Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1441-1023/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims A. J., R. J., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolio S. V. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-788363 dėl 77 871,88 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko A. J. valstybės naudai.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su patikslintu prašymu suinteresuotiems asmenims A. J., R. J., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Šiuo prašymu pareiškėja prašė teismo nustatyti, kad skolininkui A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. J. priklauso ½ R. J. turto – ½ automobilio Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ lygiavamzdžio šautuvo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuoto asmens A. J. skola pareiškėjai (išieškotojai) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra jo asmeninė, dėl to tik jis turi prievolę padengti įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tiksliai nenustatė dalinamo turto teisinės prigimties, todėl pažeidė jos teises.

Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, net nepranešus jai apie bylos nagrinėjimą, todėl ji neturėjo galimybės teismui pateikti argumentų, patvirtinančių, kad automobilis Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė.

Sutuoktiniai nuo 2009 m. sausio mėn. faktiškai gyvena skyriumi, po ko ji iš savo asmeninių lėšų, savo asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo ginčo automobilį, tai yra jos asmeninė nuosavybė, o skolininko A. J. turto dalies jame nėra.

Prienų rajono apylinkės teisme yra pateiktas prašymas patvirtini gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2009 m. sausio mėn., nustatant, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė būtent nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d.

Apeliantės minima Prienų rajono apylinkės 2000 m. sausio 10 d. nutartimi buvo padalintas bylos nagrinėjimo metu turimas suinteresuotų asmenų nekilnojamasis turtas, o apie turtą kuris bus įgytas ateityje, minėtoje nutartyje nėra pasisakyta.

Santuoka, sudaryta tarp R. J. ir A. J., nenutraukta, todėl yra galiojanti, todėl santuokoje įgytas turtas, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos (išieškotojos) prašymu nustatyta, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ dalis automobilio ir lygiavamzdžio šautuvo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis, CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą nepranešus suinteresuotiems asmenimis, todėl jai nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, paaiškinimus apie suinteresuotų asmenų turto režimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis skundo argumentas yra pagrįstas.

CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdymo procese antstolio ir kitų asmenų pateikti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-78363 Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto pagal kurį nuspręsta išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo A. J. turto 77 871,88 Eur mokestinės nepriemokos sumą. Vykdymo proceso eigoje antstolis S. V. nustatė, kad skolininko sutuoktinė R. J. turi automobilį Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o skolininkas A. J. turi lygiavamzdį šautuvą Tula, Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis S. V. pasiūlė išieškotojai iki 2016 m. lapkričio 14 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Prienų rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas nustatyti skolininko A. J. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu dėl vykdomosios bylos pateikimo pareikalauta iš antstolio S. V. vykdomoji byla.

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad faktiniai ryšiai su skolininku (sutuoktiniu) nutrūko nuo 2009 m. sausio mėn., o Prienų rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo nuo 2009 m. sausio mėn., siekiant nustatyti, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė būtent nuo tos dienos, kai faktiškai sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. Šias, apeliantės nurodytas aplinkybes, jog tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto teisinio rėžimo patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys – iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1537-805/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 10 d. nutartimi prašymo dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2S-369-480/2017). Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui priėmus kreditorės pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo nei byloje, nei teismų sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie paskirtą rašytinį teismo procesą, nėra duomenų, kad suinteresuotiems asmenims išsiųsti pareiškimo nuorašai ar nustatytas terminas atsiliepimams į pareiškėjos prašymą pateikti t.y. teismas apie bylos nagrinėjimą nepaskelbė specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, apie bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų ir apeliantės neinformavo, tokiu būdu apribojo apeliantės galimybes pateikti atsikirtimus bei jį pagrindžiančius įrodymus į kreditorės pareiškimą. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visų klausimo teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių neįvertino ir netyrė, nesuteikė apeliantei galimybės pateikti reikšmingų įrodymų, todėl buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, rungimosi ir betarpiškumo principas tiriant byloje esančius įrodymus (CPK 14, 15 straipsniai).

Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino bylai reikšmingų įrodymų, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes būtų pažeista apeliantės teisė į apeliaciją vertinant naujai pateiktus reikšmingus įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.