- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- ATP-62-113/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00485-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla S. B. buvo nutraukta, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotai (duomenys neskelbtini), kur vykdoma medienos pjaustymo ir obliavimo veikla, laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2011-05-20 leido nelegaliai dirbti S. A., o laikotarpiu nuo 2011-05-19 iki 2011-05-20 leido nelegaliai dirbti L. T., t. y. leido dirbti šiems asmenims, nesudaręs su jais darbo sutarčių, neišdavęs darbo pažymėjimų, nepranešęs VSDFV Šilutės skyriui apie jų priėmimą į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-11-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. B. pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukė, jo veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties, motyvuodamas tuo, kad patikimų duomenų, jog S. A. ir L. T. dirbo ne L. G. įmonėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra, todėl negalima ir S. B. administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutarimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Institucija nurodo, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra patikimų, neginčijamų įrodymų, kad S. A. ir L. T. dirbo ne L. G. įmonėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, konstatuodamas, kad nebuvo pažeidimo įvykio ir sudėties, privalėjo nustatyti arba paneigti priešingą teiginį – kad S. A. ir L. T. nedirbo (nebuvo įdarbinti) UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kad dirbo L. G. įmonėje. Patikrinimas dėl nelegalaus darbo vyko 2011-05-20. Patikrinimo metu kartu dirbantys prie staklių buvo rasti aštuoni asmenys, iš kurių tik du neturėjo darbo pažymėjimų ir su darbdaviu nebuvo sudarę darbo sutarčių. Tai buvo S. A. ir L. T.. Ne tik šie asmenys, bet ir kiti šeši prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Be to, S. A. ir L. T. pateikė paaiškinimus raštu, kad jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo S. A. aiškinimas teismui, kad jam tikrintojai padiktavo rašyti, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertintinas kritiškai, nes, jei taip būtų buvę, tai L. G., kuri ten dalyvavo, po patikrinimo būtų kreipusis į teismą ar Institucijos administraciją dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o to nebuvo padaryta. Pati L. G. tikrintojams raštu pateikė paaiškinimą, kad S. A. pranešimas Sodrai neperduotas laiku dėl jos blogos savijautos. Šis paaiškinimas parašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kyla klausimas, kodėl L. G. rašė paaiškinimą apie S. A. įdarbinimą, jei jis toje įmonėje nedirba. Tai, Institucijos nuomone, rodo, kad abu sugyventiniai L. G. ir S. B. veiklą vykdo ir rūpinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne L. G. individualia įmone, kuri jau tam tikrą laiką kaip įmonė neveikia. Tik gynybiniu tikslu S. A. ir L. T. buvo įdarbinti L. G. įmonėje, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo įdarbinti visi kiti šeši darbininkai, dėl kurių darbo legalumo nekilo jokių problemų. L. G. įmonėje anksčiau jokių darbuotojų nebuvo. Kitame paaiškinime tikrintojams L. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nurodė, kad L. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche taisė įrengimą ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties su juo nėra sudariusi. L. G. nenurodė, kad šis asmuo įdarbintas L. G. įmonėje. L. G. tikrintojams nepasakė ir neparašė, kad S. A. ir L. T. yra jos įmonės darbuotojai, nes, Institucijos nuomone, šios gynybinės versijos tikrinimo dieną dar nebuvo sugalvojusi. Be to, L. G. įmonė tuo laiku net ir negalėjo veikti, nes jos savininkė L. G. buvo vaiko priežiūros atostogose, į kurias išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktoriaus klausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji išsprendė paskirdama S. B. laikinai eiti direktoriaus pareigas jos atostogų metu. Jos pačios individualiai įmonei niekas nevadovavo, nes įmonė nevykdė veiklos. Visa veikla vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Institucija pastebi ir tai, kad apie S. A. ir L. T. įdarbinimą L. G. įmonėje Sodrai buvo pranešta po patikrinimo, o tai yra vienas iš nelegalaus darbo pažeidimo sudėties požymių. Kaip paliudijo VSDFV Šilutės skyriaus darbuotoja L. Š., apie darbuotojų įdarbinimą buvo pranešta vėliau, darbo pradžios datas nurodant atitinkamai S. A. nuo 2011-05-18, o L. T. nuo 2011-05-19, manytina, tam, kad jos sutaptų su darbuotojų paaiškinimais dėl darbo pradžios. Darbo sutartis su darbuotojais galima sudaryti ir atgaline data, nes darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių pusė, sutinka su darbdavio valia. Dėl tos priežasties, manytina, pakviestas liudyti teisme S. A. ir pakeitė savo parodymus, kad įtiktų darbdaviams ir būtų paliktas dirbti, nes jei jis būtų pasipriešinęs, galėjo būti atleistas. Visi pirminiai įrodymai rodė, kad nelegalus darbas buvo dirbamas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nepagrįstai kritiškai neįvertino liudytojo S. A. pakeistų parodymų, neapklausė L. T.. Institucija mano, kad abiejų minėtų darbuotojų nelegalus darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai įrodytas, o S. B. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šiuos reikalavimus ignoravo.
Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas savo išvados, kad byloje nėra patikimų duomenų, jog S. A. ir L. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalima ir S. B. administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d., nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių išaiškinimu ir įvertinimu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas vadovavosi tik darbo sutartimis, pagal kurias S. A. ir L. T. įdarbinti L. G. įmonėje, panaudos sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. G. įmonės, visiškai nevertino kitų byloje surinktų įrodymų: L. G., S. A. ir L. T. rašytinių paaiškinimų, SODROS pažymų, teismo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų Institucijos darbuotojo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atlikusio patikrinimą, VSDFV Šilutės skyriaus darbuotojos, dalyvavusios patikrinime, parodymų, Institucijos atstovės paaiškinimų, vaizdo įraše užfiksuotos informacijos. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl vadovaujasi tik minėtomis darbo sutartimis bei panaudos sutartimi ir atmeta kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, nesiekė surinkti įmanomų duomenų, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti (neapklausė L. T., nesurinko duomenų apie L. G. įmonę, kada ji buvo įregistruota, kiek joje buvo ir yra darbuotojų, ar ji S. A. ir L. T. įdarbinimo metu vykdė ir tebevykdo veiklą).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus byloje visų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.