Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-65-654/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-01-18
Bylos Nr.: 1-65-654/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Alenas Piesliakas
Kaltinamasis: J. S., R.
Advokatai: Girdutis Vainius

Baudžiamoji byla Nr. 1-65-654/2018

Teismo procesinis Nr. 1-10-1-00484-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.23.1.1; 1.2.17.13; 1.2.18.11; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,sekretoriaujant Ingridai Janonytei, Renatai Novickienei, Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui,gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S. – R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti adresu Norvegija, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S.-R. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:

Ji, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. liepos 1 d. būdama UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktore, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisę valdyti bendrovės turtą ir juo disponuoti, veikdama tyčia:

- laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. birželio 21 d., iš UAB „P“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, sau kaip atskaitingam asmeniui išmokėjo 302 610,00 Lt (87 641,91 eurų), iš kurių 75 610,00 Lt (2 1898,17 eurų) pervedė į savo asmenines banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias banke AB „Swedbank“:

Į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė:

1. 2007 m. rugsėjo 30 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

2. 2008 m. balandžio 22 d. pervedė 5 000 Lt (1 448,10 eurų);

3. 2008 m. liepos 2 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

4. 2008 m. rugpjūčio 22 d. pervedė 5 000 Lt (1 448,10 eurų);

5. 2009 m. sausio 30 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

6. 2009 m. vasario 20 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

7. 2009 m. gegužės 26 d. pervedė 10 000 Lt (2 896,20 eurų);

8. 2009 m. rugsėjo 14 d. pervedė 10 000 Lt (2 896,20 eurų);

9. 2009 m. spalio 15 d. pervedė 4 000 Lt (1 158,48 eurų);

10. 2009 m. lapkričio 5 d. pervedė 3 000 Lt (868,86 eurų);

11. 2009 m. gruodžio 14 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

12. 2009 m. gruodžio 17 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

13. 2009 m. gruodžio 28 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

14. 2010 m. sausio 5 d. pervedė 400 Lt (115,85 eurų);

15. 2010 m. sausio 15 d. pervedė 300 Lt (86,89 eurų);

16. 2010 m. sausio 28 d. pervedė 180 Lt (52,13 eurų);

17. 2010 m. sausio 29 d. pervedė 1 850 Lt (535,80 eurų);

18. 2010 m. sausio 31 d. pervedė 350 Lt (101,37 eurų);

19. 2010 m. vasario 9 d. pervedė 500 Lt (144,81 eurų);

20. 2010 m. kovo 8 d. pervedė 114 Lt (33,02 eurų);

21. 2010 m. kovo 19 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

22. 2010 m. kovo 19 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

23. 2010 m. kovo 21 d. pervedė 2 500 Lt (724,05 eurų);

24. 2010 m. kovo 31 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

25. 2010 m. balandžio 1 d. pervedė 640 Lt (185,36 eurų);

26. 2010 m. balandžio 7 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

27. 2010 m. balandžio 13 d. pervedė 300 Lt (86,89 eurų);

28. 2010 m. balandžio 14 d. pervedė 300 Lt (86,89 eurų);

29. 2010 m. balandžio 19 d. pervedė 250 Lt (72,41 eurų);

30. 2010 m. balandžio 20 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

31. 2010 m. balandžio 26 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

32. 2010 m. gegužės 14 d. pervedė 3 000 Lt (868,86 eurų);

33. 2010 m. birželio 18 d. pervedė 5 000 Lt (1 448,10 eurų);

Į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė:

1. 2010 m. sausio 21 d. pervedė 300 Lt (86,89 eurų);

2. 2010 m. sausio 22 d. pervedė 500 Lt (144,81 eurų);

3. 2010 m. vasario 25 d. pervedė 716 Lt (207,37 eurų);

4. 2010 m. kovo 17 d. pervedė 410 Lt 118,74 eurų);

- laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 6 d. iki 2010 m. birželio 21 d., iš UAB „P“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, išėmė iš bankomatų grynais 227 000,00 Lt (65 743,74 eurų):

1. 2007 m. spalio 6 d. - 1 150 Lt (333,06 eurų);

2. 2007 m. gruodžio 4 d. - 2 200 Lt (637,16 eurų);

3. 2007 m. gruodžio 7 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

4. 2007 m. gruodžio 10 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

5. 2007 m. gruodžio 13 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

6. 2008 m. vasario 4 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

7. 2008 m. vasario 26 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

8. 2008 m. vasario 28 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

9. 2008 m. kovo 13 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

10. 2008 m. kovo 14 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

11. 2008 m. kovo 17 d. - 200 Lt (57,92 eurų);

12. 2008 m. kovo 21 d. - 650 Lt (188,25 eurų);

13. 2008 m. balandžio 3 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

14. 2008 m. balandžio 3 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

15. 2008 m. balandžio 10 d. - 1370 Lt (396,78 eurų);

16. 2008 m. balandžio 17 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

17. 2008 m. balandžio 21 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

18. 2008 m. balandžio 30 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

19. 2008 m. balandžio 30 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

20. 2008 m. gegužės 13 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

21. 2008 m. gegužės 13 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

22. 2008 m. gegužės 13 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

23. 2008 m. gegužės 31 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

24. 2008 m. birželio 13 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

25. 2008 m. birželio 20 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

26. 2008 m. birželio 26 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

27. 2008 m. birželio 27 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

28. 2008 m. liepos 2 d. - 600 Lt (173,77 eurų);

29. 2008 m. liepos 10 - 870 Lt (251,97 eurų);

30. 2008 m. liepos 17 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

31. 2008 m. liepos 21 d. - 900 Lt (260,66 eurų);

32. 2008 m. liepos 31 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

33. 2008 m. rugpjūčio 1 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

34. 2008 m. rugpjūčio 2 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

35. 2008 m. rugpjūčio 7 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

36. 2008 m. rugpjūčio 21 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

37. 2008 m. rugsėjo 5 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

38. 2008 m. rugsėjo 11 d. - 600 Lt (173,77 Lt);

39. 2008 m. rugsėjo 16 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

40. 2008 m. rugsėjo 26 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

41. 2008 m. rugsėjo 29 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

42. 2008 m. spalio 4 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

43. 2008 m. spalio 14 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

44. 2008 m. spalio 17 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

45. 2008 m. spalio 31 d. - 1200 Lt (347,54 eurų);

46. 2008 m. lapkričio 5 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

47. 2008 m. lapkričio 11 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

48. 2008 m. lapkričio 18 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

49. 2008 m. lapkričio 20 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

50. 2008 m. lapkričio 24 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

51. 2008 m. gruodžio 12 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

52. 2008 m. gruodžio 22 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

53. 2009 m. vasario 9 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

54. 2009 m. vasario 25 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

55. 2009 m. kovo 12 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

56. 2009 m. kovo 25 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

57. 2009 m. balandžio 7 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

58. 2009 m. balandžio 8 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

59. 2009 m. balandžio 14 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

60. 2009 m. balandžio 21 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

61. 2009 m. balandžio 21 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

62. 2009 m. balandžio 24 d. - 1500 Lt (434,43 eurų);

63. 2009 m. gegužės 7 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

64. 2009 m. gegužės 15 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

65. 2009 m. gegužės 19 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

66. 2009 m. gegužės 22 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

67. 2009 m. gegužės 26 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

68. 2009 m. gegužės 27 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

69. 2009 m. birželio 5 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

70. 2009 m. birželio 5 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

71. 2009 m. birželio 15 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

72. 2009 m. birželio 16 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

73. 2009 m. birželio 22 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

74. 2009 m. birželio 29 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

75. 2009 m. liepos 3 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

76. 2009 m. liepos 14 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

77. 2009 m. liepos 17 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

78. 2009 m. liepos 28 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

79. 2009 m. rugpjūčio 14 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

80. 2009 m. rugpjūčio 26 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

81. 2009 m. rugpjūčio 31 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

82. 2009 m. rugpjūčio 31 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

83. 2009 m. rugsėjo 2 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

84. 2009 m. rugsėjo 8 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

85. 2009 m. rugsėjo 9 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

86. 2009 m. rugsėjo 11 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

87. 2009 m. rugsėjo 15 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

88. 2009 m. rugsėjo 17 d. - 4000 Lt (1158,48 eurų);

89. 2009 m. spalio 26 d. - 3000 Lt (868,86 eurų);

90. 2009 m. lapkričio 10 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

91. 2009 m. lapkričio 13 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

92. 2009 m. lapkričio 13 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

93. 2009 m. lapkričio 17 d. - 200 Lt (57,92 eurų);

94. 2009 m. lapkričio 18 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

95. 2009 m. lapkričio 30 d. - 770 Lt (223,01 eurų);

96. 2009 m. lapkričio 30 d. - 800 Lt (231,70 eurų);

97. 2009 m. gruodžio 3 d. - 120 Lt (34,75 eurų);

98. 2009 m. gruodžio 14 d. - 150 Lt (43,44 eurų);

99. 2009 m. gruodžio 21 d. - 200 Lt (57,92 eurų);

100. 2009 m. gruodžio 24 d. - 2000 Lt (579,24 eurų);

101. 2009 m. gruodžio 30 d. - 1000 Lt (289,62 eurų);

102. 2009 m. gruodžio 31 d. - 550 Lt (159,30 eurų);

103. 2010 m. sausio 4 d. - 200 Lt (57,92 eurų);

104. 2010 m. sausio 4 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

105. 2010 m. sausio 12 d. - 900 Lt (260,66 eurų);

106. 2010 m. vasario 10 d. - 1 050 Lt (304,10 eurų);

107. 2010 m. vasario 18 d. - 200 Lt (57,92 eurų);

108. 2010 m. vasario 24 d. - 20 Lt (5,79 eurų);

109. 2010 m. kovo 20 d. - 4 000 Lt (1 158,48 eurų);

110. 2010 m. kovo 21 d. - 4 000 Lt (1 158,48 eurų);

111. 2010 m. kovo 24 d. - 200 Lt (57,92 eurų);

112. 2010 m. kovo 29 d. - 1 500 Lt (434,43 eurų);

113. 2010 m. balandžio 13 d. - 400 Lt (115,85 eurų);

114. 2010 m. balandžio 26 d. - 1 000 Lt (289,62 eurų);

115. 2010 m. gegužės 1 d. - 300 Lt (86,89 eurų);

116. 2010 m. gegužės 12 d. - 600 Lt (173,77 eurų);

117. 2010 m. gegužės 17 d. - 500 Lt (144,81 eurų);

118. 2010 m. gegužės 26 d. - 1 500 Lt (434,43 eurų);

119. 2010 m. birželio 2 d. - 1 950 Lt (564,76 eurų);

120. 2010 m. birželio 3 d. - 4 000 Lt (1 158,48 eurų);

121. 2010 m. birželio 3 d. - 1 000 Lt (289,62 eurų);

122. 2010 m. birželio 14 d. - 1 050 Lt (304,10 eurų);

123. 2010 m. birželio 21 d. - 600 Lt (173,77 eurų);

- laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d., iš UAB „P“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „DnB“, sau kaip atskaitingam asmeniui išmokėjo 21 592,47 Lt (6 253,61 eurų), iš kurių 17 442,47 Lt (5 051,69 eurų) pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“:

1. 2010 m. rugpjūčio 30 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

2. 2010 m. rugsėjo 6 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

3. 2010 m. rugsėjo 8 d. pervedė 7 000 Lt (2027,34 eurų);

4. 2010 m. rugsėjo 8 d. pervedė 3 000 Lt (868,86 eurų);

5. 2010 m. lapkričio 22 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 eurų);

6. 2010 m. gruodžio 9 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

7. 2010 m. gruodžio 9 d. pervedė 500 Lt (144,81 eurų);

8. 2010 m. gruodžio 13 d. pervedė 1 000 Lt (289,62 eurų);

9. 2010 m. gruodžio 14 d. pervedė 900 Lt (260,66 eurų);

10. 2011 m. sausio 25 d. pervedė 42,47 Lt (12,30 eurų);

ir 4 150 Lt (1 201,92 eurų) pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „DnB“:

1. 2010 m. rugpjūčio 30 d. pervedė 700 Lt (202,73 eurų);

2. 2010 m. rugsėjo 7 d. pervedė 1 350 Lt (390,99 eurų);

3. 2010 m. lapkričio 22 d. pervedė 600 Lt (173,77 eurų);

4. 2010 m. gruodžio 9 d. pervedė 1 500 Lt (434,43 eurų);

- gavo 1 655,28 Lt (479,40 eurų) į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank", iš bendrovių UAB „E“, UAB „B“, UAB „M“ pagal jos pačios, kaip UAB „P“ direktorės, surašytus prašymus už UAB „P“ suteiktas paslaugas (atliktus darbus):

1. 2010 m. rugpjūčio 13 d. iš UAB „E“ gavo 859,10 Lt (248,81 eurų);

2. 2010 m. rugpjūčio 18 d. iš UAB „B“ gavo 566,28 Lt (164,01 eurų);

3. 2010 m. rugpjūčio 20 d. iš UAB „M“ gavo 229,90 Lt (66,58 eurų);

2011 m. birželio 17 d. UAB „P“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui, neperdavė UAB „P“ kasoje buvusio likučio - 72,39 Lt (20,97 eurų);

Dalį šių pinigų panaudojo Bendrovės reikmėms arba grąžino Bendrovei:

- iš banko išimtų grynųjų pinigų dalį - 84 740 Lt (24 542,40 eurų) apskaitė Bendrovės kasoje ir naudojo Bendrovės reikmėms, pateikė Bendrovės buhalterijai dokumentus, pagrindžiančius dalies - 28 812,02 Lt (8 344,54 eurų) grynųjų pinigų Bendrovės reikmėms panaudojimą;

- iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, atliko mokėjimus 3 846,09 Lt sumai UAB „P“ naudai:

1. 2011 m. sausio 28 d. sumokėjo UAB „S“, pagal lizingo sutartį 958,05 Lt (277,47 eurų);

2. 2011 m. vasario 1 d. sumokėjo UAB „B“ už mobilaus ryšio paslaugas 224,39 Lt (64,99 eurų);

3. 2011 m. vasario 6 d. sumokėjo UAB „S“, pagal lizingo sutartį 22,99 Lt (6,66 eurų);

4. 2011 m. vasario 7 d. sumokėjo UAB „I“ už prekes 80,47 Lt (23,31 eurų);

5. 2011 m. vasario 10 d. sumokėjo UAB „RL“ už viešinimo darbus spaudoje 130,00 Lt (37,65 eurų);

6. 2011 m. kovo 1 d. sumokėjo UAB „B“ už mobilaus ryšio paslaugas 249,26 Lt (72,19 eurų);

7. 2011 m. kovo 1 d. sumokėjo UAB „S“, pagal lizingo sutartį 26,83 Lt (7,77 eurų);

8. 2011 m. kovo 1 d. sumokėjo UAB „S“, pagal lizingo sutartį 958,05 Lt (277,47 eurų);

9. 2011 m. kovo 10 d. sumokėjo AB „LD“ už draudimo įmoką 238 Lt (68,93 eurų);

10. 2011 m. kovo 29 d. sumokėjo UAB „S“, pagal lizingo sutartį 958,05 Lt (277,47 eurų);

dalį - 1 580 Lt (457,60 eurų) grąžino į UAB „P“ banko sąskaitas: į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2010 m. vasario 1 d. grąžino 1 000,00 Lt (289,62 eurų) ir 2010 m. gegužės 26 d. grąžino 500,00 Lt (144,81 eurų), ir į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „DnB“ grąžino, 80 Lt (23,17 eurų);

o likusius - 206 952, 03 Lt (59 937,45 eurų), UAB „P“ veikloje nepanaudojo, pinigų į Bendrovės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės 206 952, 03 Lt (59 937,45 eurų) UAB „P“ priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, ji sąmoningai blogai valdydama įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

Ji, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. liepos 1 d., būdama UAB „P“ direktore ir vienintele akcininke, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VII – 1835 19 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ bei 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, kad „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdama atsakinga už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydama pasisavino 206 952, 03 Lt (59 937,45 eurų) UAB „P“ priklausantį turtą, todėl sumažėjo bendrovės apyvartinės lėšos, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti ir bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą su paslaugų tiekėjais bei kreditoriais ir padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, dėl ko nuo 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „P“ tapo nemoki, o 2011 m. birželio 17 d. UAB „P“ iškelta bankroto byla. Dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „P“ kreditoriams: VĮ „TB“ – 28 686,70 Lt (8 308,24 eurų), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 127,16 Lt (36,83 eurų), BUAB „H“ – 501,46 Lt (145,23 eurų), UAB „SP“ – 9637,47 Lt (2 791,20 eurų), UAB „RL“ – 8200 Lt (2 374,89 eurų), UAB „SS“ – 2341,19 Lt (678,05 eurų), UAB „E“ – 6440 Lt (1 865,15 eurų), UAB „A“ – 4400 Lt (1 274,33 eurų), UAB „S“ – 2654,26 Lt (768,72 eurų), UAB „RS“ – 521,31 Lt (150,98 eurų), UAB „S“ – 353,90 Lt (102,50 eurų), UAB „I“ – 1727,33 Lt (500,27 eurų), Antstolei B. P. – 853,05 Lt (247,06 eurų), UAB „NVP“ – 122,26 Lt (35,41 eurų), viso – 66 566, 09 Lt (19 278,82 eurų).

Šiais savo veiksmais J. S. – R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. liepos 1 d., būdama UAB „P“ direktorė, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „P” buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. liepos 1 d. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentų: UAB „P“ visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenų, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 2 dalį „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „P“ 2007 m. rugsėjo 11 d. - 2011 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais J. S. – R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji J. S. – R. kalta neprisipažino visiškai ir paaiškino, kad UAB „P“ buvo jos įmonė ir ji nenorėjo jai pakenkti. 2007-2008 metais mažai dalyvavo įmonės veikloje. Laikinai administracinius darbus darė jos mama. 2008 metais buvo dvi įmonės ir buvo situacijų, kad vienos įmonės darbuotojai darė darbus ir sąskaitos forminamos UAB „P“ ir tarp tų abiejų įmonių buvo sąskaitų ir piniginių santykių, todėl, kad UAB „P“ kaip įmonė turėjo tik kelis samdomus darbuotojus. UAB „M“ teikė dizaino paslaugas UAB „P“ ir ši spausdino bei tarsi perpardavė dizaino paslaugas. UAB „M“ išrašydavo sąskaitas faktūras ir išlaidų orderius UAB „P“. 2009 m. ji grįžo iš motinystės atostogų ir pati ėmėsi veiklos, darė dizaino darbus, bendravo su tiekėjais, klientais ir darė visus darbus įmonėje. Ji dirbo penkiasdešimt procentų kaip direktorė. Pinigai į jos sąskaitas buvo pervesti keliais pagrindais: vienas – kaip atlyginimas, kitas – kaip autoriniai atlyginimai. Buhalterija buvo tvarkoma padengimo principu. UAB „P“ turėjo dvi sąskaitas bankuose: pagrindinė įmonės sąskaita buvo banke „Swedbank“, o kita – „DnB“. Pinigus pervesdavo į „Swedbank“ sąskaitą. Iš įmonės sąskaitos pinigus pervesdavo tik sau. Iš įmonės sąskaitos yra paėmusi pinigais grynais. Jos kaip direktorės atlyginimas buvo 250 litų, o kita dalis atlyginimo tai kaip projektų vadovo darbai su autorinėmis sutartimis, kurių turėjo 10-20 per paskutinius metus. Teismo posėdyje specialistės minėjo, kad negali darbuotojas dirbti kaip samdomas darbuotojas įmonėje ir gauti autorinius atlyginimus. Sutiko, kad negali, jeigu jis dirba tą patį darbą. Ji negalėjo dirbti kaip dizainerė įmonėje ir gauti atlyginimą kaip dizainerė bei už autorines sutartis. Ji aiškinosi su mokesčių inspekcija, kad jei veiklos nesusijusios, tai ji nedarė nieko neteisėto. Buvo rašomos autorinės sutartys, pateikiami pajamų orderiai, pinigai įnešami į kasą. Ji nežino, kodėl nebuvo suregistruotos autorinės sutartys. Pajamų orderius ir išlaidų orderius išrašė pati. Autorines sutartis kaltinamoji surašinėjo pati ir jos galėjo būti pas ją. Prisipažįsta, kad galėjo būti nesuregistruotų dokumentų, gal nesužiūrėjo, nes jie buvo visi kartu, tik neaišku, kur jie galėjo dingti, bet ji negali pasakyti dingimo priežasties. Kaltinamoji turi tik senas banko sutartis, kurias asmeniškai laikė. Buhalteriniai dokumentai buvo sudėti vienoje vietoje į dėžes ir jie buvo pas jos močiutę, paskui juos paėmė ir laikė sodyboje. Paskui sodybą pardavė ir jos vyras dokumentus pervežė pas D. R.. Sudėjusi visus dokumentus autorinių sutarčių nerado. Ji atsakomybės niekada nevengė, buvo atskaitinga kaip vadovė ir jai nebuvo pareikšta, kad ji kažką darė neteisėtai ar kažką slėpė. Jos įmonė savo buhalterinės apskaitos padalinio neturėjo, viską tvarkė dvi buhalterinės apskaitos įmonės. Kaltinamoji inicijuodavo savo klausimus dėl buhalterijos. Pateikdama buhalterinės apskaitos įmonėms su kasa susijusius išrašus iš banko visada klausdavo, ar ko nors nepraleido. 2007-2010 m. tos įmonės, kurios vedė buhalterinę apskaitą, priekaištų, kad kaltinamoji neteisingai tvarko dokumentus, neturėjo. Buhalterės tvarkė dokumentus, kuriuos ji arba jos mama joms pateikdavo. Buhalterės matė tam tikrus įrašus ir galėjo pasakyti ko trūksta. UAB „AA“ 2009 metų pabaigoje 2010 metais perdavimo aktą galbūt išsinešė su krūva dokumentų, sutarties nutraukimo akto neturėjo. Sutartis su „AA“ nutraukė savo iniciatyva, nes neturėjo pakankamai lėšų.

2008 - 2010 m. buvo ekonominė krizė ir buvo mažinami biudžetai, apyvartos mažėjo ir nebuvo galima išgyventi. UAB „P“ buvo skolinga kitoms įmonėms, tačiau su tiekėjais didelių skolų neturėjo. UAB „P“ kreditoriams buvo skolinga nemažą sumą. Ji, kaip vadovė, visų pirma pinigus nukreipdavo ten, kur reikėjo atsiskaityti už pirktas prekes ir paslaugas. Išimtus grynus pinigus panaudojo atsiskaitant su įmonės partneriais bei išmokėjo daliai darbuotojų atlyginimams ir premijoms. Ji buvo vieniša mama, turėjo minčių emigruoti ir po to sugrįžti. Gruodžio mėnesį pardavė butą, kurio nebegalėjo išlaikyti, todėl liko truputį pinigų jos kelionei. Siuntė laišką ir informavo savo klientus, kad nevykdys savo veiklos. 2011 m. kovo 19 d. išvyko į Norvegiją. Vaiką paliko pas mamą Lietuvoje. Išvykdama į užsienį įmonės veiklos nesustabdė ir negali paaiškinti, kodėl to nepadarė. Pripažįsta, kad įmonė buvo nemoki tuo metu, kai ji išvyko. Planas buvo išvykti laikinai. Norvegijoje gavo darbą, žinojo, kad įmonė neuždaryta, suvokė, kad turi įsipareigojimų, tačiau nebuvo minties savo įmonės veiklos netęsti. Ji buvo įmonės akcininkė, o kito žmogaus vadovo pozicijoje nenorėjo, nes praeityje buvo turėjusi teisinių problemų su darbuotoju. Į Norvegiją Išvyko su įmonės lizingo automobiliu ir iš Norvegijos apmokėjo už jį, kad nebūtų skolų. Po keleto mėnesių grįžo į Lietuvą ir grąžino automobilį, nes Norvegijoje gavo darbinį automobilį. Dukrą pasiėmė 2012 metų gruodžio mėnesį. Ji turėjo veikiantį lietuvišką telefono numerį, palaikė ryšį, o elektroniniais laiškais visada buvo galima su kaltinamąja susisiekti. Dėl bankroto administratoriaus inicijuotos bylos dėl premijų ar atlyginimų nuolat bendravo elektroniniais laiškais ir telefonu su tuometiniu advokatu A. A.. Apie situaciją sužinojo 2015 metų gegužę iš policijos pareigūnės Norvegijoje. Susitarė už poros dienų susitikti, nuvyko ir sužinojo, kad bus apklausiama kaip liudytoja. Grįžus trumpam į Lietuvą su policija nesusisiekė, bet susisiekė su advokatu. Dabar dirba Norvegijoje ir augina du vaikus – 5 ir 10 metų amžiaus.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad buvo UAB „AA“ direktorė tuo metu, kai ši įmonė tvarkė UAB „P“ buhalterinę apskaitą. Sutartis buvo pasirašyta maždaug nuo 2008 iki 2010 metų. Kas 2007 m. perėmė iš kitos apskaitos bendrovės UAB „P“ dokumentus ji nežino, nes tuo metu dar nedirbo. Pagal praktiką turėjo būti priėmimo perdavimo aktas, jie saugomi prie sutarties su klientu. Kiekvieną mėnesį klientas pateikdavo pirminius dokumentus, UAB „AA“ buhalterė juos apskaitydavo, įvesdavo ūkines operacijas, pagal kliento pateiktus dokumentus juos suvesdavo. Praėjus metams vyriausia buhalterė pildydavo metinę finansinę ataskaitą ir pateikdavo Registrų centrui. Visi pirminiai dokumentai buvo suarchyvuojami ir perduodami klientui, kadangi UAB „AA“ jų nesaugojo. Registrai buvo vedami kompiuteriniu būdu, buhalterinėje programoje, o saugomi net ir klientui išėjus. Buhalterinę apskaitą tvarkydavo tik pagal kliento pateiktus pirminius dokumentus. Dokumentai buvo pristatomi fiziškai, bet galėjo juos atsiųsti ir elektroniniu paštu. Patys dokumentų neišrašinėjo ir sandorių nesudarinėjo. Nebuvo galimybės patikrinti ar klientas pateikė visus dokumentus, nes buhalterės nežinojo, kokie dokumentai išrašomi ar gaunami. Kliento atsakomybė buvo pateikti visus dokumentus, tai parašyta net sutartyje. Iki mėnesio 10 ar 15 dienos klientas privalėjo pateikti visus dokumentus. Nuo sutarties priklausė ar UAB „AA“ turėjo pareigą informuoti klientą dėl dokumentų pateikimo. Jei matydavo, kad nebuvo pateikti dokumentai, tai jie apie dokumentus užklausdavo klientų. Kadangi apskaitydavo duomenis kiekvieną mėnesį, tai sutikrindavo visas įprastines sąskaitas (sąskaitą už telefoną ir pan.) ir pagal banko išrašus nustatę, kad mokėjimas padarytas, bet nėra jokios sąskaitos, apie tai primindavo klientui. Ar dėl nepateiktų dokumentų buvo priminta UAB „P“ direktorei, ji nepamena.

UAB „AA“ operacijų su grynais pinigais nevykdė. Jei būdavo operacijos grynais, tai jie dokumentus apskaitydavo, o iš buhalterinės programos atspausdindavo kasos knygą. Buhalterė naudojo banko išrašus, kuriuos kiekvieną mėnesį pateikdavo klientai. Įmonė klientų pinigais nedisponavo, net bankinių pavedimų neatlikinėjo, prisijungimų prie kliento banko sąskaitų neturėjo. Pati liudytoja ūkinių operacijų neapskaitydavo, nes buvo buhalterinės įmonės vadovė. Bankroto administratoriui nėra davusi dokumentų, nes tuo metu nedirbo. Buvo išėjusi iš darbo ir vėl grįžo dirbti prieš 3 metus. Ji davė tyrėjai apskaitos registrus, o pirminiai dokumentai atiduoti pačiai J. S. – R.. Atėjęs advokatas L. G. jai parodė kasos pajamų orderių originalus segtuve už kažkuriuos finansinius metus (tiksliai nepamena), tai buvo KPO su originaliu parašu. Orderių buvo ne vienas, bet tikslaus jų kiekio ji nežino.

Apklausta teisme liudytoja E. M. paaiškino, kad nuo 2007 m. dirbo UAB „AA“ buhaltere, nuo 2008 m. vedė UAB „P“ buhalterinę apskaitą, ją vedė nuo pradžios, kai atsirado šis klientas. Liudytoja kaip apskaitininkė įvedinėjo pirminius dokumentus, dar įmonėje buvo vyr. buhalteris ir direktorius. Su šia įmone dirbo ir vyr. buhalterė Justina. Ji neprisimena, iki kada tvarkė UAB „P“ apskaitą. Bendraudavo su J. S. R., kuri teikdavo apskaitos dokumentus. Niekas kitas išskyrus kaltinamąją dokumentų neteikė. Dokumentų perdavimas buvo fiksuojamas. Pasibaigus mėnesiui, iki tam tikros datos buvo pateikiami dokumentai, kuriuos ji suvesdavo į buhalterinę apskaitą. Klientė pateikdavo pirkimus, pardavimus, banko išrašus ir kitus pirminius dokumentus. UAB „AA“ paskaičiuodavo darbo užmokestį, ruošdavo žiniaraštį, siųsdavo el. paštu informaciją, kiek mokesčių, atlyginimų reikia sumokėti. Patys bankinių pavedimų nedarydavo. UAB „AA“ saugojo pas save dokumentus, kuriuos pristatydavo vadovas, išskyrus sutartis (susijusias su klientais, projektais ir pan.). Dalimis dokumentų neatiduodavo. Nutraukus sutartį visus dokumentus atidavė kaltinamajai. Neprisimena priskaičiuotų atlyginimų dydžių. Jei asmuo norėtų išsimokėti didesnį atlyginimą sau, tai turėtų būti įsakymas dėl priedo skyrimo ar sutarties pakeitimas dėl užmokesčio pakeitimo. Sumos būtų priskaičiuotos ir atitinkamai išmokama daugiau, o tai turėtų atsispindėti žiniaraštyje. Papildomi darbai formuojami autorine sutartimi arba įsakymu. Tikslių duomenų dėl priedų ir autorinių sutarčių neprisimena. Mano, kad turėjo visų laikotarpių banko išrašus, nes be jų nebūtų galėjusi tęsti buhalterinio darbo. Procesas vyko sklandžiai. Darbuotojams buvo mokamas atlyginimas. Galimai įmonėje buvo du darbuotojai: J. S. R. ir galimai jos mama. J. S. – R. dirbo ne pilnu etatu. J. S. R. buvo mokamas atlyginimas už ne pilną dieną. Liudytoja neprisimena, kad būtų turėjusi darbo sutartis, paslaugų sutartis, autorines sutartis ir pan.

Pateikus banko išrašą, patvirtinantys dokumentai buvo gaunami ne iš karto. Juos galėjo pateikti vėliau. Buvo pinigų išėmimas, bet nebuvo sąskaitų faktūrų, kurios pagrįstų išlaidas. Pasibaigus metams skolos „neužsidengdavo“, todėl traktuodavo kaip darbuotojo skolą įmonei. Ataskaitiniai metai buvo užbaigiami su tuo kas yra pateikta. Pasibaigus metams, sausio mėnesį darydavo inventorizaciją, derindavo likučius ir informuodavo, jei ko trūkdavo. Apie tam tikrų dokumentų trūkumą kaltinamajai ji primindavo žodžiu. Po priminimo J. S. R. pristatydavo dokumentą. Įmonėje nebuvo kasos ir nebuvo imami pinigai. Jei klientė išimdavo pinigų iš bankomato, apskaitos įmonė jų nematydavo. Kai vesdavo banko išrašą ir matydavo, kad buvo išimti gryni pinigai, traktuodavo tai kaip asmens skolą įmonei, kuri vėliau turėjo būti pagrįsta dokumentais. Kiek tiksliai buvo grynųjų pinigų išėmimų, nepamena. Dokumentai buvo pateikiami ir vėliau, bet ta skola buvo didesnė. Su direktore buvo kalbėta apie skolą. Taip pat buvo pavedimų į asmeninę sąskaitą. Jei pagal žiniaraštį tai nebuvo darbuotojo alga ar nebuvo įsakymo apie priedą, tai apskaitydavo kaip skolą įmonei (avansą). Vėliau, kaip ir pinigų išėmimo atveju, turėjo būti pateikti dokumentai. Pirminiai dokumentai buvo pateikiami, tačiau skola likdavo. Sumos, kurios buvo pervestos, ne visos buvo patvirtintos. Jei metų gale pabaigus finansinius metus, parengus atskaitomybę, likdavo suma, kad darbuotojas ar vadovas skolingas įmonei, reiškia, kad dokumentai nebuvo pateikti pilnai. Ji gali būti jei darbuotojas pasiėmė daugiau pinigų nei atnešė dokumentų.

Ji neprisimena, ar buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kai J. S. R. buvo perduoti UAB „P“ dokumentai. Taip pat neprisimena, ar kokie nors dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Patvirtino, kad prie balanso pateikdavo paaiškinamąjį raštą. Jei nebūtų pateikti dokumentai, tai atsispindėtų pelno nuostolio ataskaitoje ir balanse. Balansus ir pelno nuostolio ataskaitas patvirtina vadovas. Paaiškinamajame rašte paaiškinama įmonės apskaitos politika, išdetalizuojami balanso straipsniai, pagrindinės skolos t. y. balanso ir pelno nuostolio detalizavimas. Buvo avansinių apyskaitų pagal tai, kiek buvo persivesta į asmenines sąskaitas. Jei kaltinamoji atnešdavo dokumentą ir teigdavo, kad sumokėjo grynais, šis dokumentas buvo dedamas prie avansinės apyskaitos ir mažindavo atskaitingo asmens skolą.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. P. paaiškino, kad dirbo ir šiuo metu dirba UAB „PM“. Ši įmonė 2007-2008 metais buvo pasirašiusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „P“. Apskaitą buhalterė tvarkė nuo 2007 iki 2008 metų pabaigos. Sutartis buvo nutraukta užsakovo pageidavimu. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal apskaitos dokumentus. Ji apskaitydavo mokesčius, pateikdavo mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas. Apskaitą vedė pagal buhalterinius dokumentus, kokius pateikdavo įmonė. Priekaištų klientui neturėjo, dokumentus gaudavo išrašytus ir juos įmonė pateikdavo kas mėnesį. Pateiktus dokumentus saugojo iki kol nebuvo nutraukta sutartis. Paskui juos atidavė užsakovui. Perdavimo aktas buvo surašytas. Jis yra bylos 4 tomo 84 lape. Balansas už 2008 metus buvo paruoštas, kai įmonė nutraukė sutartį, jį perdavė paruoštą, bet nepateikė registrų centrui. Apie neteisingai pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, sutartis, reikalavimų neatitinkančius dokumentus ji nieko negali pasakyti, nes neprisimena.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas L. G. paaiškino, kad 2016 m. birželio –liepos mėn. jis, kaip advokatas, J. S.-R. teikė advokato paslaugas ir ginė ją baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo iškilęs klausimas, kad J. S.-R. nebuvo pateikus buhalterinių dokumentų. Jis, sudaręs teisinę paslaugų sutartį su jos vyru, lankydamasis pas kaltinamąją Lukiškių tardymo izoliatoriuje, sprendė klausimą kur dokumentai yra ir ar juos tikslinga pateikti ikiteisminiam tyrimui. Kaltinamoji tam neprieštaravo. J. S. R. ar jos vyras pasakė, kad dokumentai galėtų būti Utenos raj., draugų sodyboje. Kaltinamosios vyras A. R. teigė, jog tuos dokumentus atveš. A. R. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu taip pat minėjo, kad dokumentai gali būti draugo sodyboje. Penktadienį iki pietų A. R. atvežė dėžę buhalterinės apskaitos dokumentų. Priėmimo – perdavimo dokumentų su A. R. nepasirašė. Dėžėje buvo apie 15-16 segtuvų. Kiek pamena ten buvo ir užpildytų kasos pajamų orderių ir tuščių blankų. Dalis dokumentų galėjo būti pas Jolitos močiutę Šakių raj. Jis patarė A. R. nuvažiuoti ir ten paieškoti dokumentų. Jie sutarė, kad liepos 4 d. A. R. atvyks pas L. G. ir jei ką rastų, jie tai galės pateikti tyrėjai. Tačiau kaltinamosios vyras pirmadienį neatvažiavo ir daugiau nesilankė. Jis bandė susisiekti telefonu, bet A. R. neatsiliepė. Dokumentai liko pas jį (L. G.). Po kelių dienų A. R. paskambino ir pasakė, kad yra išvykęs į Norvegiją ir neplanuoja grįžti, o dėl dokumentų viską reikia derinti su J. S. R.. Pakalbėjus su kaltinamąja, ji pasakė, kad nori dokumentus peržiūrėti ir tada spręs, ką su jais daryti. Jis buvo pas kaltinamąją atsinešęs kasos pajamų orderius ir paklausė, ar šie dokumentai yra jos. Ji patvirtino ir jis tuos dokumentus gražino atgal, o vėliau dokumentai buvo atiduoti tyrėjai. Dokumentus nešė, kad sužinotų ar būtent šie dokumentai buvo apskaityti, ar jie yra šios įmonės ir pan. Su kaltinamąja aptarinėjo dokumentus, nes ji pati nežinojo kokie dokumentai buvo atvežti. Papildomai nebuvo pildomi jokie dokumentai. Kadangi buvo likę nedaug laiko iki J. S. R. kardomosios priemonės pabaigos, tai jie nutarė palaukti teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės pratęsimo. Posėdis įvyko liepos 14 d., o kardomoji priemonė buvo panaikinta. Su kaltinamąja sutarė, kad liepos 18 d. ji atvyks į jo kontorą atsiimti dokumentų. Jis paliko dokumentus administratorei, nes pats turėjo išvykti atostogauti. Kaltinamoji sutartą dieną į kontorą neatvyko, todėl dokumentai liko jo kontoroje. Pati kaltinamoji nebuvo atėjusi peržiūrėti dokumentų, todėl dokumentų nei padaugėti, nei sumažėti negalėjo. Apie tai, kad J. S. R. nebuvo atvykusi sužinojo grįžęs iš atostogų. Taip pat sužinojo, kad jo ieškojo ikiteisminio tyrimo pareigūnė, kuri norėjo gauti dokumentus. Rugpjūčio 18 d. visus dokumentus, kuriuos jam perdavė A. R., nuvežė tyrėjai ir perdavė. Dokumentai buvo suinventorizuoti ir jis pasirašė dokumentų perdavimo protokolą.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. B. paaiškino, kad prieš 10 metų dirbo UAB „P“. Nuo 2006 m. ar 2007 m. apie metus dirbo projektų vadove. J. S. R. buvo įmonės vadovė. Daugiau toje įmonėje su niekuo nedirbo, nes jos žiniomis daugiau darbuotojų nebuvo. Jos darbas buvo Kaune, o Vilniuje buvo gal kelis kartus. Įmonė užsiėmė reklama, o ji darbo metu atlikdavo pavestus darbus, derindavo dokumentus, dirbo su spaustuvėmis ir panašiai. J. S. R. dėl sutarčių sudarymo viską darydavo pati. Taip pat kaltinamoji pati darydavo maketus, reklamas, jai buvo padariusi lankstinukus, iškabą. Dokumentai buvo išrašomi, atlyginimai buvo mokami grynais. Atlyginimas priklausydavo nuo darbų, o projektai užtrukdavo įvairiai. Įgyvendinus projektą gaudavo atlygį.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. S. paaiškino, kad dirbo UAB „M“. Kaltinamąją pažįsta, tarpusavio santykiai yra jokie, prieš tai kaltinamoji buvo jos vadovė. UAB „P“ ji nedirbo. UAB „M“ įsidarbino maždaug 2006 m., dirbo apie 3 metus ir 2009 m. liepos mėnesį išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų (dekretinių). Jos funkcijos buvo daryti dizaino darbus. Bendraudavo su klientais ir su spaustuvėmis, priimdavo dizaino užsakymus, bet sutarčių pati nesudarinėjo. Kai J. S. R. išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogų, ji trumpam buvo paskirta eiti laikinai einančio direktoriaus pareigas. Ji buvo pasirašiusi dokumentą, kad gali priimti sąskaitas faktūras, kitų įgaliojimų nėra gavus. Visą darbo laikotarpį ji su buhalterija nedirbo, dokumentų buhalterėms neveždavo. Priimdavo prekes ir dokumentus, sąskaitas, o vėliau jas perduodavo J. S. R.. Su UAB „P“ buvo susijusi tik tiek, kad jai buvo skirti keli užsakymai padaryti dizaino darbus. Dirbo ir autorinių sutarčių pagrindu, bet tikslaus jų kiekio neprisimena. Ji policijai pateikė dokumentą iš VMI, kuriame užfiksuota, kad yra sumokėta ir atsiskaityta su mokesčiais. UAB „P“ visada atsiskaitydavo tinkamai. Jai išėjus į vaiko priežiūros atostogas, ji toliau dirbo dizainere, su UAB „P“ bendravo elektroniniu paštu ir buvo susitarę, kad už darbus susijusius su UAB „P“ jai bus sumokėta 1500 eurų, bet įmonė neatsiskaitė. Po to bendravimas nutrūko, liudytoja prašė atsiskaityti, bet to nebuvo padaryta.

Apklaustas teisme liudytojas R. B. paaiškino, kad 2011 m. viduryje Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Veikdamas pagal bankroto įstatymą ieškojo vadovės, bet jos nerado, tuomet ieškojo buhalterės. Buhalterė atspausdino avansines apyskaitas (išklotinę). Pirminiai dokumentai rodė, kad vadovė buvo paėmusi didelę avanso sumą. Pagal pareigą ji turėjo gražinti sumą arba pateikti įrodymus, kur juos panaudojo. Paaiškėjus, kad avansas paimtas didelei sumai, kuri viršijo 200 000 litų, buvo kreiptasi į teismą ir teismas tai pripažino tyčiniu bankrotu. Kadangi įmonė turto neturėjo, buvo priimtas sprendimas dėl pabaigos. Įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vadovė turėjo pareigą perduoti dokumentus, bet ji šios pareigos nevykdė. Bankroto procedūra truko virš dviejų metų.

Iškėlus bankroto bylą, nebuvo sudarytas įmonės išlaidų balansas, nes nebuvo vadovės. Bankroto byloje yra duomenys, kokiais adresai buvo siunčiami pranešimai, jie dažniausiai siunčiami registracijos adresu, bet kaltinamosios butas buvo parduotas ar įkeistas. Pranešimai buvo siųsti ir kaltinamosios motinai registruotu paštu. Jis buvo du kartus nuvykęs pas J. S. R. motiną, kuri gyvena Kazlų Rūdoje, bet niekas neatidarė durų. J. S. R. elektroninio pašto neturėjo, jis nebuvo nurodytas byloje. Apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuota viešu paskelbimu. 2011 metais nebuvo pažymos, kad kaltinamoji išvykusi į užsienį. Pagal pateiktus duomenis atrodė, kad pardavusi butą ir susirinkusi pinigus J. S. R. išvyko į užsienį. Situacija, kad J. S. R. išvykusi į užsienį išaiškėjo bankroto bylos proceso metu. Adreso Norvegijoje jis nežinojo, todėl nebandė susisiekti. Įmonės vadovė nei pati, nei per kitus asmenis su juo susisiekti nebandė.

VMI ir SODRA pareiškė kreditorinius reikalavimus. Jam kaip bankroto administratoriui nėra pagrindo netikėti tais duomenimis, nes kitų duomenų jis neturėjo. Administratorius vykdo kreditoriaus valią. Vėliau paaiškėjus konkrečioms aplinkybės pasikeistų ir reikalavimai. Administratoriui sudarius balansą vadovas turi perduoti visus dokumentus ir visą turtą, o turtą sudaro ir piniginės lėšos. Bankroto administratoriui nebuvo perduota kasos duomenys ir dėl to iškeltas ieškinys.

Apklausta teismo posėdyje specialistė D. V. nurodė, kad atliko tyrimą dėl UAB „P“. Tuo metu, kai pateikė išvadą, dirbo FNTT vyr. specialiste. Viską atliko tik pagal tyrėjo pateiktus dokumentus. Jei mato, kad trūksta duomenų, tai paprašo pateikti papildomus duomenis. Buvo prašę papildomų dokumentų ir šiuo atveju. Viską surašė pagal balanso duomenis, vėliau viską pateikė tyrėjui, o dokumentus gavo pagal aprašus, sutvarkytas bylas. Tyrėjui pateikus klausimus specialistai, remdamiesi teisės aktais, pateikia kas buvo padaryta, neatsiskaityta ir t. t. Buvo sudarytas bandomasis balansas. 2014 m. liepos 22 d. išvadoje parašė, kad nėra duomenų apie vestą buhalteriją, nes tie duomenys nebuvo pateikti. Buvo atliktas ir papildomas tyrimas, kurį atliko kita specialistė ir išvadoje pateiktos sumos sutapo su D. V. pateikta išvada.

Išvados daromos iš kasos knygos ir balanso, kadangi balanse visi likučiai buvo, iš jo ir pateiktos išvados. Analitinės apskaitos ir išlaidas patvirtinančių dokumentų jiems nepateikė. Buvo pateikti tik suvestiniai duomenys, nors yra ir analitinė apskaita, apskaitos registrai. Bankroto administratorius labai aiškiai pasakė, kad pagal įstatymą vadovas privalėjo perduoti balansą ir atsiskaityti tai dienai, o to nebuvo padaryta. Nebuvo pateikta dokumentų turto inventorizavimui. Turėjo būti padaryti aprašai. Išlaidas patvirtinančių dokumentų ar apskaitos registrų nebuvo, liudytoja viską nustatė tik pagal bandomąjį balansą. Negali nustatyti, ar įmonės buhalterija buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Reikėtų žiūrėti į sutartį tarp UAB „P“ ir buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, kas už ką buvo atsakingas. Buhalterinė įmonė neturi atsakomybės už įmonę, ji atsako už balansų teisingumą, o įmonės vadovas už visą apskaitą, todėl bendra tvarka atsako vadovas. Vadovas gali paimti pinigus iš kasos, bet už tai reikia atsiskaityti. Paimti pinigus iš kasos, išvažiuoti ir negražinti negalima.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. I. nurodė, kad dirba FNTT vyr. specialiste. 2017 m. atliko papildomą tyrimą dėl UAB „P“. 2017 vasario 21 d. specialisto išvada padaryta pagal pateiktus dokumentus, jei aplinkybės keičiasi ir pristatomi papildomi duomenys, tai įvertinus visus dokumentus išvada gali keistis. Ji nustatė, kad grynais buvo paimta viso apie 300 000 litų. Iš pateiktų dokumentų buvo pagrindžiančių apie 30 000 litų sumą, o apie 80 000 litų buvo grąžinta. Buvo papildomai gauti apskaitos buhalteriniai dokumentai. Peržiūrėjus nustatyta, kad ne visi dokumentai buvo gauti, o gautieji buvo labai nesusisteminti. Nebuvo papildomai gautos finansinės ataskaitos, kurios teikiamos į Registrų centrą. Nebuvo jokio apskaitos registro. Buvo pateikti bandomieji balansai ir dar keletas dokumentų, kuriais vadovavosi specialistė. Iš gautų dokumentų nesuvestų praktiškai nebuvo, nes specialistė gavo tokį patį likutį kaip bandomajame balanse. Nors bandomasis balansas yra vienas iš registrų, kuris neatitinka paties registro, tačiau juo vadovautis galima, jei yra tai pagrindžiantys dokumentai. Apskaitos registrai nebuvo pasirašyti ir nebuvo patvirtinti juos sudariusių asmenų parašais. Už visą apskaitą atsako direktorė, nepriklausomai nuo to ar buhalterinę apskaitą vedė įmonė ar ne. Papildomai buvo pateikta nemažai dokumentų – sąskaitų, kasos pajamų orderių ir pan., tačiau pačios kasos knygos popierinio surišto varianto nebuvo. Kompiuterinė kasa atspausdinta kaip žiniaraštis nėra atitikmuo fizinei kasai. Kasos knyga (kompiuterinė) turi būti pasirašyta buhalterio ir vadovo. Tokiu atveju, kasos taisyklės reikalauja atsiskaitinėti kas mėnesį. Kasos knyga gali būti sudaryta kas mėnesį duomenis suvedant kompiuteriniu būdu. Kasos likutis kas mėnesį turi būti apskaitytas ir už jį atsiskaityta. Įstaiga turi turėti atsiskaitymo tvarką, tai turi būti patvirtinta dokumentais, turi būti atsakingas už kasą asmuo, ši pareigybė gali būti sugretinta su vadovo pareigybe. UAB „P“ apskaitos politikos nepateikė. Įstaigoje kontrolę visais klausimais vykdo direktorius, o ne buhalterinę apskaitą vykdanti įmonė. Visos lėšos išmokamos iš įmonės yra įvardinamos, akcininkai išsimoka dividendus ar tantjemas. Direktorius gali išsimokėti bendrai pinigines lėšas, tai nėra draudžiamas veiksmas. Vidaus tvarkoje turi nusistatyti kasos taisykles, o bendra tvarka atsikaitoma per mėnesį.

Pagal pateiktus dokumentus pavyko įvertinti ir likučiai sutapo su bandomuoju balansu. Bandomieji balansai buvo daromi, bet jų tiesiog nepateikė. Registrų centrui pateikiami dokumentai pasirašomi kvalifikuotu parašu. Ji mano, kad jei finansinės ataskaitos pateiktos iš Registrų centro, tai balansai buvo pateikti Registrų centre. Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis bandomaisiais balansais, apskaitos registrais ir didžiąją knyga. Įmonės vadovas ir buhalteris balansą turi patvirtinti parašu.

Toje pačioje įstaigoje dirbantis darbuotojas negali sudaryti autorinių sutarčių, jei tas darbas susijęs su tiesiogine įmonės veikla. Jei tai yra visiškai kitokio pobūdžio darbas, tuomet galima. Autorinių sutarčių reglamente yra apibrėžtos taisyklės. Bendrovė pasirenka pagrindinę veikslą, kurią registruoja VMI. Tos pačios įmonės darbuotojas, dirbantis pagal autorines sutartis, gali sukurti išskirtinį kūrinį ir tai nėra tai ką vykdo bendrovė kaip jos veikla. Iš nuo 2007 m. iki 2009 m. tyrimui pateiktų balansų ji negali padaryti išvados dėl vėlesnių laikotarpių. Šie balansai panaudoti paskaičiuoti koeficientui.

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovo UAB "SP" pareiškimas atsakovui UAB "P" dėl bankroto bylos iškėlimo - UAB "P" atžvilgiu buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant R. B. (t. 1, b. l. 75-76).

2011 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas BUAB "P" bankroto administratoriaus R. B. prašymas dėl BUAB "P" kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo (t. 1, b. l. 78).

2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas pagal BUAB "P" bankroto administratoriaus R. B. prašymą UAB "P" pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 79).

Šalies argumentai

BUAB "P" 2012 m. birželio 4 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl 216228,19 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovės J. S.. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino BUAB „P“ ieškinį ir iš atsakovės J. S. ieškovo naudai priteisė 216228,19 Lt nuotolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2012 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5325 Lt dydžio žyminį mokestį. Šiame sprendime Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad UAB „P“ pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus per teismo nustatytą terminą todėl tokiais savo veiksmais, neperdavusi 216 228,19 Lt vertės turtą, bankroto administratoriui padarė minėto dydžio žalą (t. 1. 82-84, 88-90).

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patikslino BUAB „P“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, 2 eilės kreditoriais pripažinęs VĮ „TB“ su 28686,70 Lt dydžio finansiniais reikalavimais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su 127,16 Lt dydžio finansiniais reikalavimais. Ta pačia nutartimi trečios eilės kreditoriais buvo pripažinti: BUAB „H“ - 501,46 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „SP“ - 9637,47 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „RL“ - 8200,00 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „SS“ - 2341,19 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „E“ - 6440,00 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „A“ - 4400 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „S“ - 2654,26 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „RS“ - 521,31 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „S“ - 353,90 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „I“ - 1727,33 Lt finansiniai reikalavimai, Antstolė B. P. - 853,05 Lt finansiniai reikalavimai, UAB „NVP“ - 122,26 Lt finansiniai reikalavimai (t. 1, b. l. 80-81).

2014 m. rugsėjo 8 d. BUAB „P“ ir UAB „TL“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BUAB „P“ perleido UAB „TL“ reikalavimo teisę pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-4941-881/2012, kurioje priteista iš J. S. 216228,19 Lt suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 216228,19 Lt sumą nuo 2012 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo į skolininkę J. S. (t. 1, b. l. 86).

Liudytojas L. G. savanoriškai pateikė UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos 2016 m. liepos 1 d. jam perdavė A. R. (t. 1, b. l. 140-141).

2014 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

Pagal ikiteisminiam tyrimui pateiktas UAB „P“ finansinių ataskaitų rinkinius atliktas bendrovės mokumo rodiklių apskaičiavimas:

Bendrovės einamojo likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto ir trumpalaikio įsipareigojimų santykis 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 1,59, tai rodo, kad bendrovėje 2007 m. gruodžio 31 d. mokumo padėtis buvo normali. Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas 2007 m. gruodžio 31 d. buvo teigiamas ir sudarė 16 404 Lt, tai rodo, kad bendrovė 2007 m. gruodžio 31 d. buvo finansiškai stabili. Bendrovės einamojo likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto ir trumpalaikio įsipareigojimų santykis 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 1,51, tai rodo, kad bendrovėje 2008 m. gruodžio 31 d. mokumo padėtis buvo normali. Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo teigiamas ir sudarė 20 224 Lt, tai rodo, kad bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo finansiškai stabili. Bendrovės einamojo likvidumo koeficientas 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1,05 tai rodo, kad bendrovė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo nepajėgi apmokėti skolas, padėtis buvo nepatenkinama. Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 11 105 Lt, tai rodo, kad bendrovė 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo finansiškai stabili. Pagal tyrimui pateikto 2009 m. balanso duomenis, nustatyta, kad bendrovės padėtis pablogėjo 2009 m. gruodžio 31 d. datai, nustatytas nemokumo atsiradimas.

Pagal ikiteisminiam tyrimui pateiktą UAB „P“ bandomąjį 2011 m. rugpjūčio 15 d. balansą nustatyta, kad balanso 243 sąskaitoje <...> kitos gautinos sumos <...> įrašyta suma 209 560,42 Lt, iš jų: 2435 sąskaitoje <...> atskaitingi asmenys <...> įrašyta – 209 598,63 Lt, iš jų: 209 070,45 Lt pagal pateiktą kasos knygą išmokėta atskaitingam asmeniui J. S., tyrimo metu dėl nepateiktų apskaitos registrų nebuvo galima nustatyti kas liko skolingas bendrovei kaip atskaitingas asmuo dėl 528,18 Lt (3 priedas).

Pagal ikiteisminiam tyrimui pateiktą UAB „P“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 11 d. J. S. kaip atskaitingas UAB „P“ asmuo 2009 m. gruodžio 31 d. buvo negrąžinusi 152 625,32 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d. negrąžino 211 298,83 Lt, 2011 m. sausio 11 d. negrąžino 209 070,45 Lt. Pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ balansą nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. <...> per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 200 438 Lt. Dėl nepateiktų apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti kreditorių. Pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ 2009 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės per vienerius metus gautinos sumos buvo 157 414 Lt, (iš jų: J. S. – 152 875,57) pinigai ir pinigų ekvivalentai – 52 862 Lt. Pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ bandomąjį 2011 m. rugpjūčio 15 d. balansą nustatyta, kad UAB „P“ ilgalaikio turto turėjo 28 917,08 Lt, iš jų: transporto priemonių – 26 418,58 Lt kompiuterinės, ryšio įranga – 1 392,62 Lt, kita įranga, prietaisai, įrankiai, įrengimai – 777,20 Lt, nematerialus turtas – 328,68 Lt, trumpalaikio turto turėjo už – 214 637,23 Lt, iš jų: kitos gautinos sumos – 209 560,52 Lt, pinigai ir jų ekvivalentai – 29,03 Lt, pirkėjų įsiskolinimas – 1 977,54 Lt, išankstiniai apmokėjimai – 989,41 Lt, kitos atsargos – 2 080,73 Lt. Pagal tyrimui pateiktus UAB „P“ AB „Swedbanko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d iki 2011 m. sausio 31 d UAB „M“ pervesta iš viso – 163 487,02 Lt, iš jų: 2007 m. - 6 000,00 Lt, 2008 m. – 153 619,52, 2009 m. – 3 867,50 Lt. Tyrimui nepateikti pagrindžiantys apskaitos dokumentai pervestai – 163 487,02 Lt sumai UAB „M“ (4 priedas). Tyrimui nepateikta UAB „P“ 2011 m. rugpjūčio 15 d. pelno (nuostolio) ataskaita.

Pagal tyrimui pateikto 2009 m. balanso duomenis nustatyta, kad bendrovės padėtis pablogėjo 2009-12-31 dienai, kai nustatytas nemokumo atsiradimas. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „P“ direktorė J. S. negrąžino 2009-12-31 dienai į bendrovės sąskaitą 152 625,32 Lt kaip atskaitingas asmuo gautus grynus pinigus, o 2011 m. rugpjūčio 15 d. negrąžino 209 070,45 Lt. Pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ bandomąjį 2011 m. rugpjūčio 15 d. balansą nustatyta, kad UAB „P“ ilgalaikio turto turėjo 28 917,08 Lt, trumpalaikio turto turėjo už – 214 637,23 Lt, iš jų: kitos gautinos sumos – 209 560,52 Lt, iš jų: J. S. skola – 209 070,45 Lt, kitos gautinos sumos buvo 209 560,52 Lt, iš jų J. S. skola – 209 070,45 Lt.

Išvadoje atsakant į klausimą Nr. 4. nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ bandomąjį 2011 m. rugpjūčio 15 d. balansą nustatyta, kad balanso 243 sąskaitoje <...> kitos gautinos sumos <...> įrašyta suma 209 560,42 Lt, iš jų: 2435 sąskaitoje <...> atskaitingi asmenys<...> įrašyta – 209 598,63 Lt, iš jų: 209 070,45 Lt pagal pateiktą kasos knygą išmokėta atskaitingam asmeniui J. S., likusi suma – 528,18 Lt skolos bendrovei kaip atskaitingo asmens dėl nepateiktų apskaitos dokumentų ir registrų, nustatyti negalima. Pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo dokumentus nustatyta, kad J. S. kaip UAB „P“ atskaitingas asmuo 2009 m. gruodžio 31 d. buvo negrąžinusi 152 625,32 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d. dienai negrąžino 211 298,83 Lt, 2011 m. sausio 11 d. dienai negrąžino 209 070,45 Lt. Pagal UAB „P“ kasos knygą J. S. kaip atskaitingam asmeniui išmokėta: 2009 metais 152 875,57 Lt; 2010 metais 76 569,90 Lt panaudojo UAB „P“ veiklai: 2009 metais 4 049,33 Lt, 2010 metais 20 184,27 Lt. J. S. kaip UAB „P“ atskaitingas asmuo 2009 – 2010 metais iš viso gavo 229 445,47 Lt ir turėjo 3 858,58 Lt likutį nepanaudotų lėšų, per 2009-2010 metus įmonės veiklai panaudojo (išlaidos) 24 233,60 Lt, pas J. S. liko gautų, bet nepanaudotų lėšų likutis 2011 m. sausio 11 d. 209 070,45 Lt (229 445,47+3 858,58-24 233,60) (6 priedas). Ikiteisminiam tyrimui nepateikti UAB „P" buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai.

Atsakant į klausimą Nr. 5. nurodyta, kad pagal ikiteisminiam tyrimui pateiktus UAB „P“ dokumentus nustatyta, kad bankroto iškėlimo dienai 2011 m. birželio 17 d. turtas ir dokumentai įmonės administratoriui neperduoti, finansinė atskaitomybė nepateikta. Pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. 2011 m. kovo 18 d. išvyko į Norvegiją. Tyrimui pateikti 2007-2009 m. finansinių ataskaitų rinkiniai ir 2011 m. rugpjūčio 15 d. bandomasis balansas ir kasos knyga nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2011 m. sausio 11 d. be išlaidas pateisinančių dokumentų. Ikiteisminiam tyrimui nepateiktų UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, todėl negalima įvertinti ar buvo vedami visi bendrovei būtini apskaitos registrai, ar apskaitos registrai tvarkyti laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimui. UAB „P“ nepateikė turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pagal balanso duomenis bankroto administratoriui BUAB „P“. Dėl nepateiktų UAB „P“ buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų negalima iš dalies nustatyti UAB „P“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. <...> visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 16 str. 1 d. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose <...> .Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatomis už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. liepos 1 d. UAB „P“ direktorės pareigas vykdė J. S.. Buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2007 rugsėjo mėn. iki 2008 m. gruodžio 31 d. teikė UAB "PM", nuo 2009 metų iki 2010 metų apskaitą tvarkė UAB „AA" (t. 4, b. l. 8-58).

2017 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakant į 1 klausimą nurodyta, kad pagal pateiktų finansinių ataskaitų duomenis paskaičiuotus koeficientus nustatyta, kad bendrovės padėtis 2009 metais buvo nepatenkinama: pagal einamojo likvidumo koeficientą bendrovė trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikių įsipareigojimų negalėjo. Pagal absoliutaus mokumo koeficientą pinigų padengti trumpalaikius įsipareigojimus neturėjo. Įvertinus bendrąjį skolos koeficientą nustatyta, kad bendrovės visi įsipareigojimai 2007 metais buvo 10 130 Lt, 2008 m. – 31 492 Lt, o 2009 m. 11 363,5 Lt viršijo pusę bendrovės turto vertės. Bendrovė 2010 m. ir 2011 m. finansinių ataskaitų, detalių apskaitos registrų, pradelstų įsipareigojimų tyrimui nepateikė. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 2 d. už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal tyrimui pateiktas UAB „P“ 2009 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas bendrovės turtas buvo 251 837 Lt. Pagal tyrimui pateikto 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis nustatyta, kad bendrovės padėtis 2009 metais pablogėjo, bendrovė dirbo nuostolingai, dalinai buvo atsiskaitinėjama su tiekėjais, skolos išaugo iki 237 282 Lt, tame tarpe mokėtinos sumos per vienerius metus buvo 200 438 Lt. Visas bendrovės turtas buvo 251 837 Lt, skolos sudarė daugiau kaip pusę turimo bendrovės turto. Materialaus turto, kurį galėjo panaudoti skoloms padengti, bendrovė neturėjo (materialus turto buvo 39 734 Lt iš jo 33 966 Lt sudarė lizingo būdu įsigyjamas automobilis). Todėl specialistė padarė išvadą, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „P“ tapo nemoki. Pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ 2009 metų balansą nustatyta, kad per vienerius metus gautinos sumos buvo 157 414 Lt. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (Swedbanko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus) nustatyta, kad 2009 metais bendrovės direktorei J. S. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta 152 790 Lt. Atskaitingas asmuo atliktus apmokėjimus kreditoriams (už prekes ar paslaugas) pagrindžiančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos aparato kitų ir kt.) 2009 metais pateikė už 3 606,24 Lt. J. S. 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovei negrąžino ir buvo skolinga 153 108,48 Lt. Šią sumą bendrovė galėjo panaudoti skolų apmokėjimams. Metų pabaigoje 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 237 282 Lt. Tyrimui laikotarpio 2007 m. rugsėjo 11 d. – 2011 m. rugpjūčio 15 d. detalūs apskaitos registrai nepateikti. Dėl nepateiktų apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti kreditorių, pirkėjų ar kitų asmenų įsipareigojimus ir struktūrą.

Išvadoje atsakant į 4 klausimą nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „P“ AB „Swedbanko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad 2007 metais J. S. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta 2000 Lt, 2008 metais – 12 000 Lt, 2009 metais – 152 790 Lt, 2010 metais – 51 080 Lt, pagal „DnB NORD“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus J. S. kaip atskaitingam asmeniui 2010 metais buvo išmokėta 21 550 Lt. UAB „P“ banko sąskaitų išrašų duomenimis iš viso 2007 m. rugpjūčio 13 d. - 2011 m. sausio 28 d. laikotarpiu J. S. išimta grynais pinigais ir jai atlikta mokėjimų iš viso 324 160 Lt sumai, iš jų grynais pinigais išimti 84 740 Lt apskaityti bendrovės kasoje, J. S. išmokėti 239 420 Lt (2000 Lt + 12 000 Lt + 152 790 Lt + 51 080 Lt + 21550 Lt) apskaityti trumpalaikio turto sąskaitoje kaip atskaitingų asmenų įsipareigojimai. Tyrimui už 2007 m. rugpjūčio 13 d. – 2011 m. sausio 28 d. laikotarpį atskaitingo asmens atliktus apmokėjimus kreditoriams (už prekes ar paslaugas) pagrindžiančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos aparato kitų ir kt.) pateikta už 30 527,53 Lt. Pagal tyrimui pateiktą avanso apyskaitą (2017 m. vasario 2 d.) E. M. nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras (INF(duomenys neskelbtini)) buvo sumokėta 171,82 Lt UAB „I“. Pagal šią avanso apyskaitą apskaityta 171,82 Lt. bendrovės skola E. M.. E. M. UAB „P“ nedirbo. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus matyti, kad E. M. buvo UAB „AA“ įgaliotas UAB P“ buhalteris. Pagal AB „Swedbanko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus ir V. P. avanso apyskaitą (2007-02-02) nustatyta, kad atskaitingam asmeniui 2010 m. balandžio 23 d. buvo išmokėta 200 Lt, 2010 m. gegužės 14 d. – 500 Lt. Atskaitingas asmuo V. P. atliktus apmokėjimus kreditoriams (už prekes ar paslaugas) pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaitų faktūrų, kasos aparato kitų ir kt.) nepateikti. Pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ 2009 metų balansą nustatyta, kad per vienerius metus gautinos sumos 157 414 Lt, iš jų: pirkėjų įsiskolinimas – 4 477 Lt , kitos gautinos sumos – 152 937 Lt. Pagal Bendrovės tyrimui pateiktus „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus nustatyta, kad 2009 metais bendrovės direktorei J. S. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėti 152 790 Lt. Ikiteisminiam tyrimui pateikti laikotarpio nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. detalūs bandomieji balansai. Detalaus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. sausio 31 d. bandomojo balanso duomenimis sąskaitoje 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ įrašyta 1977,54 Lt, sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys“ įrašyta – 209 598,63 Lt. Pagal tyrimui pateiktas avanso apyskaitas (avanso apyskaitos suformuotos 2017 m. vasario 2 d.) nustatyta, kad atskaitingo asmens J. S. skola bendrovei 2011 m. sausio 31 d. buvo 209 070,45 Lt, atskaitingo asmens V. P. skola bendrovei 2011 m. sausio 31 d. – 700 Lt, pagal E. M. avanso apyskaitą bendrovės skola E. M. buvo 171,82 Lt.

Išvadoje atsakant į 5 klausimą nurodyta, kad tyrimui pateiktos 2007, 2008, 2009 metų UAB „P“ finansinės ataskaitos, teikiamos VĮ Registrų centrui. 2010 ir 2011 metų finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui nebuvo pateiktos. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnio nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka...>“ ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio nuostatą „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 3 dalies nuostatą „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“, 4 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „<...> ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose<...>“ 3 dalies nuostatą „<...> Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“ 4 dalies nuostatą „Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“. Ikiteisminiam tyrimui nepateikti UAB „P“ apskaitos registrai, bandomuosiuose balansuose neapskaitytos galutinės sumos, kurios pagrįstų 2007-2009 m balansuose įrašytus turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų duomenis. Pateikti bandomieji balansai buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų nepasirašyti. UAB „P“ tyrimui nepateikus turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenų, nepateikus ir neišsaugojus buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, negalima iš dalies nustatyti UAB „P“ 2007 m. rugsėjo 11 d. – 2011 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 90-200, t. 5, b. l. 1-70).

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčų dėl duomenų leistinumo ar liečiamumo, todėl šiame nuosprendyje išvardintus duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir priimdamas sprendimus jais remiasi.

Šioje baudžiamojoje byloje J. S. – R. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. liepos 1 d. būdama UAB „P“ direktore, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti bendrovės turtą ir juo disponuoti, tyčia:

iš UAB „P“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, sau kaip atskaitingam asmeniui išmokėjo 302 610,00 Lt (87 641,91 eurų), iš kurių 75 610,00 Lt (2 1898,17 eurų) pervedė į savo asmenines banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias banke „Swedbank“ ir 227 000,00 Lt (65 743,74 eurų) išėmė iš bankomatų grynais.

Be to, iš UAB „P“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „DnB“, sau kaip atskaitingam asmeniui išmokėjo 21 592,47 Lt (6 253,61 eurų), iš kurių 17 442,47 Lt (5 051,69 eurų) pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“ ir 4 150 Lt (1 201,92 eurų) pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „DnB“.

Be to ji gavo 1 655,28 Lt (479,40 eurų) į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank", iš bendrovių UAB „E“, UAB „B“, UAB „M“ pagal jos pačios, kaip UAB „P“ direktorės, surašytus prašymus už UAB „P“ suteiktas paslaugas (atliktus darbus).

Dalį šių pinigų panaudojo Bendrovės reikmėms arba grąžino Bendrovei:

iš banko išimtų grynųjų pinigų dalį - 84 740 Lt (24 542,40 eurų) apskaitė Bendrovės kasoje ir naudojo Bendrovės reikmėms, pateikė Bendrovės buhalterijai dokumentus, pagrindžiančius dalies - 28 812,02 Lt (8 344,54 eurų) grynųjų pinigų Bendrovės reikmėms panaudojimą;

iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimus 3 846,09 Lt sumai UAB „P“ naudai:

1 580 Lt (457,60 eurų) grąžino į UAB „P“ banko sąskaitas;

206 952, 03 Lt (59 937,45 eurų) UAB „P“ veikloje nepanaudojo, pinigų į Bendrovės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino ir juos pasisavino.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta teisme J. S. – R. paaiškino, kad pinigai į jos sąskaitas buvo pervesti keliais pagrindais: vienas – kaip atlyginimas, kitas – kaip autoriniai atlyginimai. Iš įmonės sąskaitos yra paėmusi pinigais grynais. Jos kaip direktorės atlyginimas buvo 250 litų, o kita dalis atlyginimo tai kaip projektų vadovo darbai su autorinėmis sutartimis, kurių turėjo 10-20 per paskutinius metus. Teismo posėdyje specialistės minėjo, kad negali darbuotojas dirbti kaip samdomas darbuotojas įmonėje ir gauti autorinius atlyginimus. Sutiko, kad negali, jeigu jis dirba tą patį darbą. Ji negalėjo dirbti kaip dizainerė įmonėje ir gauti atlyginimą kaip dizainerė bei už autorines sutartis. Ji aiškinosi su mokesčių inspekcija, kad jei veiklos nesusijusios, tai ji nedarė nieko neteisėto. Buvo rašomos autorinės sutartys, pateikiami pajamų orderiai, pinigai įnešami į kasą. Ji nežino, kodėl nebuvo suregistruotos autorinės sutartys.

Byloje esantys dokumentai iš Juridinių asmenų registro rodo, kad J. S. buvo vienintelė UAB „P“ akcininkė ir direktorė (t. 2, b. l. 62-69). Direktoriaus kompetencija yra nustatyta bendrovės įstatų 9 skyriuje, kuriame nurodyta, kad vadovas organizuoja bendrovės kasdienę veiklą (t. 2, b. l. 77). Teismui nekyla abejonių, kad UAB „P“ pinigais galėjo disponuoti tik kaltinamoji, įmonė per visą savo veiklos laikotarpį turėjo tik kelis darbuotojus, kurie apklausti teisme paaiškino, kad jie įmonės pinigais nedisponavo, jais disponavo tik direktorė. Tai patvirtino ir pati kaltinamoji. Apklausta teisme J. S. – R. patvirtino, kad ji bendrovės lėšas arba paėmė grynais, arba persivedė į savo sąskaitą. Tai patvirtina UAB „P“ banko sąskaitų išrašai.

Apklausta teisme J. S. – R. paaiškino, kad ji paėmė įmonės pinigus, tačiau ji juos paėmė kaip atlyginimą sau mokamą tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal autorines sutartis. Vadovaudama įmonei ji skambino į mokesčių inspekciją ir ją pakonsultavo, kad taip daryti galima, jei pagal darbo sutartį ir autorinę sutartį atliekamos veiklos nesusijusios. Apklausta teisme specialistė D. I. paaiškino, kad darbuotojas toje pat įmonėje negali gauti atlyginimo ir pagal darbo sutartį, ir pagal autorinę sutartį, jei abiem atvejais yra atliekamas tas pats darbas. Tačiau, teismo nuomone, nėra svarbu, ar pagal galiojančią tvarką taip daryti galima, ar kaltinamoji pagal autorines sutartis darė tą patį darbą, kaip pagal darbo sutartį – tokiu atveju tai nebūtų turto pasisavinimas, o mokestinių taisyklių pažeidimas. Šiuo atveju svarbu, kad įmonės pinigai yra pervesti į asmenines kaltinamosios sąskaitas arba jos paimti grynais ir ar buvo teisėtas pagrindas kaltinamajai paimti įmonės pinigus. Kaip žinoma iš teismų praktikoje aiškinamų turto pasisavinimo sudėties požymių, įmonės ir jos akcininko turtas yra atskirtas, akcininkas įmonės turtą gali gauti tik tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais kaip dividendus ar tantjemas, o jei dirba įmonėje – kaip darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-407/2014). Ikiteisminio tyrimo metu iš advokato L. G. (t. 1, b. l. 140-141) buvo paimti UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo pateikti tyrimus atlikusiems specialistams. Ikiteisminio tyrimo įstaiga su prokuroru ėmėsi veiksmų UAB „P“ buhalteriniams dokumentams surasti, padarė kratas J. S. – R. mamos namuose, taip pat draugo namuose, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentų nerado. Kitų vietų, kur galėtų būti UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentai kaltinamoji nenurodė, todėl ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras atliko visus įmanomus atlikti veiksmus siekiant surasti dokumentus, tačiau jie rasti nebuvo. Apklausų metų J. S. – R. nenurodė dokumentų galimų buvimo vietų, pati dokumentų nepateikė. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje yra visi UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos ikiteisminio tyrimo įstaigai ir prokurorui pavyko surasti, tačiau atsižvelgiant į pareikštą ir pasitvirtinusi kaltinimą pagal BK 223 straipsnį, ne visi bendrovės dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti UAB „P“ buhalterinės apskaitos tyrimai ir gautos specialistų išvados. Iš jų matyti, kad kaltinamoji paėmė bendrovės pinigus. Įmonės direktorė galėjo paimti įmonės pinigus, tačiau galėjo juos naudoti tik įmonės veikloje. Pagal galiojusias buhalterinės apskaitos taisykles paėmusi ir panaudojusi įmonės pinigus kaltinamoji turėjo buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįsti pinigų panaudojimą, tokių dokumentų duomenys turėjo būti suvesti į buhalterinės apskaitos registrus ir saugomi. Tačiau tarp UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra bendrovės sutarčių su kaltinamąja, nėra duomenų apie pagal tokias sutartis sumokėtus mokesčius. Apie bendrovės autorines sutartis su kaltinamąja nieko nepaaiškino bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „PM“ buhalterė J. P. ir UAB „AA“ buhalterė E. M.. Byloje taip pat nėra jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat darbo užmokesčio mokesčių sumokėjimo duomenų, kad išmokėti pinigai buvo kaltinamosios atlygis. Kitą vertus, byloje yra duomenys apie tai, kad dalį išlaidų kaltinamoji apmokėjo iš savo sąskaitos, dalį pinigų ji grąžino bendrovei ir tai rodo, kad jos pervesti pinigai nebuvo atlygis už jos padarytą darbą, nes atlygio darbdaviui niekas negrąžina, iš savo asmeninių pinigų niekas bendrovės mokėjimų nedaro. Šie motyvai paneigia kaltinamosios versiją apie jai pagal darbo ar autorines sutartis išmokėtas lėšas.

Teismui nustačius, kad kaltinamoji paėmė bendrovės pinigines lėšas, kurios jai buvo svetimas turtas, ir nepanaudojo jų bendrovės reikmėms, teismas daro išvadą, kad J. S. – R. UAB „P“ pinigus pasisavino. Byloje nėra nustatyta, kur kaltinamoji panaudojo pasisavintus pinigus, tačiau nustačius, kad ji nepanaudojo pinigų bendrovės reikmėms, tai neturi reikšmės.

J. S. – R. pasisavinta suma yra 206 952,03 Lt (59 937,45 eurų). Pagal BK 190 straipsnyje tai atitinka didelės vertės turtą.

J. S. – R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Ji pagal BK 209 straipsnio 1 dalį kaltinama dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. liepos 1 d., būdama UAB „P“ direktore ir vienintele akcininke, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VII- 1835 19 straipsnio 8 dalies nuostatą „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ bei pagal 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdama atsakinga už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydama pasisavino 206 952, 03 Lt (59 937,45 eurų) UAB „P“ priklausantį turtą, todėl sumažėjo bendrovės apyvartinės lėšos, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti ir bendrovės skoloms padengti, apsunkino atsiskaitymą su paslaugų tiekėjais ir kreditoriais, ir padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, dėl ko nuo 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „P“ tapo nemoki, o 2011 m. birželio 17 d. UAB „P“ iškelta bankroto byla ir dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „P“ kreditoriams - 66 566, 09 Lt (19 278,82 eurų).

Teismų praktikoje dėl BK 209 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Analizuojant BK 209 straipsnyje įtvirtintus požymius, galima teigti, kad įstatymų leidėjas šia baudžiamosios teisės norma pirmiausia norėjo apsaugoti kreditorių interesus. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas..., kitaip tariant, tyčia. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis Nr. 2K-358/2014).

Nustatant faktines aplinkybes dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos svarbu, kad teismas nustatė, jog J. S. – R. pasisavino 206 952,03 Lt (59 937,45 eurų) UAB „P“ lėšų. Bendrovės turto pasisavinimo veiksmai buvo padaryti nuo 2007 metų iki 2010 metų, bet pagrinde 2009 – 2010 metais.

Pagal 2014 m. liepos 22 d. specialisto išvados 1 punktą bendrovės einamojo likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto ir trumpalaikio įsipareigojimų santykis 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 1,59, tai rodo, kad bendrovėje 2007 m. gruodžio 31 d. mokumo padėtis buvo normali. Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas 2007 m. gruodžio 31 d. buvo teigiamas ir sudarė 16 404 Lt, tai rodo, kad bendrovė 2007 m. gruodžio 31 d. buvo finansiškai stabili. Bendrovės einamojo likvidumo koeficientas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 1,51, tai rodo, kad bendrovėje 2008 m. gruodžio 31 d. mokumo padėtis buvo normali. Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo teigiamas ir sudarė 20 224 Lt, tai rodo, kad bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo finansiškai stabili. Bendrovės einamojo likvidumo koeficientas 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1,05 tai rodo, kad bendrovė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo nepajėgi apmokėti skolas, padėtis buvo nepatenkinama. Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 11 105 Lt, tai rodo, kad bendrovė 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo finansiškai stabili. Pagal tyrimui pateikto 2009 m. balanso duomenis, nustatyta, kad bendrovės padėtis pablogėjo 2009 m. gruodžio 31 d. datai, nustatytas nemokumo atsiradimas.

Pagal 2017 m. vasario 21 d. specialisto išvadą nustatyta, kad bendrovės padėtis 2009 metais buvo nepatenkinama: pagal einamojo likvidumo koeficientą bendrovė trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikių įsipareigojimų negalėjo. Pagal absoliutaus mokumo koeficientą pinigų padengti trumpalaikius įsipareigojimus neturėjo. Įvertinus bendrąjį skolos koeficientą nustatyta, kad bendrovės visi įsipareigojimai 2007 metais buvo 10 130 Lt, 2008 m. – 31 492 Lt, o 2009 m. 11 363,5 Lt viršijo pusę bendrovės turto vertės. Bendrovė 2010 m. ir 2011 m. finansinių ataskaitų, detalių apskaitos registrų, pradelstų įsipareigojimų tyrimui nepateikė. Pagal tyrimui pateiktas UAB „P“ 2009 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas bendrovės turtas buvo 251 837 Lt. Pagal tyrimui pateikto 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės padėtis 2009 metais pablogėjo, bendrovė dirbo nuostolingai, dalinai buvo atsiskaitinėjama su tiekėjais, skolos išaugo iki 237 282 Lt, tame tarpe mokėtinos sumos per vienerius metus buvo 200 438 Lt. Visas bendrovės turtas buvo 251 837 Lt, skolos sudarė daugiau kaip pusę turimo bendrovės turto. Materialaus turto, kurį galėjo panaudoti skoloms padengti, bendrovė neturėjo (materialus turto buvo 39 734 Lt iš jo 33 966 Lt sudarė lizingo būdu įsigyjamas automobilis). Todėl specialistė padarė išvadą, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „P“ tapo nemoki. Pagal tyrimui pateiktą UAB „P“ 2009 metų balansą nustatyta, kad per vienerius metus gautinos sumos buvo 157 414 Lt. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (Swedbanko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus) nustatyta, kad 2009 metais bendrovės direktorei J. S. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta 152 790 Lt. Atskaitingas asmuo atliktus apmokėjimus kreditoriams (už prekes ar paslaugas) pagrindžiančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos aparato kitų ir kt.) 2009 metais pateikė už 3 606,24 Lt. J. S. 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovei negrąžino ir buvo skolinga 153 108,48 Lt. Šią sumą bendrovė galėjo panaudoti skolų apmokėjimams. Metų pabaigoje 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 237 282 Lt. Tyrimui laikotarpio 2007 m. rugsėjo 11 d. – 2011 m. rugpjūčio 15 d. detalūs apskaitos registrai nepateikti. Dėl nepateiktų apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti kreditorių, pirkėjų ar kitų asmenų įsipareigojimus ir struktūrą.

Svarbiausi specialistų išvadų akcentai rodo, kad 2009 metų pabaigoje UAB „P“ buvo nemoki. Bendrovės turtas buvo 251 837 Lt, skolos sudarė daugiau kaip pusę turimo bendrovės turto. Materialaus turto, kurį galėjo panaudoti skoloms padengti, bendrovė neturėjo (materialus turto buvo 39 734 Lt iš jo 33 966 Lt sudarė lizingo būdu įsigyjamas automobilis). Bendrovės per vienerius metus gautinos sumos buvo 157 414 Lt., J. S.bendrovei negrąžino ir buvo skolinga 153 108,48 Lt. Jos skola bendrovei sudarė labai didelę visos skolos dalį. Teisme buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį buvo patvirtinti du antros eilės kreditoriai su 28 813,86 Lt reikalavimais ir dvylika trečios eilės kreditorių su 37 752,23 Lt reikalavimais, viso keturiolika kreditorių su 66 566,09 Lt reikalavimų. Kitais, 2010 metais, kaltinamoji toliau ėmė pinigus iš bendrovės ir jų nenaudojo bendrovės reikmėms, o 2011 metais nesustabdžiusi bendrovės veiklos, jos nelikvidavusi, neatsiskaičiusi su kreditoriais ir niekam nepranešusi, palikusi bendrovę likimo valiai išvyko į užsienį. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, į tai, kad kaltinamoji, kaip bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė žinojo bendrovės finansinę padėtį, žinojo apie bendrovės kreditorius ir bendrovės skolą jiems, suprato, kad paėmus iš bendrovės ir jai negražinus 206 952,03 Lt (59 937,45 eurų) sumažės bendrovės apyvartinės lėšos, bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais, nesistengė gerinti bendrovės veiklos rezultatų, siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, teismas daro išvadą, kad J. S. – R. sąmoningai blogai valdė UAB „P“.

Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria UAB „P“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 75-76) matyti, kad bankroto byla buvo iškelta dėl to, kad bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais. Neatsiskaitymo su kreditoriais priežastis buvo kaltinamosios veiksmai, todėl UAB „P“ bankrotas buvo nulemtas kaltinamosios veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė J. S. – R. veiksmuose visus BK 209 straipsnio 1 dalies požymius.

J. S. – R. kaltinama ir tuo, kad būdama UAB „P“ direktorė, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „P” buhalterinės apskaitos organizavimą neišsaugojo UAB „P“ visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenų, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalį „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „P“ 2007 m. rugsėjo 11 d. - 2011 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje ikiteisminio tyrimo metu iš advokato L. G. (t. 1, b. l. 140-141) buvo paimti UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Ikiteisminio tyrimo įstaiga su prokuroru ėmėsi veiksmų UAB „P“ buhalteriniams dokumentams surasti, padarė kratas J. S. – R. mamos namuose, taip pat draugo namuose, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentų nerado. Kitų vietų, kur galėtų būti UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentai kaltinamoji nenurodė, todėl ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras atliko visus įmanomus atlikti veiksmus siekiant surasti dokumentus, tačiau jie rasti nebuvo. Apklausų metų J. S. – R. nenurodė dokumentų galimų buvimo vietų, pati dokumentų nepateikė. Kaltinamoji, nesustabdžiusi bendrovės veiklos ar jos neuždariusi, palikusi buhalterinius dokumentus nesaugiose vietose išvažiavo į užsienį. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra visi UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos ikiteisminio tyrimo įstaigai ir prokurorui pavyko surasti, tačiau atsižvelgiant į pareikštą ir pasitvirtinusi kaltinimą pagal BK 223 straipsnį, ne visi bendrovės dokumentai, nes dalis dokumentų nebuvo rasta. Specialistų išvadomis nustatyta, kad nebuvo rasti UAB „P“ visi sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai, turto ir įsipareigojimų inventorizavimo dokumentai. Dėl šių dokumentų trūkumo nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „P“ 2007 m. rugsėjo 11 d. - 2011 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 223 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius.

J. S. – R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamoji apklausiama teisme pareiškė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas nepripažįsta tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). J. S. – R. savo kaltę pripažino tik po to, kai teismo posėdžiuose buvo apklausti visi liudytojai, prieš tai savo kaltės ji nepripažino. Teismas nenustatė, kad kaltinamoji gailėtųsi padariusi šias nusikalstamas veikas. Apklausiama ji pateikė daug ir įvairių savo veiksmų priežasčių, tačiau visų jų prasmė, kad kažkas ją ne taip pakonsultavo ar suklaidino.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, BK 209 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį ir sukeltas pasekmes. Padaryta viena sunki nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, viena nesunki nusikalstama veika ekonomikai ir verslo tvarkai bei viena nesunki nusikalstama veika finansų sistemai. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Įmonei ir jos kreditoriams buvo sukelti realūs neigiami padariniai – bendrovė bankrutavo, o kreditoriai neatgavo skolos ir neturi jokios galimybės ją atgauti. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę. J. S. – R. neteista, administracine tvarka nebausta, užsienyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra ištekėjusi, turi du mažamečius vaikus. Įvertinus tai teismas mano, kad už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnio 1 dalyje padarymą J. S. – R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina viešųjų darbų bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra J. S. – R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę ir mano, kad J. S. – R. skirtini didesni nei minimalūs ir artimi sankcijose numatytiems vidutiniams bausmių dydžiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

BK 75 straipsnis nei veikos padarymo metu 2011 metais, nei dabartinėje įstatymo redakcijoje už padarytas sunkias nusikalstamas veikas nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą. Tačiau tarpinėje BK 75 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 spalio 6 d. tokia galimybė buvo numatyta. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas truko ilgą laiką. Pradėjus bylą nagrinėti teisme dar galiojo ankstesnė įstatymo redakcija ir buvo galimybė J. S. – R paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad J. S. – R. taikytina BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1544) iki 2017 spalio 6 d.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į kaltinamosios teigiamą charakteristiką – ji neteista ir administracine tvarka nebausta, yra ištekėjusi, turi vaikų, dirba, teismas mano, kad yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra padariusi sunkų nusikaltimą, nėra pradėjusi atlyginti padarytos žalos, teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis turi būti artimas įstatyme nustatyto termino maksimaliai ribai todėl, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajai paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė atlyginti turtinę žalą. Bendra skolos suma yra 66 566,09 Lt arba 19 278,82 eurų. Mėnesinė mokama suma turėtų būti tokia, kad liktų ir kaltinamajam bei jos šeimai pragyventi, todėl nustatytinas ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Įpareigojus atlyginti žalą per 30 mėnesių per mėnesį reikėtų mokėti po 642,62 eurus.

Atidėjus bausmės vykdymą J. S. – R. skirtinas įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti. Vadovaujantis BK 69 straipsniu J. S. – R. skirtinas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą. Tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. B2-1457-781/2013, nustatyta, kad kaltinamoji pasisavino UAB „P“ pinigus, bendrovėje nesant pinigų ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, jai buvo pradėtas bankroto procesas, o 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ji buvo pripažinta bankrutavusia. Bankroto byloje 2012 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatyti UAB „P“ kreditoriai ir jų reikalavimai. Teismas mano, kad kaltinamoji, pasisavinusi UAB „P“ pinigus, kurie galėjo būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriais, ir neatsiskaičiusi su kreditoriais padarė jiems žalą, ir teisinga įpareigoti ją atlyginti teismo nutartimi nustatytiems kreditoriams padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 15 d.

Kaltinamajai J. S. – R. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vėliau jos buvo pakeistos į kitą kardomąją priemonę – 3 000 eurų užstatą (užstato davėjas – A. R.) (t. 6, b. l. 139). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po įsiteisėjimo panaikintina, užstatas grąžintinas užstato davėjui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktai, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje m.:

- Segtuvas, raudonos spalvos, Pirmas lapas Hansa Lizingas sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis lapas LR JAR Registravimo pažymėjimas. UAB "P" 2007-2008 m., 539 lapai;

- Segtuvas, oranžinės spalvos. UAB "P" pirkimai 2009 m., 234 lapai;

- Segtuvas, oranžinės spalvos. UAB "P" pardavimai 2009 m., 121 lapai;

- Segtuvas, oranžinės spalvos. UAB "P" pirkimai, pardavimai, atlyginimai, bankas, SODRA, 291 lapas;

- Segtuvas, geltonos spalvos. UAB „P“ pardavimai 2010-2011 m. 352 lapai;

- Segtuvas, raudonos spalvos Pirmas lapas Prašymas UAB „A“, paskutinis lapas 2009-02-19 raštas UAB „M“, 55 lapai;

- Segtuvas, geltonos spalvos. UAB „P“ 2010-2011 m., 262 lapai;

- Įmautė su UAB „M“ informacinių siunčiamųjų dokumentų registracijos žurnalas, 8 lapai;

- Segtuvas, mėlynos spalvos Pirmas lapas UAB „P“ registravimo pažymėjimas, Paskutinis lapas VMI raštas, 37 lapai;

- UAB „P“, kasos pajamų orderiai, 52 lapai;

- Segtuvas, mėlynos spalvos Pirmas lapas 2004 m. lapkričio 12 d. paramos sutartis, Paskutinis lapas 2003 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisinę pagalbą, 76 lapai;

- Segtuvas, violetinės spalvos Pirmas lapas UAB „M“ bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija Paskutinis lapas negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, 23 lapai;

- Segtuvas, Hansa banko lizingo dokumentai, 16 lapų;

- Įmautė su įvairiais dokumentais, Pirmas lapas 2010 m. liepos 14 d. UAB „S“ priminimas dėl įsiskolinimo, Paskutinis lapas 2010 m. lapkričio 10 d. padangų saugojimo aktas, 37 lapai;

- Įmautė su DnB NORD blankais, 4 lapai.

-2011 m. sausio 31 d. Trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma;

-2009 m. gegužės 11 d. Nr. 2009 /05-01 Apskaičiuotų ir išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio pažyma;

-2009 m. balandžio 27 d. trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma,

nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. S.-R. pripažinti kalta:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 3 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 4 mėnesius viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. S. R. 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant J. S.-R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti. Vadovaujantis BK 69 straipsniu įpareigoti J. S. – R. per 2 metus 6 mėnesius atlyginti 2012 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-768-781/2012 nustatytiems kreditoriams jų pareikštus reikalavimus: VĮ „TB“ – 28 686,70 Lt (8 308,24 eurų), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 127,16 Lt (36,83 eurų), BUAB „H“ – 501,46 Lt (145,23 eurų), UAB „SP“ – 9637,47 Lt (2 791,20 eurų), UAB „RL“ – 8200 Lt (2 374,89 eurų), UAB „SS“ – 2341,19 Lt (678,05 eurų), UAB „E“ – 6440 Lt (1 865,15 eurų), UAB „A“ – 4400 Lt (1 274,33 eurų), UAB „S“ – 2654,26 Lt (768,72 eurų), UAB „RS“ – 521,31 Lt (150,98 eurų), UAB „S“ – 353,90 Lt (102,50 eurų), UAB „I“ – 1727,33 Lt (500,27 eurų), Antstolei B. P. – 853,05 Lt (247,06 eurų), UAB „NVP“ – 122,26 Lt (35,41 eurų), viso – 66 566, 09 Lt (19 278,82 eurų).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 15 d.

Kardomąją priemonę – užstatą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus užstato sumą grąžinti užstato davėjui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikinti:

- Segtuvą, raudonos spalvos. Pirmas lapas Hansa Lizingas sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis lapas LR JAR Registravimo pažymėjimas. UAB "P" 2007-2008 m., 539 lapai;

- Segtuvą, oranžinės spalvos. UAB "P" pirkimai 2009 m., 234 lapai;

- Segtuvą, oranžinės spalvos. UAB "P" pardavimai 2009 m., 121 lapai;

- Segtuvą, oranžinės spalvos. UAB "P" pirkimai, pardavimai, atlyginimai, bankas, SODRA, 291 lapas;

- Segtuvą, geltonos spalvos. UAB „P“ pardavimai 2010-2011 m. 352 lapai;

- Segtuvą, raudonos spalvos. Pirmas lapas Prašymas UAB „A“, paskutinis lapas 2009-02-19 raštas UAB „M“, 55 lapai;

- Segtuvą, geltonos spalvos. UAB „P“ 2010-2011 m., 262 lapai;

- Įmautę su UAB „M“ informacinių siunčiamųjų dokumentų registracijos žurnalas, 8 lapai;

- Segtuvą, mėlynos spalvos. Pirmas lapas UAB „P“ registravimo pažymėjimas, Paskutinis lapas VMI raštas, 37 lapai;

- UAB „P“, kasos pajamų orderius, 52 lapai;

- Segtuvą, mėlynos spalvos Pirmas lapas 2004 m. lapkričio 12 d. paramos sutartis, Paskutinis lapas 2003 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisinę pagalbą, 76 lapai;

- Segtuvą, violetinės spalvos Pirmas lapas UAB „M“ bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija Paskutinis lapas negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, 23 lapai;

- Segtuvą, Hansa banko lizingo dokumentai, 16 lapų;

- Įmautę su įvairiais dokumentais, Pirmas lapas 2010 m. liepos 14 d. UAB „S“ priminimas dėl įsiskolinimo, Paskutinis lapas 2010 m. lapkričio 10 d. padangų saugojimo aktas, 37 lapai;

- Įmautę su DnB NORD blankais, 4 lapai.

-2011 m. sausio 31 d. Trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą;

-2009 m. gegužės 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Apskaičiuotų ir išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio pažymą;

-2009 m. balandžio 27 d. Trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje m,.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas Alenas Piesliakas