Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-01-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-4140-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-12
Bylos Nr.
2YT-4140-155/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44535-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus
Kategorijos
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-4140-155/2017 (buvęs Nr. 2YT-51488-155/2016)Proceso Nr. 2-68-3-44535-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 9.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK, LR Teisingumo ministerija, SĮ (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. P. pateikė antstolei I. B. skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės veiksmais, kai ši areštavo ir išieškojo skolininko gaunamas lėšas Alytaus pataisos namuose. Pareiškėjas skunde remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais, jog antstolio veiksmai nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija LR nustatyto MMA, yra neteisėti, kadangi tokiais antstolio veiksmais apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašo skundą tenkinti.

A. I. B. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir persiuntė su vykdomosiomis bylomis teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį Nr. T2-41-67/2008 dėl 20,56 EUR skolos išieškojimo išieškotojui LR Teisingumo ministerijai, SĮ (duomenys neskelbtini) išduotą nutarimą Nr. 600925551 dėl 23 EUR skolos išieškojimo išieškotojui SĮ (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-4347-873/2015 dėl 100 EUR skolos išieškotojui Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK, iš skolininko V. P.. Antstolė nustatė, jog skolininkas V. P. atlieka bausmę pataisos namuose, todėl 2016-11-24 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016-12-01 antstolė gavo skolininko skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje. Antstolė nesutinka su skundu, remiasi LR CPK 688 str. išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siuntė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos, todėl antstolė nagrinėjamu atveju tai ir padarė. Šios areštuotos lėšos nepriskirtinos prie LR CPK 739 str. priskirtinų lėšų, iš kurių negalima išieškoti. Skolininkas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nurodytas CPK 739 str. Be to antstolė pažymi, kad iki 2016-12-05 (patvarkymo surašymo dienos) jokių lėšų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nėra gauta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo SĮ (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nesutiko su skundu ir prašo jį atmesti, palaikant antstolės patvarkyme nurodytas aplinkybes.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 3050/15, Nr. 3347/15, Nr. 602/08 nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį Nr. T2-41-67/2008 dėl 20,56 EUR skolos išieškojimo išieškotojui LR Teisingumo ministerijai, SĮ (duomenys neskelbtini) išduotą nutarimą Nr. 600925551 dėl 23 EUR skolos išieškojimo išieškotojui SĮ (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-4347-873/2015 dėl 100 EUR skolos išieškotojui Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK, iš skolininko V. P.. Skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus savanoriškai, tačiau vykdomųjų bylų duomenimis skolininkas geranoriškai antstolės raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl 2016-11-24 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomosiuose bylose nėra duomenų, kad iš skolininko buvo išieškotos kokios nors lėšos. 2016-12-01 skolininkas pateikė antstolei 2016-11-28 skundą dėl antstolės veiksmų, kuriais prašo panaikinti antstolės patvarkymus dėl lėšų išieškojimo (arešto) iš jo asmeninės sąskaitos, esančios Alytaus pataisų namuose. Pareiškėjas skunde remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais, jog antstolio veiksmai nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija LR nustatyto MMA, yra neteisėti.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia antstolės veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, motyvuojant teismų praktika.

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia antstolio veiksmų neteisėtumą tuo, kad antstolis areštavo ir išieškojo iš jo sąskaitos įkalinimo įstaigoje nesilaikant LAT 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuluotų išaiškinimų, nesilaikant CPK reikalavimų.

Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tuo labiau vykdomųjų bylų duomenimis iš pareiškėjo jokių lėšų nebuvo išieškota, nebuvo nurašyta jokių lėšų, tai patvirtino ir antstolė 2016-12-05 patvarkyme. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui V. P., įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus ir išieškojus jo asmenines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, areštuotos ir ieškotos lėšos viršija MMA ir t.t. (remiantis LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016), tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo, jų konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai motyvuojant pateikė skundą, kuriame nurodė, jog pažeidžiamos jo teisės remiantis teismų praktika, remiasi minėta LAT nutartimi. Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, tačiau vykdomųjų bylų duomenimis jis nepateikė antstolei tinkamų duomenų apie jo pataisos namų sąskaitose esančias lėšas bei jų kilmę, be to, vykdomųjų bylų duomenimis jokių lėšų iš skolininko ir nebuvo išieškota.

Pareiškėjas savo skunde remiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-023 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

Kaip jau minėta pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, tai yra nurodę ir aukštesnės instancijos teismai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas-skolininkas V. P. nepateikė teismui duomenų, kad iš jo buvo išieškotos piniginės lėšos, kad lėšos, esančios Alytaus pataisos namų jo sąskaitoje patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Be to, nors pareiškėjas, ginčydamas antstolės 2016-11-24 patvarkymą, kurio pagrindu buvo nukreiptas išieškojimas į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, remdamasis CPK 668 str. 1 d. įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vieno MMA, nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Be to pažymėtina, kad antstolė 2016-11-24 patvarkyme dėl skolos išieškojimo, kuriuo prašė pataisos namus atlikti išskaitas, nurodė, jog reikalauja reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokos sumų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, t.y. vadovavosi CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo V. P. teiginiai, kad antstolė 2016-11-24 patvarkymu išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą (į sąskaitą pataisos namuose), neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš kurios išieškojimas yra negalimas, laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė I. B., priimdama minėtus ginčijamus patvarkymus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolė I. B. nepažeidė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių normų ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto skundo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str.,

nutaria:

pareiškėjo V. P. 2016-11-28 skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė