Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Variacinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Altava“ ieškinį atsakovui UAB „Variacinės sistemos“ dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 57,27 EUR delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2016-06-20 su atsakovu sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 16/6-20 įsipareigojo pateikti atsakovui prekes (tvoros elementus) ir atlikti sąmatoje nurodytų tvoros elementų montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sumokėti 30 proc. sąmatoje numatytos prekių ir darbų vertės avansą. Ieškovas įsipareigojo sąmatoje nurodytas prekes pristatyti ir montavimo darbus atlikti per 8-12 savaičių po avanso gavimo. Vykdant Sutarties sąlygas, atsakovas sumokėjo 974,60 EUR avansą.Darbų pridavimas turėjo vykti 2016-10-26, ieškovas, informuodamas apie darbų pabaigimą, elektroniniu paštu pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodė 2 202,61 EUR mokėtiną sumą bei įvertino darbų pabaigimo vėlavimą 10 dienų. Atsakovas į darbų pridavimą neatvyko, į skambučius nereagavo. Esant tokiai situacijai, ieškovas 2016-11-08 surašė darbų pridavimo aktą. Nurodė, jog po ieškinio pateikimo atsakovas pilnai sumokėjo skolą, 2 202,61 EUR, delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą sudaro 57,27 Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovui neatsiuntus pasirašytos Sutarties bei PVM sąskaitos – faktūros, nebuvo teisinio pagrindo vykdyti mokėjimų. Atlikti darbai su trūkumais, 2016-11-08 darbų pridavimo terminas su atsakovu nebuvo derintas, ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, kadangi nebuvo pašalinti visi darbų trūkumai, t. y. automatinių vartų konstrukcija blokavo mažuosius vartelius, todėl buvo neįmanoma jais naudotis. Nurodė, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius nuo 2016-11-09, kadangi Sutartyje nėra nurodytas apmokėjimo terminas, o tik būtina sąlyga (darbų perdavimas) apmokėjimui vykdyti, be to, ieškovas nebuvo pašalinęs esminio darbų trūkumo.

II. Teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino pilnai. Priteisė iš atsakovo UAB „Variacinės sistemos“, į. k. 125139432 ieškovo UAB „Altava“, į. k. 30257340 naudai 57,27 EUR delspinigių, 25,12 EUR žyminį mokestį bei 500,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo UAB „Altava“ ieškinio atsisakymą dalyje dėl 2202,61 EUR skolos ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas konstatavo, kad 2016-06-20 šalys sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16/06-20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti prekes ir paslaugas atsakovui, kurių pavadinimai ir kiekiai nurodyti sąmatoje Nr. 2016-06-20, o atsakovas įsipareigojo prekes ir paslaugas priimti bei už jas atsiskaityti. Pagal Sutarties 2.1. p. šalys susitarė, jog ieškovas po avanso gavimo per 8-12 savaičių pristatys atsakovui sąmatoje Nr. 2016-06-09 nurodytas prekes bei paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o pagal 2.2. p. nuostatas šalys susitarė, kad ieškovas perduoda prekes bei paslaugas atsakovui šalims pasirašius priėmimo – perdavimo aktą. Pagal Sutarties 3.1. p. nuostatas šalys susitarė, jog pradelsus apmokėti už prekes, atsakovas sumokės ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal Sutarties 4.1. p. nuostatas, atsakovas už prekes ir paslaugas įsipareigojo sumokėti 30 proc. avansą 974,60 EUR sumai ir likusią sumą, t. y. 2 274,07 EUR sumą, po prekių pristatymo ir paslaugos atlikimo ir priėmimo – perdavimo pasirašymo. Konstatavo, kad R. M. 2016-07-25 mokėjimo nurodymu Nr. 743 sumokėjo ieškovui 974,60 EUR avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16/06-20 ((duomenys neskelbtini))“. Nurodė, kad ieškovas vienašališkai surašė 2016-11-08 Darbų perdavimo - priėmimo aktą, o 2016-11-22 bei 2016-11-23 mokėjimo nurodymais R. M. galutinai apmokėjo pagal sutartį. Konstatavo, kad atsakovas po 2016-11-08 ieškovui pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Ieškovas pagal sutarties sąlygas paskaičiavo atsakovui 57,27 EUR delspinigių. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas laikė įrodytu, kad ieškovas tinkamai sutartį įvykdė, todėl atsakovui tenka pareiga savalaikiai atsiskaityti. Konstatavo, kad atsakovas pažeidė šalių kooperavimosi pareigos principą ir elgėsi pasyviai, t. y. ieškovo atliktų darbų nepriėmė ir taip pat atliktų darbų trūkumų ieškovui nenurodė, vengė priimti ieškovo atliktus darbus, motyvuojant, jog neįrengta automatinė vartų sistema, nors dėl tokios sistemos įrengimo šalys 2016-06-20 Sutartimi ar papildomu Susitarimu nebuvo susitarusios. Padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai, vadovaudamasis LR CK 6.662 str. 1 d. nuostatomis, vienašališkai pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo aktą, kurį su kitais dokumentais nusiuntė atsakovui. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus laiku neįvykdė, t. y. už atliktus darbus atsiskaitė tik po ieškinio padavimo į teismą dienos, todėl taikytinos šalių pasirašytos Sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio ir jų apskaičiavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Variacinės sistemos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nesilaikė civiliniame procese nurodytų taisyklių. Nurodė, kad ginčo atveju sutartyje nebuvo numatyti konkretūs darbų perdavimo terminai bei tvarka, o CK normoje rangovui nėra suteikta teisė vienašališkai perduoti darbus, todėl teismo išvada, kad ieškovas teisėtai surašė darbų perdavimo-priėmimo aktą yra teisiškai nepagrįsta. Pažymėjo, kad vienašališkai rangovo surašytas aktas negali sukelti pasekmių, nes to nenumato įstatymas, o rangovas apskritai nesikreipė į teismą su atitinkamu reikalavimu dėl vienašališko akto surašymo. Ginčo sutarties 4.1 p. numatyta, kad pirkėjas likusią sumą 2274,07 EUR sumoka po prekių pristatymo ir paslaugos atlikimo-priėmimo perdavimo pasirašymo. Tuo metu sukurto daikto atitikimas kokybės reikalavimams yra būtina sąlyga tam, kad rangovas galėtų perduoti darbus. Šiuo atveju atsakovas pateikė įrodymus, kad jis negali dėl ieškovo trūkumų naudotis daiktais pagal paskirtį, t.y. negali naudotis mažaisiais varteliais, taigi nesant būtinos sąlygos darbų perdavimui ir jam faktiškai neįvykus, ieškovas neturi pagrindo skaičiuoti delspinigių. Nurodė, kad byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo manyti, kad rangovas turėjo teisę vienašališkai perduoti darbus, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas kaip nors pažeidė darbų priėmimo prievolę. Ieškovas 2016-11-08 nebuvo fiziškai atvykęs į objektą jo pridavimui deklaruotu laiku, teismas rėmėsi tik deklaratyviais ieškovo teiginiais, ignoravo liudytojo parodymus. Pabrėžė, kad ginčo sąlyga dėl atsiskaitymo už darbus įsigalioja tik esant kitai sąlygai – darbų perdavimo – priėmimo aktui ir nėra tapati konkrečiam terminui, todėl laikytina, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su rangovu per protingą terminą, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių. Taigi, pagrindas skaičiuoti delspinigius tik tada, kai yra pasirašytas šalių suderintas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Teismas nepagrįstai sprendime teigia, kad atsakovas atsisakė priimti darbus tuo pagrindu, kad ieškovas neįrengė vartų automatikos. Toks teiginys yra interpretacija, nes atsakovas niekada netvirtino, kad rangovas turėjo įrengti vartų automatiką. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu sprendimu tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Nurodė, kad po ieškinio pateikimo atsakovas 2016-11-22 bei 2016-11-23 apmokėjo skolą, todėl šioje dalyje ieškovas patikslino ieškinį, jo atsisakydamas dalyje. Sumokėdamas visą skolą atsakovas faktiškai pripažino surašytą 2016-11-08 perdavimo priėmimo aktą ir sutiko, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. Kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovas po informacijos gavimo apie 2016-11-08 įvykusį darbų perdavimą – priėmimą, jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų trūkumų nereiškė. Taigi, atsakovas priėmė darbus, už juos atsiskaitė. Todėl visiškai nesuprantami motyvai dėl darbų kokybės bei kitų faktinių aplinkybių, kurios yra nesusijusios su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Darbas perduotas, apmokėtas po bylos iškėlimo teisme, todėl apeliantas, prašydamas naikinti visą sprendimą, turėtų nurodyti, kodėl toks sprendimas yra nepagrįstas. Tuo tarpu teismas priteisė iš atsakovo tik delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovas nenurodė savo argumentų dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ar delspinigių dydžio, todėl neaišku kokiu pagrindu yra prašoma panaikinti teismo sprendimą. Dėl nurodyto, prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovo 57,27 EUR delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinio atsisakymą dalyje dėl 2202,61 EUR skolos ir 6 proc. palūkanų priteisimo priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė. Nustatyta, kad 2016-06-20 šalys sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16/06-20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti prekes ir paslaugas atsakovui, kurių pavadinimai ir kiekiai nurodyti sąmatoje Nr. 2016-06-20, o atsakovas įsipareigojo prekes ir paslaugas priimti bei už jas atsiskaityti. Pagal Sutarties 2.1. p. šalys susitarė, jog ieškovas po avanso gavimo per 8-12 savaičių pristatys atsakovui sąmatoje Nr. 2016-06-09 nurodytas prekes bei paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o pagal 2.2. p. nuostatas šalys susitarė, kad ieškovas perduoda prekes bei paslaugas atsakovui šalims pasirašius priėmimo – perdavimo aktą. Pagal Sutarties 3.1. p. nuostatas šalys susitarė, jog pradelsus apmokėti už prekes, atsakovas sumokės ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal Sutarties 4.1. p. nuostatas, atsakovas už prekes ir paslaugas įsipareigojo sumokėti 30 proc. avansą 974,60 EUR sumai ir likusią sumą, t. y. 2 274,07 EUR sumą, po prekių pristatymo ir paslaugos atlikimo ir priėmimo – perdavimo pasirašymo. Byloje taip šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal sutartį atsakovas atliko mokėjimus ieškovui, t.y. sumokėjo avansą, ką patvirtina 2016-07-25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 743, 974,60 EUR, likusi mokėtina suma 2 202,61 Eur sumokėta jau iškėlus bylą teisme – 2016-11-22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 791, 2016-11-23 d. nurodymas Nr. 792. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė rangos teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, nėra pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas teisėtai surašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, o vienašališkai rangovo surašytas darbų perdavimo aktas negali sukelti užsakovui jokių pasekmių, taip pat nurodo, kad rangovas apskritai nesikreipė į teismą su atitinkamu reikalavimu dėl vienašališko akto surašymo. Atsakovo tvirtinimu, dėl rangovo darbo trūkumų jis negali naudotis mažaisiais varteliais, t.y. dalyku pagal tiesioginę paskirtį, ir šiuo atveju pats rangovas turėjo akivaizdžiai matyti, kad daiktas neatitinka jam keliamų vidutinių kokybės reikalavimų.Nurodytų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.).Kaip pagrįstai nurodė teismo sprendime pirmosios instancijos teismas, byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2016-10-26 informavo atsakovą apie atlikus darbus, 2016-11-07 elektroniniu laišku kvietė 2016-11-08 13:30 atvykti į darbų pridavimą; 2016-11-08 14:38:21 informavo, kad atstovas atvykęs dėl darbų perdavimo-priėmimo, ir kadangi atsakovo atstovas neatvyko, darbus perdavė vienašališkai. Šiuo atveju apeliantas nenuginčijo leistinais įrodymais, kad jis pagrįstai atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą (CPK 178 str.), todėl nėra laikytini pagrįstais jo skundo argumentai, kad vienašališkai pasirašytas aktas nesukelia jam jokių pasekmių. Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju, ieškovo vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas nenuginčytas.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tvirtina, kad visi ieškovo ir jo atstovės teiginiai apie tai, kad neva užsakovas vengė priimti darbus yra manipuliatyvūs, deklaratyvūs ir neįrodyti, nes pats rangovas turėjo fiziškai atvykti į objektą, ko jis nepadarė. Rašytinė susirašinėjimo medžiaga nelaikytina įrodymo šaltiniu, nes ieškovas nepateikė jokių prisaikdintų liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino įrodymus. Įrodymai pagal CPK 177 str. yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šalių rašytinė elektroninė susirašinėjimo medžiaga yra tinkamas įrodymas byloje, kuris teismo buvo vertinamas visų įrodymų visumoje. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurias nurodo (CPK 12 str.). Ieškovo pareiga šioje byloje buvo pagrįsti, jog jis atliko sutartyje numatytus darbus ir juos atsakovui perdavė (kas ir buvo įrodyta). Atsakovui laiku neatsiskaičius pagal sutartį, teismas pagrįstai priskaičiavo delspinigius (Sutarties 3.1 p.).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atmetus apeliacinį skundą tenkintinas ieškovo prašymas dėl 300 EUR išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo. Šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta, todėl priteistinos iš apelianto UAB „Variacinės sistemos“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Variacinės sistemos“, į/k 125139432 ieškovui UAB „Altava“ į/k 302573400 300 EUR išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.