Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-30 · Administracinė byla Nr. I1-2722-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
I1-2722-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00248-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2722-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00248-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-12-12 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) 6 lokaliniame sektoriuje, kuriame nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje buvo 9 asmenys, per dieną galėdavo vaikščioti 3 valandas per kurias turėjo sportuoti, pasigaminti valgyti, išsiplauti rūbus, išsimaudyti ir t. t. Negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu. Po to buvo perkeltas į 7 lokalinį sektorių, kuris buvo įrengtas virš cecho. Nurodė, jog nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas. Taip pat buvo netinkamas apšvietimas (dieninis ir naktinis), temperatūra. Dėl iš cecho sklindančių garsų negalėjo pailsėti, negalėjo tinkamai išvėdinti patalpų, kadangi iš cecho sklido tepalų ir virinamo propano smarvė. Patalpose ventiliacija nebuvo įrengta. Dėl to patyrė orumo pažeminimą, stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 5–9) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas patalpose. Taip pat nurodė, jog 6 lokalinio sektoriaus 5 miegamajame buvo įrengtas sanitarinis mazgas. Patalpos buvo rakinamos vadovaujantis teisės aktais. Nurodė, jog 7 lokaliniame sektoriuje gyvena darbo zonoje dirbantys nuteistieji. Teigė, jog virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Patalpose yra užtikrinama tinkama temperatūra bei apšvietimas. Patalpos vėdinamos per langus. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020-01-10, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu, toliau – ir Taisyklės), 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punktas nustato, jog kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Bylos duomenimis (b. l. 10–12) nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-11-23, nuo 2018-11-28 iki 2018-12-11 gyveno 6 lokalinio sektoriaus 15 būryje 2 miegamajame, kuris buvo 33,60 kv. m ploto ir jame buvo įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,73 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2018-12-11 iki 2018-12-21, nuo 2019-03-22 iki 2020-01-10 gyveno 7 lokalinio sektoriaus 8 būryje 2 gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo 62,12 kv. m ploto ir jame buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,106 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2018-12-21 iki 2019-01-16, nuo 2019-01-18 iki 2019-03-22 gyveno 7 lokalinio sektoriaus 8 būryje 4 gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo 36,25 kv. m ploto ir jame buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,29 kv. m gyvenamojo ploto.

Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų (8 būrio 2 patalpa buvo rakinama ir įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus) ir bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2 punktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas teigia, jog 6 lokaliniame sektoriuje jis buvo rakinamas ir galėjo išeiti tik 3 valandoms, negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu. Tačiau pateiktos nuotraukos (b. l. 17) paneigia pareiškėjo tvirtinimą, jog jis negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu, todėl minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Taisyklių 73¹ punkte nurodyta, nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: 73¹.1 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 73¹.2 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Iš šių Taisyklių nuostatų matyti, kad jose įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkama oro temperatūra, apšvietimas (dirbtinis dieninis ir naktinis), nebuvo ventiliacijos. Nurodė, jog gyvenamosios patalpos buvo virš cecho iš kurio sklido triukšmas, vibracija bei nemalonus kvapas, todėl negalėjo pailsėti bei išsivėdinti patalpas.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė nurodė, jog gyvenamosios patalpos ventiliuojamos per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.

Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovė teigia, jog tinkamą temperatūrą palaiko įstaigoje esantis kompiuterizuotas šilumos mazgas. Atsakovė nurodė, jog užtikrina tinkamas higienos normas atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktas (b. l. 18–20), kurio metu buvo atlikta periodinė sveikatos saugos kontrolė Alytaus PN ir pažeidimų susijusių su apšvieta, vėdinimu ir temperatūra tuo metu nebuvo nustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Nagrinėjamu atveju pagal nurodytas įrodinėjimo taisykles vertinant, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netinkamo patalpų apšvietimo ir temperatūros rašytiniais įrodymais, negalima teigti, kad dėl nustatytų pažeidimų valstybei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaiga užtikrina higienos normos reikalavimus dėl apšvietos bei temperatūros. Nagrinėjamu atveju šiuo aspektu nenustatytos kitos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. priežastinis ryšis ir neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie netinkamos apšvietos ar temperatūros įtaką jo sveikatai, taip pat, nenurodė ar kreipėsi medicininės pagalbos dėl sveikatos negalavimų ir pan. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros atsakovo atstovui. Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu visuomenės sveikatos centrai visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, vykdo pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas nepateikė duomenų apie kreipimąsi į visuomenės sveikatos centrą, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė dėl skunde nurodytų antisanitarinių sąlygų negalima.

Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo apgyvendintas virš cecho. Atsakovo atstovas atsiliepimu paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl Alytaus pataisos namuose veikiančių dirbtuvių skleidžiamų garsų ar nemalonaus kvapo. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė