- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- e2-3372-819/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Atsakovas
- V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Skandi Navis“
- Ieškovas
- Roar Stroemsnes
- Advokatai
- Nerijus Katilius, Vytis Grybauskas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Roar Stroemsnes ieškinį dėl sutartinės baudos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skandi Navis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės 10 000 Eur sutartinę baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme buvo priimtas 2021 m. spalio 21 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 31 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas pardavė, o atsakovė nusipirko laivo gaminimo formas bei įsipareigojo sumokėti už perkamą turtą Sutartyje nustatyta tvarka: Sutarties sudarymo dieną už dalį turto sumokėti 385 000 Eur; per 3 mėnesius nuo Sutarties sudarymo už kitą dalį turto sumokėti 320 000 Eur; per 6 mėnesius nuo Sutarties sudarymo už likusią turto dalį sumokėti 210 000 Eur. Iki šiol atsakovė sumokėjo tik 385 000 Eur, nors paskutinis atsiskaitymo terminas pagal Sutartį suėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. Sutartyje numatyta, kad atsakovei vėluojant sumokėti už turtą daugiau nei 10 dienų, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį raštišku pranešimu atsisakydamas atsakovei parduoti turtą, už kurį atsakovė dar yra nesumokėjusi, bei pareikalauti, kad atsakovė sumokėtų ieškovui 10 000 EUR baudą. Pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, reikalaudamas sumokėti ieškovui Sutartyje numatytą 10 000 EUR baudą, tačiau atsakovė baudos nesumokėjo.
2021 m. lapkričio 8 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą šioje byloje (toliau – Preliminarus sprendimas), kuriuo ieškovo ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui Roar Stroemsnes iš atsakovės 10 000 Eur sutartinę baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Preliminaraus sprendimo, kuriais prašo Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad 2020 m. kovo 31 d. šalys sudarė Sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti (perduoti) atsakovei (Sutarties 1.1 punktas): 1) Laivo Fisher 15 formą, autoriaus turtines teises į laivo Fisher 15 formą, brėžinius ir dokumentaciją; 2) Laivo NB 820 formų komplektą, į kurį įeina: laivo Fisher 8 forma, autoriaus turtines teises į laivo Fisher 8 formą, brėžiniai ir dokumentacija; laivo 820 COMBI forma, autoriaus turtines teises į laivo 820 COMBI formą, brėžiniai ir dokumentacija; laivo 820 Sport forma, autoriaus turtines teises į laivo 820 Sport formą, brėžiniai ir dokumentacija; 3) Laivo Fisher 13 formą su komplektuojančiomis dalimis, autoriaus turtinės teisės į laivo Fisher 13 formą, brėžinius ir dokumentaciją; 4) Laivo NB 32 formą su komplektuojančiomis dalimis, autoriaus turtines teises į laivo NB 32 formą, brėžinius ir dokumentaciją. Atitinkamai, už šiuos daiktus atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu vadovaujantis Sutarties 2 punkte nustatyta tvarka: 1) Sutarties sudarymo dieną sumokėti Ieškovui 385 000 Eur sumą, atsiskaitydama už laivo Fisher 15 formą, autoriaus turtines teises į laivo Fisher 15 formą, brėžinius ir dokumentaciją ir laivo NB 820 formų komplektą su visais į jį įeinančiais daiktais, autorinėmis teisėmis, brėžiniais ir dokumentacija; 2) per 3 mėnesius nuo Sutarties sudarymo sumokėti ieškovui 320 000 Eur už laivo Fisher 13 formą su komplektuojančiomis dalimis, autoriaus turtinės teisės į laivo Fisher 13 formą, brėžinius ir dokumentaciją; 3) per 6 mėnesius nuo Sutarties sudarymo sumokėti ieškovui 210 000 Eur už laivo NB 32 formą su komplektuojančiomis dalimis, autoriaus turtines teises į laivo NB 32 formą, brėžinius ir dokumentaciją. Atsakovė pabrėžia, kad tokią Sutartį šalys sudarė siekdamos susitarti dėl Sutarties vykdymo etapais. Pirmuoju etapu šalys susitarė, kad ieškovas perduoda laivo Fisher 15 formą ir laivo NB 820 formų komplektą su autorinėmis teisėmis, šių laivų formų brėžiniais ir dokumentacija, o atsakovė už šiuos daiktus atsiskaito. Tik tinkamai įvykdžius pirmą Sutarties etapą (ieškovui perdavus visus daiktus ir atsakovei už juos atsiskaičius) šalys pereina prie kito - antrojo Sutarties etapo vykdymo - laivo Fisher 13 formos su komplektuojančiomis dalimis, autorinėmis teisėmis, brėžiniais ir dokumentacija perdavimo ir atsakovės atsiskaitymo už šiuos daiktus. Kol nėra tinkamai įvykdytas pirmasis Sutarties etapas, šalys neturi jokio pagrindo vykdyti antrąjį ir po to trečiąjį Sutarties etapą.
Paaiškina, kad atsakovė pervedė ieškovui 385 000 Eur sumą ir atsiskaitė už pirmą Sutarties įvykdymo dalį (už laivo Fisher 15 formą, autorines teises, brėžinius, dokumentaciją ir laivo NB 820 formų komplektą, autorines teises, brėžinius, dokumentaciją), tačiau ieškovas neperdavė visų daiktų, kuriuos vadovaujantis Sutartimi privalėjo perduoti. Atsakovui nebuvo perduota: 1) laivo Fisher 15 formos brėžiniai ir dokumentacija; 2) laivo Fisher 8 formos brėžiniai ir dokumentacija;3) laivo 820 COMBI formos brėžiniai ir dokumentacija; 4) laivo 820 Sport formos brėžiniai ir dokumentacija. Taigi, atsakovės teigimu, ieškovas netinkamai įvykdė savo prievolę perduodamas tik minimas laivo formas ir neperduodamas šių laivo formų brėžinių bei dokumentacijos. Nurodo, kad ieškovui netinkamai vykdant pirmąją Sutarties dalį, atsakovė nusprendė likusios Sutarties dalies nevykdyti, kol nebus tinkamai įvykdyta pirmoji Sutarties dalis iš ieškovo pusės, nes atsakovė savo pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškovu jau buvo įgyvendinusi. Pažymi, kad ieškovui kartu su laivo formomis neperdavus laivo formų brėžinių ir dokumentacijos, atsakovė naudodama savo laiką ir lėšas privalėjo šiuos brėžinius bei dokumentaciją įgyti savarankiškai, tačiau dėl šių nuostolių, ieškovui netinkamai vykdant Sutartį, reikalavimas šioje byloje nėra reiškiamas. Be to, nors Atsakovė ir buvo tinkamai atsiskaičiusi už pirmąją Sutarties dalį, ieškovas neperdavė tinkamai daiktų (laivo Fisher 15 formos), privalomų perduoti pagal pirmąją Sutarties dalį. Atsakovė šiuos daiktus privalėjo išsireikalauti iš jų saugojimo vietos pateikdama pretenziją saugotojui, saugomų daiktų perdavimas įvyko antstolei konstatuojant faktines aplinkybes (laivo Fisher 15 formos perdavimą).
Taip pat paaiškina, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pretenziją atsakovei pranešdamas apie Sutarties nutraukimą ir reikalaudamas 10 000 Eur sutartinės baudos sumokėjimo. Pranešime nurodoma, kad Sutartis yra nutraukiama ir atitinkamos baudos reikalaujama atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdo pareigos atlikti mokėjimus už likusias laivo formas. Tačiau, atsakovės teigimu, likusios laivo formos nebuvo perduotos atsakovei, o tolimesnis atsiskaitymas sustabdytas atsižvelgiant į tai, kad pirmoji Sutarties dalis nebuvo tinkamai įvykdyta. Taigi, gavus pretenziją, atsakovei nebuvo aišku kokiomis aplinkybėmis ieškovas reikalauja sumokėti sutartinę baudą, jeigu tolimesnis Sutarties vykdymas yra sustabdytas pačiam ieškovui tinkamai neįvykdant pirmosios Sutarties dalies. 2021 m. spalio 12 d. atsakovės atstovas pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, kad ieškovas yra pažeidęs Sutartį neperduodant laivo Fisher 15 formos brėžinių ir dokumentacijos bei laivo NB 820 formų komplekto brėžinių ir dokumentacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nurodė nutraukianti Sutartį dėl netinkamo jos vykdymo iš ieškovo pusės. Taip pat šiuo pranešimu, atsakovė pakartotinai paprašė ieškovo pateikti trūkstamus laivų formų brėžinius ir dokumentacijas, tačiau šie reikalaujami dokumentai iki šios dienos atsakovei perduoti nebuvo. Kadangi ieškovas netinkamai įvykdė Sutartį, jis, atsakovės teigimu, neįgijo jokio teisinio pagrindo gauti sutartinę baudą, nustatytą Sutartyje. Tokią poziciją atsakovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.46 straipsnio 2 dalimi, 6.58 straipsnio 3 dalimi, 6.207 straipsnio 2 dalimi, 6.217 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 4 punktais.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriais prašo Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, paskirti atsakovei 5 000 EUR baudą, 50 proc. šios baudos, t. y. 2 500 Eur skiriant ieškovui.
Nurodo, kad Sutartimi ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė perka iš ieškovo viso 6 laivų formas: i) laivo Fisher 15 formą (Sutarties 1.1.1. punktas); ii) Laivo Fisher 8 formą (Sutarties 1.1.2.1. punktas); iii) Laivo 820 COMBI formą (Sutarties 1.1.2.2. punktas); iv) Laivo 820 Sport formą (Sutarties 1.1.2.3. punktas); v) Laivo Fisher 13 formą (Sutarties 1.1.3. punktas); vi) Laivo NB 32 formą (Sutarties 1.1.4. punktas). Kiekviename iš paminėtų Sutarties punktų yra nurodyta, kad kiekvienos formos nuotrauka, brėžiniai ir dokumentacija yra Sutarties prieduose Nr. 1 – 6. Sutarties 4.1. punkte taip pat yra pateiktas atsakovės patvirtinimas, kad iki šios Sutarties sudarymo išsamiai susipažino su pagal šią Sutartį perduodamo turto brėžiniais ir dokumentacija, taip pat patvirtina, kad Turto brėžiniai ir dokumentacija yra pilna, išsami ir pakankama šio sandorio sudarymui, Turto būklė yra tinkama naudoti Turtą pagal paskirtį, jokių pretenzijų dėl Turto, jo brėžinių ir/ar dokumentacijos pirkėjas pardavėjui šios Sutarties sudarymo momentui neturintis. Tuo tarpu, Sutarties 6.5. punkte yra numatyta, kad prie šios Sutarties yra pridedamos dvi vienodo turinio USB laikmenos – po vieną kiekvienai šaliai, kuriose yra Sutarties prieduose pateikti duomenys. Nurodytos aplinkybės, ieškovo teigimu, liudija, kad atsakovė, pasirašydama Sutartį, aiškiai patvirtino, kad visų šešių laivo formų brėžiniai ir dokumentacija buvo įtraukti į Sutartį kaip priedai Nr. 1-6, taip pat išsaugoti dvejuose USB raktuose, kurių vienas atiteko atsakovei. Todėl nenuginčijus minėtų Sutarties sąlygų bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurios paneigtų tokias Sutarties sąlygas, darytina išvada, jog visų šešių laivo formų brėžiniai ir dokumentacija, kuri yra pilna, išsami ir pakankama Sutarties sudarymui, buvo perduoti Atsakovei dar Sutarties pasirašymo momentu, ir tokį faktą atsakovė patvirtino savo parašu. Ieškovui yra visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovė byloje teigia, kad neva jai nebuvo perduoti formų brėžiniai ir dokumentacija. Pažymi, kad Sutartyje nėra nei vienos sąlygos, kurios pagrindu ieškovas būtų prisiėmęs prievolę po Sutarties sudarymo perduoti atsakovei laivo formų brėžinius ir dokumentaciją. Be to, nors Sutartis buvo sudaryta dar 2020 m. kovo 31 d., o pirmasis 385 000 Eur mokėjimas buvo atliktas 2020 m. balandžio 1 d., atsakovė niekuomet nereiškė jokių pretenzijų dėl neva neperduotų brėžinių ir dokumentacijos, o tokią pretenziją pareiškė tik 2021 m. spalio 12 d. raštu (praėjus pusantrų metų laikotarpiui), t. y. tik po to, kai ieškovas nutraukė Sutartį 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu ir pareikalavo 10 000 Eur baudos.
Nurodo, kad atsakovės pozicijos nenuoseklumą ir nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad savo įsipareigojimų nevykdymą atsakovė prieštaravimuose bando pateisinti ir tuo, kad ieškovas tinkamai neperdavė ir pačios laivo Fisher 15 formos, kuri turėjo būti perduota pirmuoju Sutarties vykdymo etapu, kadangi Atsakovui teko išsireikalauti šią formą iš saugojimo vietos, pateikiant saugotojui pretenziją ir su antstolio pagalba. Paaiškina, kad nepaisant to, kad laivas iš saugotojo UAB ELA Fiberplast buvo perduotas atsakovei 2021 m. spalio 29 d., dar 2021 m. spalio 12 d., adresuotame ieškovui, atsakovė nurodė, kad pardavėjas laiku nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Sutartį, kadangi klientui faktiškai/fiziškai nėra perduota dalis daiktų (Fisher 15 formos brėžiniai ir dokumentacija, Laivo NB 820 formų komplekto (įskaitant į tai įtrauktus brėžinius, formas) dokumentacija ir brėžiniai). Taigi, apie laivo Fisher 15 formos neperdavimą 2021 m. spalio 12 d. rašte atsakovė apskritai nekalba, nors pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, laivo forma iš saugotojo buvo perimta po šio rašto, t. y. 2021 m. spalio 29 d.
Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su Sutarties vykdymo sustabdymu ir nutraukimu, ieškovas nurodo, kad atsakovė nėra pateikusi ieškovui nei vieno pranešimo, kuriame būtų nurodyta apie Sutarties vykdymo sustabdymą. Tokio pranešimo, ieškovo teigimu, atsakovė pateikti ir negalėjo, nes ieškovas niekuomet jokių Sutarties pažeidimų neatliko. Pabrėžia, kad Sutarties turinys numato aiškius terminus, kuomet turi būti įvykdytas mokėjimas, t. y. 320 000 Eur mokėjimas turėjo būti atliktas per 3 mėnesius nuo Sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. birželio 30 d. (Sutarties 2.2. punktas), 210 000 Eur mokėjimas – per 6 mėnesius nuo Sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties 2.3. punktas). Nei vienas iš šių terminų nėra siejamas su laivo formų perdavimu atsakovei. Sutarties 3.1. punkte yra numatyta, kad nuosavybės teisė į atitinkamą Turtą pereina pirkėjui nuo visiško atsiskaitymo su pardavėju už atitinkamą Turtą momento bei faktinio atitinkamo Turto perdavimo. Taigi, tik po to, kai sumokama suma už perkamas formas, faktiškai yra perduodama atitinkama forma ir tuomet atsakovei pereina nuosavybės teisė. Paaiškina, kad ieškovui nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovė teigia, jog Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte ieškovas aiškiai nurodė, kad ieškovas vienašališkai nutraukia Sutartį, todėl 2021 m. spalio 12 d. raštu atsakovė negalėjo nutraukti Sutarties, kuri jau buvo nutraukta prieš 2 mėnesius. 2021 m. spalio 12 d. rašte, kuriuo buvo atsakyta į ieškovo 2021 m. rugpjūčio 12 d. pretenziją, nėra ir jokių teiginių apie išreikštą atsakovės valią nutraukti Sutartį. Šie teiginiai yra visiškai melagingi, pateikti siekiu suklaidinti teismą.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovė sąmoningai, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, pareiškė prieštaravimus dėl visiškai pagrįsto Preliminaraus sprendimo, kadangi: i) nors visi brėžiniai ir dokumentacija atsakovei yra perduoti USB laikmenoje ir faktiškai sudarant popierinius Sutarties priedus ir šią faktinę aplinkybę atsakovės įgaliotas asmuo patvirtino parašu, atsakovė ginasi nuo pareikštų reikalavimų melagingai teigdama, jog brėžinių ir dokumentacijų nėra gavęs; ii) nors atsakovė nėra pateikęs pranešimo ieškovui apie Sutarties vykdymo sustabdymą, atsakovė ginasi nuo pareikštų reikalavimų melagingai teigdama, kad Sutarties vykdymas yra sustabdytas; iv) nors Sutartis yra nutraukta vienašališkai ieškovo dėl atsakovės kaltės, atsakovė ginasi nuo pareikštų reikalavimų melagingai teigdama, kad Sutartį ji nutraukė dėl ieškovo kaltės, nors iki 2021 m. spalio 12 d. pranešimo Sutartis jau buvo nutraukta atsakovės, o ir pačiame 2021 m. spalio 12 d. pranešime nėra nei vieno sakinio, kuriuo būtų išreikšta atsakovės valia dėl Sutarties nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį tenkinti, prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu atsisakė. Papildomai paaiškino, kad pateiktas susirašinėjimas nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 12 d. liudija ikisutartinius šalių santykius; iš susirašinėjimo matyti, kad buvo planuojamas bendradarbiavimas su dviem įmonėmis, viena pirks turtą – laivų formas, o kita gamins laivus, išsinuomojusi patalpas, kuriose tos laivų formos ir buvo; patalpos buvo išnuomotos, veikla buvo vykdoma, laivai buvo statomi, todėl atsakovės argumentai, kad formos neperduotos, aiškiai nepagrįsti; 2020 m. kovo 30 d. buvo pirmoji Covid-19 banga, todėl susirašinėjime buvo nurodoma, kad atsakovė pati važiuos apžiūrėti laivų formas, jas nupaveiksluos, sudarys dokumentų sąrašą ir tas atsakovei bus parduota; 2020 m. kovo 12 d. laiške, 2 punkte, nurodyta kas liečia dokumentus, yra perduodama tiek, kiek jų yra, naujų dokumentų ar brėžinių nebus; turtą prieš Sutarties sudarymą apžiūrėjo pats atsakovės atstovas, jis pats sužiūrėjo dokumentus, juos sukėlė; iš esmės tai reiškia, kad jeigu atsakovei būtų netikęs turtas ir ieškovo turimi dokumentai, Sutarties iš viso nebūtų buvę, tas atsispindi Sutarties 4.1. punkte; netiesa, kad būtų reiškiamos pretenzijos dėl dokumentų, netiesa, kad turtas nebuvo perduotas, jis buvo išnuomotose patalpose; Sutarties 3.1. punkte yra kalbama tik apie nuosavybės perdavimą, Sutarties 3.3 punkte nurodoma, kad atsitiktinio žuvimo rizika pereina nuo Sutarties pasirašymo, o ne nuo turto perdavimo; ieškovui nesuprantami atsakovės nurodomi Sutarties vykdymo etapai, nes jų nėra, yra mokėjimo terminai, ieškovas rinkosi ar reikalauti mokėjimų iš atsakovės, ar reikalauti Sutarties nutraukimo; Sutartyje nėra jokių reikalavimų dėl laivo dokumentų sertifikavimo, kiti atsakovės iškelti argumentai (dėl prekės ženklo, ieškovo dalyvavimo atsakovės valdyboje, pačios atsakovės rengtų laivų dokumentų, kt.) taip pat nesusiję su nagrinėjama byla; Sutarties projektą ruošė pats ieškovo atstovas (advokatas); ieškovas yra kitos įmonės steigėjas, kuriai priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), tose patalpose ieškovo įmonė 15 metų gamino laivus, vėliau veiklą sustabdė ir patalpas išnuomojo atsakovei, visos formos, kurios buvo tose patalpose, jose ir liko, o atsakovė, išsinuomojusi patalpas, pradėjo tą pačią laivų statybos veiklą, atsakovė perėmusi patalpas, perėmė ir visas tas formas; jeigu formos nebūtų perduotos, nebūtų ir laivai pastatyti, kuriuos atsakovei ir reikėjo sertifikuoti; perduodant pirmąsias formas, joks perdavimas priėmimas forminamas nebuvo; pas atsakovę dispozicijoje iš karto po Sutarties pasirašymo buvo visos formos, o iki šiol yra visi formų dokumentai; po dviejų metų po patalpų išnuomojimo baigėsi patalpų nuomos sutartis, atsakovė išsikraustė iš tų patalpų, o tos formos liko patalpose; Sutartyje mokėjimai buvo išdėstyti, nes atsakovė nebuvo pajėgi sumokėti visos sumos iš karto, tas matyti ir iš susirašinėjimo; patalpas nuomojosi UAB „Navi PRO“, o formas pirko atsakovė, šiai veiklai buvo steigiamos dvi įmonės, tas matosi iš susirašinėjimo; teisė pasinaudoti baudos reikalavimu susieta su Sutarties nutraukimu, todėl tik nuo to momento gali būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas dėl netesybų; prieštaravimuose tokio motyvo apskritai nebuvo; ieškovas anksčiau nereiškė pretenzijų dėl mokėjimų, nes tikėjosi, kad atsakovė sumokės, atsakovė vykdė veiklą, gamino laivus, tikėjosi uždirbti, todėl kai suėjo visi terminai ir sprendė ar nutraukti Sutartį, ar reikalauti sumokėjimo.
Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas rėmėsi prieštaravimuose, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, prašė Preliminarų sprendimą panaikinti. Paaiškino, kad ieškovo minima patalpų nuomos sutartis truko ne dvejus, o vienerius metus, į patalpas gaminti laivus atsakovė įsikėlė 2020 m. balandžio 1 d., o sutartis baigėsi galioti kitų metų balandžio 1 d.; atsakovė teikė prašymus pratęsti sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta, ieškovas sutikimo nedavė; formos iš tikrųjų visą laiką buvo gamyklos teritorijoje, kurioje atsakovė laivus ir gamino, bet išsikėlus 2021 m. balandžio 15 d. iš patalpų, atsakovei nebuvo leista išsivežti didžiausios laivo formos; atsakovė išsikeldama pasiėmė savo formas, savo inventorių, paliko viską taip, kaip rado, išskyrus Fisher 15 formą; atsakovė bandė išsivežti tą formą, buvo užsakiusi transportą, kranus, nes jos pervežimas yra rimta logistinė operacija; šios formos ilgis 15 m, plotis 6 m, jai pervežti reikia dviejų vilkikų; ji buvo atsivežta pas atsakovę tik 2021 m. spalio pabaigoje, jos nebuvo leista pasiimti tol, kol neįsikišo teisininkai; kodėl taip vyko, atsakovei nežinoma, atsakovei buvo sakoma, kad tiesiog neatiduos tos formos; prie Sutarties buvo pridėti du vienodi USB raktai, juos perdavė ieškovas atsakovės vadovui; ten buvo laivų ir formų nuotraukos, tam tikri eskizai, gamybos aprašai, bet informacija, kuri atitinka laivo dokumentaciją, formų aprašus, stabilumo testus ir kitą papildomą informaciją, ten jos nebuvo; diskusijos dėl Sutarties prasidėjo ne prieš pat Sutarties pasirašymą, o dar 2019 m. spalio mėn.; iki Sutarties pasirašymo buvo praėję jau 6 mėnesiai, derybos buvo įvairių verslo modelių, kaip atsakovė galėtų realizuoti savo idėjas dėl laivų statybos verslo; ieškovas iš pradžių pasirodė daug suprantantis žmogus, bet tiesiog jam nepasisekė, jis pasikvietė atsakovę tą verslą vykdyti, atsakovė su ieškovu buvo pasirašę ir bendradarbiavimo protokolus, juose buvo sprendžiama, kad ieškovas galėtų laivus kurti, modeliuoti, o atsakovė juos statyti, tačiau liko tik Sutartis, kuri visko neparodo; K. G. turi 25 m patirtį laivų statybos procese ir jis labai padėjo atsakovei suprasti ar tai, ką atsakovė perka, yra tai, ką atsakovė gali gaminti; formos būtinos laivui pagaminti, dokumentacija yra tai, kas reikalinga laivui sertifikuoti, be sertifikato laivo negalima parduoti; atsakovė bendradarbiavo su Tarptautiniu jūreivystės sertifikavimo institutu Briuselyje, jiems siuntė, ką gavo atsakovė iš ieškovo, tų dokumentų nepakako, todėl atsakovė pradėjo reikalauti papildomų dokumentų iš ieškovo; gaminti laivus atsakovė galėjo, bet negalėjo jų parduoti; ieškovas atsakovei žadėjo, kad jis dokumentaciją papildys, be to, šalys turėjo planą, kad ieškovas atstovaus atsakovę parduodant laivus Norvegijoje; praėjus trims mėnesiams po Sutarties, kai atsakovė jau buvo supirkusi medžiagas, reikalingas laivams gaminti, pradėjusi lieti laivų formas, paaiškėjo, kad nėra to, ką ieškovas deklaruoja, nėra nei pirkėjų, nei papildomų dokumentų; atėjo liepos mėn., kai reikėjo mokėti už antrąjį Sutarties etapą, ir jis paklausė, kada sumokės atsakovė, o atsakovė pasakė, kada pateiksi naujus dokumentus, ir tada santykiai pradėjo blogėti; buvo bandymų kalbėtis, ieškovo atstovas taip pat bandė medijuoti, bet bandymai buvo nesėkmingi; atsakovė išsikėlė į Prienų rajone esančias patalpas, kur gamina ir šiuo metu, ir ten susivežė visas formas, išskyrus didžiąją formą; patalpos, iš kurių atsakovė išsikėlė, buvo parduotos UAB ELA Fiberplast, į kurią atsakovė kreipėsi dėl formos grąžinimo, tačiau ši įmonė nenorėjo kištis į ginčo šalių santykius, į gamyklos teritoriją atsakovės neįleido, tada atsakovė sudarė patalpose likusios formos saugojimo sutartį su UAB ELA Fiberplast; galiausiai su teisininkų, antstolių pagalba formą atsakovė pasiėmė; nors ieškovo atstovas teigė, kad ji yra atsakovės ir ji ją gali pasiimti, atsakovei buvo sudaromos kliūtis jai pasiimti, dėl to atsakovės vadovas siuntė fotonuotraukas (ji buvo apkrauta daiktais, prie jos nebuvo galima prieiti); ilgainiui santykis su ieškovu nutrūko; atsakovės vadovas neturėjo pats žinių, kompetencijos, ar tai ką perka (turtas, technologijos, žinios), pakaks laivui gaminti, tam jis turėjo ekspertą K. G., kuris nuolatos patarinėjo, buvo nuolat sakoma, kad tam tikros informacijos trūksta, bet nereiškia, kad nebus be to įmanoma gaminti laivus, tas technologinis aprašas yra tam, kad laivą sertifikuotum; atsakovė laivus gamino eksportui, Šiaurės Europos rinkai, išvežimo metu muitinei būtina pateikti visą dokumentaciją, t. y. sertifikatus – medžiagiškumas, medžiagų storis, koks variklis, kokia elektros instaliacija, tai brėžiniai; pusę metų dėl to atsakovė turėjo atsitraukti nuo gamybos, kad būtų galima suruošti dokumentaciją, kuri atitiko sertifikatą; tie dokumentai iš tikro labai didelis turtas, nes gali pagaminti laivus, bet negali parduoti; bendradarbiavimo protokolas buvo ne Sutarties priedas, tai buvo dokumentas prieš pasirašant Sutartį, ieškovo atstovas buvo įjungtas kovo mėn., bet su ieškovu bendrauta daug dar iki tol; buvo rengti dylerystės sutarčių projektai tarp šalių, bet jie nebuvo šalių pasirašyti; K. G. ir buvo tas asmuo, kuris supažindino atsakovę su ieškovu, jie iš esmės su ieškovu verčiasi tuo pačiu verslu, jis konsultavo atsakovę nuo pat pradžių; atsakovė neneigia, kad Sutarties pasirašymo metu ji žinojo, ką ji perima, kad nėra daugiau dokumentų, nei jų nurodyta Sutartyje, dėl to pretenzijų nebuvo; esmė ta, kad dokumentų atsakovei iš karto ir nereikėjo, pirkėjas neturėjo laiko jų pilnai išanalizuoti, įtampa atsirado po kelių mėnesių, kai pinigai jau buvo sumokėti; K. G. dalyvavo ir Sutarties sudaryme; tai, ką gavo iš ieškovo Sutarties prieduose, atsakovė perdavė sertifikavimui, tačiau to nepakako ir reikėjo pusę metų tą dokumentaciją dar ruošti; sertifikavimui formos nėra svarbu, svarbu, kaip gaminama ir iš ko, medžiagų storiai, pats gamybos proceso aprašymas, elektros instaliacijos brėžiniai; pati forma tik įtakoja gaminio kokybę, pretenzijų dėl formų nebuvo, viskas buvo pataisoma; atsakovė pildė 40 lapų inžinerinių skaičiavimų vienam laivui, nors pirko penkių laivų formas, ir tai užtruko pusę metų; sertifikato reikėjo galutiniam gaminiui, ne formoms, ieškovas iki tol pagal tas formas gamino, jis tą dokumentaciją turėjo, laivus pardavinėjo, be jos jis nebūtų galėjęs laivų pardavinėti; Sutarties pasirašymo metu šalys neišskyrė sertifikatų, tačiau atsakovė manė, kad brėžiniai ir dokumentacija ir yra tai, ko reikia sertifikavimui; Sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktuose nurodytos formos buvo gamyklos teritorijoje; laivo formos paskirtis pagreitinti gamybos procesą; atsakovė dirbo su laivo Fisher 15 forma, ją tvarką, ji visiškai pasikeitė, bet atsakovei buvo daromi tam tikri trukdžiai (ieškovas atsisakė pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, buvo trukdžiai įregistruoti nuomos faktą registre (patalpos buvo įkeistos)); patalpas nuomojo UAB „Navis PRO“, jos akcininkė/savininkė yra atsakovė, atsakovės vadovas yra ir pastarosios įmonės vadovas, patalpas nuomojo iš Skorsgenes gruop, jos direktorius ieškovas; prie Sutarties jokių priedų dėl formų perdavimo-priėmimo aktų nebuvo, jie nebuvo pasirašomi; formos saugojimo sutartis su UAB ELA Fiberplast buvo sudaryta 2021 m. birželio mėn.; K. G. matė Sutarties dokumentaciją, padėjo ją atrinkti, nes pats atsakovės vadovas tam neturėjo kompetencijos; pretenzijų dėl dokumentacijos raštu nereiškė, nes buvo sunku susikalbėti žodžiu; prie formos Fisher 15 nebuvo apskritai jokių dokumentų, ten buvo tik nuotrauka, kurią padarė pats atsakovės atstovas, tai matyti iš USB rakto; Sutarties sudarymo metu atsakovė matė Sutarties 4.1 punktą, patvirtino, kad pakanka informacijos, nes šalys Sutartį pasirašyti skubėjo, derybos truko jau pusę metų, atsakovei tuo metu reikėjo formų laivams gaminti, o dokumentus ieškovas žadėjo pateikti vėliau; su ieškovu atsakovės atstovas daug bendravo tiesiogiai, visas bendravimas vyko anglų kalba.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas rėmėsi prieštaravimuose, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, aplinkybėmis, prašė Preliminarų sprendimą panaikinti, papildomai prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad bet kuriuo atveju antras mokėjimas turėjo būti atliktas 2020 m. birželio 31 d. – liepos 1 d., todėl nuo to momento ieškovas per 6 mėnesius galėjo prašyti taikyti netesybas, šio termino ieškovas nesilaikė, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį; byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų patyręs realiai kokius nors nuostolius, todėl prašomos priteisti netesybos iš esmės yra ne kompensacinės, o baudinės, tuo labiau, kad Sutartį rengė ieškovo atstovas; atsakovė laikosi pozicijos, kad forma atsakovei buvo neperduota, ji buvo gauta tik tuo metu, kai ją atsiėmė atsakovė antstolio pagalba; gauta dokumentacija iš ieškovo nebuvo pakankama laivams sertifikuoti.
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2020 m. kovo 31 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei laivo gaminimo formas, o atsakovė įsipareigojo už jas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1-2 punktai), t. y. Sutarties sudarymo dieną sumokėti ieškovui 385 000 Eur už šios Sutarties 1.1.1. ir 1.1.2. punktuose nurodytą turtą (Sutarties 2.1. punktas); per 3 mėnesius nuo šios Sutarties sudarymo sumokėti ieškovui 320 000 Eur už šios Sutarties 1.1.3. punkte nurodytą turtą (Sutarties 2.2. punktas); per 6 mėnesius nuo šios Sutarties sudarymo sumokėti ieškovui 210 000 Eur už šios Sutarties 1.1.4. punkte nurodytą turtą (Sutarties 2.3. punktas), tačiau atsakovė pagal šią sutartį atsiskaitė tik dalinai – 2020 m. balandžio 1 d. sumokėjo 385 000 Eur. Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad jei atsakovė vėluoja sumokėti daugiau nei 10 dienų, tai ieškovas turi teisę nutraukti Sutartį raštišku pranešimu atsisakydamas atsakovei parduoti turtą, už kurį atsakovė dar yra nesumokėjusi, bei pareikalauti, kad atsakovė sumokėtų 10 000 Eur baudą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu ieškovas pranešė atsakovei apie Sutarties nutraukimą, reikalaudamas sumokėti 10 000 Eur baudą. Tačiau duomenų, kad atsakovė būtų patenkinusi ieškovo reikalavimą ir atsiskaičiusi su juo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Prieštaravimuose atsakovė neneigia Preliminariu sprendimu nustatytos aplinkybės, kad pagal Sutartį atsakovė ieškovui sumokėjo tik 385 000 Eur, tačiau teigia, kad kitų mokėjimų pagal Sutartį ji neatliko, nes pats ieškovas netinkamai vykdė jam kylančias prievoles pagal Sutartį. Atsakovės teigimu, ieškovas nevykdė pareigos perduoti Sutarties 1.1.1.-1.1.2 punktuose nurodytų laivų Fisher 15, Fisher 8, 820 Combi, 820 Sport brėžinių ir dokumentacijos, o pareigą perduoti laivo Fisher 15 formą įvykdė tik 2021 m. spalio 29 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnis pirkimo-pardavimo sutartį apibrėžia kaip sutartį, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį. Pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 1, 3, 4 dalys).
Iš šalių raštu sudarytos Sutarties nuostatų matyti, kad Sutarties objektu buvo konkretus turtas – laivo gaminimo formos, nurodytos Sutarties 1.1.1.-1.1.4. punktuose. Pagal šiuos Sutarties punktus ieškovas pardavė atsakovei, o atsakovė pirko iš ieškovo laivo Fisher 15 formą, kurios nuotrauka, brėžiniai ir dokumentacija yra Sutarties priede Nr. 1, laivo Fisher 8 formą, kurios nuotrauka, brėžiniai ir dokumentacija yra Sutarties priede Nr. 2, laivo 820 Combi formą, kurios nuotrauka, brėžiniai ir dokumentacija yra Sutarties priedas Nr. 3, laivo 820 Sport formą, kurios nuotrauka, brėžiniai ir dokumentacija yra Sutarties priedas Nr. 4, laivo Fisher 13 formą su komplektuojančiomis dalimis, kurios nuotrauka, brėžiniai ir dokumentacija yra Sutarties priedas Nr. 5, laivo NB 32 formą su komplektuojančiomis dalimis, kurios nuotrauka, brėžiniai ir dokumentacija yra Sutarties priedas Nr. 6. Sutarties prieduose pateikti duomenys buvo įrašyti į dvi vienodo turinio USB laikmenas, kurie buvo pridėti prie Sutarčių (Sutarties 6.5. punktas). Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ši USB laikmena atsakovei buvo perduota Sutarties pasirašymo metu. Iš šalių raštu sudarytos Sutarties nuostatų matyti ir tai, kad atsakovė Sutarties pasirašymo metu atsakingai patvirtino, kad iki Sutarties sudarymo išsamiai susipažino su pagal Sutartį parduodamo turto brėžiniais ir dokumentacija, taip pat patvirtino, kad turto brėžiniai ir dokumentacija yra pilna, išsami ir pakankama šio sandorio sudarymui, turto būklė yra tinkama naudoti pagal paskirtį, jokių pretenzijų dėl turto, jo brėžinių ir/ar dokumentacijos atsakovė ieškovui Sutarties sudarymo momentui neturinti (Sutarties 4.1. punktas).
Nurodytos Sutarties nuostatos liudija, kad Sutartimi šalys labai aiškiai apibūdino ir apibrėžė Sutarties objektą – konkrečias laivo gaminimo formas, taip pat su jomis susijusius ieškovo turimus formų brėžinius ir dokumentaciją, kurie buvo išvardinti Sutarties prieduose Nr. 1-6. Tokį, o ne kitokį Sutarties objektą liudija ir ieškovo į bylą pateiktas, bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotas ieškovo atstovo ir atsakovės vadovo susirašinėjimas, kuriame ieškovo atstovas, atsakydamas į atsakovės vadovo prašymą, jog ieškovas pateiktų kiekvieną laivo modelį sudarančių dalių sąrašą, kad atsakovė jas galėtų nusifotografuoti, identifikuoti ir įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, kad yra parduodama tas, kas šiuo metu yra, t. y. tas turtas bei formos, kurias atsakovė apžiūrėjo ir dokumentų yra tiek, kiek yra, daugiau dokumentų ar brėžinių nebus, jei atsakovei tai nepakankama ar nepriimtina, tai turi būti pasakyta iki pradėjimo ruošti sutartį, jeigu pakanka, prašė atsiųsti turto sąrašą, jo nuotraukas, taip pat brėžinius, kurie bus pridėti prie sutarties. Aplinkybę, kad Sutarties pasirašymo metu atsakovė turėjo suprasti ir suprato, jog Sutarties objektu yra laivo gaminimo formos ir su jomis susiję ieškovo turimi formų brėžiniai ir dokumentacija, patvirtino ir atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, kad atsakovė apžiūrėjo perkamą turtą iki Sutarties pasirašymo, matė dokumentus, kurie yra perduodami Sutarties priedais, žinojo, kad laivo gaminimo formos yra skirtos laivo gamybai palengvinti, jos pasitelkto specialisto K. G. pagalba suprato, kad tai, ką perka iš ieškovo, tokį tikslą ir atitinka – formos tiks laivams gaminti, palengvins laivų gamybą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės vadovo išsakyti argumentai, jog Sutarties objektas apėmė ne tik konkrečias Sutartyje nurodytas laivo gaminimo formas, taip pat su jomis susijusius ieškovo turimus formų brėžinius ir dokumentaciją, kurie buvo išvardinti Sutarties prieduose Nr. 1-6, bet buvo platesnis – jis apėmė taip pat ir tuos laivų brėžinius ir dokumentaciją, kuri yra reikalinga pastatytiems laivams vėliau sertifikuoti, stokoja įrodymų, prieštarauja šalių pasirašytos Sutarties nuostatoms. Byloje nėra atsakovės vadovo teiginius patvirtinančių įrodymų, liudijančių, kad Sutarties sudarymo su ieškovu metu ieškovas įsipareigojo, o Sutarties vykdymo metu vis žadėjo pagal Sutartį perduoti atsakovei papildomus brėžinius ir dokumentaciją, kurios pakaktų pastatytiems laivams sertifikuoti. Vien atsakovės rašytinių paaiškinimų, atsakovės vadovo paaiškinimų teismo posėdžio metu tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka, be kita ko, įvertinus ir tai, kad jie prieštarauja anksčiau minėtoms Sutarties nuostatoms, šalių ikisutartiniame susirašinėjime nurodytai griežtai ieškovo pozicijai dėl Sutarties objekto, jo apimties. Kita vertus, atsakovės vadovo bylos nagrinėjimo teisme metu teikti paaiškinimai, į bylą teikti papildomi įrodymai dėl ketinto su ieškovu vystyti platesnio pobūdžio bendradarbiavimo laivų statybos, jų eksporto į Šiaurės Europą srityje leidžia tikėti, kad ikisutartiniuose santykiuose šalys, matydamos platesnes tarpusavio bendradarbiavimo perspektyvas, galėjo girdėti visokių pasiūlymų, pasvarstymų, ketinimų. Tai atsispindi taip pat ieškovo pateiktame šalių susirašinėjime, kuriame pats atsakovės vadovas nurodo ketinimus pirkti ne tik laivų formas iš ieškovo, bet iš ieškovo ir UAB „Skorgenes Group“ pirkti taip pat NB Ardea prekės ženklą, pramoginius laivus (NB 820, NB 820 Combi, NB 820 sport, NB 32), šių laivų brėžinius, techninę dokumentaciją, šiuos modelius sudarančias gamybines dalis, žvejybinius laivus Fisher (8 m, 10,65 m, 10,99 m, 13 m, 15 m), šių laivų brėžinius, techninę dokumentaciją bei šiuos modelius sudarančias gamybines dalis. Tačiau šie pasiūlymai, pasvarstymai, ketinimai nėra reikšmingi nagrinėjamai civilinei bylai. Byloje nėra duomenų, kad šie ketinimai, pasiūlymai, pasvarstymai faktiškai buvo įtvirtinti kita šalių pasirašyta sutartimi, kuri būtų reikšminga aiškinant ginčo Sutarties nuostatas. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys platesnio bendradarbiavimo sutarties taip ir nepasirašė. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tuo tarpu Sutarties, iš kurios kilo nagrinėjamas ginčas, objektas yra labai aiškiai ir tiksliai abiejų šalių sutarimu apibrėžtas Sutartyje, o aiškinti Sutarties objektą plačiau nei jis joje nurodytas nėra jokio objektyvaus pagrindo (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė byloje nepagrindė, kad Sutarties objektas apėmė daugiau nei konkrečias Sutartyje nurodytas laivo gaminimo formas, taip pat su jomis susijusius ieškovo turimus formų brėžinius ir dokumentaciją, kurie buvo išvardinti Sutarties prieduose Nr. 1-6. Trumpai pažymėtina, kad šios išvados nekeičia ir tai, kad Sutarties priede Nr. 1 apskritai nebuvo laivo Fisher 15 formos brėžinių ir dokumentacijos, o tik nuotraukos. Šią aplinkybę atsakovė turėjo matyti ir matė Sutarties sudarymo metu bei patvirtino, kad to, kas yra Sutarties priede Nr. 1, jai pakanka Sutarčiai su ieškovu sudaryti (Sutarties 4.1 punktas).
CK 6.317 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (CK 6.317 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (CK 6.317 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.320 straipsnio 1 dalį, jeigu kas kita nenumatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.
Iš raštu šalių sudarytos Sutarties matyti, kad Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į atitinkamą turtą pereina atsakovei nuo visiško atsiskaitymo su ieškovu už atitinkamą turtą momento ir faktinio atitinkamo turto perdavimo. Faktinis turto perdavimas Sutartyje šalių apspręstas nebuvo, tačiau Sutartyje buvo nurodyta, kad turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina atsakovei nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.3 punktas). Iš šalių ir/ar jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad jokie laivo formų perdavimo-priėmimo aktai tarp šalių nebuvo pasirašyti, dėl jų pasirašymo nebuvo sulygta ir Sutartimi. Tokį šalių susitarimą sąlygojo tai, kad Sutarties objektu esančios laivo gaminimo formos buvo patalpose Ariogaloje, kurias nuo 2020 m. balandžio 1 d. iš ieškovo vadovaujamos įmonės išsinuomojo atsakovės valdoma įmonė UAB „Navi PRO“ tikslu jose vykdyti laivų gamybos verslą, panaudojant atsakovės iš ieškovo Sutartimi įsigyjamas formas. Šias aplinkybės patvirtino ir atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, kad UAB „Navi PRO“ nuomojamose patalpose Ariogaloje, tikrai buvo Sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktuose nurodytos laivo formos, o atsakovė jas turėjo galimybę naudoti ir naudojo pagal paskirtį – juose buvo liejamos laivų dalys, statomi laivai. Pastarųjų patalpų nuomos sutarčiai 2021 m. balandžio 1 d. pasibaigus, atsakovė jai priklausančias laivo formas, nupirktas iš ieškovo pagal Sutartį, 2021 m. balandžio 15 d. išsivežė, tačiau patalpose liko atsakovės pagal Sutartį įsigyta laivo Fisher 15 forma. Ją atsakovei tik 2021 m. spalio 29 d. prekių priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB Ela Fiberplast.
Šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia atsakovės poziciją, jog ieškovas pareigą perduoti laivo Fisher 15 formą įvykdė tik 2021 m. spalio 29 d. Priešingai, šios aplinkybės liudija, kad nuo Sutarties sudarymo ieškovas išreiškė aiškų sutikimą, kad atsakovė pradėtų valdyti Sutartyje nurodomas laivo gaminimo formas, tarp jų laivo Fisher 15 formą, o vėliausiai nuo jos valdomos įmonės UAB „Navi PRO“ įsikėlimo į patalpas Ariogaloje 2021 m. balandžio 1 d., kur buvo ši forma, pastarąją formą faktiškai valdė ir ją naudojo pagal paskirtį: pastarąją formą tvarkė, joje liejo formas laivo statybai. Byloje nėra jokių duomenų, kad su tuo ieškovas būtų nesutikęs ar atsakovei būtų buvę sudarytos kliūtys minėtą formą valdyti. Ieškovo parengta Sutartis, kurią pasirašė atsakovė, iš esmės taip pat patvirtina, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Sutartimi parduodamos laivo formos yra patalpose Ariogaloje, kurias ketina nuomotis ir jose vykdyti laivų statybos veiklą atsakovės valdoma įmonė UAB „Navi PRO“, sąmoningai sutarė papildomais aktais neforminti formų perdavimo priėmimo, o Sutartyje tiesiog nustatė, kad atsitiktinio jų žuvimo rizika pereina atsakovei iš karto nuo Sutarties sudarymo dienos.
Taigi, atsakovės akcentuotos aplinkybės dėl kilusių keblumų pasiimant laivo Fisher 15 formą iš UAB „Navi PRO“ nuomotų patalpų Ariogaloje po 2021 m. balandžio 1 d., ką teisingai nurodė ieškovas, negali būti siejamos su ieškovo pareigos perduoti Sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktuose nurodytas laivų formas netinkamu vykdymu, nes pareigą perduoti šias formas pagal Sutartį ieškovas įvykdė žymiai anksčiau nei 2021 m. balandžio 1 d.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė jos nurodomų aplinkybių, jog ieškovas netinkamai vykdė jam kylančias prievoles pagal Sutartį. Atsakovei neįrodžius šių aplinkybių, jos nurodytos aplinkybės dėl jos prievolės vykdymo sustabdymo tampa iš esmės nereikšmingos, nes sustabdyti prievolės vykdymą leidžiama tik tuo atveju, jei priešinga šalis nevykdė jai kylančios priešpriešinės prievolės. Kita vertus, teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą turi ta šalis, kuri prievolę turi įvykdyti vėliau. Pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, kad nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad tiek Sutarties 1.1.1, 1.1.2 punktuose nurodytas formas ir su jomis susijusias nuotraukas, brėžinius ir dokumentaciją, nurodytą Sutarties prieduose Nr. 1-4, tiek Sutarties 1.1.3, 1.1.4 punktuose nurodytas formas ir su jomis susijusias nuotraukas, brėžinius ir dokumentaciją, nurodytą Sutarties prieduose Nr. 5-6, ieškovas atsakovei perdavė Sutarties pasirašymo metu, teigti, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimų, numatytų Sutarties 2.2, 2.3 punktuose, vykdymą CK 6.58 straipsnio 1 dalies pagrindu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo labiau, kad byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad šia teise atsakovė būtų pasinaudojusi. Pažymėtina, kad pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį apie prievolės vykdymo sustabdymą šalis privalo pranešti priešingai šaliai.
Atsakovė prieštaravimuose taip pat nurodė, kad Sutartį nutraukė ne ieškovas, o atsakovė 2021 m. spalio 12 d. raštu. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, šį atsakovės argumentą pripažįsta taip pat nepagrįstu. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodo, kad civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą yra vienašalis sandoris, reiškiantis sutarties šalies valią nutraukti sutartį, o sukakus sutartyje ar įstatyme nustatytam pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui, atsiranda teisiniai padariniai – sutartis laikoma nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019). Ieškovo į bylą pateiktas 2021 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas neginčijamai patvirtina, kad juo, remdamasis Sutarties 5.2 punktu, ieškovas pareiškė, kad nutraukia Sutartį. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad Sutarties nutraukimas buvo užginčytas, pripažintas negaliojančiu teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsakovės teiginys, kad po to, kai Sutartį su atsakove jau buvo nutraukęs ieškovas, ją nutraukė atsakovė 2021 m. spalio 12 d. raštu, yra nepagrįstas.
CK 6.217 straipsnis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal CK 6.256 straipsnį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje nustatyta, kad ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakove, nes atsakovė savo prievolę sumokėti už perkamą turtą pagal Sutartį vykdė netinkamai, todėl ieškovo reikalavimas dėl 10 000 Eur Sutarties šalių sulygtos baudos priteisimo pagrįstai patenkintas Preliminariu sprendimu – iš atsakovės ieškovo naudai priteista 10 000 Eur sutartinė bauda (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsniai).
Pažymėtina, kad pasisakyti dėl baudos dydžio teismas neturi pagrindo, nes toks argumentas atsakovės buvo išsakytas tik bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 12 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ši bauda buvo sulygta šalių bendru sutarimu kaip minimalūs nuostoliai esant tokiam Sutarties pažeidimui, todėl įrodinėti tokių nuostolių fakto ir dydžio papildomais įrodymais ieškovas pareigos neturi (CK 6.71 straipsnis, 6.156 straipsnis).
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad apie savo teisių pažeidimą – atsakovės vėlavimą mokėti pagal Sutartį, ieškovas turėjo sužinoti dar 2020 m. birželio 31 d. – liepos 1 d. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovas apie jo teisių pažeidimą – atsakovės vėlavimą mokėti pagal Sutartį, turėjo sužinoti tuo metu, kai suėjo Sutarties 2.2 punkte numatytas 3 mėnesių terminas nuo Sutarties sudarymo dienos, tačiau nesutinka, kad teisę į 10 000 Eur netesybas ieškovas įgijo būtent suėjus šiam terminui. Iš raštu sudarytos Sutarties nuostatų matyti, kad šalys sulygo dvejopas netesybas. Sutarties 5.1. punktu šalys sulygo, kad jeigu atsakovė vėluoja sumokėti už turtą Sutartyje nustatytais terminas, ji privalo mokėti ieškovui 0,01 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo uždelstos sumokėti sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 5.2. punktu šalys sulygo, kad jeigu atsakovė vėluoja sumokėti už turtą daugiau nei 10 dienų, tai ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį raštišku pranešimu atsisakydamas atsakovei parduoti turtą, už kurį atsakovė dar yra nesumokėjusi, ir pareikalauti, kad atsakovė sumokėtų ieškovui 10 000 Eur baudą. Byloje nustatyta, kad atsakovė jai priklausančia teise nutraukti Sutartį pasinaudojo 2021 m. rugpjūčio 12 d., o tuo pačiu pranešimu pareikalavo atsakovę sumokėti šalių sulygtą baudą. Ieškinį teismui ieškovas pareiškė 2021 m. spalio 14 d., t. y. 6 mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., nesuėjus (CK 1.127 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020). Todėl teigti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, teismas neturi teisinio pagrindo.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės Preliminariu sprendimu pagrįstai priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui Preliminariu sprendimu priteisė jo šioje byloje sumokėtą 113 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys pateikė papildomus įrodymus dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje: ieškovas pateikė įrodymus patyręs 1 851,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė pateikė įrodymus patyrusi 1 926,93 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės patirtos išlaidos neatlygintinos, nes jos atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 428–429 straipsniais,
nusprendžia:
2021 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą šioje byloje palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skandi Navis“, juridinio asmens kodas 305455389, ieškovo Roar Stroemsnes, asmens kodas 35507071247, naudai 1 851,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.