Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-313-834/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
II-313-834/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00280-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
E. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-313-834/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00280-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 14.14; 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Laimonui Rukšėnui, Francui Rutkovskiui,

dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. P., jo atstovui atstovui advokatui Mantui Barčiui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) atstovams Ritai Daugevičienei, Kšištof Subatovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. skundą, dėl Savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 13 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-47-2019, panaikinimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. atžvilgiu 2019 m. kovo 13 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 11 d. apie 11 val. E. P. priklausantys 3 šunys buvo netinkamai prižiūrimi (Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)), šunys negali pasislėpti nuo netinkamų oro sąlygų. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. sausio 4 d. apie 12 val. E. P. priklausantis šuo (juodai rudas) buvo palaidas ir be antsnukio, lakstė bendro naudojimo teritorijoje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876, 8.10, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalyje bei paskyrė jam 170 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su nutarimu E. P. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Skundu prašoma Savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. SAVAD-41-ANR_N-47-2019 panaikinti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo byla pradėta suinteresuoto asmens skundo (pranešimo pagrindu). Minėtas asmuo į bylą yra pateikęs foto nuotraukas bei vaizdo medžiagą. Pareiškėjas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai ar kiti kompetentingi asmenys 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. būtų fiksavę Vilniaus raj. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus dėl, būtent, pareiškėjo laikomų šunų. Administracinių nusižengimo protokolą bei skundžiamą nutarimą priėmusi komisija konstatuodama 2018 m. lapkričio 11 d. tariamai padaryto pažeidimo faktą ir aplinkybes, vadovavosi privataus asmens nenustatytu laiku, padaryta foto bei video medžiaga, kurios autentiškumas nebuvo vertinamas ir iki šiol nėra nustatytas nepriklausomo eksperto. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad minėti šunys priklauso būtent pareiškėjui. E. P. nurodo, kad pagal bylos medžiagą, 2019 m. sausio 4 d. jo (E. P.) gyvenamosios vietos adresu, Vilniaus raj., Savivaldybės administracijos prašymu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai atliko operatyvinį patikrinimą E. P. neinformavus. Tą pačią dieną, surašytame patikrinimo akte nurodyta, kad gyvūnų gerovė ir sveikata nebuvo patikrinta, įvertinti šunų laikymo sąlygų nebuvo galimybės, nes jie buvo name. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai Saulėtoje gatvėje rado jauną palaidą šunį. Minėta tarnyba nenustatinėjo ir akte nėra fiksuota, kam, būtent, minėtas šuo priklauso. Todėl neaišku, kuo remdamasi ir kokiu pagrindu komisija skundžiamame nutarime konstatavo, kad palaidas Saulėtoje g. lakstantis šuo priklauso, būtent, pareiškėjui. Savivaldybės administracija negali remtis prielaidomis, priimdama sprendimą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nei su teisės normomis, nei su elementaria logika negali būti suderinami Savivaldybės administracijos veiksmai, kuomet nesant jokių pagrįstų duomenų nusprendžiama, kad be šeimininko rastas naminis gyvūnas priklauso konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui). E. P. skunde nurodė, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos nei pamatyti, koks gyvūnas buvo rastas, nei patvirtinti ar paneigti, rasto gyvūno priklausymo faktą. Šių aplinkybių nenustatė ir Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi patikrinimą, todėl Savivaldybės administracija nepagrįstai ir neteisingai, dėl nenustatyto naminio gyvūno laikymo tvarkos, sprendė, kad būtent jis (E. P.) yra atsakingas, už nenustatyto gyvūno priežiūrą ir jam kyla administracinė atsakomybė.

Atsiliepimas

Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir nuorodo, jog yra įsivėlusi klaida t. y., kad nusižengimas fiksuotas ne 2018 m. lapkričio 11 d., o 2018 m. gruodžio 19 d., kuomet buvo gautas pranešėjos V. B. elektroninis pranešimas (registracijos Nr. A34(l)-7654), apie netinkamas šunų laikymo sąlygas. Pranešėjos, 2018 m. gruodžio 19 d. pranešime rašoma apie tai, jog šunys gyvena sodo namelio teritorijoje, neprižiūrimi, nemaitinami, palikti žiemoti lauke. Jie neturi būdos ar guolio, kur galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, neturi kur minkštai ir šiltai prigulti, neturi dubenėlio maistui ir vandeniui. Sodo namelyje girdėti lojimas dar trijų šunų. Pranešėja taip pat atsiuntė 2018 m. gruodžio 18 d. video medžiagą, kurioje užfiksuotos šunų laikymo netinkamos sąlygos. Dėl 2019 m. sausio 4 d. nusižengimo, Savivaldybės administracija nurodė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino šunų laikymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Patikrinimo akte užfiksuota, kad įvertinti šunų laikymo sąlygų nebuvo galimybės, išskyrus vieną jauną iki 6 mėnesių amžiaus šunį, kuris laksto palaidas po Saulėtosios g. važiuojamąją dalį, taip pat ir po kitus sodus. Taip pat akte nurodoma, kad palaidam šuniui pripilta sauso pašaro tiesiai ant sniego, vanduo buvo užšalęs, o tai vertinama kaip netinkamos laikymo sąlygos. Dėl 2018 m. gruodžio 7 d. nusižengimo, administracinių nusižengimų protokolas surašytas gavus R. U. elektroninį laišką su pridėta tos dienos nuotrauka. Taip pat, tas pats asmuo 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d. kreipėsi pakartotinai dėl nepasikeitusios situacijos, kad šunys bėgioja palaidi.

Teismo posėdžio metu E. P. skundą palaikė ir paaiškino, kad niekaip neįrodyta, kad tie palaidi šunys yra jo. Savivaldybės administracijos pateiktos nuotraukos yra neaiškios ir iš jų nustatyti nėra įmanoma, ar minėti šunys priklauso jam (E. P.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš viso turėjo 10 šunų, kurių 8 atidavė į SOS gyvūnų globos namus. Sau pasiliko 2 šunis, kurių vieną pavogė iš mašinos (buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), kitas buvo pavogtas iš namo. Taip pat E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į jo kiemą ateidavo šunys iš pašalies, nes jis laikė ne tik patinus, bet ir pateles. E. P. vasarą, Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) gyvena nuolat, o žiemą – važinėdavo kas antra dieną dėl to, kad name ir pirtyje laikė šunis – juos reikėdavo pavedžioti, maitinti ir pan.

Teismo posėdžio metu Savivaldybės administracijos atstovai su skundu nesutiko ir paaiškino, kad buvo gauta daug skundų dėl pareiškėjui priklausančių šunų ir jų laikymo sąlygų. E. P. protokolai buvo surašyti iš žmonių gautų pranešimų. Savivaldybės administracija nustatė, kad šunys priklauso E. P. iš žmonių siųstų nuotraukų, video medžiagos, iš žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų bei iš šunų buvimo vietos, kadangi minėti šunys buvo randami sklype arba sklypo prieigose, kai sklypas priklauso E. P..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių teisės nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių teisės nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 346 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. ANK 346 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

2014 m. gruodžio 3 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27(1)-2876 ,,Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 8.10 punktas numato, jog gyvūnų laikytojas, be gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Minėtų taisyklių 16 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, jie turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų.

ANK 567 straipsnio 2 dalis įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-393-574/2019).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nutarime, Savivaldybės administracijos administracinių ginčų komisija formaliai nurodė, kad šiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje E. P. netinkamai prižiūrėjo jam priklausančius šunis. Skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta, kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys tai patvirtina, kad E. P. taip elgdamasis, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad Savivaldybės administracija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, o priešingai vadovavosi asmenų atsiųstomis foto nuotraukomis, video medžiaga, žiniasklaidoje pateikta informacija. Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad E. P. asmeniškai nepažįsta, tačiau jį žino iš televizijos laidų, kadangi yra buvę viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų dėl gyvūnų (šunų) nepriežiūros. Tačiau liudytoja V. B. teismo posėdžio metu negalėjo teigti ir to, kad E. P. sklype buvę šunys, priklauso E. P.. Liudytojas R. U. taip pat negalėjo atsakyti, kad E. P. kieme jam matyti šunys, priklauso pareiškėjui, kadangi ankščiau, R. U. yra matęs, kaip E. P. kabrioletu vežiodavosi mažus šunis, bet ar tie maži šunys yra tie, kuriuos jis dabar matė, to paliudyti negalėjo. Be to, liudytojas R. U. posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vienas šuo, užfiksuotas nuotraukoje yra tikrai ne E. P.. Liudytojas T. D. liudydamas teisme parodė, kad jis E. P. priklausančiame sklype lankėsi 4-5 kartus. Paskutinį protokolą surašė iš V. B. atsiųstos video medžiagos, į įvykio vietą nevyko, nes jam aplinkybės yra puikiai žinomos todėl, jo nuomone, situacija negalėjo pasikeisti. Taip pat, matyti, jog institucija, nusižengimo tyrimo metu, surašant protokolą, netyrė šunų laikymo sąlygų, tai ar yra sudarytos sąlygos pasislėpti nuo netinkamų oro sąlygų. Tačiau iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos bylos Nr. ANK -20/19 esančių nuotraukų ( b.l.23-24 ) matyti, jog yra statytinis panašus į šuns būdą, tačiau institucija nevyko į vietą įvertinti ar šis statinys buvo tinkamas šunims pasislėpti. Tyrimą atliko ir priėmė nutarimą formaliai pagal gautą filmuotą medžiagą ir foto nuotraukas.

Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymus, laikytina, kad Savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.SAVD-41-ANR_N-47-2019 administracinio nusižengimo byloje, kurioje E. P. buvo nubaustas pagal 346 straipsnio 3 dalį, priimtas nenustačius neginčijamų E. P. kaltumą dėl gyvūnų nepriežiūros patvirtinančių įrodymų. Teismo vertimu, tokiais savo veiksmais Savivaldybės administracija ne tik nerinko įrodymų bet ir įrodymus vertino nesilaikydama administracinių nusižengimų teisenos nuostatų, numatytų ANK 566, 567, 569 straipsniuose. Remiantis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, asmenį nubausti. Todėl ginčijamas Savivaldybės administracijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena, E. P. atžvilgiu, nutrauktina.

E. P. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Savivaldybės administracijos pagal pridedamą pinigų priėmimo kvitą Nr. 899624, paliktinas nenagrinėtu, kadangi ANK 666 straipsnis numato bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, kuris taikytinas mutatis mutandis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, t. y. BPK 106 straipsniui, kuriame reglamentuojamas priteisimas iš asmens, pripažinto kaltu, bylinėjimosi išlaidos. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal BPK normų aiškinimą, tuo atveju, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama išteisintojo turėtos išlaidos. Šiuo atveju išteisintajam netaikoma BPK 103-106 str. normos dėl turėtų proceso išlaidų ar padarytos žalos, o reglamentuoja kitas Įstatymas. Pagal analogiją Administracinio nusižengimo byloje nutraukus administracinę bylą pažeidėjo atžvilgiu, iš institucijos proceso išlaidos nepriteisiamos. (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-31-616/2017, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-25-383/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-47-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną E. P. atžvilgiu, nutraukti.

Prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė