Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1202-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
2S-1202-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44535-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1202-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44535-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.18.; 3.5.21.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-4140-155/2017 pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuria skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. P. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašė grąžinti areštuotas lėšas, nes jos neviršija vieno MMA dydžio, bei išduoti patvarkymą, įpareigojantį įkalinimo įstaigą nepervedinėti į antstolės sąskaitą lėšų, kurios neviršija vieno MMA dydžio. Nurodė, kad nesutinka su antstolės veiksmais, kuriais ji areštavo ir išieškojo skolininko gaunamas lėšas Alytaus pataisos namuose. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuluotais išaiškinimais, pareiškėjas teigė, kad antstolio veiksmai nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios neviršija LR Vyriausybės nustatyto MMA dydžio, yra neteisėti, kadangi tokiais antstolio veiksmais apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).Antstolė I. B. 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nurodė, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose, būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 straipsnis). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tuo labiau, vykdomųjų bylų duomenimis, iš pareiškėjo jokių lėšų nebuvo išieškota, nebuvo nurašyta jokių lėšų, tai patvirtino ir antstolė 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkyme. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus ir išieškojus jo asmenines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, areštuotos ir ieškotos lėšos viršija MMA ir t. t. (remiantis LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016), tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.aipsnis) (ŠAT 2016 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo, jų konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai motyvuodamas pateikė skundą, kuriame nurodė, kad pažeidžiamos jo teisės remiantis teismų praktika, rėmėsi minėta LAT nutartimi.Pareiškėjas savo skunde remiasi CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Pareiškėjas-skolininkas V. P. nepateikė teismui duomenų, kad iš jo buvo išieškotos piniginės lėšos, kad lėšos, esančios Alytaus pataisos namų jo sąskaitoje, patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 straipsnis). Be to, nors pareiškėjas, ginčydamas antstolės 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymą, kurio pagrindu buvo nukreiptas išieškojimas į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, remiasi CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vienos MMA, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vienos MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, kuriuo prašė pataisos namus atlikti išskaitas, nurodė, jog reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokos sumų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, t. y. vadovavosi CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą (į sąskaitą pataisos namuose), neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš kurios išieškojimas yra negalimas, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė, priimdama ginčijamus patvarkymus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti antstolės I. B. patvarkymą ir palikti tą patvarkymo dalį, kad pareiškėjas galėtų apsipirkti Alytaus pataisos namų parduotuvėje. Atskirąjį skundą (ir jo papildymą) grindžia šiais argumentais:Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių išieškojimui iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.Kalėjimų departamento 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Taigi pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas, reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis.Laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančių asmenų iš artimųjų, draugų ar kitų asmenų gaunamos lėšos į šį sąrašą nepatenka, todėl CPK 736 straipsnyje nustatyta išskaitų tvarka netaikoma.Antstolė patvarkyme net neįpareigoja Alytaus pataisos namų administracijos informuoti, kas atsiunčia pinigus į pareiškėjo sąskaitą. Priešingu atveju antstolė matytų, kad pinigus atsiunčia pareiškėjo sesuo arba artimieji. Alytaus pataisos namų administracija net nesigilina į antstolės patvarkymą ir persiunčia bet kokias lėšas, tuo tarpu pareiškėjas net nebūna įtrauktas į parduotuvės sąrašą, kada jam atsiunčiami pinigai. Esant tokiai padėčiai, pareiškėjas net nežino, kas jam atsiuntė pinigų, todėl nežino, kada jam reikia kreiptis į antstolių kontorą dėl lėšų grąžinimo.Pareiškėjas negali per antstolės nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pinigus į pareiškėjo sąskaitą perveda jo sesuo. Alytaus pataisos namų administracija pareiškėjo sąskaitos išrašą pateikia tik mėnesio pabaigoje.Antstolė, areštuodama pareiškėjo sąskaitą, neatsižvelgė į tai, kad tokiais savo veiksmais atima iš pareiškėjo galimybę įsigyti būtiniausių reikmenų, taip pat galimybę susitarti dėl skolos grąžinimo.Analogiškoje byloje apygardos teismas antstolio veiksmus pripažino neteisėtais, o pagal Teismų įstatymą analogiškos bylos yra sprendžiamos vienodai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė I. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016 išaiškinimais, išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių negalima išieškoti, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas.Pareiškėjo atskirojo skundo pagrindas ir argumentacija grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pateikė išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarkos.Iki 2017 m. kovo 13 d. jokių lėšų iš pareiškėjo nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolės veiksmų.Byloje nustatyta, kad vykdydama išieškojimą iš apelianto turto antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. priėmė du patvarkymus: patvarkymą Nr. S1-324941 dėl skolos išieškojimo, kuriuo nukreipė išieškojimą į apelianto darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas pajamas, ir patvarkymą Nr. S1-324944 vykdyti išieškojimą iš apeliantui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pirmuoju patvarkymu antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733-743 straipsniai, be kita ko, nustatantys išskaitų iš šių pajamų dydžius (CPK 736 straipsnis).Kaip matyti iš antstolės patvarkymo Nr. S1-324941, įstatyme nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų tvarkos, įskaitant galimus išskaitų dydžius, antstolė laikėsi, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jokių neteisėtų veiksmų, priimdama šį patvarkymą, neatliko.Argumentų, ginčijančių pirmiau aptartą patvarkymą, apeliantas iš esmės nenurodo, nes byloje nėra ginčo, kad apeliantas nei darbo užmokesčio, nei kitų CPK 733-743 straipsniuose nurodytų pajamų negauna, o iš esmės kelia klausimą tik dėl galimybės išieškoti iš skolininko artimųjų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų, t. y. ginčija antrojo antstolės patvarkymo teisėtumą.Ginčydamas antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, apeliantas remiasi CPK 668 straipsnio nuostata, draudžiančia vykdyti išieškojimą iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK XLVII skyrius (į kurį įeina ir minėtas CPK 668 straipsnis) reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, jau turimo pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iš bylos medžiagos (t. y. antstolės patvarkymo atsisakyti tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą) matyti, kad antstolei priėmus ginčijamą patvarkymą, ji jokių lėšų iš apelianto sąskaitos negavo, todėl darytina išvada, kad CPK 668 straipsnis ir jame nustatytas apribojimas vykdyti išieškojimą nagrinėjamu atveju nėra aktualus (taikomas).Kaip teisingai atkreipia dėmesį antstolė, skolininko artimųjų į jo sąskaitą pervedamos lėšos nepriklauso toms pinigų sumoms, iš kurių, remiantis CPK 739 straipsniu, išieškojimas nėra galimas, taigi išieškojimas iš jų yra galimas.Nors atskirojo skundo papildyme apeliantas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas kitoje analogiškoje byloje antstolio veiksmus pripažino neteisėtais, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika nagrinėjamu klausimu dar nėra susiformavusi, todėl vadovautis apelianto nurodoma nutartimi teismas neturi pakankamo pagrindo. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė