Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1143-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1-1143-1079/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1143-1079/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22286-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

L. B. 2018 m. gegužės 12 d. apie 17.36 val. Joniškio r., Žagarėje, Vilniaus gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

L. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 metų kovo mėnesį jis įsigijo automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nėra jo įregistravęs savo vardu. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nėra turėjęs, su automobiliu iki šiol nebuvo važiavęs, ketina išsilaikyti vairuotojo egzaminą ir įgyti pažymėjimą. Jis pripažįsta, kad 2018 m. gegužės 12 d. blaivus automobiliu nuvažiavo pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur gėrė 7,5 stiprumo alaus. Išgėręs apie 1,5 litro apie 17.30 val. vienas išvažiavo namo. Joniškio r., Žagarėje, Vilniaus gatvėje, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jam alkoholio matavimo prietaisu nustatė 2,13 promilių girtumą, taip pat iš jo Joniškio ligoninėje buvo paimtas kraujo mėginys. Jis žinodamas, kad kraujyje esant daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, kyla baudžiamoji atsakomybė, vis tiek vairavo automobilį. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis savo kaltę pripažįsta visiškai, supranta, kad savo poelgiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Sutinka su nustatytu kraujyje 2,50 promilės alkoholio kiekiu kraujyje. Labai gailisi vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jo vairuoti. Tai ne pirmas atvejis, kai vairavo automobilį išgėręs. Anksčiau jau dėl to buvo nubaustas, jam buvo paskirta arešto bausmė. Dėl kokios priežasties jis taip pasielgė, paaiškinimo neturi (b. l. 86-87; 94).

Rapolas Rimkus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. apie 17.30 val. dirbo kartu su vyriausiąja patrule D. R., kai Joniškio rajone, Žagarėje, Vilniaus gatvėje pastebėjo automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuotojas vairavo neužsisegęs saugos diržo. Jam įjungus vairuojamo tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, sustabdė minėtą automobilį Žagarėje, Vilniaus g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegei D. Rozentelytei nuėjus prie sustabdyto automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad vairavo L. B.. Jam ir kolegei bendraujant su vairuotoju, nuo jo pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, asmuo kalbėjo nerišliai, todėl jam buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą. D. Rozentelytė vairuotojui L. B. alkoholio matavimo prietaisu alkotesteriu nustatė 2,13 promilės girtumą. Kadangi užfiksuotas vairuotojo L. B. girtumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, iškvietus reagavimo skyriaus vyresniąją tyrėją Renatą Bačianskienę, vairuotojas tyrėjos buvo nuvežtas į VŠĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių atlikti kraujo tyrimą. Jis su D. Rozentelyte liko įvykio vietoje prie sustabdyto automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį į Šiaulių saugojimo aikštelę, surašant aktą, išsivežė UAB „Automagija“ tralas (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

L. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Asmens blaivumo testo rezultatu, iš kurio matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. 17.36 val. L. B. nustatytas 2,13 promilės girtumas (b. l. 41);

2018 m. gegužės 17 d. – 2018 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4802-2018(01), kurioje nurodyta, kad L. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio (b. l. 44);

2018 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Renatos Bačianskienės ir vyriausiosios patrulės Dovilės Rozentelytės tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos kaltinamojo L. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 9; 18);

2018 m. gegužės 12 d. administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, iš kurių matyti, kad L. B. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 12 d. vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustą, be techninės apžiūros automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jį vairuoti ir neprisisegęs saugos diržo (b. l. 19-20);

2018 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Joniškio r., Žagarėje, Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas neblaivaus kaltinamojo L. B. vairuotas automobilis (b. l. 21-27);

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis ir Valstybės įmonės „Regitra“ automobilio registracijos liudijimu, iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 2 d. L. B. nusipirko automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo vardu jo neįregistravo (b. l. 29-32);

VšĮ „Emprekis“ pažymos „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2018 m. birželio mėnesio duomenimis automobilio Renault Megane 1.6e RT, gamybos metai 1996, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM buvo 446 Eur (b. l. 33);

2018 m. birželio 5 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra MB „Jonvaida“ (b. l. 34);

2018 m. birželio 6 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. B. valdomam, MB „Jonvaida“ vardu registruotam automobiliui „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36);

2018 m. gegužės 12 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog priverstinai nuvežtas automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Automagija“ aikštelėje, esančioje Šiaulių m., Pramonės g. 2C (b. l. 40).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. B. 2018 m. gegužės 12 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo L. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. birželio 7 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 106).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

L. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas už šią veiką panaikintas (b. l. 56-60), du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo (b. l. 67-70), už paskutinį nusižengimą paskirta bauda nesumokėta, kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, toliau šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, dėl ko kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje kaip bedarbis (b. l. 73).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, jog bausmės atlikimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą L. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į L. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 12 d. 17.36 val. iki 2018 m. gegužės 13 d. 14.30 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad L. B. yra atlikęs vieną parą arešto.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis L. B., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pakartotinai padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas ar laikinas jos netekimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones ar pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama arba grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus ar užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, yra būtinas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 ir kt.). Todėl teismas, nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant L. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, uždraudimo naudotis specialia teise terminą pradedant skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo L. B., teisiškai registruota MB „Jonvaida“ vardu, tačiau iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad faktinis jos savininkas ir valdytojas yra kaltinamasis L. B.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip L. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonė.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinas 2018 m. birželio 6 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. B. priklausančiam, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotam automobiliui „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti arešto bausme 57 (penkiasdešimt septynioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 38 (trisdešimt aštuonioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 12 d. 17.36 val. iki 2018 m. gegužės 13 d. 14.30 val., ir laikyti, kad L. B. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti L. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

konfiskuoti iš L. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, saugomą UAB „Automagija“ aikštelėje, esančioje Šiaulių m., Pramonės g. 2C.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti 2018 m. birželio 6 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. B. priklausantį, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė