Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą prašymą suinteresuotiems asmenims A. J., R. J., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 27 d. gautas patikslintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas suinteresuotiems asmenims A. J., R. J., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Minėtu prašymu pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. J. priklauso ½ R. J. turto – ½ automobilio „Mecedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ lygiavamzdžio šautuvo.

Prašymas grindžiamas tuo, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-788363 dėl 77 871,88 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko A. J. valstybės naudai. Skolininkas 1979 m. spalio 20 d. sudaręs santuoką su R. J..

Prašymas atmestinas.

Iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų ir vykdomosios bylos Nr. 0127/15/00488 duomenų matyti, kad antstolis S. V. vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-78363 Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, pagal kurį nuspręsta išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo A. J. turto 77 871,88 Eur mokestinės nepriemokos sumą. Vykdymo proceso eigoje antstolis S. V. nustatė, kad skolininko sutuoktinė R. J. turi automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o skolininkas A. J. turi lygiavamzdį šautuvą „Tula“, Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. V. pasiūlė išieškotojui iki 2016 m. lapkričio 14 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Sutuoktiniai turi ir daugiau turto, tačiau Prienų rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 10 d. nutartimi sutuoktinių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra padalintas. Byloje duomenų, kad santuoka nutraukta, nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teisme 2017 m. sausio 31 d. iškelta civilinė byla Nr. 2YT-200-805/2017 pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. patikslintą prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo bendru sutarimu. Pareiškėjai R. J. ir A. J. pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjų gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2009 m. sausio mėnesio, patvirtinti sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis, CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Tačiau, minėta, nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-200-805/2017 pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. patikslintą prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo bendru sutarimu.

Pažymėtina, kad gyvenimo skyrium, kaip ir santuokos nutraukimo byloje, privalo būti nuspręsta ne tik dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, bet ir dėl jo teisinių padarinių (CK 3.77 straipsnio 3 dalis). Taigi, gyvenimo skyrium byloje teismas privalo išspręsti visus klausimus, susijusius su sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimu: padalyti jų bendrą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nuspręsti dėl sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.59 straipsnis). Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus (CK 3.73 straipsnio 2 dalis). Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.76 straipsnio 4 dalis).

Patvirtinus gyvenimą skyrium, sutuoktiniams atsiranda tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių padarinių. Bendroji taisyklė yra ta, kad gyvenimo skyrium teisinių padarinių atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui patvirtinti gyvenimą skyrium. Išimtis daroma tik turtiniams teisiniams gyvenimo skyrium padariniams – jų sutuoktiniams atsiranda iškėlus gyvenimo skyrium bylą (CK 3.77 straipsnio 4 dalis). Tačiau ir ši taisyklė turi išimtį: sutuoktinis, kuris nėra kaltas dėl gyvenimo skyrium, turi teisę reikalauti, kad gyvenimo skyrium teisiniai padariniai būtų taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.77 straipsnio 4 dalis).

Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V. , bylos Nr.3K-3-398/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Prienų rajono apylinkės teisme 2017 m. sausio 31 d. iškelta civilinė byla Nr. 2YT-200-805/2017 pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. patikslintą prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo bendru sutarimu, kuriuo pareiškėjai R. J. ir A. J. prašo patvirtinti pareiškėjų gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2009 m. sausio mėnesio, patvirtinti sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kurioje teismo sprendimu, be kita ko, bus išspręsti ir R. J. ir A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo bei jų turimų kreditorinių įsipareigojimų priskyrimo asmeninėms ar bendrosioms sutuoktinių prievolėms ir jų padalijimo klausimai, o teismo sprendimas galimai sukels R. J. ir A. J. turtinius teisinius padarinius arba nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 31 d. arba nuo pareiškėjų nurodytos datos, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 667 straipsnis, CK 3.77 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) pareiškimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.