Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Č. 2025 m. balandžio 13 d. apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0188 (patikros sertifikato Nr. 2198020), jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

5.8. 2025 m. balandžio 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Č. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą buvo įrašytas 2024 m. kovo 18 d. dėl teismo J. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 20 d. J. Č. 2024 m. kovo 26 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones. Prie rašto pridėtas J. Č. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 20 d. (b. l. 68–79);

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama J. Č. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

8. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už jos nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. Č. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų areštu. Kartu su bausme J. Č., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. J. Č. į Lietuvos probacijos tarnybos registrą įrašytas 2024 m. kovo 18 d., 2024 m. kovo 26 d. J. Č. supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams – atlikimo tvarka ir sąlygomis, jas suprato. J. Č. 2025 m. balandžio 13 d. apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,33 prom. neblaivumas, nors neturėjo teisės jo vairuoti, todėl darytina išvada, kad jis turėjo suprasti, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teismas neabejoja, kad visa tai patvirtina kaltinamojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis J. Č. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

10. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo sunkina tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

12. Kaltinamasis J. Č. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). J. Č. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 43–50), baustas administracine tvarka (b. l. 58–61), vykdo individualią veiklą (b. l. 62). Pažymėtina, jog kaltinamasis J. Č. už transporto priemonės viravimą būnant neblaiviam 2019 m. birželio 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, po to - 2024 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas J. Č. padarė praėjus vos pusmečiui nuo minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Šios aplinkybės rodo, kad J. Č. sistemingai daro nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos, jis jokių išvadų nepadarė – vėl sėda už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. J. Č. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam nebe pirmą kartą, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas J. Č. už padarytą nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str. 2 d.), už padarytą baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 243 straipsnį paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą. Bausmių trukmės nustatytinos mažesnės nei įstatyme numatyti bausmių vidurkiai.

13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

14. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai (BK 64¹ str.).

15. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką J. Č. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 13 d. 21.28 val. iki 2025 m. balandžio 14 d. 14.05 val., ir laikytina, kad J. Č. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną (b. l. 84–91).

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

17. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

18. Kaltinamasis J. Č. atitinka formalią BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo. J. Č. šiuo metu išnykus teistumui laikomas neteistu, kritiškai vertina savo elgesį, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė kaltės ir nesistengė išvengti atsakomybės, dėl savo veiksmų gailisi, vykdo individualią veiklą. Teismas konstatuoja, jog įvertinus nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam J. Č. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Vis tik, įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, būdamas neblaivus transporto priemonę vairavo jau tris kartus, bausmės vykdymas jam atidedamas nebe pirmą kartą, J. Č. nustatytinas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams ir kaltinamojo veikai ir asmenybei proporcingus įpareigojimus, darysiančius teigiamą įtaką jo elgesiui.

19. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Č. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). J. Č. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, veikos padarymo metu jau kartą buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jam buvo atimta teisė vairuoti 2 metams 6 mėnesiams, tačiau vėl vairavo būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, todėl J. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – skyrimo dienos – 2025 m. balandžio 14 d. (b. l. 116–119).

21. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Kaltinamasis J. Č. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio J. Č. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas L. V. vardu (b. l. 29). Tačiau tiek iš J. Č. ir L. V. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, jog realiai transporto priemonė buvo įsigyta ir priklauso kaltinamajam J. Č.. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu J. Č. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę reikia konfiskuoti iš J. Č.. Svarbu tai, kad J. Č. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės įtariamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurią J. Č. buvo nuteistas 2024 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, padarė naudodamasis ta pačia kelių transporto priemone – automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip uždraustos veikos padarymo priemonė.

22. Kaltinamajam J. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 116–119, 120–123) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

23. 2025 m. balandžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 125,00 Eur, priteisimo iš kaltinamojo J. Č..

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje Pramonės g. 23L, Šiauliai, kartu su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, konfiskuotini;

- dvi skaitmeninės laikmenos, esančios voke Nr. 2 prie bylos galinio viršelio, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

J. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir J. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Č. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, J. Č. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 13 d. 21.28 val. iki 2025 m. balandžio 14 d. 14.05 val., ir laikyti J. Č. atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, J. Č. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir įpareigojimus visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo – skyrimo dienos – 2025 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, J. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam J. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aikštelėje, esančioje Pramonės g. 23L, Šiauliai, kartu su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, konfiskuoti;

- dvi skaitmenines laikmenas, esančias voke Nr. 2 prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi būti nurodyta dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.