįžo tik antradienį. Šeštadienį jokių sužalojimų ant vaikų nematė. Tikrai E. T. nemušė, jis gerai sutarė su abiem T. L. vaikais. E. T. jį vadindavo dėde A., po kartu praleistų savaitgalių mergaitė nebenorėdavo grįžti pas tėvą E. T. Mano, kad kaltinimai jam yra atsiradę dėl E. T. keršto, nes T. L. ir E. T. skyrybos iš dalies įvyko dėl to, kad jis pradėjo bendrauti su T. L. Be to, jis iki šiol padeda T. L., nuveždavo ją pasiimti dukrą, gal ir tai nepatinka E. T. Gali būti, kad E. T. pamokino vaiką ką sakyti, vaiką papirkti vieni juokai. Nuo 2022 m. kovo mėn. daugiau E. T. jis nematė, iš T. L. žino, kad E. T. nuo tada nebeduoda jai vaiko savaitgaliais.

Nukentėjusioji E. T., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gyvena su tėčiu, baba ir šuniuku Sage. Anksčiau gyveno su mama, A. ir broliu. A. ją skriaudė, kairę ausį skriaudė (rodo, kad ranka), mama nieko nesakė, nematė. Girdėjo, kaip brolio kambaryje skriaudė. M. savo kambaryje, virtuvėje. Ji buvo, įsidūrė į ausytę su lankeliu, nes dėl to skaudėjo dar A. skriaudė su ranka. Skaudėjo, verkė. A. sakė dar skriaus dar vieną kartą, nes nebenorės važiuoti ten pas A., pas mamą. Norėjo važiuoti namo, nes pasiilgo lėlytės, ten namuose gyvena tėtis ir baba. Skriaudė ją dėl to, kad susipyko nežino dėl ko. Žaidė, ten buvo dėžės, žaislai ir A. skriaudė ausį, verkė, nuėjo pas mamą. Buvo mėlynė dar (parodė smakro kairėje pusėje) ir brolis paskui skriaudė. Brolis mušė, mėlynė buvo. Babai sakė, kai grįžo. Baba pamatė mėlynę, mušė L. Baba sakė, kad reikės ateiti papasakoti viską. Prie ežero buvo su mama, A. ir L., šėrė antytes, jos skraidė, į batus buvo smėlio pribirę (1 t., b. l. 19-20).

Nukentėjusiosios E. T. atstovas pagal įstatymą E. T. parodė, kad 2022 m. kovo 6 d. apie 19 val. kartu su savo mama I. T. nuvažiavo pas T. L. atsiimti dukros E. T., nes tą savaitgalį vaikas leido laiką pas ją. Nuvažiavęs jis sustojo gatvėje prie (duomenys neskelbtini) kalno, laukė, nes T. L. apie 20 min. neišvedė vaiko, jis skambino, klausė kur vaikas. Jo mama nuėjo link namo, kur gyvena T. L., paimti E. T. Pamatęs, kad pareina I. T. su E. T., jis išlipo iš automobilio. Dukra atbėgdama verkė ir šaukė „teti, mane muša A.“. Kol grįžo namo, nieko daugiau vaiko neklausinėjo. Parvažiavę pamatė mėlynes ant vaiko veido (žandikaulio), E. kažką sakė „A. iš pagalvės“ ar „A. dėl pagalvės“, „L.“. Jis nieko nesuprato, kas ten įvyko. T. L. socialinei darbuotojai L. tą vakarą parašė žinutę, kad E. parvažiavo su mėlynėmis. Tą vakarą E. buvo labai suglumusi, išsigandusi. Kitos dienos ryte jo mama valė E. T. ausis ir pamatė kraujo krešulius ausyje. Vaikas kažką sakė „ausytė, ausytė“, jie klausė kas nutiko, bet ji atsakė tą patį „dėdė A., pagalvė“. Tą pačią dieną kreipėsi į gydytoją A. Tamulionį, kuris nustatė, kad sumušta ausis ir žandikaulis, išrašė vaistų. Iki šios dienos daugiau nieko iš vaiko nežino, spaudimo jai nedarė, kad sužinotų. Apie lankelį kalba atsirado kažkokiais įdomiais būdais po susitikimo su motina, nors pirminėje apklausoje apie lankelį kalbos nebuvo. Su A. A. nepalaiko jokių santykių, nėra jokio pavydo, pats A. A., išsiskyręs su T. L. rašinėjo jam neigiamas žinutes apie ją.

Liudytoja I. T. parodė, kad 2022 m. kovo mėn. su sūnumi E. T. nuvažiavo pas T. L. pasiimti E. T. Sūnus sustojo prie gatvės, o ji nuėjo prie namo laiptinės, ten laukė apie 20-30 minučių, T. L. vaiko niekaip neišvedė. Paskui išvedė vaiką, pradarė laiptinės duris, stumtelėjo vaiką ir E. verkdama sakė „aš nenoriu“. Ji pasiėmė E. T., kuri iš karto pasakė „A. trenkė man į ausytę“ ir parodė kairę ausį. Einant link automobilio, E. nieko daugiau nepasakojo. Iki tol E. jau daugiau kaip metus skundėsi, kad A. ją skriaudžia, yra buvusi parvežta su mėlynėmis. Tą vakarą parvažiavus namo, vaikas pradėjo žaisti su savo žaislais, niekuo nesiskundė, ji nieko neklausinėjo. Nurengiant prieš miegą, ji pamatė mėlynes veido kairėj pusėj, E. pasakė „L. uždaužė“. Tą vakarą E. pasakė „L. į žandą, A. į ausytę“. Pirmadienio ryte atsikėlusi E. atėjo ir jai pasakė, kad skauda ausytė, kur A. trenkė. Ji pažiūrėjo į ausytę, ten buvo kraujo krešuliukų. Tada važiavo pas gydytoją A. Tamulionį, kuris pasakė, kad prieš vaiką yra panaudotas smurtas. Penktadienį, kai T. pasiėmė E., mergaitė nebuvo serganti, buvo sveika. Po savaitės vaikas pradėjo jai daugiau papasakoti, ką brolis L. darė su ja. Jai kyla klausimas, kas iš tikrųjų vaiką sumušė. Ji klausė E. ką ši padarė, kad trenkė. E. pasakė, kad norėjo pasiimti pagalvę, A. jai nedavė ir su ranka trenkė į ausytę. Gali būti, kad tai įvyko sekmadienio vakare. Ji nieko vaiko neklausinėja, nenori traumuoti.

Liudytoja T. L. parodė, kad A. A. yra jos buvęs sugyventinis, šiuo metu bendrauja kaip draugai. Paskutinį kartą dukra E. T. pas ją buvo 2022 m. kovo mėn. pirmąjį savaitgalį. Penktadienį iš ryto ji pasiėmė dukrą iš tėvo E. T., turėjo dukrą nuvesti į darželį, buvo pasiruošusios sausainių dalyvauti darželyje vykstančioje Kaziuko mugėje. Ji pasiėmė darbe „mamadienį“, bet E. į darželį nevedė, nes mergaitė pasiskundė kairės ausies skausmu, buvo užkimusi, šniurkščiojo, pakosėjo. Tą dieną jos pasiliko namuose, dukrai į skaudančią ausį įlašino vaistų, žaidė, tvarkėsi. Šeštadienį ryte apie 9 val. atvyko A. A. pasiimti automobilio, kurį buvo jai paskolinęs. Tuo metu, santykiai su A. A. buvo draugiški, kartu nebegyveno jau seniai. Kai A. A. atėjo, ji pakvietė išgerti arbatos, pakalbėjo ir paskui visi kartu su vaikais nuėjo į paežerę batono sušerti paukšteliams. Šeštadienį E. jautėsi kažkoks karkavimas, jai dar skaudėjo ausį. Ji prikišo į ausį vatos, užmovė kepurytę, aprengė šiltais rūbeliais. Visi kartu nuėjo pašerti paukštelių ir apie 11 val. parėjo, tuomet A. A. išvažiavo. Tą savaitgalį A. A. jos namuose daugiau nebesilankė. Kol A. A. buvo jos namuose, E. žaidė su broliu. Tą savaitgalį buvo tokia situacija, kad penktadienį ar šeštadienį, E. žaidė su broliu L., ir L. atbėgęs pasakė, kad E. užsigavo. Kambaryje yra toks kavos staliukas lašelio formos, E. sėdėjo ant L. sofos kojytes pasidėjusi ant tokios lentynėlės, kojytės prasprūdo ir ji tarkštelėjo į staliuko atbrailą. Ji klausė L. gal šis uždaužė, jis pasakė, kad ne. Matėsi paraudusi vieta, mėlynės iš karto nebuvo. Per tas tris dienas E. nesakė, kad brolis ją skriaudžia. Tą savaitgalį E. T. žaidė ir turėjo metalinį lankelį su užapvalintais galiukais, kurie buvo aštrūs. Dukros plaukai buvo surišti ir lankelis buvo įsivėlęs. Matyt, kai ji kišosi lankelį, įsibrėžė į ausytę, tada ausis nebebuvo užkišta su vata. Ji matė, kad yra lašelis kraujo, bet nepagalvojo, kad tiek giliai galėjo įsibrėžti. Pavalė kraują ir vaikui nieko neaiškino. Kraują dukros ausyje pamatė šeštadienį. Su A. A. E. santykiai visada buvo šilti ir geri, pykčių nebuvo, galėdavo drąsiai jam palikti vaikus. Su E. T. dėl vaiko grąžinimo būdavo didžiausias kivirčas, nes nėra teismo sprendime įrašyta, kad ji turi vaiką parvežti. Po to savaitgalio E. T. atvyko pasiimti vaiko apie 19 val., paskambino, kad ji turi išvesti vaiką ir ji iš karto išvedė. Pamatė, kad ateina močiutė, kuriai perdavė dukrą. Visą laiką, kai reikia atiduoti vaiką, yra verksmai, E. nenori ten vykti, su ašaroms sako „nenoriu pas tėtį, aš noriu būti su mamyte“. Perduodama vaiką buvusiai uošvienei ji nieko neaiškino. E. T. nieko neklausė ir nesidomėjo per visą savaitgalį apie mergaitę. Pirmadienį ji irgi nieko nerašė vaiko tėvui, nes jis nesidomi ir jai nieko neparašo kaip vaikui sekasi, kokia vaiko sveikata. Ji nemanė, kad reiktų kreiptis į medikus, galvojo, jog E. yra įsibrėžusi tik išoriškai. Anksčiau mergaitei ne kartą skaudėdavo ausytė, prisijungus prie e. sveikata matė, jog ir tėčiui būnant su mergaite, buvo vežta pas daktarų dėl ausies. Lankelį, su kuriuo tą savaitgalį buvo E. ir galimai įsibrėžė į ausį, ji pateikia prie bylos. Tą lankelį dukra turi jau seniai, kažkas padovanojo. Į bylą pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuota E. prie ežero su antimis yra daryta tuo metu, kai jie visi kartu ėjo prie ežero.

Liudytojas L. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad A. atvažiuoja pas juos į namus mašinos pataisyti. A. gerai elgiasi su E., pakalbina, žaidžia. E. gyvena pas tėtį E. Jis gyvena su mama T. L. Mama, jis, A. ir E. buvo visi kartu (duomenys neskelbtini), pavalgė ir išėjo ančių šerti prie (duomenys neskelbtini) ežero. Tai buvo kovo mėn., E. tada pas juos buvo tris dienas. Tas dienas A. nebuvo, jis atėjo paskutinę dieną sekmadienį, gražiai jie su E. bendravo. Kai pašėrė antis, jie su A. atsisveikino, nes jis išvažiavo į Kretingą. Jis su E. žaidė jo kambaryje, buvo nesusipratimas. Kai yra stalas ir lova, E. norėjo atsiremti ir nukrito, paliko mėlynė. Mama pasakė, kad atsirado mėlynė, kurioje vietoje jis nežino, kraujas iš ausies pradėjo bėgti. Prie šaldytuvo dėliojo magnetukus E. ir pradėjo iš ausies kraujas bėgti, pasikrapštė ir pradėjo mamą šauktis. Iš vienos ausies kraujas bėgo, nėra tikras iš kurios. Mama pasiėmė ausų krapštuką, kad sustabdytų ir išvalė, o kai grįžo pas E. ir jis pamatė. A. nieko nedarė, neprilietė ausies galima sakyti. A. tada buvo garaže, kai jie su magnetukais žaidė. Nuo ryto E. su mama miegojo, atėjo pas jį E., A. nebuvo, apsirengė, ėjo žaisti. Pavalgė visi E., jis, mama, A. buvo savo namuose. Už pusvalandžio kai pasileido kraujas atėjo A. E., kai pamatė kraują, šaukė mamą, mama sakė paversti galvą ir ausų krapštukų atnešė, sustabdė kraujavimą, mažiau bėgo kraujas ir sustojo. Nežino kodėl jai pradėjo bėgti kraujas. Į stalą įsitrenkė šeštadienį, o kraujas bėgo sekmadienį. Kai įsitrenkė A. buvo garaže. Sekmadienį šėrė antis, kai pavalgė žagarėlių, pavakariai tada buvo. A. atvažiavo tada, kai mama baigė gaminti tas spurgas, po kraujo bėgimo. Tada išėjo į lauką ančių šerti. Kai E. su juo žaidė nebuvo atėjęs A. Jis su E. gerai sutaria, bet kartais ji suerzina, tuomet jis pasako mamai. Tą savaitgalį E. jam trenkė su laidu, o jis nesudavė jai per tą savaitgalį. E., kai susitrenkė smakrą, pradėjo verkti, atėjo mama. Ausį gal pas E. susitrenkė. E. dažnai stumdosi, bet jis nesistumdo, nesupyksta. Kai jiedu susipyksta, mama išskiria į kitą kambarį, kad nusiramintų. Jis E. į smakrą nesudavė, nežino kodėl ji taip sako, gal tėtis primokino. Tą savaitgalį E. plaukai buvo nerišti, laisvai surišti, ant galvos turėjo metalinį pilką lankelį, buvo su lankeliu, vaikščiojo ir vaidino princesę (1 t., b. l. 44-45).

Liudytoja Rasa Bagdonavičienė parodė, kad ne kartą yra buvę atlikti vaiko E. T. situacijos vertinimai. Nepamena dėl ko konkrečiai vyko pokalbis su E. T., tokių pokalbių buvo keli. 2022 m. kovo 7 d. rašte nurodytas aplinkybes pamena tik tiek, kiek tame rašte nurodyta. E. T. nepasakoja taip, kad „išpiltų“ tekstą, jos reikia klausinėti, tikslintis kas, kaip ir t.t. Dažniausiai pokalbiuose su mergaite dalyvaudavo ir močiutė, kuri labai kišdavosi. Nepamena, ar būtent šį kartą buvo pokalbis su vaiku „akis į akį“, gali būti, kad dalyvavo tėtis ar močiutė. Gautą informaciją traktavo kaip smurtą prieš vaiką, todėl turėjo pareigą pranešti policijai.

2022 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. G409/2022 (04) nurodyta, kad E. T. padaryti kūno sužalojimai: kairės ausies būgnelio trauminis plušimas ir kraujosruva kairiame skruoste ties apatiniu žandikauliu. Rasti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai padaryti keletos valandų bėgyje iki 2022 m. kovo 7 d. E. T. kreipiantis pas gydytoją, sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių. E. T. LOR gydytojo nurodyti kairės ausies būgnelio nedidelė perforacija ir šviežio kraujo pėdsakai galėjo kilti tik tiesioginio smūgio pasekoje, panaudojus fizinę jėgą. E. T. LOR gydytojo užfiksuota kraujosruva kairiame skruoste apatinio žandikaulio srityje nėra būdinga griuviminei traumai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Kraujosruva kairiame skruoste galėjo atsirasti nuo tiesioginio smūgio buku kietu daiktu į kairio skruosto apatinę dalį. E. T. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (1 t., b. l. 82-83).

Ekspertas Jurgis Sakalas, teisiamajame posėdyje teikdamas paaiškinimus dėl specialisto išvados, nurodė, kad dėl E. T. kūno sužalojimų buvo surašyta specialisto išvada 2022 m. kovo 31 d. iš medicininių dokumentų be nukentėjusiosios apžiūros. Išvados surašymui buvo pateikta gydytojo A. Tamulionio ambulatorinė asmens sveikatos istorija. Pirmasis vizitas užfiksuotas 2022 m. kovo 7 d., mergaitė atvyko su tėvu ir močiute, buvo nurodyta, kad 2022 m. kovo 6 d. parsivežus mergaitę ir motinos pastebėta, jog kraujuoja kairė ausis. Gydytojo apžiūros metu nustatyta, kad kairės ausies landoje yra šviežio kraujo, išvalius kraujo pėdsakus buvo rasta būgnelio plyšio formos perforacija, papildomai apžiūrint rasta apatinio žandikaulio srities kairėje pusėje mėlynė - 2 cm kraujosruva. Vertinus visus duomenis, buvo pateikta išvada, kad E. T. padaryti kūno sužalojimai, t. y. kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas ir kraujosruva kairiame skruoste ties apatiniu žandikauliu. Šie sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymas, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Buvo atsižvelgiama į tai, kad gydytojo buvo nustatyti šviežio kraujo pėdsakai kairės ausies landoje, todėl padaryta išvada, kad šie sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje, maždaug iki pusės paros. Gydytojas vizualiai apžiūrėjęs nustatė trauminį ausies būgnelio pažeidimą – perforaciją. Jeigu būtų buvęs uždegimas, tai būtų būgnelio pakraščiuose rastos pūlingos apnašos, nuo uždegimo sustorėję būgnelio kraštai, o dabar buvo rastas būgnelio defektas – perforacija ir kraujas. Negalima atmesti tokios galimybės, kad įsikišant lankelį buvo padaryti tokie pažeidimai. Jeigu būtų stiprus smūgis tuo lankeliu į ausies landą, būtų buvusi didesnė perforacija ir žymiai stipresnis skausmas sukeltas. Skausmo pojūtis sustabdytų lankelio kišimą į ausies landą. Specialisto išvadoje nurodytos pasekmės kilo kažkuo suduodant į ausies sritį. Savaiminiam kraujavimo pasikartojimui nėra prielaidų.

2022 m. kovo 10 d. gyd. A. Tamulionio pranešime nurodyta, kad E. T. 2022 m. kovo 7 d. pas jį atvyko su močiute ir tėvu, skųsdamasi, kad iš kairės ausies teka kraujas. 2022 m. kovo 6 d. močiutė parsivežė mergaitę iš jos mamos savaitgalio bendravimo ir pamatė k. ausyje kraują ir mėlynę ant k. žandikaulio. Mergaitė sakė, kad dėdė sudavė į ausį. Objektyviai: kairės ausies landoje yra šviežio kraujo, būgnelio centre yra nedidelė perforacija. Ant k. apatinio žandikaulio yra 2,0x2,0 cm mėlynė. Gydymui skirtas priešuždegiminis gydymas, kad apsaugotų nuo supūliavimo k. ausies (1 t., b. l. 84).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. kovo 7 d. rašte, adresuotame Telšių apskrities VPK, nurodyta, kad iš I. T. gauta informacija apie prieš jos anūkę E. T. panaudotą fizinį smurtą, smurtavo vaiko mamos draugas A. 2022 m. kovo 7 d. individualaus pokalbio metu E. T. papasakojo, kad būnant pas mamą, ji norėjo paimti pagalvę, o mamos draugas supyko ir trenkė jai su ranka per ausį (1 t., b. l. 86).

2022 m. spalio 20-28 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-234/2022 nurodyta, kad nukentėjusiosios E. T. pažintinė veikla netolygi, turimos žinios, savivoka ir socialinė nuovoka neatitinka amžiaus. Mąstymas konkretus ir nekritiškas; dominuoja trumpalaikė atmintis: E. T. geba adekvačiai įsiminti kartojamus žodžius, tačiau jos epizodinė autobiografinė atmintis silpna; būdingas polinkis klaidingo atpažinimo bei šaltinio supainiojimo klaidoms (supainiojant informaciją iš skirtingų situacijų ar kitų žmonių pasakojimą pateikiant kaip savo pačios patyrimą). Nors pagal jai būdingus pažintinės veiklos ypatumus nukentėjusioji E. T. galėjo suvokti įvykių nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. kovo 6 d. faktines aplinkybes ir prieš ją galimai atliekamų fizinių smurtinio veiksmų pobūdį, ji negalėjo suvokti šių veiksmų reikšmės ir negalėjo/negali duoti parodymų apie įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios E. T. vaizduotė skurdi, jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Tačiau dėl visapusiškos priklausomybės nuo artimųjų, noro jiems įtikti, nekritiškumo ir neatsparumo įtaigai, E. T. kiti asmenys gali įkalbėti tam tikrą informaciją. E. T. galėjimą duoti parodymus apie bylai reikšmingo įvykio aplinkybes trikdo jai būdingų individualių psichologinių ypatumų, susiklosčiusios sudėtingos gyvenimiškos situacijos, apsunkintos gyvenimo patirties bei artimųjų daromo netiesioginio ir tiesioginio poveikio derinys, dėl ko mažametės autentiškus prisiminimus apie įvykį lengvai gali iškraipyti jai girdint pakartotinai išsakomi tendencingi šeimos narių komentarai. Šiuo metu E. T. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjama galimai jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (2 t., b. l. 76-88).

Ekspertė Birutė Kudrešovienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tvirtina teismo psichologijos psichiatrijos ekspertizės akto išvadas. Ekspertizės metu E. T. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjama galimai jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. E. T. buvo konstatuotas kalbos išraiškos sutrikimas, kitos problemos, susijusios su ignoravimu auklėjant vaiką bei problemos susijusios su kitomis teisinėmis aplinkybėmis. Pagal savo kompetenciją (psichoterapeutė), ji ekspertizės akte atsakinėjo tik į klausimą Nr. 5, į kitus keturis klausimus atsakė psichologė ekspertė Ingrida Karmazaitė-Karnackienė. Su psichologe eksperte dirba kartu, kartu apklausinėja vaikus ir aptaria visus klausimus. Gali pasakyti, kad E. T. konstatuotas kalbos išraiškos sutrikimas, kalba neaiškiai, maišo žodžių galūnes, jos pasakojimuose trūksta nuoseklumo. Nebuvo nustatyti tiriamosios mąstymo sutrikimai ar intelekto deficitas. Tai, jog E. T. negali suvokti prieš ją galimai atliktų veiksmų reikšmės ir negali duoti parodymų apie įvykio aplinkybes, daugiau lemia mergaitės psichologinė raida, o ne psichikos sutrikimas.

Ekspertė Ingrida Karmazaitė-Karnackienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tvirtina teismo psichologijos psichiatrijos ekspertizės akto išvadas. Ji atliko vaiko individualių ypatumų įvertinimą, tyrė vaiko gebėjimą išsakyti mintį ir papasakoti. Tyrimas atliktas per kelis kartus praėjus tam tikram laiko tarpui, siekiant išsiaiškinti vaiko atidumą pasakojant. Vertino bylos medžiagą, apklausos vaizdo įrašą, visus šiuos duomenis apibendrino, padarė tokią išvadą ir nurodo, kad nors E. T. ir turi gebėjimą įsiminti ir atsiminti kai kuriuos dalykus, tačiau papasakoti jai labai sunkiai sekasi. Mergaitė į paprastus klausimus labai sunkiai atsakinėjo, ką tokio amžiaus vaikai paprastai aiškiai papasakoja, o jai buvo labai sunku atsakinėti į klausimus. E. T. trukdo psichologiniai ypatumai, nebrandumas pagal amžių, skurdi kalba, polinkis daryti klaidingas išvadas, supainioja paveikslėlius ir priskiria ne tam paveikslėliui kuriam turėtų būti. Mažiems vaikams ši supainiojimo klaida yra būdinga, tai reiškia, jeigu vaikui yra pasakojami kažkokie pasakojimai iš jo gyvenimo, vaikui gali atrodyti, kad jis prisimena, nors jis pamena tą pasakojimą, kuris jam buvo pasakotas ir gali jį pateikti kaip tai pats patyręs ir pats prisimena. E. tai taip pat būdinga, tai matėsi eksperimentinio tyrimo metu. Mažiems vaikams įtaigumas gali pasireikšti ir ypač tada, kai sako jiems emociškai reikšmingi žmonės. E. T. ji uždavė ne vieną menamą klausimą ir ši pasidavė jos įtakai. E. T. sunku atsakinėti į klausimus, susijusius su šeima, todėl, kad ji gyvena tarp dviejų namų ir tai viena iš priežasčių, kuri jai trukdo duoti parodymus, t. y. jos gyvenimiška situacija, kai kaltinamasis yra mamos draugas, o tarp išsiskyrusių tėvų yra nesantaika. Mergaitė gyvena su tėvu ir močiute, mamai turi susiformavusi negatyvią nuostatą ir tai vis stiprėja. Pirmo susitikimo metu E. T. sakė, kad mama jos nemuša, o antro susitikimo metu, po dviejų savaičių kai atvyko ekspertizei, per tą laiką ji su mama nesusitiko, bet pradėjo pasakoti, kad mama ją muša ir skriaudžia. Pagal kalbos išsivystymą E. T. tokios sudėtingos frazės „man trenkė per kairę ausį“, kuri nurodyta ir gydytojo rašte, pati nepasakys, mergaitė galėjo tik parodyti ar kažką pasakyti. Tačiau jeigu E. T. tai buvo sakoma, tai mergaitė girdėjo, tai buvo kartojama ir mergaitė galėjo tai pakartoti. Ekspertizės metu E. T. parodė, bet neįvardijo ar tai kairė ausis. E. T. grįžusi į savo namus iš mamos, kad įtiktų savo giminaičiams turi poreikį pasakyti neigiamą informaciją. Tai labai būdinga vaikams iš išsiskyrusių šeimų, nes jie tarsi nujaučia kokios informacijos iš jų norima išgirsti ir jie tai pasako. Maži vaikai paprastai atsakinėja į klausimus ir gali būti, jeigu jos paklausė „ar tau trenkė, kas taip darė, ar tas trenkė“, į menamus klausimus vaikas atsako teigiamai, todėl sunku vertinti kiek spontaniškas ir autentiškas buvo vaiko pasisakymas. Fantazavimas nenustatytas. E. T. sunkiai pasakoja pagal savo kalbos išsivystymą, nieko nuosekliai nepapasakoja, kas pusę sakinio pasakodama nušoka kažkur kitur. Labai keista, kad E. T. galėtų vienu nuosekliu sakiniu kažką pasakyti, ji galėjo sakyti „man trenkė“, tada jos klausė „kas tau trenkė“ ir ji pasiduoda menamiems klausimams. Neturima duomenų kada ir kaip ji buvo apklausta, bet turimi duomenys, kad abi pusės viena kitos nemėgsta. Pastebimas atstūmimas vieno iš tėvų, atstumiami tos aplinkos žmonės. Nežinoma kaip E. T. pasiėmę močiutė ir tėvas apklausė. Artimieji buvo nerimastingi, vaikas auga su žmonėmis, kurie patys yra įsitempę ir mato pavojų, vaikas tai matydamas jaučiasi nesaugus. Apklausa vyko ne suvokimo metu, t. y. iš karto, suvokimas yra čia ir dabar, o ką mes vėliau pasakojame yra atminties procesas. Mergaitei labai sunku rišliai pasakoti, šokinėja mintys. Sukurti siužetą E. T. nėra būdinga, be pašalinių sukurti tokio siužeto negalėjo. E. T. buvo grįžusi namo, prie jos buvo apie viską kalbama, girdėjo. Duomenų apie nukentėjusiosios nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu iki įvykio nebuvo pateikta. Pateikti duomenys po įvykio, nuotraukos, kuriose ji šypsosi kai buvo savaitgalį pas mamą. Vertinant nukentėjusio asmens gebėjimą suprasti prieš jį atliktus veiksmus, suvokimas skirstomas į dvi dalis – į reikšmę ir pobūdį. Vaikas pagal savo mažą amžių supranta, kad tai, ką pasako, turi kažkam labai blogas pasekmes. E. T. to svarbumo nesupranta. Nukentėjusioji suvokimo metu galėjo suprasti kas jai trenkė, kas ką padarė, ar netrenkė, ji galėjo įvardinti konkrečiai kas ką padarė, bet tai yra suvokimo metu. Tačiau kai nukentėjusioji pasakoja, ji remiasi ne tiek suvokimu, kiek atminties galimybėmis. E. T. atmintis labai pažeidžiama, jai sudėtinga laikui praėjus chronologiškai papasakoti apie viską. Įtaka vaikui yra iš visų trijų asmenų – mamos, tėvo ir močiutės, tačiau labiau pasidavė tėvo įtakai. Neigiama nuostata buvo formuojama apie mamą iš anksčiau, tai yra šeimos norma prie vaiko neigiamai kalbėti apie mamą ir jos artimuosius.