- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- 2-1735-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00790-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- AB „Krekenavos agrofirma“
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltic Food Service“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Krekenavos agrofirma“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Baltic Food Service“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Krekenavos Agrofirma“ patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo A. P. priteisti ieškovui 214 434,35 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Baltic Food service“, ieškovas teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įtrauktas į kreditorių sąrašą su 214 434,35 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, tenkintu trečia eile. Įmonės vienasmeniu valdymo organu – generaliniu direktoriumi nuo įmonės įsteigimo 2004 m. birželio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2011 m. gegužės 23 d. buvo A. P., šis asmuo nuo 2004 m. birželio 18 d. yra ir įmonės vienintelis akcininkas. Ieškovas nuo 2010 m. tiekė trečiajam asmeniui mėsą ir mėsos gaminius, produkcijos tiekimas buvo nutrauktas 2011 m. balandžio 15 d., nes tretysis asmuo nevykdė įsipareigojimų sumokėti už perduotą produkciją ir neteikė užsakymų. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas turėjo teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jau nuo 2009 m., atsižvelgiant į įmonės 2009 – 2010 m. buvusią finansinę padėtį. Pažymėjo, kad 2009 m. balanse užfiksuota, kad tretysis asmuo turėjo turto už 828 914 Lt, iš kurių 385 591 Lt materialusis turtas, 146 878 Lt atsargos, 133 750 Lt per vienerius metus gautinos sumos. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2009 m. 1 540 324 Lt, iš kurių skolos tiekėjams 1 018 377 Lt. Taigi, įmonės finansinė būklė atitiko nemokumo būseną, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme. Priešingai šiai įstatyminei pareigai, numatytai ĮBĮ 8 str. atsakovas toliau nuostolingai organizavo trečiojo asmens veiklą, o šį faktą pagrindžia UAB “Baltic Food service” 2010 m. finansinė būklė. Įmonės 2010 m. balanse užfiksuota, kad tretysis asmuo turėjo turto už 564 986 Lt, iš kurių 279 827 Lt per vienerius metus gautinos sumos, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2010 m. 1 490327 Lt sumą, iš kurių skolos tiekėjams sudarė net 989 111 Lt sumą. Įmonės finansinė būklė atitiko nemokumo būseną, tačiau atsakovas ir 2010 m. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui. Ieškovas užsakydamas produkciją žinojo, kad už ją nesumokės, nes įmonė nuo 2009 m. vertintina kaip nemoki. Pažymėjo, kad pagal BUAB “Baltic Food service” 2011 m. gegužės 27 d. buhalterinės apskaitos dokumentus bei 2012 m. kovo 27 d. balandžio 27 d. pateiktos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos duomenis akivaizdu, kad nėra jokių galimybių bankroto byloje patenkinti reikalavimą. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis žinojo apie įmonės finansinę būklę ir gebėjimą atsiskaityti, tačiau 2011 m. pirmą ketvirtį užsakinėjo iš įmonės produkciją, už kurią nesumokėjo 214 434,35 Lt sumos. Šio dydžio skola susidarė iš esmės trečiajam asmeniui nemokant už produkciją tiektą per 2011 metus iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Paskutinės ieškovo trečiajam asmeniui išrašytos sąskaitos būtent 2011 m. balandžio 14 d. Trečiojo asmens užsakymai dėl ieškovo platinamos produkcijos pirkimo buvo vykdomi dalimis, todėl atsakovas turėjo galimybę įvertinti trečiojo asmens gebėjimą sumokėti už gaunamą produkciją ir neteikti užsakymų, kad neaugtų įsiskolinimas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo nesąžiningumą ir veikimą ne trečiojo asmens interesais įrodo tai, kad 2010 m. kovo 22 d. atsakovas sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiojo asmens nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Gedimino pr. 34B, Kaišiadorys ir pastatas parduotuvė Gedimino pro. 34B, Kaišiadorys buvo parduoti atsakovui. Tokiu būdu atsakovas pats nusprendė parduoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą ir pats jį įsigijo už kainą, neatitinkančią tikrosios rinkos kainos. Tokiu pat principu atsakovas įsigijo ir transporto priemones Mercedes Benz 412D ir Citroen Berlingo, o transporto priemonę VW Jetta perleido savo tėvui R. P., kas vertintina kaip veiksmai, neatitinkantys trečiojo asmens interesų ir pažeidžiantys trečiojo asmens kreditorių interesus, kadangi į minėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, nes atsakovas, žinodamas, kad įmonė nemoki, priėmė iš ieškovo produkciją, iš anksto žinodamas, kad už ją nebus atsiskaityta. Žala yra padaryta tyčiniais ir sąmoningais atsakovo veiksmais.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens jau nuo 2005 m. buvo susiklostę sutartiniai santykiai, t.y. ieškovas tiekdavo mėsą ir mėsos gaminius trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo už minėtus produktus sumokėdavo ieškovui sutartą kainą. Pažymi, jog tik nuo 2011 m. skola ieškovui vėlavo, o stipriai pablogėjus įmonės turtinei padėčiai, vėluojant atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius, nesant palankių trečiojo asmens finansinės būklės prognozių, atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. 2011 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5345-178/2011, trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas D. G.. Teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 1 430 013,50 Lt sumai, tame tarpe ieškovas įtrauktas prie trečios eilės kreditorių su 214 434,35 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu. Atsakovo tvirtinimu, jo kaltės dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nėra, nes 2009 ir 2010 metais įmonė vystė savo veiklą, atsiskaitinėjo su tiekėjais, mokėjo atlyginimus darbuotojams, mokėjo mokesčius. Remiantis 2009 m. balansu, trečiasis asmuo turėjo 1 018377,00 Lt įsipareigojimų tiekėjams, bet šie įsipareigojimai priešingai nei nurodo ieškovas, pagal su tiekėjais sudarytas sutartis nebuvo pradelsti, nes trečiasis asmuo turėjo mokėjimo atidėjimus ir visi įsipareigojimai buvo vykdomi laiku. Nurodo, jog ieškovas laikotarpiu 2009-01-01 iki 2009-12-31 trečiajam asmeniui perdavė prekių už 619 716,22 Lt, trečiasis asmuo per tą laikotarpį sumokėjo 514 131,38 Lt, likusi skola laikotarpio pabaigai – 114 628 Lt ir ji nebuvo pradelsta. Svarbu tai, kad 2009 m. trečiojo asmens apyvarta sudarė 1 3651495 Lt, kas reiškia, kad apyvarta per mėnesį buvo 1 137624 Lt, taigi įsipareigojimai tiekėjams neviršijo vieno mėnesio apyvartos, kas reiškia, kad tuo metu nesant pakankamo pagrindo bankroto bylos trečiajam asmeniui teismas nebūtų iškėlęs. Tvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie trečiojo asmens finansinę padėtį sumažėjus jo apyvartai, tačiau ieškovas nestabdė produkcijos tiekimo ir toliau bendradarbiavo. Atsakovo tvirtinimu, dėl ieškovo minimų turto pardavimų trečiasis asmuo nuostolių nepatyrė, nes turtas buvo parduotas už didesnę nei likutinė rinkos vertė, kainą. Atsakovas nuolat skolino savo asmeninius pinigus trečiajam asmeniui, ką įrodo ir patvirtintas trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas byloje. Tvirtina, jog trečiojo asmens veikla tapo nuostolinga dėl šalį ištikusios ekonominės krizės. Taip pat pažymėjo, jog ieškinys pateiktas netinkamo subjekto.
Tretysis asmuo UAB „Baltic Food“, atstovaujama bankroto administratoriaus nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas siekia chaoso bankroto byloje, skųsdavo bankroto administratoriaus veiksmus, yra konfliktas bankroto administratoriaus ir ieškovo. Mano, kad kreditorius piktnaudžiauja teise.
Ieškovo ieškinys tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-5345-178/2011) pagal direktoriaus A. Petrausko 2011 m. balandžio 15 d. pareiškimą. Keliant bankroto bylą teismo remtasi 2011 m. pirmojo ketvirčio balanso duomenimis, kuriais konstatuota, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai viršija daugiau žymiai nei pusė įmonės turimo turto. Bendra Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtinta įmonės kreditorinių reikalavimų suma sudaro 1 123 703,23 Lt. Nepatenkinti antros ir trečios eilės kreditoriniai reikalavimai.
Ieškovo patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 214 434,35 Lt, jis kaip ir kiti trečios eilės kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkintas bankroto proceso eigoje. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu UAB „Baltic food service“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.
Ieškovo ieškinys atsakovui yra grindžiamas jo kaip UAB „Baltic Food service“ įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žalos padarymu. Ieškovo atstovo tvirtinimu, įmonės atstovas paaiškėjus įmonės blogai turtinei padėčiai dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis 2009 m., nes šiuo momentu įmonė jau buvo nemoki. Tai yra, 2009 m. balanse užfiksuota, kad tretysis asmuo turėjo turto už 828 914 Lt, iš kurių 385 591 Lt materialusis turtas, 146 878 Lt atsargos, 133 750 Lt per vienerius metus gautinos sumos ir įsipareigojimai. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2009 m. sudarė 1 540 324 Lt sumą, iš kurių skolos tiekėjams sudarė net 1 018 377 Lt sumą. Įmonės būklė atitiko nemokumo būseną, kaip ji suprantama įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p., tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo.
Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui kaip juridinio asmens vadovui atsakomybę būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Teismas turi nustatyti šias reikšmingas aplinkybes, t.y. kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovo finansinė situacija yra sunki (jis negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais), nuo kada atsakovui kilo pareiga inicijuoti ieškovui bankroto bylos iškėlimą, žalos atsiradimo bei jos didėjimo laikotarpis.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.
Įmonės balanso duomenimis, 2009-01-01 d. iki 2009-12-31 d. įmonės ilgalaikio turto vertė sudarė 385 591 Lt, iš kurio materialusis turtas - 38 591 Lt, 146 878 Lt atsargos, 133 750 Lt per vienerius metus gautinos sumos ir įsipareigojimai. Turto iš viso 628 914 Lt. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2009 m. sudarė 1 540 324 Lt sumą, iš kurių skolos tiekėjams sudarė 1 018 377 Lt sumą. Nuostoliai per 2009 m. sudarė 915 855 Lt. Taigi, įmonė buvo nemoki jau 2009 metais.
Įmonės balanso duomenimis, 2010-01-01 d. iki 2012-31 d. įmonės ilgalaikio turto vertė sudarė 564 986 Lt, iš kurio materialusis turtas – 279 827 Lt, 171 700 Lt atsargos, 9 881 Lt per vienerius metus gautinos sumos ir įsipareigojimai. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2010 m. sudarė 1 505 965 Lt sumą, iš kurių skolos tiekėjams sudarė 1 490 327 Lt sumą. Nuostoliai 2010 m. sudarė 115 640 Lt. Lyginant 2009 m. ir 2010 m. balansus matyti, kad ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir skoliniai įsipareigojimai iš esmės liko panašūs: 2009 m. jie sudarė 1 540 324 Lt, 2010 m. jie sudarė 1 490 327 Lt.
2011 m. balandžio 14 d. preliminaraus balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 233 565 Lt, tame tarpe mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 410 340 Lt.
Bylos duomenimis, nors įmonė pagal ĮBĮ jau buvo nemoki 2009 m., atsakovas kaip įmonės vadovas toliau tęsė įmonės veiklą, kuri tiek 2009 m., tiek 2010 m. buvo nuostolinga, 2011 m. balanso duomenimis įmonės nuostolis sudarė 235 796 Lt. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad įmonės padėtis dėl krizės buvo sunki, tačiau buvo bandoma toliau vystyti įmonės veiklą.
Bylos duomenys patvirtina, kad ši veikla ir toliau buvo nuostolinga, tačiau įmonės vadovo siekis toliau tęsti ūkinę veiklą nedavė rezultatų teigiamų ir įmonė negalėjo subalansuoti esamos situacijos. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas nors ir faktiškai vykdė nuostolingą, ūkinę komercinę veiklą iki 2009 m. gruodžio mėn. teismo vertinimu negali pašalinti jo kaip vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio vertinimo taip pat nekeičia atsakovo nurodoma aplinkybė – tuo metu buvusi finansinė krizė. Taigi, teismas laiko įrodytu, kad įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis į teismą 2010 m. pradžioje, kai buvo nustatyta, kad įmonė buvo nemoki. Teismas pažymi, kad įmonės vadovas, laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. tiekė trečiajam asmeniui produkciją bendrai 216 409,76 Lt sumai, už patiektą produkciją su ieškovu atsiskaityta nebuvo ir nebuvo objektyvios galimybės atsiskaityti, įvertinus bendrą įmonės skolų mąstą. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Akivaizdu, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas užsakydamas produkciją žinojo, kad jis negalės atsiskaityti su kreditoriumi, atsiskaitymų nevykdė, tačiau produkcijos užsakymus priėmė, tokiu būdu savo veiksmais sukeldamas kreditoriui žalą.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2010 m. sausio mėn., šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-344/2014, pateiktas išaiškinimas (CPK 362 straipsnio 2 dalis), kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio mėn. skolos tiekėjams sudarė 1 018 377 Lt, todėl ši suma vertinama sprendžiant dėl žalos padidėjimo. Teismas pažymi, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas faktiškai ūkinę komercinę veiklą vykdė iki 2011 m. balandžio mėnesio. Patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudarė 1 430 013,50 Lt. Todėl būtent šių dydžių skirtumą ir galima vertinti kaip įmonės nuostolius, patirtus dėl jos vadovo, atsakovo, neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Ieškovo kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso eigoje, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 62 104,48 EUR (214 434,35 Lt) nuostolių, kurie yra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirta žala.
Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 62 104,48 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).
Ieškovui iš atsakovo taip priteistinas 1 531,80 EUR žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1576,98 EUR (t.1, b.l. 177-183) (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis CPK 259, 263, 268- 270, teismas
nusprendė:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Krekenavos agrofirma“ iš atsakovo A. P. 62 104,48 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 13 d. nuo priteistos 62 104,48 EUR sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui priteisti iš atsakovo 1 531,80 EUR žyminio mokesčio ir 1 576,98 EUR byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.