- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1271-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11757-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei I. B. bei atsakovės I. B. priešieškinį D. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, prašydamas: nenustatyti termino susitaikyti ir patenkinti reikalavimą dėl santuokos pasibaigimo (civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje), panaikinti akto įrašą (Nr. duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą sekančiai: 1) 17,58 kv. m. butą / patalpą - kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis yra 11 556 Eur, po santuokos pasibaigimo priteisti asmenine D. B. nuosavybe; 2) 17,96 kv. m. butą / patalpą - kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis yra 17 493 Eur, po santuokos pasibaigimo priteisti asmenine I. B. nuosavybe; leisti atsakovei pasirinkti, kokią pavardę po santuokos pasibaigimo pasilikti; priteisti po santuokos pasibaigimo tolimesnį finansinių įsipareigojimų kreditoriui (Luminor Bank AS Lietuvos skyriui) vykdymą: 1) pagal kredito sutartį Nr. 12-06IV ieškovui D. B.; 2) pagal kredito sutartį Nr. 2411-2011-72339 atsakov?i I. B.; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė I. B. byloje pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriuo atsakovė prašo: panaikinti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio D. B. kaltės; priteisti iš ieškovo D. B. atsakovės I. B. naudai 5 000 Eur neturinei žalai atlyginti; atsakovei I. B. priteisti: 1) ½ dalį buto / patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalį buto / patalpos su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 3 542 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra atitenkančius kilnojamuosius daiktus – fotografijos įrangą; 4) 7 850 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; grąžinti 12 848,34 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal Luminor Bank AS sudarytą 2006-01-12 Kredito sutartį Nr. 12 06IV kreditoriui solidariai su ieškovu D. B.; grąžinti 12 094,22 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal AB Luminor Bank AS sudarytą 2011-12-09 Kredito sutartį Nr. 2411-2011-7233912 kreditoriui solidariai su ieškovu D. B.; ieškovui D. B. priteisti: 1) ½ dalį buto / patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalį buto / patalpos su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) fotografijos įrangą: Tamron 24-70mm lensą, Canon 100mm macro lensą, Canon 600 ex rt blykstes 2vnt., Go Pro 4 fotoaparatą, Canon EOS 5D II fotoaparatą, Canon 35mm f1.4 lensą, Sigma 12-24mm f4.5-5.6 lensą, Canon 85mm lensą, kurių bendra vertė yra 7 084 Eur; grąžinti 12 848,34 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal Luminor Bank AS sudarytą 2006-01-12 Kredito sutartį Nr. 12 06IV kreditoriui solidariai su ieškovu D. B.; grąžinti 12 094,22 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal Luminor Bank AS sudarytą 2011-12-09 Kredito sutartį Nr. 2411-2011-7233912 kreditoriui solidariai su ieškovu D. B.; nustatyti nepilnamečių vaikų – K. N. B., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina I. B. jos gyvenamoje vietoje; priteisti iš ieškovo D. B. nepilnametės dukters K. N. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną I. B.; priteisti iš ieškovo D. B. nepilnametės dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną I. B.; priteisti iš ieškovo D. B. nepilnametės dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 420 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną I. B.; priteisti iš ieškovo D. B. 7 978,89 Eur dydžio sumą atsakovei I. B. už nepilnamečių vaikų - K. N. B., S. B., A. B., išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – B.; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas; nagrinėti civilinę bylą iš esmės, nenustatant šalims termino susitaikyti, atidėti 600 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš ieškovo D. B. laikiną materialų išlaikymą nepilnamečiams vaikams – K. N. B., S. B., A. B., po 300 Eur, mokamą kiekvienai dukrai periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos šioje civilinėje byloje, piniginių lėšų uzufruktore paskiriant vaikų motiną I. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės I. B. priešieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo; išaiškino, kad su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikia kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą pagal vaikų gyvenamąją vietą; likusioje dalyje priešieškinį priėmė; atidėjo atsakovei I. B. 600 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:
4.1. šalių (nuo 2006 metų) ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje (dėl šios aplinkybės ginčo nėra);
4.2. dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir Reglamentas ,,Briuselis II bis“) nustatytomis taisyklėmis. Atsakovė teismui nepateikė aiškaus ir nedviprasmiško ieškovo sutikimo nagrinėti bylą Lietuvos teisme bei įrodymų, kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitinka vaikų, kurie nuo gimimo gyvena Jungtinėje Karalystėje, interesus. Dėl to Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtinta jurisdikcijos prorogacija negalima. Tokiu atveju, taikytina bendroji Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismingumo taisyklė. Tai reiškia, kad atsakovės priešieškinis dalyje dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingas Jungtinės Karalystės teismui pagal vaikų gyvenamąją vietą;
4.3. dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – ir Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis. Atsakovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktu, nes nustatyta, kad ieškovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje; Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktais, nes šiuo atveju reikšminga tai, kad byloje kartu su reikalavimais dėl išlaikymo prievolių taip pat yra reiškiamas reikalavimas ir dėl tėvų pareigų (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo), kuriam yra taikoma Reglamento „Briuselis II bis“ įtvirtinta taisyklė, kad teismai, turintys jurisdikciją pagal Reglamentą „Briuselis II bis“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį (Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 11 punktas). Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 12 punktas). Sprendžiant priešieškinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo (jurisdikcijos) klausimą, yra taikytinas Reglamento „Briuselis II bis“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsnis. Pažymėtina, jog šiuo atveju tai iš esmės atitinka Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b ir d punktuose įtvirtintus bendrosios ir pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos pagrindus – jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra kreditoriaus (vaiko) įprastinė gyvenamoji vieta, teismas (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas) arba teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktas). Išdėstytos aplinkybės reiškia, kad ieškinys dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo nagrinėjamu atveju teismingas Jungtinės Karalystės teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą, kartu pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė I. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti priešieškinį dėl nepilnamečių dukterų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo; priimti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. pirmosios instancijos teismas vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimų neteismingumą, nors ir netiesiogiai, bet iš esmės grindė kito tame pačiame ieškinyje pareikšto reikalavimo - dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - neteismingumu Lietuvos Respublikos teismams. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta, nes tarp reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra hierarchijos ar subordinacijos santykio. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujantis Reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis, būtina pateikti aiškų ir nedviprasmišką ieškovo sutikimą nagrinėti bylą Lietuvos teisme, o sprendžiant reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, Išlaikymo reglamentas bylose dėl jaunesnių bei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių griežtai draudžia šalių susitarimą dėl teismo pasirinkimo (Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinti bendrosios ir pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos pagrindai yra alternatyvūs, nesuteikiant nei vienam iš jų prioriteto;
5.2. Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, todėl atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad šalių (nuo 2006 metų) ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, nes teismas vertino tik faktinę šiuo metu šalių ir vaikų gyvenamąją vietą, tačiau nevertino itin svarbių kitų teisinių ir faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas), nes kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10, 41-57 punktai; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37-42 punktai);
5.3. visi šeimos nariai turi ne tik Lietuvos pilietybę, bet I. B. ir jos dukterų (teisinė) deklaruota gyvenamoji vieta pagal gyventojų registro duomenis (2020-06-17 Pažymą Nr. (2020-2-PS)-1113) nuo dukterų gimimo yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Žmogus gali turėti dvi gyvenamąsias vietas, tačiau vertintina, kur yra jo ekonominių interesų vieta. Atsakovė priešieškinyje aiškiai nurodė, jog palaikė ieškovą ir būtent dėl jo kartu išvyko į Angliją, kad jis įgytų aukštąjį išsilavinimą. Šeima dirbo, gavo pajamas, gimė vaikai, tačiau šeimos ekonominių interesų centras visada buvo Lietuva, nes uždirbtus pinigus į gyvenamą būstą šeima investavo ne Anglijoje, o Lietuvoje, čia turi prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė iki pat vyriausios dukters K. (duomenys neskelbtini) metų, mokė dukras namuose pagal lietuvišką programą, nors mergaitė Anglijoje mokyklą turėjo pradėti lankyti nuo 4 metų, nes tikėjosi mokykliniam dukters amžiui grįžti į Lietuvą. Atsakovė, siekdama išsaugoti šeimą, kai faktiškai ją sutuoktinis paliko, nusprendė leisti dukras į mokyklą Anglijoje (K. jau buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Tačiau ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovė planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, nes jai su trimis dukromis, kai ateitis dėl santuokos nutraukimo bei ES ir Anglijos Brexit pasirašytos sutarties yra neaiški - nėra nei prasmės, nei finansinių galimybių ilgai išsilaikyti svečioje šalyje. Visi svarbiausi socialiniai santykiai, giminystės ryšiai, yra Lietuvoje. Visos mergaitės (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštytos Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, t. y. ten, kur buvo sudaryta tarp šalių santuoka. Mergaičių krikšto tėvais yra asmenys (šeimos draugai) gyvenantys Lietuvoje. Lietuvoje gyvena mergaičių seneliai, kiti artimi giminaičiai. Mergaitės nuo praėjusių metų Lietuvoje praleidžia visas vasaros atostogas, jos laisvai kalba lietuviškai;
5.4. faktiškai iširus santuokai, ieškovas neteikia dukterimis tinkamo išlaikymo, todėl jų išlaikymo klausimo išsprendimas Lietuvoje yra itin svarbus tiek atsižvelgiant į vaikų prioritetinį apsaugos principą, tiek į tai, jog ekonomiškai atsakovė nėra pajėgi vesti dviejų procesų Lietuvoje ir Anglijoje, o vaikams tinkamo išlaikymo reikia dabar, todėl vaikų interesai liktų neapginti, kol nepasibaigs santuokos nutraukimo byla. Santuokos nutraukimo byloje nustatyti prejudiciniai faktai - faktinis gyvenimas atskirai ir kt. yra tiesiogiai susiję su vaikų išlaikymo įsiskolinimo reikalavimu. Vaikai turi esminį ryšį su Lietuvos Respublika ir Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaikų interesus, todėl pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 14 straipsnį teismas privalo taikyti lex fori (savo teisę) arba pagal Išlaikymo reglamento 7 straipsnį taikyti forum necessitatis (būtinosios jurisdikcijos) taisyklę.
Atsiliepimas
6. Ieškovas D. B. prašo atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančią gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pažymą, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) neva atsakovė ir vaikai gyvena. Minėta patalpa yra bendrabučio tipo kambarys, kuris visada nuo pat įsigijimo buvo nuomojamas tretiesiems asmenims ir niekada jame nei atsakovė, nei vaikai negyveno. Be to, K. B. formaliai šiuo adresu deklaruota tik 2020-06-16;
6.2. visos trys dukros turi dvigubą pilietybę (Jungtinės Karalystės ir Lietuvos) ir nuo pat gimimo gyveno ir iki šiol gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. O bendrabučio tipo kambario įsigijimas iki išvykimo į užsienį (ar įsiskolinimo už jį pagal kredito sutartį turėjimas ar vykdymas) nėra joks kriterijus, lemiantis asmens gyvenamosios vietos nustatymą;
6.3. atsakovė per beveik 14 gyvenimo Anglijoje metų niekada neturėjo planų grįžti į Lietuvą ir ieškovui apie tai nebuvo užsiminusi. Vaikai praktiškai visus metus praleidžia Anglijoje (apart viešnagių pas senelius Lietuvoje), nes čia turi visus draugus, stiprų ryšį su tėvu (ieškovu), kurį myli ir noriai praleidžia daug laiko su juo. Ieškovas neturi jokių duomenų, jog atsakovė ieškotų darbo Lietuvoje ar tartųsi su ugdymo įstaigomis dėl vaikų perkėlimo į Lietuvą. Atsakovės pateikiami duomenys dėl vaikų krikštijimo Lietuvoje niekaip nesusiję su gyvenamosios vietos pagrindimu;
6.4. atsakovė daugiau nei 21 mėnesį (nuo gyvenimo skyrium su ieškovu) nesikreipė į teismą nei Anglijoje, nei Lietuvoje dėl išlaikymo vaikams teikimo ar jo įsiskolinimo ir pan. Ieškovui pareiškus ieškinį Lietuvoje, atsakovė staiga tapo nepajėgi išsilaikyti finansiškai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2020-06-17 pažymos apie atsakovės ir jos dukterų deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją; (duomenys neskelbtini) bažnyčios pažymėjimų apie krikšto sakramentą kopijos; K. B. pažymos apie pradėtą lankyti mokyklą kopija; nuotraukas iš krikštynų ir kt. susitikimų bei apsilankymų Lietuvoje. Nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teikiami įrodymai patvirtina socialinius santykius ir giminystės ryšius Lietuvoje.
11. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, taip pat atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos teismas turi jurisdikciją spręsti priešieškiniu byloje dėl santuokos nutraukimo pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė I. B. nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, pareiškė ir reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės I. B. priešieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, išaiškindamas, jog su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo atsakovė turi kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą pagal vaikų gyvenamąją vietą.
15. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atsakovės I. B. priešieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovės priešieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų iš Gyventojų registro matyti, jog ieškovo D. B. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (duomenų įvedimo data 2016-11-29). Atsakovės I. B. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (duomenų įvedimo data 2020-04-23 ir 2020-04-29). Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2020-06-17 pažymos Nr. (2020-2-PS)-1113) matyti, jog atsakovės I. B. ir šalių nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), tai yra atsakovė I. B. savo gyvenamąją vietą deklaravusi 2006-08-03; dukros S. B. gyvenamoji vieta minėtu adresu deklaruota 2014-05-22; dukros A. B. – 2016-10-13; dukros K. N. B. – 2020-06-18. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek ir jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, ieškovas ir atsakovė Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, kurį siekia pasidalinti šioje byloje, šalys taip pat Lietuvoje turi bendrų kreditorių, kuriems vykdytinų įsipareigojimų paskirstymo klausimas taip pat sprendžiamas nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo.
17. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog byla turi tarptautinį elementą – tiek ieškovo, tiek atsakovės, tiek jų vaikų dabartinė faktinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, tai yra Jungtinėje Karalystėje. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).
18. Klausimams dėl išlaikymo priteisimo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Išlaikymo reglamento tikslas, kaip matyti iš jo 15 konstatuojamosios dalies, yra užtikrinti išlaikymo kreditoriaus, kuris ieškinyje dėl išlaikymo prievolės laikomas silpnesniąja šalimi, interesų gynimą, minėto reglamento 3 straipsnis kreditoriui, kuris veikia kaip pareiškėjas, suteikia galimybę pateikti reikalavimą remiantis kitais jurisdikcijos pagrindais, nei numatytasis šio reglamento 3 straipsnio a punkte (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2004 m. sausio 15 d. sprendimo Blijdenstein, C-433/01, 29 punktą ir 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Sanders ir Huber, C-400/13 ir C-408/13, 27 ir 28 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019, 24 punktą).
19. 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ 3 straipsnis nustato bendrąją jurisdikciją – jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Šie kriterijai yra alternatyvūs, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iš kriterijų išdėstymo pabaigoje (žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C-184/14, 34 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019, 25 punktą).
20. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pateikto priešieškinio dėl vaikų išlaikymo teismingumo turėjo įvertinti, ar yra pagrindas taikyti nors vieną iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytų alternatyvių jurisdikcijos kriterijų.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas Lietuvoje neturi jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktas). Neatsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, nurodė, jog įvertinus ieškinio turinį ir kartu su ieškiniu pateiktus duomenis apie atsakovo pilietybę, jo deklaruotą gyvenamąją vietą ir turimą turtą Lietuvoje, šios aplinkybės galėtų būtų pagrindas spręsti, kad reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galėtų būti teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą. Minėta, jog nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, turi bendrų kreditorių.
22. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad vaikų gyvenamoji vieta taip pat yra ne Lietuvoje, todėl netaikytinas ir jurisdikcijos pagal kreditoriaus gyvenamąją vietą kriterijus (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas).
23. Pasisakydamas dėl Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos abu punktus susiejo su reikalavimas dėl tėvų pareigų (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo), kuriems yra taikomas Reglamentas „Briuselis II bis“. Tarp reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra hierarchijos ar subordinacijos santykio. Vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja teismo negalėjimo nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip. Šiuo požiūriu Išlaikymo reglamento nuostatų analizė nepatvirtina, kad reikalavimo dėl išlaikymo ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas būtų neatsiejamas nuo reikalavimo dėl tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) teismingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 45 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju Lietuvoje yra nagrinėjama su asmens statusu susijusi byla, tai yra ieškovas pirmosios instancijos teismui yra pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti 2020 m. balandžio 27 d. teisėjos rezoliucija, todėl atsakovės pateikto priešieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams teismingumo klausimas šiuo atveju sprendžiamas pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą, tai yra kai reikalavimas dėl išlaikymo yra papildomas pagrindiniam ieškiniui, susijusiam su asmenų statusu, tokiu kaip pareiškimas dėl santuokos nutraukimo.
25. ESTT yra išaiškinęs, kad jeigu valstybės narės teismas nagrinėtų ieškinį dėl skyrybų arba dėl nepilnamečio vaiko tėvų santuokinio ryšio nutraukimo, o kitos valstybės narės teismui tektų priimti sprendimą dėl ieškinio dėl tėvų pareigų tam vaikui, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui iš tikrųjų yra papildomas, palyginti su ieškiniu dėl tėvų pareigų, kaip nurodyta Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punkte (žr. ESTT 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C-184/14, 48 punktą). Vis dėlto iš 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C-184/14, negalima daryti išvados, kad jeigu, kaip pagrindinėje byloje, teismas pripažino neturintis jurisdikcijos nagrinėti ieškinio dėl tėvų pareigų nepilnamečiam vaikui vykdymo ir paskyrė kitą teismą, turintį jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio ieškinio, tik pastarasis visais atvejais turės jurisdikciją nagrinėti bet kurį reikalavimą dėl vaiko išlaikymo prievolių (žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo R prieš A, C-468/18, 38 punktą).
26. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad išlaikymo reikalavimas turi sekti paskui kitą, pagrindinį, reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis ar nepilnamečio vaiko tėvų santuokinio ryšio nutraukimu, o ne atvirkščiai, kaip šiuo atveju sprendė pirmosios instancijos teismas.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbiausi yra vaikų interesai, o atsisakymas priimti atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažeistų šalių nepilnamečių vaikų, kurie yra ir Lietuvos Respublikos piliečiai, interesus, kadangi vaikai gali ilgą laiką likti be tėvo skiriamo išlaikymo. Šiuo atveju teisminis procesas jau yra prasidėjęs, o ieškovei iš naujo pradėjus procesą dėl išlaikymo Jungtinės Karalystės teisme, klausimas dėl vaikų išlaikymo gali dar užsitęsti. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) nurodė, jog išlaikymas vaikams yra paskirtas dar 2019 m. kompetentingų Jungtinės Karalystės institucijų, kurį ieškovas teikia, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomas aplinkybes.
28. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų analizė neturėtų įtakos nagrinėjamo klausimo rezultatui.
29. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacine tvarka peržiūrima nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atsakovės priešieškinio reikalavimus ieškovui D. B. (atsakovui pagal priešieškinį) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, naikinama ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovės I. B. priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pareikšto ieškovui D. B., panaikinti ir atsakovės I. B. priešieškinio dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.