- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- AN2-393-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00787-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas N. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1588-2019, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. N. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. sausio 17 d. nutarimu (toliau – nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas. N. M. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. kovo 1 d., 9.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Šiais savo veiksmais N. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 126 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė N. M. skundą ir paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. sausio 17 d. nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu N. M. (toliau – apeliantas) prašo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą negaliojančiu ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2019 m. sausio 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.
4. Nurodo, kad byloje nėra surinkta įrodymų pagrįstoms išvadoms padaryti, kad būtent jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, byloje surinkti faktiniai duomenys nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertinti. Teismų praktikoje laikoma, kad vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti.
5. Byloje nėra duomenų patvirtinančių išvadą, kad apgadinimai ant automobilio AUDI A6, priekinio bamperio ir automobilio PORSCHE CAYENNE S galinio ratlankio dešinėje pusėje, savo aukščiu ir pobūdžiu atitinka. Atvykusieji policijos pareigūnai neišmatavo nei automobilio AUDI A6 priekinio bamperio apgadinimo aukščio, nei automobilio PORSCHE CAYENNE S, galinio ratlankio apgadinimo aukščio. Eismo įvykio schemoje pavaizduoti tik automobilių stovėjimo aikštelėje stovėję automobiliai, kurie susiję su įvykiu, nėra jokių išmatavimų ir kitų duomenų kuriais remiantis buvo padaryta išvada apie automobilių dalyvavime minėtame eismo įvykyje. Byloje yra tik viena nuotrauka iš eismo įvykio vietos ir tik apgadinto automobilio AUDI A6. Pagal nuotraukoje pavaizduotą apgadinimo mąstą ir pobūdį galima daryti išvadą apie dviejų automobilių kontakto eismo įvykio metu stiprumą, kurio metu žymės dėl eismo įvykio padarinių turėjo likti ant abiejų automobilių. Remiantis liudytojo A. B. parodymais galima taip pat daryti išvadą, kad ant minėtų automobilių turėjo likti apgadinimai, tačiau apgadinimai buvo tik ant automobilio AUDI A6, o apelianto vairuojamajame automobilyje buvo nustatyta tik kontakto žymė (nuvalytas purvas) ties ratlankio viduriu, be jokių dažų likučių, kurie turėjo likti po susidūrimo bei esant tokiems pavaizduotiems automobilio AUDI A6 apgadinimams. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2018 m. kovo 2 d. jis buvo atvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą pas Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistę D. B., kur davė išsamų paaiškinimą ir nurodė, jog jis yra atvykęs su automobiliu PORSCHE CAYENNE S ir automobilį galima apžiūrėti, nufotografuoti, bet pareigūnė to nepadarė, o automobilį apžiūrėjo ir nufotografavo tik 2019 m. sausio 17 d.
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas iškvietė tik vieną policijos pareigūną, nors į tariamo įvykio vietą jie atvyko dviese. Teismo sprendimas grindžiamas tik eksperto prielaidomis ir 3D maketu. Pasak eksperto, smūgis galėjo būti silpnas, nors liudytojas teigia priešingai, kad jis girdėjo stiprų smūgį. Be to, nėra tikslių „Audi“ pažeidimo vietos dydžių, todėl 3D vizualizacija yra tik spėjimas, kaip buvo galima pažeisti „Porsche“ ratu. Į apelianto pateiktas nuotraukas ir skaičiavimus nebuvo atsižvelgta, nors iš jų aiškiai matyti, kad sąlyčio su „Porsche“ atveju būtų pažeistas sparnas, tačiau šio pažeidimo nėra. Be to, nuotraukas su „Audi“ pažeidimais darė pats savininkas, o kada jos buvo padarytos, duomenų nėra. Policijos pareigūnai būtų pamatę tokį pažeidimą ir tikrai jį nufotografuotų, kaip ir „Porsche“ pažeidimus, jeigu tokie būtų. Automobilį apžiūrėjo tik draudimo bendrovė, o ne policija, o pažeidimai buvo kitokie nei nustatyti policijos. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir neišsiaiškino, kur ir kada buvo padaryti šie pažeidimai.
8. Byloje taip pat buvo teigiama, kad visi bandė jam paskambinti, su juo susiekti, tačiau per šį laikotarpį skambučiai nebuvo gauti. Nukentėjusysis ir liudytojas pažįsta vienas kitą, todėl darytina prielaida, kad šiuo atveju tai yra sąmoningas susitarimas dėl draudimo išmokos gavimo.
9. Apeliantas taip pat nurodo, kad tyrimas nebuvo tinkamai atliktas, nebuvo tinkamai užfiksuota eismo įvykio vieta (nepadarytos automobilių, ant jų likusių pėdsakų, taip pat eismo įvykio ir joje likusių pėdsakų foto nuotraukos), nebuvo tinkamai ir laiku atliktas automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, išmatavimas, sugretinimas ir kiti tyrimo veiksmai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog N. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas veikų padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kodėl vienus duomenis laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis.
13. Pirmos instancijos teismas nutartyje motyvuotai atsakė į N. M. skundo argumentus, kurie iš esmės yra analogiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde nurodytiems argumentams, todėl apygardos teismas jų nebekartoja, nes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliantas naujų argumentų ar duomenų apygardos teismui nepateikė.
14. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Nagrinėjamu atveju, apeliantas N. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2018 m. kovo 1 d., 9.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, tokiu būdu pažeidė KET 9, 114, 126 punktų reikalavimus.
15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindžia tik eksperto prielaidomis ir 3D maketu. Tačiau apygardos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne tik eksperto paaiškinimus, ne prielaidas, ir pateiktą 3D maketą, o ir kitus byloje surinktus bei ištirtus įrodymus. Teismas vertino liudytojo, tiesiogiai mačiusio įvykį, A. B. parodymus, kuris nurodė, kad automobilis „Porshe“ bandė prisiparkuoti iš „Audi“ automobilio kairės pusės, jam nepavyko, tuomet jis važiavo atbulomis, atsitrenkė į „Audi“ automobilį, jam fiziškai buvo neįmanoma važiuoti toliau ir tada jis pavažiavo ir prisiparkavo iš kitos pusės. Taip pat liudytojas nurodė, kad jis girdėjo plastiko traškesį, kai automobilis pirmą kartą bandė parkuotis (b. l. 73). Taip pat teismo vertinti ir liudytojo O. G. parodymai, kuriuose nurodyta, kad jam atvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus automobilius, buvo nustatytos žymės ant galinio dešinio „Porsche“ automobilio rato stipinų ir „Audi“ automobilio, taip pat nurodė, kad prie „Audi“ automobilio bamperio buvo likęs pėdsakas ant žemės (b. l. 74). Taip pat teismas rėmėsi ir kitais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, išsamiais specialisto paaiškinimais, 3D vizualizacija apie galimą įvykio mechanizmą ir kitais rašytiniais įrodymais.
16. Liudytojo A. B. parodymai tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs. Liudytojo apibūdintą įvykio mechanizmą patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas V. Š., kuris paaiškino, kad automobiliui „Porsche“ slenkantis atbuline eiga į dešinę, esant sąlyginai aukštam tiek „Porsche“ automobiliui, tiek ir jo ratui, „Porsche“ ratlankis galėjo kontaktuoti su labiausiai atsikišusia automobilio „Audi“ priekinio bamperio briauna, kurioje ir nustatyti šio automobilio apgadinimai. Tai patvirtina ir jo atsiųsta galimo kontakto tarp automobilių „Porsche Cayenne“ ir „Audi A6“ vizualizacija (b. l. 99-101). Šią išvadą patvirtina ir paties pareiškėjo atsiųstos foto nuotraukos su minėtų automobilių išmatavimais, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A6“ priekinio bamperio atsikišusi briauna yra ties automobilio „Porsche“ ratlankiu (b. l. 93-98).
17. Anot apelianto, remiantis liudytojo A. B. parodymais galima daryti išvadą, kad ant automobilių turėjo likti apgadinimai, tačiau apgadinimai buvo tik ant automobilio AUDI A6, o apelianto vairuojamajame automobilyje buvo nustatyta tik kontakto žymė (nuvalytas purvas) ties ratlankio viduriu, be jokių dažų likučių, kurie turėjo likti po susidūrimo bei esant tokiems pavaizduotiems automobilio AUDI A6 apgadinimams. Tačiau pirmos instancijos teisme šios aplinkybės buvo ištirtos ir specialistu apklaustas V. Š. nurodė, kad dažniausiai dažai lieka, kai įvyksta dažų paviršių slystamasis kontaktas, o šiuo atveju nešvariam ratlankiui kontaktuojant, tie smulkūs nubraukimai ant automobilio „Audi“ susidarė nuo rato trynimosi, nuo ant jo esančių nešvarumų ir sakyti, kad nuo tokio silpno kontakto būtų pasilikę dažų (matomi pėdsakai), nelabai tikėtina (b. l. 90).
18. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neiškvietė antrojo pareigūno, nors į įvykio vietą buvo atvykę du policijos pareigūnai. Tačiau iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu tokio prašymo nereiškė. Jei bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.
19. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusysis ir liudytojas pažįsta vienas kitą, apeliantas juos yra matęs kartu, nurodo kad tai yra jų sąmoningas susitarimas dėl draudimo išmokos gavimo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokį apelianto argumentą vertina kaip niekuo nepagrįstą prielaidą kuri, kaip nurodo apylinkės teismas, yra nepagrįsta jokia bylos medžiaga.
20. Apeliantas nurodo, kad tyrimas nebuvo tinkamai atliktas, nebuvo tinkamai užfiksuota eismo įvykio vieta (nepadarytos automobilių, ant jų likusių pėdsakų, taip pat eismo įvykio ir joje likusių pėdsakų foto nuotraukos), nebuvo tinkamai ir laiku atliktas automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, išmatavimas, sugretinimas ir kiti tyrimo veiksmai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pripažino, kad nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimo veiksmai, kad tyrimas atliktas su trūkumais, tačiau šie trūkumai iš dalies pašalinti pirmosios instancijos teisme išsamiai atlikus papildomą įvykio aplinkybių tyrimą, kurio metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių N. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
N. M. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.