Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama UAB (duomenys neskelbtini) l. e. direktoriaus pareigas S. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį 6 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis darbo inspektorius Alfredas Janušauskas S. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), kur vykdoma medienos pjaustymo ir obliavimo veikla, laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2011-05-20 leido nelegaliai dirbti S. A., gim. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2011-05-19 iki 2011-05-20 leido nelegaliai dirbti L. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. leido dirbti šiems asmenims, nesudaręs su jais darbo sutarčių, neišdavęs darbo pažymėjimų, nepranešęs VSDFV Šilutės skyriui apie jų priėmimą į darbą. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 6 asmenys. Kiti du darbuotojai L. T. ir S. A. dirbo L. G. IĮ. Minėta, kad Valstybinė darbo inspekcija patikrino tik UAB (duomenys neskelbtini), tuo tarpu L. G. IĮ nebuvo tikrinama. Niekas ir niekada neginčijo, kad L. T. ir S. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, kad su jais darbo sutartis nėra sudaryta. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad minėti asmenys dirbo L. G. IĮ. Net ir praėjus metams po patikrinimo S. A. tebedirba L. G. IĮ. Darbo teisinius santykius patvirtina teismui pateikti duomenys – darbo sutartis, darbuotojų paaiškinimai, be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad S. A. dėl darbo tarėsi su L. G.. Todėl teismo samprotavimai, kad paminėti asmenys dirbo UAB (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, nepagrįsti jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais.

Apeliantas pažymi, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi ne tik pareigūnų, surašiusių administracinių teisės pažeidimų protokolą, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2917/2009, N575-322/2011). Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti L. T. ir S. A. patvirtino, kad atėjo dirbti į patalpas, kuriose veikė ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl darbo sutarties sąlygų buvo tartasi su L. G.. Minėti liudytojai yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, jiems yra žinoma, kad būtent tame pastate yra ir UAB (duomenys neskelbtini) patalpos, tačiau jie patvirtino, kad dėl darbo tarėsi su L. G. ir su jos įmone pasirašė darbo sutartis. Apeliantui nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas vertino tik rašytinius liudytojų paaiškinimus, o išsamius žodinius paaiškinimus atmetė. Tuo labiau, kad liudytojai paaiškino, jog patikrinimą atlikę valstybės tarnautojai, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos ir „Sodros“ atstovai ėmė paaiškinimus ir nurodė, ką reikia parašyti. Savo paaiškinimuose S. A. ir L. T. aiškiai nurodė, kad jie UAB (duomenys neskelbtini) nedirba, o apie darbo santykius, t. y. su kuo tarėsi dėl darbo bei su kuo sudarė darbo sutartį, valstybės tarnautojai klausimų nepateikė, todėl rašydami paaiškinimus apie tai jie savarankiškai neparašė. Tačiau šios aplinkybės buvo išsiaiškintos teismo posėdžio liudytojams S. A. ir L. T. aiškiai nurodžius, kad jie dėl darbo tarėsi ne su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o su L. G.. Tuo tarpu apeliantui nesuprantamas, kodėl ir kuo remdamasis teismas padarė priešingas išvadas.

Antra, kaip minėta, UAB (duomenys neskelbtini) ir L. G. IĮ veiklą vykdo tame pačiame pastate, todėl apeliantui nesuprantama teismo išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad jį ir L. G. sieja artimi giminystės ryšiai, tai L. T. ir S. A. darbo sutartys bei pranešimai „Sodrai“ buvo pasirašyti atgaline data, neva taip siekiant pagrįsti jo pasirinktą gynybinę poziciją. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, šią prielaidą patvirtinančių įrodymų nėra. Liudytojai S. A. ir L. T. teismo posėdyje paaiškino, jog dirbo patalpose, kuriose veiklą vykdo ir UAB (duomenys neskelbtini), o dėl darbo užmokesčio bei kitų darbo sutarties sąlygų tarėsi su L. G. IĮ savininke L. G., kadangi jos įmonėje jie ir buvo įdarbinti. S. B. neaišku, kodėl teismas atmetė kaip niekinę ir visiškai nevertino jo pateiktos panaudos sutarties dėl medienos apdirbimo įrenginių. Tokia teismo išvada suponuoja, jog teismas nagrinėdamas bylą visiškai nesiekė suprasti, jog veikia du skirtingi savarankiški ūkio subjektai. S. B. aiškina, jog dokumentai dėl L. G. įmonės buveinės perkėlimo UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu bei jos perregistravimo buvo parengti ir pasirašyti dar 2009 metais, t. y. dar 2009 m. dvi įmonės buvo perkeltos ir registruotos tose pačiose patalpose, jos nuolatos veikė kaip savarankiški ūkio subjektai, kurie turi savarankiškas sutartis, užsakymus, pirkimus ir pardavimus, gamybą ir t. t su trečiaisiais asmenimis. Šių asmenų sutapatinti teismas neturėjo teisės. Abu juridiniai asmenys mokesčius valstybei moka atsižvelgiant į veiklos rezultatus, ir jie nėra sutapatinami, kaip mokami vieno juridinio asmens. Kaip minėta, tikrinta buvo UAB (duomenys neskelbtini), kurioje du darbuotojai, t. y. S. A. ir L. T., nei patikrinimo metu, nei po to nedirbo. Jie nuo įdarbinimo momento dirbo L. G. IĮ, kuri nebuvo tikrinta. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, valstybės tarnautojai net nenustatinėjo, kur patikrinimo metu dirbo minėti darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismo išvada, jog minėti veiksmai buvo padaryti siekiant pagrįsti jo – S. B. – pasirinktą gynybos poziciją, pagrįsta tik teismo išankstine nuostata bei siekiu pateisinti valstybės tarnautojų veiksmus ir neteisėtai papildyti valstybės biudžetą, žlugdyti mokesčių mokėtoją ir privesti jį prie bankroto.

Trečia, teismas padarė niekuo neparemtą prielaidą, jog L. T. ir S. A. darbo sutartys bei pranešimai „Sodrai“ buvo pasirašyti atgaline data dėl to, kad jį su L. G. sieja giminystės ryšiai, todėl neva tokiais veiksmais buvo siekiama pagrįsti jo – S. B. – pasirinktą gynybos poziciją. Tačiau prielaidomis teismo nutarimas negali būti grindžiamas.

S. B. aiškina, jog ta aplinkybė, kad jis ir L. G. augina sūnų, nerodo, kad jie yra giminės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.130 straipsnis apibrėžia giminystės sąvoką (yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio). Todėl teismo išvada, kad neva jis ir L. G. yra susiję giminystės ryšiais ir dėl to neva buvo suinteresuoti pateikti „Sodrai“ darbo sutartis bei pranešimus atgaline data, paneigia teismo pareigą priimant sprendimą remtis tik įstatymu, o ne šališku samprotavimu. Kita vertus, net jeigu jie ir būtų sutuoktiniai, tai teismui neleistų daryti tokių prielaidų įrodinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

S. B. aiškina, kad tiek institucija surašydama protokolą, tiek teismas turėjo suprasti, kad jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko. Iš teismo nustatytų aplinkybių galima suprasti tai, jog L. G. IĮ atsakingas darbuotojas ar pati šios įmonės savininkė pažeidė teisės aktų reikalavimus –pavėlavo pranešti „Sodrai“ apie įdarbintus asmenis. Todėl apeliantui neaišku, kodėl Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai netyrė L. G. veiksmų, nevertino jų teisėtumo ir jai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, jei tam buvo pagrindas. S. B. teigimu, nesant jo neteisėtų veiksmų bei kaltės, dėl nesamo pažeidimo būtent jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Ketvirta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Apelianto teigimu, šiuo atveju teismas vadovavosi kaltumo prezumpcija ir būtent jis privalėjo įrodinėti, kad jokio pažeidimo nepadarė ir yra nekaltas. Tačiau teismas jį nubaudė už tai, ko nepadarė.

Apeliantas S. B. aiškina, jog šioje byloje nuo pat pradžios buvo tvirtinama, jog L. T. ir S. A. nedirbo ir nedirba UAB (duomenys neskelbtini), buvo pateikti visi reikalingi duomenys apie šių asmenų darbą kitoje įmonėje bei duomenys, kad tose pačiose patalpose veiklą vykdo du savarankiški ūkio subjektai. Tačiau šių duomenų bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nevertino, kaip to reikalauja įstatymas.

Teismas visiškai neįvertino fakto, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas A. Janušauskas visiškai nebuvo pasirengęs tinkamai ir kvalifikuotai atlikti UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, t. y. jis net nežinojo, ką tikrinti, nežinojo (nors tai yra vieša informacija), kokios įmonės vykdo veiklą tose patalpose, nekvalifikuotai, neišsamiai ir nevisapusiškai rinko bylos nagrinėjimui būtiną informaciją. Minėtas dabar jau buvęs darbuotojas formaliai vykdė įstatymo jam pavestas funkcijas, visapusiškai neištyrė galimo pažeidimo aplinkybių, bei siekdamas suklaidinti teismą pateikė teismui tikrovės neatitinančius duomenis – neišsamius L. G. IĮ darbuotojų paaiškinimus, be to, nesurinko ir kitų būtinų duomenų. Tačiau apeliantui labiausiai kelia abejones tai, kad teismas, turėdamas pareigą tinkamai ir visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus, įvertinti visus teisinius santykius, subjektus, jų statusą, nustatyti, ar yra administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, t. y. objektas, neteisėta veika, subjektas, kaltė, to nepadarė. S. B. teigimu, jis jokios neteisėtos veikos nepadarė – jo vadovaujamoje įmonėje nelegaliai asmenys nedirbo (patikrinimo metu rasti asmenys dirbo L. G. IĮ), dėl to, kad apie minėtų asmenų įdarbinimą „Sodrai“ L. G. IĮ atsakingas asmuo pranešė pavėluotai, jis nėra atsakingas ir negali atsakyti už tai, ko nepadarė. Kodėl tuo metu nebuvo tikrinama L. G. IĮ, jam yra nesuprantama ir nežinoma.

Penkta, teismas rėmėsi vien tik 2011 m. birželio 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame neaišku kuo remiantis parašyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė darbo sutarčių su L. T. ir S. A.. Kaip minėta, šie asmenys nebuvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), jie nuo 2011-05-20 dirba L. G. IĮ.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Kaip minėta, tose pačiose patalpose veikė dvi įmonės, todėl natūralu, kad darbuotojai gali pereiti iš vienos patalpos į kitą, tačiau jų darbo sąlygos bei darbo pobūdis skiriasi. Nepaisant to, kad tame pačiame pastate yra dvi įmonės, buvo patikrinta tik viena iš jų. S. B. pažymi ir tai, kad L. G. savo paaiškinime nurodė, jog A. A. ir L. T. buvo įdarbinti jos individualioje įmonėje. Todėl siekiant nustatyti administracinio teisės pažeidimo subjektą, patikrinimas privalėjo būti atliktas abiejose įmonėse, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ir L. G. IĮ, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.

Iš Protokolo ir 2011-05-20 Nelegalaus tyrimo akto Nr. NDA 0314-0035 matyti, kad 2011 m. gegužės 20 d. VDI Klaipėdos skyriaus inspektoriui Alfredui Janušauskui ir VSDFV Šilutės skyriaus vyresniajai įmokų apskaitos specialistei E. Š. atlikus patikrinimą S. B. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini), kur vykdoma medienos pjaustymo ir obliavimo veikla, S. B. priklausančiame gamybiniame padalinyje, be kitų ten dirbusių asmenų, buvo rasti dirbantys S. A. ir L. T.. S. A. dirbo prie medienos staklių, L. T. dirbo prie suvirinimo darbų (medienos apdirbimo staklių remonto).

2011-05-20 Nelegalaus tyrimo akte Nr. NDA 0314-0035 nurodyta, kad 2011-05-20 8–10 val. patikrinus visus tuo metu UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujamoje S. B., dirbusius asmenis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo 8 darbuotojai, iš jų 6 darbuotojai pateikė darbo pažymėjimus, kiti du, t. y. S. A. ir L. T., darbo pažymėjimų nepateikė. Šie asmenys, remiantis „Sodros“ duomenų bazės duomenimis, šioje įmonėje nebuvo įdarbinti. Įmonės savininkė L. G. nurodė, kad su L. T. darbo sutartis sudaryta nebuvo, dėl S. A. nurodė, kad sutartis nebuvo įforminta „Sodroje“. L. T. ir S. A. neišduoti antrieji darbo sutarčių egzemplioriai ir darbo pažymėjimai. S. A. pripažino, kad dirba nuo 2011-05-18, o L. T. teigė, kad dirba suvirinimo darbus paprašytas savininkės padėti (b. l. 8–9).

L. G. savo paaiškinimuose Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad pranešimo „Sodrai“ dėl S. A. įdarbinimo laiku neperdavė dėl blogos savijautos (b. l. 4), dėl L. T. nurodė, kad jis 2011-05-20 UAB (duomenys neskelbtini) ceche taisė įrenginį, su juo ši įmonė darbo sutarties nebuvo sudariusi (b. l. 5).

Iš į bylą pateiktų „Sodros“ duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-20 dirbusius asmenis matyti, kad S. A. ir L. T. šios įmonės darbuotojų sąraše nėra (b. l. 10); UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo žurnale duomenų apie darbuotojus S. A. ir L. T. nėra (b. l. 29–30). S. A. savo rašytiniame paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) tarėsi su L. G., susitarė dirbti nuo 2011-05-18 darbininku už 800 Lt atlyginimą per mėnesį, dirba 8 val. per dieną (b. l. 13). L. T. savo rašytiniame paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, jog kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė suvirinimo darbus, dėl darbo sąlygų ir atlyginimo nesitarė, darbo sutarties nesudarė, dirbo paprašytas pagelbėti kaimynų Stasio ir M. B. (b. l. 14).

Nors byloje yra pateikta 2011-05-18 Darbo sutartis Nr. 1, kurioje nurodyta, kad L. G. įmonė nuo 2011-05-18 neterminuotai priėmė dirbti S. A. (b. l. 22–23), taip pat 2011-05-19 Darbo sutartis Nr. 2, kurioje nurodyta, kad ši įmonė nuo 2011-05-19 priėmė neterminuotai dirbti L. T. (b. l. 20–21), tačiau iš „Sodros“ informacijos apie gautus elektroninius socialinio draudimo pranešimus nuo 2011-05-01 iki 2011-05-31 matyti, kad pranešimai apie draudėjo L. G. įmonės apdraustuosius S. A. ir L. T. pateikti tik 2011-05-20, nurodant, kad pranešimai pateikti pavėluotai (b. l. 12).

Šie duomenys, priešingai apelianto tvirtinimui, rodo, kad tiek S. A., tiek L. T. dirbo būtent UAB (duomenys neskelbtini). Šie asmenys 2011-05-20 patikrinimo metu buvo šios bendrovės ceche – S. A. dirbo prie medžio apdirbimo staklių, L. T. suvirinimo aparatu remontavo medžio apdirbimo stakles. Nors apelianto skunde tvirtinama, kad S. A. bei L. T. buvo įdarbinti L. G. IĮ ir dirbo prie (duomenys neskelbtini) įrengimų, nes abi įmonės naudojasi tomis pačiomis patalpomis ir įrengimais, tačiau tiek S. A., tiek L. T. savo rašytiniuose paaiškinimuose 2011-05-20 patikrinimo metu nurodė, jog jie buvo UAB (duomenys neskelbtini), be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nutarime, tačiau tas faktas, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) ceche legaliai dirbo kiti 6 būtent (duomenys neskelbtini) darbuotojai, su kuriais kartu dirbo S. A. su L. T., patvirtina, kad pastarieji taip pat dirbo šioje bendrovėje. Be to, ir pati L. G. IĮ savininkė L. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose S. A. ir L. T. nurodė kaip asmenis, dirbančius UAB (duomenys neskelbtini), o apklausiama kaip liudytoja bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino, kad rašytinius paaiškinimus dėl minėtų asmenų parašė patikrinimo dieną, t. y. 2011-05-20.

Įvertinus šiuos pirminius rašytinius duomenis akivaizdu, kad patikrinimo metu nė vienas iš asmenų nenurodė apie S. A. ir L. T. darbo santykius L. G. IĮ. Remdamiesi šiais pirminiais duomenimis Valstybinės darbo inspekcijos atsakingi darbuotojai ir nustatė, kad tiek S. A., tiek L. T., dėl kurių darbo buvo surašytas Protokolas, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti šioje bendrovėje legaliai dirbę šeši darbuotojai, tai buvo nustatyta patikrinimo metu.

Šių pirminių rašytinių duomenų nepaneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos S. A. ir L. T. darbo sutartys, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie šias sutartis „Sodrai“ pranešta pavėluotai, todėl neatmestina, kad šios sutartys bei kiti po UAB (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo teismui pateikti dokumentai buvo parengti siekiant pagrįsti pažeidėjo gynybos poziciją. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pranešimai apie draudėjo L. G. įmonės apdraustuosius S. A. ir L. T. „Sodrai“ buvo pateikti pavėluotai – 2011-05-20, t. y. po atlikto patikrinimo (tai matyti iš informacijos apie gautus elektroninius socialinio draudimo pranešimus nuo 2011-05-01 iki 2011-05-31). Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, remiantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 7.1 p., draudėjas, priėmęs asmenį į darbą, pildo 1-SD pranešimą „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią“, nurodant pranešimo pateikimo priežastį, kodą ir tą pačią dieną (priėmimo į darbą) teikia VSDFV teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita. Todėl, jeigu būtų tikima apelianto versija, jog patikrinimo metu S. A. ir L. T. dirbo ne (duomenys neskelbtini), o L. G. įmonėje, tai patvirtinančių duomenų nėra, t. y. apie šių asmenų, kaip tvirtina S. B., įdarbinimą L. G. IĮ „Sodrai“ nustatytu laiku nebuvo pranešta. Tokių duomenų pateikimas po to, kai įmonėje buvo atliktas patikrinimas ir užfiksuoti darbo santykių pažeidimai, rodo, kad S. B. žinojo, jog privalo sudaryti darbo sutartis su minėtais asmenimis, tačiau šios pareigos nevykdė. L. G. paaiškinimai dėl pavėluoto pranešimo „Sodrai“ apie S. A. ir L. T. įdarbinimą dėl jos blogos savijautos nešalina S. B. atsakomybės už nelegalų darbą, nes kiekvienos įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. L. G. paaiškinimai dėl pavėluoto pranešimo „Sodrai“ apie S. A. ir L. T. įdarbinimą dėl jos blogos savijautos nešalina S. B. atsakomybės už nelegalų darbą, nes S. B. kaip įmonės vadovas privalėjo užtikrinti, kad darbas būtų pradedamas tik sutvarkius visus įstatymų reikalaujamus darbo santykiams būtinus dokumentus. Jau vien ta aplinkybė, jog pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas jau po VDI Klaipėdos skyriaus inspektoriaus ir VSDFV Šilutės skyriaus vyresniosios įmokų apskaitos specialistės atlikto patikrinimo, sudaro pagrindą abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumu. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui tokius pažeidėjo veiksmus vertinti kaip pastarojo bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Nors apeliantas teigia, jog teismas be pagrindo ignoravo kaip liudytojų S. A. ir L. T. teisme duotus parodymus apie tai, jog jie dirbo L. G. įmonėje, tačiau teismas pagrįstai nesirėmė šių asmenų teisme duotais parodymais, nes jie prieštarauja jų pačių rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems duomenims. Parodymų pakeitimo teisme S. A. ir L. T. įtikinamų argumentų nenurodė, todėl teismas pagrįstai nesirėmė jų teisme duotais parodymais, nes jie prieštarauja anksčiau paminėtiems byloje esantiems duomenims.

Nors L. T. aiškino, jog S. B. ir L. G. paprašytas sutiko padėti pastariesiems, todėl UAB (duomenys neskelbtini) trumpai vykdė medžio apdirbimo staklių remonto darbus suvirinimo aparatu, tačiau tokį darbą įmonėje galėjo dirbti tik apmokytas ir instruktuotas darbuotojas, su kuriuo turėjo būti pasirašyta darbo sutartis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su L. T. darbo sutartis sudaryta nebuvo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. A. bei L. T. susiklostę sutartiniai santykiai atitiko darbo sutarties požymius, todėl turėjo būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi. S. B., laikinai eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, leido šioje įmonėje nelegaliai dirbti S. A. ir L. T., nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, nepranešęs apie jų valstybinio socialinio draudimo pradžią „Sodrai“, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) l. e. direktoriaus pareigas S. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.