- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-34/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas, Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (36 512, 80 Lt turto pasisavinimas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 250 MGL, t. y. 31 250 Lt dydžio bauda;pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (93 437, 12 Lt turto pasisavinimas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 300 MGL, t. y. 37 500 Lt dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) – 150 MGL, t. y. 18 750 Lt bauda;pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki2006-02-10) – 200 MGL, t. y. 25 000 Lt bauda;pagal BK 222 straipsnio 2 dalį – 200 MGL, t. y. 25 000 Lt bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu: už nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, paskirta 250 MGL dydžio bauda; už nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje – 300 MGL bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL, t. y. 62 500 Lt bauda.
Vadovaujantis BK 95 straipsniu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas dėl visų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta iš R. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 129 949,92 Lt., o Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl 45 840,65 Lt žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.
Tuo pačiu nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 36 512,80 Lt, o būtent:
ji 2002 m. lapkričio mėnesio – 2003 m. sausio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, būdama UAB (duomenys neskelbtini), 1998-11-30 registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, kodas 1116 52421, adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB (duomenys neskelbtini) turtą, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais iš S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narės O. J. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėto nusikalstamo susivienijimo narių S. K., E. L. ir kitų nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neva pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) iš viso nupirko paslaugų už 36 512,80 Lt ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams, nurodydama juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei nurodė pagal juos mokėjimo pavedimais atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jokių sandorių nėra įvykę, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2002-12-06, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. 26467132, esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 717 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 10 030 Lt, 2002-12-06, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 719 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. 19467526, esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 10 010 Lt, 2003-01-09, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 26 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 16 472,80 Lt, viso 36 512,80 Lt. S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš UAB (duomenys neskelbtini), bankinės sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais ir per kitą nusikalstamo susivienijimo narę O. J. nenustatytoje vietoje perdavė šiuos pinigus R. S., be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. R S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus panaudojo tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams ir tokiu būdu, padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K., O. J., E. L. ir kitiems nenustatytiems to paties nusikalstamo susivienijo nariams pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 36 512,80 Lt. Šiais nusikalstamais veiksmais R.S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 93 437,12 Lt, o būtent:
ji 2003 m. spalio mėnesio – 2004 m. vasario mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, būdama UAB (duomenys neskelbtini), 1998-11-30 registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB (duomenys neskelbtini) turtą, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais iš S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narės O. J. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėto nusikalstamo susivienijimo narių S. K., E. L. ir kitų nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) neva pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) iš viso nupirko paslaugų už 93 437,12 Lt ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams, nurodydama juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei nurodė pagal juos mokėjimo pavedimais atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jokių sandorių nėra įvykę, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2003-10-16, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 854 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 3 997,84 Lt, 2003-10-16, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 853 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 8 805,16 Lt, 2004-01-23, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr.60 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 22 580,12 Lt, 2004-01-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 81 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 40 000 Lt, 2003-10-16, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 855 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 5 003,20 Lt, 2003-12-12, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 1041 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. 23467101, esančią AB bankas „Snoras“ pervedė 13 050,80 Lt, viso 93 437,12 Lt. S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini) bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais ir per kitą nusikalstamo susivienijimo narę O. J., tiksliai nenustatytoje vietoje, perdavė šiuos pinigus R. S., be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus panaudojo tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams ir tokiu būdu, padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K., O. J., E. L. ir kitiems nenustatytiems to paties nusikalstamo susivienijo nariams, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 93 437,12 Lt. Šiais nusikalstamais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:
ji 2002 m. lapkričio – 2002 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams kompiuterinės technikos pagalba įrašius į UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingus duomenis, kad minėta įmonė pardavė UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų iš viso už 36 512,80 Lt, tame tarpe 5569,75 Lt PVM, S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo nariui E. L., S. K. nurodymu, suklastojus šiuose dokumentuose vadybininko A. A. parašus bei šiuos suklastotus dokumentus perdavus R. S., pastaroji, žinodama, kad realiai minėta įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastodama tikrus dokumentus. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2002 m. lapkričio – 2002 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė 36 512,80 Lt žala. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10).
Be to, R. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:
2003 m. rugsėjo – 2003 m. gruodžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, R. S., nenustatytiems S. K. nusikalstamo susivienijimo nariams kompiuterinės technikos pagalba įrašius į: UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingus duomenis, kad minėtos įmonės pardavė UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų iš viso už 93 437,12 Lt, tame tarpe 14 253,12 PVM, S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo nariui E. L., S. K. nurodymu, suklastojus šiuose dokumentuose direktoriaus N. M., vadybininkų S. N., J. T., O. Č. parašus bei šiuos suklastotus ir netikrus dokumentus perdavus per nusikalstamo susivienijimo narę O. J. R. S., pastaroji, žinodama, kad realiai minėtos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė: UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugų suma – 93 437,12 Lt, tame tarpe 14 253,12 Lt PVM ir šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus perdavė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus ir netikrus dokumentus 2003 rugsėjo-gruodžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, pateikė UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė 93 437,12 Lt. žala. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10).
Be to, R. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:
R. S., Kauno mieste, veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, būdama UAB (duomenys neskelbtini), 1998-11-30 registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2002-2004 m. metų laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius”, 2002-08-28 – 2004-02-27 laikotarpiu, žinodama, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario E. L. suklastotus ir pateiktus: UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtų įmonių UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas ir prekes bei atliktą apmokėjimą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m.– 2004 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiais nusikalstamais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. S., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 5569,75 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:
2002 m. lapkričio mėnesio – 2003 m. sausio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, R. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, siekdama įsigyti už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, įtraukti jas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, kreipėsi į S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo narę O. J. bei pateikė jai UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini) . O. J., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, iš R. S. gautus duomenis pateikė S. K., kuris nusikalstamo susivienijo nariams nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytų PVM sąskaitų-faktūrų blankus įrašyti R. S. pateiktus duomenis, apie minėtų įmonių tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L., S. K. nurodymu, nurodytuose dokumentuose suklastojo vadybininko A. A. parašus. S. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo narei O. J., o ši – R. S.. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiklą ir žinodama, kad pagal O. J. jai pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas pagal sandorius nėra įvykę, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugų suma – 36 512,80 Lt, tame tarpe 5 569,75 Lt PVM ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad R. S. pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2002 m. lapkričio, gruodžio mėnesių 40, 48, 57, 59 langelius, taip 5 569,75 Lt sumažindami UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šias deklaracijas 2002-12-30 ir 2003-01-24 pateikė Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune, darbuotojams. Tokiu būdu R. S., veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 5 569,75 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Ši R. S. veika atitinka BK 182 str. 1 d.
ji 2002 m. gruodžio – 2003 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodama, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų pirkimo PVM ataskaitas už 2002 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams, R. S. nurodymu, užpildžius UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas, R. S., žinodama, kad PVM deklaracijų 40, 48, 57, 59 langeliuose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas už 2002 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pateikti Kauno apskrities VMI Kauno skyriui 2002 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams 2002-12-30 ir 2003-01-24 pateikus Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių PVM deklaracijas, R. S. panaudojo suklastotus dokumentus. Ši R. S. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 1860,30 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:
ji 2003 m. balandžio-gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, siekdama įsigyti, už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, įtraukti jas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, kreipėsi į S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo narę O. J. bei pateikė jai UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini). O. J. iš R. S. gautus duomenis pateikė S. K., kuris nusikalstamo susivienijo nariams nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytų PVM sąskaitų-faktūrų blankus įrašyti R. S. pateiktus duomenis, apie minėtos įmonės tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L., S. K. nurodymu, nurodytame dokumente suklastojo vadybininko S. N. parašą. S. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą perdavė nusikalstamo susivienijimo narei O. J., o ši – R. S.. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiklą ir žinodama, kad pagal O. J. jai pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą sandoris ir atsiskaitymas pagal sandorį nėra įvykęs, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugų suma – 12 195,30 Lt, tame tarpe 1860,30 Lt PVM ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje PVM sumą įtraukti į PVM deklaraciją, kaip pirkimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad R. S. pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos paslaugos realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra suklastota, įtraukė ją į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje PVM sumą įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos už 2003 metų balandžio mėnesio 40, 48, 57, 59 langelius, taip 1860,30 Lt sumažindami UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šią deklaraciją pateikė Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune, darbuotojams. Tokiu būdu R S., veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 1 860,30 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Ši R. S. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:
ji 2003 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams kompiuterinės technikos pagalba įrašius į UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingus duomenis, kad minėta įmonė pardavė UAB ((duomenys neskelbtini) paslaugų iš viso už 12 195,30 Lt, tame tarpe 1860,30 PVM, S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo nariui E. L., S. K. nurodymu, suklastojus šiame dokumente vadybininko S. N. parašą bei šį suklastotą dokumentą perdavus R. S., pastaroji, žinodama, kad realiai minėta įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu suklastodama tikrą dokumentą. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą 2003 balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, pateikė UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą. Ši R. S. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
2003 m. gegužės mėnesio-2004 m. gegužės mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, R. S., žinodama, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams šioje žinomai suklastotoje PVM sąskaitoje-faktūroje išskirtą PVM sumą įtraukti į 2003 m. balandžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos pirkimo PVM ataskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams, R. S. nurodymu, užpildžius UAB (duomenys neskelbtini) 2003 metų balandžio mėnesio pirminę ir patikslintą PVM deklaracijas, R. S., žinodama, kad šių PVM deklaracijų 13, 40, 48, 57, 59 langeliuose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė 2003 m. balandžio mėnesio pirminę ir patikslintą UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pateikti Kauno apskrities VMI Kauno skyriui 2003 m. balandžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) pirminę ir patikslintą PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams 2003-05-23 ir 2004-05-31 pateikus Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. balandžio mėnesio pirminę ir patikslintą PVM deklaracijas, R. S. panaudojo suklastotus dokumentus. Ši R. S. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 14 253,12 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:
2003 m. rugsėjo mėnesio – 2004 m. sausio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, R. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, siekdama įsigyti, už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, įtraukti jas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, kreipėsi į S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo narę O. J. bei pateikė jai UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini). O. J., iš R. S. gautus duomenis pateikė S. K., kuris nusikalstamo susivienijo nariams nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytų PVM sąskaitų-faktūrų blankus įrašyti R. S. pateiktus duomenis, apie minėtų įmonių tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas bei jų vardu surašyti atliktų darbų aktus. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į: UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Odelitas“ 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L., S. K. nurodymu, nurodytuose dokumentuose suklastojo direktoriaus N. M., vadybininkų S. N., J. T., O. Č. parašus. S. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo narei O. J., o ši – R. S.. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiklą ir žinodama, kad pagal O. J. jai pateiktus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas pagal sandorius nėra įvykę, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr.2901485, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugų suma – 93 437,12 Lt, tame tarpe 14 253,12 Lt PVM ir šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus perdavė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad R. S. pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose-faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2003 metų rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių 40, 48, 57, 59 langelius, taip 14 253,12 Lt sumažindami UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šias deklaracijas pateikė Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune, darbuotojams. Tokiu būdu R. S., veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 14 253,12 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Ši R. S. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį.
2003 m. spalio – 2004 m. sausio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, R. S., žinodama, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į 2003 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų pirkimo PVM ataskaitas. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams, R. S. nurodymu, užpildžius UAB (duomenys neskelbtini) 2003 metų rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesių PVM deklaracijas, R. S., žinodama, kad šių PVM deklaracijų 13, 40, 48, 57, 59 langeliuose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė 2003 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesių UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pateikti Kauno apskrities VMI Kauno skyriui 2003 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesių UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams 2003-10-24, 2004-11-25, 2004-01-26 pateikus Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas, R. S. panaudojo suklastotus dokumentus. Ši R. S. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 3 320,83 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:
2004 m. balandžio – gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, R. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, kreipėsi į S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo narę O. J. siekdama įsigyti už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas ir jas įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, pateikė jai UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini) . O. J., iš R. S. gautus duomenis pateikė S. K., kuris nusikalstamo susivienijo nariams nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytų PVM sąskaitų-faktūrų blankus įrašyti R. S. pateiktus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į UAB (duomenys neskelbtini) 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr.1749822, ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L., S. K. nurodymu, nurodytuose dokumentuose suklastojo direktoriaus N. M. parašus. S. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo narei O. J., o ši – R. S.. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiklą ir žinodama, kad pagal O. J. jai pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas pagal sandorius nėra įvykę, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugų suma – 21 769,88 Lt, tame tarpe 3320,83 Lt PVM ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad R. S. pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose-faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos už 2004 metų balandžio mėnesio 40, 48, 57, 59 langelius, taip 3 320,83 Lt sumažindami UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šią deklaraciją pateikė Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune, darbuotojams. Tokiu būdu R. S., veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 3 320,83 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Ši R. S. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:
ji 2004 m. balandžio-gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams kompiuterinės technikos pagalba įrašius į UAB (duomenys neskelbtini) 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingus duomenis, kad minėta įmonė pardavė UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų iš viso už 21 769,88 Lt, tame tarpe 3 320,83 PVM, S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo nariui E. L., S. K. nurodymu, suklastojus šiuose dokumentuose direktoriaus N. M. parašus bei šiuos suklastotus dokumentus perdavus R. S., pastaroji, žinodama, kad realiai minėta įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu suklastodama tikrus dokumentus. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2003 gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu panaudojo suklastotus dokumentus. Ši R. S. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S. 2004 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:
ji, žinodama, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams šiose žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į 2004 m. balandžio mėnesio UAB „Semetronas“ PVM deklaracijos pirkimo PVM ataskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams, R. S. nurodymu, užpildžius UAB (duomenys neskelbtini) 2004 metų balandžio mėnesio PVM deklaraciją, R. S., žinodama, kad šios PVM deklaracijos 13, 40, 48, 57, 59 langeliuose įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pasirašė 2003 m. balandžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pateikti Kauno apskrities VMI Kauno skyriui 2004 m. balandžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams 2004-05-25 pateikus Kauno apskrities VMI, Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune UAB (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją, R. S. panaudojo suklastotą dokumentą. Ši R. S. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S. 2002 m. – 2005 m. laikotarpiu, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 20 836,65 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus (pelno mokestį) sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:
ji, siekdamas įsigyti už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį jos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas bei tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, kreipėsi į S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo narę O. J. ir pateikė jai UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai suteikiamos UAB (duomenys neskelbtini) . O. J. iš R. S. gautus duomenis pateikė S. K., kuris tiksliai nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytus PVM sąskaitų-faktūrų blankus įrašyti R. S. pateiktus duomenis, apie minėtų įmonių tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į: UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, į UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L., S. K. nurodymu, šiuose dokumentuose suklastojo minėtų įmonių direktorių ir vadybininkų parašus. S. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo narei O. J., o ši perdavė R. S.. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiklą, žinodama, kad pagal O. J. jai pateiktus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kuriuose nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugų kaina – 163 915,10 Lt, sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, perdavė šiuos žinomai suklastotus arba netikrus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir užpildyti UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad R. S. pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose ir prie jų pridedamuose dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduoti nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros bei prie jų pateikti dokumentai yra suklastoti arba netikri, įtraukė juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir 2003-08-13, 2004-03-01 ir 2005 UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002 m., 2003 m. ir 2004 metus, kurių 89 langelyje nurodė 138 911,10 Lt. mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 96 langelyje nurodė 20 836,65 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 20 836,65 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, bei šias deklaracijas pateikė Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune. Kauno apskrities VMI darbuotojams apgaulės įtakoje, pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas pelno mokesčio deklaracijas gavus iš UAB (duomenys neskelbtini) 20 836,65 Lt mažesnį pelno mokestį, R. S., veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. bei kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė turtinės prievolės, tai yra į valstybės biudžetą nesumokėjo 20 836,65 Lt pelno mokesčio. Ši R. S. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį.
Be to, R. S., 2003 m. rugpjūčio mėn. – 2005 m. kovo mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:
R. S., žinodama, kad pagal: UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB (duomenys neskelbtini) 2003-10-10 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir užpildyti UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno deklaracijas už 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams R. S. nurodymu užpildžius UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno mokesčio deklaracijas 89 langelyje, nurodant 138 911,10 mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 96 langelyje nurodant 20 836,65 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, R. S., žinodama, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktore, pasirašė minėtus dokumentus ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pateikti Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, esančiam Europos pr. 105, Kaune, UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002 m., 2003 m. ir 2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams 2003-08-13, 2004-05-31 ir 2005- pateikus Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, esančiam Europos pr.105, Kaune, UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. R. S. panaudojo suklastotus dokumentus. Ši R. S. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir ją išteisinti bei netaikyti turto konfiskavimo; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, jog ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir kuria procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, ir ją išteisinti; 3) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei baudžiamąjį procesą nutraukti; 4) pašalinti iš nuosprendžio nuorodą, kad buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas kvalifikuojamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; 5) sušvelninti už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą bausmę; 6) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 36 512,80 Lt ir 93 437, 12 Lt. Teigia, kad teismas nepagrįstai nusiklatimo dalyku pripažino visą kaltinime nurodytą sumą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pervestas ir išgrynintas sumas O. J. grąžindavo be 18 procentų. Apeliantė tvirtina, kad bylos aplinkybės, jos bei liudytojų parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti ar sukčiavimo būdu įgyti 18 procentų nuo pervedamų pinigų sumos. Nebuvo privalomo nusikaltimo sudėties elemento – tyčios, todėl ji negali būti pripažinta kalta pasisavinus ar sukčiavimo būdu įgijusi 18 procentų nuo sumos, kuri buvo pervesta pinigus gryninančioms įmonėms. Teismas turėjo išskaičiuoti PVM sumą – 18 procentų iš kaltinime nurodytų sumų. Išskaičiavus PVM, šios sumos sudarytų atitinkamai 30 944 Lt ir 79 184 Lt. 30 944 Lt pasisavinimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o pradėtas baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinimuose pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį figūruoja tas pats nusikaltimo dalykas, t. y. tie patys 36 512,80 Lt ir 93 437, 12 Lt. Nesutikdama su teismo išvada, kad ji padarė žalą ne tik valstybei, bet ir 129 949, 92 Lt turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini), apeliantė teigia, jog tai yra tie patys pinigai. Teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl R. S. padarytų nusikalstamų veiksmų patyrė 129 949, 92 Lt turtinę žalą, o būtent nuo šios sumos UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo valstybei 43 980,35 Lt mokesčių ir tokiu būdu padarė žalą valstybei. Apeliantė tvirtina, kad teismas turėjo spręsti ar ji padarė 129 949, 92 Lt žalą, bet ne dvi atskiras žalas, kurių suma 173 930,27 Lt. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepatyrė žalos, nes pinigai buvo gryninami bendrovės naudai. Teismas nepagrįstai tą pačią pinigų sumą – 43 980,35 Lt pripažino turto pasisavinimo ir sukčiavimo nusikaltimo dalyku.
Nesutikdama su teismo išvadomis dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apeliantė teigia, kad jos veiksmuose nėra šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos, kuri yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas netinkamai vertino veikos subjektyviuosius požymius – kaltę, motyvą ir tikslą.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju turto pasisavinimą galima laikyti baigtu nuo momento, kada ji turėjo realią galimybę valdyti turtą ir juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad esminis turto pasisavinimo nusikaltimo požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe, ir, norint nuteisti asmenį pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti ne pinigų negrąžinimą, o pasisavinimą (2K-831/2006). Teigia, jog pinigų gryninimo veikla buvo reikalinga ne jai asmeniškai, o siekiant atsiskaityti su asmenimis, suteikusiais bendrovei paslaugas, ir tokiu būdu sutaupyti bendrovei pinigų. Išgrynintus pinigus ji panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos tyčia darant minėtas nusiklastomas veikas buvo vieninga ir nukreipta ne į siekį padėti išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, o į UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pasisavinimą. Tokią išvadą paneigia liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys. Teismas netinkamai vertino liudytojų A. Š., V. Z., J. B., N. Š., S. R. parodymus. Be to, teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė liudytojų R. G., R. D., P. D., A. G. parodymams, kad bendrovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotojai jokių paslaugų objektuose neatliko, nes papildomus darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Vertindamas minėtų liudytojų parodymus, teismas nepagrįstai konstatavo, jog turto pasisavinimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.
Teismas ignoravo tuos liudytojų parodymus, kurie patvirtina, jog išgryninti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, šių pinigų išgryninimo tikslas buvo atsiskaityti už atliktus darbus, smulkesniems paruošiamiesiems darbams be sutarčių buvo samdomi pagalbiniai darbuotojai, paruošiamuosius darbus atlikdavo ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kuriems taip pat buvo mokama, be sutarčių buvo atliekami dažymo darbai, vertimo paslaugos, be dokumentų apmokama už transporto paslaugas, lentynų įrengimą ir panašiai. Skunde nuteistoji cituoja liudytojų O. J., R. G., A. G., A. Š., S. R., B. Z., R. D., R. A., L. S., N. Š. parodymus. Apeliantė teigia, kad sąskaitose faktūrose nurodytus darbus atliko privatūs asmenys, kuriems ji sumokėjo pagal raštelius iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos: 2001 m. rugsėjo 25 d. A. Š. avansu išduota 4 700 Lt, 2001 m. spalio 5 d. A. Š. išduota 2 140 Lt, 2001 m. lapkričio 23 d. – 2 000 Lt. Buvo ir daugiau išmokų iš bendrovės kasos be pateiktų sąskaitų, pagal raštelius. Dalis pinigų paimta iš kasos apmokėti už darbus pagal privatų susitarimą, be dokumentų. Be to, nuteistoji teigia mokėjusi pinigus A. Š., S. R. bei kitiems už atliktus dažymo, plytelių klojimo darbus, krano paslaugas, pagalbiniams darbininkams be sąskaitų ir raštelių savo vardu išėmė iš kasos 20 300 Lt. Su O. J. susitarė, jog perves tuos pinigus, kad pastaroji išgrynintų ir pinigai grįžtų į kasą. 2002 m. gruodžio mėn. pabaigoje pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą ji (apeliantė) davė nurodymą pervesti pinigus ir O. J. grąžino 16 430 Lt. Grąžintus pinigus ji įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. 2002 m. gruodžio 30 d. pagal pateiktą sąskaitą faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 16 472,80 Lt už tekstų vertimą O. J. grąžino 13 510 Lt grynais. Dalį pinigų – 20 300 Lt ji (apeliantė) panaudojo skolai padengti, t. y. įnešė į kasą, o apie 9 500 Lt grynais sumokėjo 6-7 vertėjams be raštelių. Oficialiai sutarčių dėl vertimų nesudarė, nes būtų atsiradę papildomų išlaidų, be dokumentų finansiškai labiau apsimokėjo tiek įmonei, tiek asmenims suteikusiems paslaugas už grynuosius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad veika padaryta UAB (duomenys neskelbtini) naudai ar interesais. Apeliantė teigia, kad teismas, pripažindamas ją kalta, vadovavosi kaltinamajame akte nurodyta prielaida, jog pinigus ji panaudojo nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Daugelį byloje nenustatytų aplinkybių buvo galima tiksliai nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, atlikus specialius tyrimus buvo galima nustatyti, ką UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atlikti kaip rangovas ar subrangovas pagal numatytas sutartis, kas buvo realiai padaryta bei kas tai padarė. Apeliantė taip pat pažymi, kad 36 512,80 Lt ir 93 437,12 Lt būtų ženkli žala UAB (duomenys neskelbtini). Tokių pinigų sumų neįmanoma pasisavinti nepalikus pėdsakų. Nors dalis bendrovės pervestų pinigų atiteko asmenims, kurie padėjo pinigus išgryninti, tačiau šios sumos negali būti laikomos didelės vertės turtu.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad byloje taip pat neįrodyta, jog ji atliko sukčiavimo veiksmus suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, jog nežinojo, kad įmonės, kurioms pervesdavo pinigus, nemoka PVM. O. J. jai sakė, kad įmonės moka mokesčius, ji pinigus grąžina be PVM ir savo uždarbio. Tokias aplinkybes patvirtina O. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Tai leidžia daryti išvadą, kad jos (apeliantės) veiksmuose gryninant pinigus nebuvo tyčios sukčiauti, todėl nėra ir BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Nuteistoji nurodo, kad nesiekė, jog UAB (duomenys neskelbtini) įgytų turtinę teisę ar išvengtų turtinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turėjo ją išteisinti dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir, ir vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinį ieškinį atmesti.
Be to, proceso metu buvo suvaržyta jos teisė į gynybą, kadangi jai nebuvo aišku kuo konkrečiai ji kaltinama – tuo, jog įgijo turtinę teisę ar tuo, kad panaikino prievolę. Nors jos gynėjas teismui nurodė šiuos kaltinamojo akto trūkumus, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu neaiškumai nebuvo pašalinti.
Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi ji bendrovei žalos nepadarė, priešingai, bendrovė sutaupė pinigų už paslaugas mokėdama mažiau, nei būtų mokama įskaitant mokesčius. Bendrovės savininkų nuomone, žala nepadaryta, todėl byloje nepareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Veika BK 300 straipsnio 1 dalies prasme buvo formali ir nepavojinga įstatymo saugomoms vertybėms, todėl neužtraukianti baudžiamosios atsakomybės. Be to, veikoms, numatytoms BK 300 straipsnio 1 dalyje suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis.
Šalies argumentai
Taip pat apeliantė teigia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, nagrinėjamu atveju turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 182 straipsnį. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“, apeliantė nurodo, kad jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnį, tačiau jeigu kaltininkas suklastotus ar netikrus dokumentus panaudojo tik kaip apgaulės priemonę svetimam turtui užvaldyti, svetimai turtinei teisei įgyti arba turtinei prievolei išvengti ar ją panaikinti, veika kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnį. Apeliantė taip pat nurodo, kad dokumentus klastojo ne ji, o nusikalstamo susivienijimo nariai, ji dokumentus tik panaudojo, pateikdama juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad iš esmės buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie vėliau buvo įtraukiami į apskaitą. Remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Teismas, konstatuodamas, kad jos (apeliantės) veiksmuose buvo BK 300 straipsnyje numatytų veikų požymiai ir pagal sutaptį kvalifikuodamas jos veiksmus tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 300 straipsnį, padarė teisės taikymo klaidas.
Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad nusikalstamos veikos rezultatas yra 129 949,92 Lt, ir, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, priteisė šią sumą valstybei. Apeliantė teigia, kad galimai, jos kartu su bendrininkais gautas nusikalstamos veikos rezultatas yra 2,75 procento nuo pervedamų sumų, kuriuos ji palikdavo už pinigų išgryninimo paslaugą. Tai sudarytų 3 573,62 Lt sumą. Teismas turėjo svarstyti būtent tokios sumos priteisimo valstybei klausimą. Tačiau ir ši suma buvo ne nusikalstamos veikos rezultatas, o būtinos išlaidos tikslui pasiekti, t. y. padaryti didesnę naudą UAB (duomenys neskelbtini) , apmokant grynaisiais už atliktus darbus.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti jai baudą, kurios dydis būtų artimas minimaliam.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti visiškai jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios kaltės, tačiau kvalifikuodamas nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, nepagrįstai aprašydamas jos veiksmus, atitinkančius BK 182 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą sukčiavimą, nurodė didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimo apgaule požymį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino reikšmingus bylos įrodymus, paneigiančius jos ketinimą pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jos veikos subjektyviųjų požymių – kaltės, motyvo ir tikslo, taip pat netinkamai identifikavo šio nusikaltimo dalyką, kas lėmė neteisingą teismo išvadą, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais objektyviaisiais jai inkriminuoto turto pasisavinimo požymiais, todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių.
Nagrinėjamu atveju objektyviai apeliantės veiksmai pasireiškė tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J. ir E. L., dėl einamų direktorės pareigų savo žinioje turėtą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas išgrynindavo pagal O. J. pasiūlytą pinigų išgryninimo schemą: pasirašiusi to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras ir nurodydama jas įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nurodė bankiniais pavedimais pervesti 36 512,80 Lt ir 93 437,12 Lt pinigų sumas realiai neveikiančioms bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) už paslaugas, kurių minėtos įmonės nesuteikė, ir O. J. perduotus išgrynintus pinigus neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu su jai patikėtu (buvusiu jos žinioje) turtu elgėsi kaip su nuosavu, tuo pažeisdama jai suteiktus įgaliojimus, t.y. minėtas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis ir apeliantei patikėtas turtas iš teisėto jos valdymo perėjo į neteisėtą valdymą, kas faktiškai atitinka BK 183 straipsnyje reglamentuoto turto pasisavinimo objektyviuosius požymius.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto pasisavinimo baigtumo momento, savo argumentams pagrįsti remdamasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad esminis turto pasisavinimo nusikaltimo požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe, todėl norint nuteisti asmenį pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti ne pinigų negrąžinimą, o pasisavinimą (kasacinė byla Nr. 2K-831/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje išaiškino, kad svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja realią galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinė byla Nr. 2K-P-78/2012), juolab, kad pagal BK 183 straipsnį asmuo gali būti nuteistas tik tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įrodoma, kad jis pasisavino svetimą turtą, kaip nurodoma apeliantės minimoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-831/2006. Nagrinėjamoje byloje tokiu momentu pripažintinas apeliantės patikėjimo teise valdytų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų – 129 949, 92 Lt, t.y. 36 512,80 Lt ir 93 437,12 Lt gavimas grynųjų pinigų pavidalu, ką iš esmės skundžiamame nuosprendyje ir akcentavo pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliantės nurodomos aplinkybės, kokiu būdu tarp bendrininkų buvo paskirstoma jos iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas pervesta pinigų suma, o būtent, kad išgrynintus pinigus ji gaudavo be 18 proc. PVM sumos, apie ką paliudijo pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja O. J., nurodydama, kad 18 proc. pagal PVM sąskaitas-faktūras likdavo S. K. ir E. L. (t. 6, b.l. 117), apeliantės nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijamai nustatyta apeliantę veikus vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J. bei E. L., todėl bendrai pasiektas rezultatas – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto (129 949, 92 Lt) pasisavinimas apeliantei, kaip šio nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis), visa apimtimi inkriminuotas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš jai inkriminuotų sumų turėjo išskaičiuoti PVM sumas, atitinkamai 5 565,80 Lt bei 14 253,10 Lt, ir vietoj 36 512,80 Lt inkriminuoti 30 944, 00 Lt pasisavinimą, kvalifikuotiną pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o pradėtą baudžiamąjį procesą turėjo nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįrodė jai inkriminuoto turto pasisavinimo subjektyviosios pusės – kaltės, motyvo ir tikslo.
Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, neteisėtai disponuodama bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jos tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo apeliantė neteisėtai disponuodama jos žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos tyčia darant minėtas nusiklastomas veikas buvo vieninga ir nukreipta ne mokesčių mokėjimui į valstybės biudžetą išvengti, o į UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pasisavinimą, kategoriškai teigdama išgrynintus pinigus naudojusi išimtinai bendrovės interesais – atsiskaityti už įmonės darbuotojų bei samdytų asmenų su medicininės įrangos įrengimo paruošiamaisiais (statybos) darbais susijusius darbus. Apeliantės skunde įvardintų liudytojų O. J., R. G., A. G., A. Š., S. R., B. Z., R. D., R. A., L. S. ir N. Š. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme bei liudytojų D. N. ir J. T., R. R. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų analizė patvirtina, jog iš tiesų kai kurie paruošiamieji (statybos) medicininės įrangos montavimo darbai buvo atliekami UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų jėgomis, tam tikriems darbams buvo samdomi pagalbiniai darbuotojai, tačiau jokių konkrečių faktinių duomenų apie atliktus darbus (jų apimtis), jų atlikimo laiką ir už juos sumokėtas konkrečias pinigų sumas, kurias patvirtintų byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai (t.1, b.l. 53-55, 56-67, 74-75, 76-81) ar kiti rašytiniai duomenys, apeliantės nurodomi liudytojai nepatvirtina. Tokių duomenų nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė ir pati apeliantė. Tuo tarpu apeliantės nurodomi vienkartiniai atsiskaitymo atvejai iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos su A. Š. bei S. R. už atliktus darbus iš esmės patvirtina tik konkrečių pinigų sumų, konkretiems asmenims sumokėjimą, juolab, kad su A. Š. grynaisiais pinigais buvo atsikaitoma dar 2001 metais, t.y. iki apeliantei inkriminuojamų veikų padarymo, be to, tiek liudytojas A. Š., tiek ir liudytoja S. R. nurodė pinigus už atliktus darbus gavę pasirašytinai, todėl spręsti apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų (129 949,92 Lt), kurios, kaip žinia, po išgryninimo bendrovės kasoje užpajamuotos nebuvo, panaudojimą bendrovės poreikiams tenkinti pagrindo nesudaro. Čia pažymėtina ir tai, kad liudytojai R. G., A. G., A. Š., R. D., P. D. ir N. Š. L. S., J. T. buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, todėl atlygį už atliekamus medicininės įrangos montavimo bei paruošiamuosius smulkius statybos darbus, taip pat kitus su įmonės veikla susijusius darbus (tekstų vertimus) gaudavo pagal darbo sutartis savo darbinės kompetencijos ribose, apie atliekamus papildomus statybos darbus, vertimo paslaugas, už kuriuos būtų mokami bendrovės buhalteriniuose dokumentuose neapskaityti grynieji pinigai, byloje objektyvių duomenų nėra. Tuo tarpu liudytojo R. A. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai, kad montuojant medicinos įrangą P. Mažylio gimdymo namuose dirbo du specialistai ir trys arba penki pagalbiniai darbuotojai iš UAB (duomenys neskelbtini), kuriais remiasi apeliantė, tik patvirtina, kad kartu su generaliniu rangovu – UAB (duomenys neskelbtini) dirbo ir subrangovo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau spręsti apie apeliantės nurodomus papildomus mokėjimus už atliktus darbus įmonės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytais grynaisiais pinigais pagrindo nesudaro. Be to, aplinkybę, jog UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo vadinamos „juodosios buhalterijos“, patvirtino įmonės buhalterė B. Z., tuo tarpu apeliantės samprotavimai, jog taip liudyti ją paskatino gresianti baudžiamoji atsakomybė už galimai padarytą nusikalstamą veiką, objektyviais duomenimis nėra pagrįsti, todėl turi būti atmesti.
Remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Apeliantės teiginiai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais, o ne deklaratyviais duomenimis, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama apeliantei ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Tuo tarpu apeliantės iškelta versija, jog išgryninti pinigai buvo panaudoti jos vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms, dėl to jos veiksmuose nėra BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, visų išdėstytų aplinkybių kontekste yra aiškiai nepagrįsta, nes iš esmės be pačios apeliantės parodymų ir apeliaciniame skunde pateiktų samprotavimų, kaip teismas turėjo vertinti viena ar kita aplinkybę, jos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012 ir kt.). Apeliantės argumentas, jog nei vienas iš nuosprendyje paminėtų liudytojų nėra nurodęs žinąs, jog ji pasisavino bendrovės pinigus, kitaip vertinti bylos medžiagos duomenis pagrindo nesudaro, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) turto – piniginių lėšų pasisavinimą patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, kurie, kaip minėta, nepatvirtino apeliantės versijos dėl išgrynintų pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, visuma. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, rėmėsi tik vienu faktu, jog išgryninti pinigai nebuvo užpajamuoti ir neatsispindėjo bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismo posėdžio protokolo turinio bei kitos bylos medžiagos, nuosprendį pirmosios instancijos teismas priėmė ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus: liudytojų parodymus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintus rašytinius įrodymus, – tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir jų visumą, ir tik po to padarė atitinkamas išvadas dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą turto pasisavinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, jog išgrynintus ir neužpajamuotus pinigus apeliantė įmonės reikmėms nenaudojo, tuo pripažįstama, kad šiuos pinigus ji naudojo kitiems, su UAB (duomenys neskelbtini) veikla nesusijusiems (asmeninimas) poreikiams, tenkinti, todėl jos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad minėtas bendrovės pinigines lėšas ji pavertė savo turtu, atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti apeliantės argumentai dėl jai inkriminuoto turto pasisavinimo nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Visų išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog apeliantė tiesiogine tyčia, t.y. aiškiai suvokdama, kad jai patikėtą bendrovės turtą – pinigines lėšas (36 512,80 Lt ir 93 437,12 Lt) savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdama bendrovės interesus, bet ir darydama bendrovei atitinkamo dydžio – 129 949,92 Lt – žalą ir to norėjo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės tiesioginę tyčią patvirtina turto pasisavinimo padarymo mechanizmas (būdas) – sukčiavimas, kuris, kaip minėta, pasireiškė tuo, kad apeliantė, veikdama bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J. ir E. L., klastojo tikrus dokumentus – sąskaitas-faktūras, darbų atlikimo aktus, pervesdama pinigus bendrovėms, kurios jos vadovaujamai įmonei jokių paslaugų nesuteikė, ir gautus išgrynintus pinigus neįnešė į bendrovės sąskaitą (kasą) bei nepanaudojo bendrovės reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai tą pačią pinigų sumą – 43 980,35 Lt pripažino turto pasisavinimo ir sukčiavimo nusikaltimo dalyku. Tuo tarpu nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas, kurį apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistoji, nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto turto pasisavinimo būtinuoju sudėties požymiu, todėl šiuo atveju nėra privalomai įrodinėtinu dalyku. Apeliantės pasisavinto turto vertė žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jos žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal 182 straipsnio 1 dalį
Apeliantė kategoriškai neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto sukčiavimo. Ji, nors ir pripažįsta, eidama direktorės pareigas UAB (duomenys neskelbtini) ir pasirašinėjusi šios įmonės apskaitos bei kitus su ūkine-komercine veikla susijusius dokumentus, visgi neigia, jog suvokė sukčiavusi išvengiant turtinės prievolės įmonės naudai. Tačiau, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą: specialisto išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų, specialisto A. K. teisme duotus paaiškinimus, nuteistosios ir liudytojų parodymus bei kitus bylos medžiagoje esančius duomenis, kurie, be kita ko, patvirtina, jog apeliantė turi aukštąjį išsilavinimą, nuo 1999 m. vasario mėn. ėjo direktorės pareigas UAB (duomenys neskelbtini), kad nuo 2002 m. dalis šios įmonės sudaromų didelės vertės sandorių buvo fiktyvūs, pirmosios instancijos teismas paneigė šią gynybos poziciją.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes PVM bei pelno mokesčio sukčiavimo schema iš esmės reiškėsi tuo, kad, įforminus vienos įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – tariamą paslaugų pirkimą, žinomai suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu šiai įmonei atsiskaičius už tariamas paslaugas, gautos lėšos buvo išgryninamos, o buhalterijoje, PVM bei pelno mokesčio deklaracijose, kurios buvo teikiamos mokesčių inspekcijai, fiktyvus pirkimo PVM įrašomas į PVM atskaitą bei pelno mokesčio deklaracijoje sumažinamos apmokestinamojo pelno sąnaudos, taip nepagrįstai sumažinant įmonės mokestines prievoles. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje atskleista, kaip buvo sukuriamas fiktyvus pirkimo PVM, sumažintas apmokestinamasis pelnas ir kaip reiškėsi apgaulė – pirkimo PVM buvo įtraukiamas į ataskaitą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaruojama neteisėtai sumažinta PVM prievolė, į buhalterinę apskaitą bei metines pelno deklaracijas buvo įtrauktos sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje baudžiamasis procesas yra nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 straipsni, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), logiška ir suprantama pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės veiksmai atitiko BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatas, jai dalyvaujant schemoje, kuri leido UAB (duomenys neskelbtini) išvengti (panaikinti) 25 004,00 Lt vertės PVM prievolės ir 20 836, 65 Lt pelno mokesčio.
Šioje vietoje pažymėtina tai, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip sukčiavimą, svarbu teisingai nustatyti, kokios rūšies turtinę naudą gavo kaltininkas, juolab, kad BK 182 straipsnio dispozicijoje sukčiavimo veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš BK 182 straipsnyje nurodytų veikų: apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgytas svetimas turtas ar turtinė teisė arba išvengta turtinės prievolės, arba ji panaikinta.
Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką į biudžetą dėl apgaulės nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybėje esančiu turtu, ir asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančio, turto įgijimas apgaule. Vadinasi, PVM sukčiavimo bylose, jeigu sukčiavimas padaromas siekiant likviduoti ar sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais, tokia veika neturi būti vertinama kaip svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas apgaule (kasacinės bylos Nr. 2K-7-112/2012; Nr. 2K-379/2012) Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir R. S. inkriminuotas didelės vertės svetimo turtinės teisės įgijimo apgaule požymis šalintinas iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip perteklinis (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pašalinus šį požymį iš kaltinimo, R. S. veika laikytina atitinkanti BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J. ir E. L., išvengė (panaikino) UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš viso 25 004,00 Lt vertės PVM prievolės. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog proceso metu buvo suvaržyta jos teisė į gynybą, kadangi jai nebuvo aišku, kuo konkrečiai ji kaltinama: ar tuo, kad įgijo turtinę teisę, ar tuo, kad panaikino prievolę. Viena vertus, apeliantei inkriminuoti alternatyvūs sukčiavimo požymiai grindžiami tais pačiais duomenimis, kita vertus, ji buvo kaltinama ir turtinės teisės įgijimu, ir prievolės panaikinimu, todėl gintis turėjo nuo abejų alternatyvių veikų inkriminavimo. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės įžvelgiamu skundžiamo nuosprendžio išvadų prieštaringumu, jog tuo pat metu neįmanoma pasisavinti bendrovės pinigus ir bendrovės naudai įgyti turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas bei išvengti turtinės prievolės. Nagrinėjamoje byloje PVM ir pelno mokesčio sukčiavimas įėjo į turto pasisavinimo mechanizmą, kitaip tariant, apeliantei pagrįstai inkriminuoti PVM ir pelno mokesčio sukčiavimo veiksmai PVM bei pelno mokesčio prievolei išvengti buvo būtini bei turto pasisavinimui sėkmingai užbaigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) fiktyvūs sandoriai būtų paslėpti, o UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas niekam nesukeltų įtarimų.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliantės argumentą, kad nuosprendžio dalis, kuria nutrauktas baudžiamasis procesas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, turi būti panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalis
Apeliantė tvirtina, kad teismas nepagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi bendrovei ji žalos nepadarė, priešingai, bendrovė sutaupė pinigų už paslaugas mokėdama mažiau, nei būtų mokama įskaitant mokesčius. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. BK 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Čia pažymėtina, kad už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tuo atveju, jei ją padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, pagamindamas netikrą dokumentą (arba klastodamas tikrą dokumentą) ar jį panaudodamas, realizuodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnis). Kaltės turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą (kasacinė byla Nr. 2K-516/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė, veikdama bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L., žinodama, jog realiai UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) jos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pasirašė minėtų įmonių sąskaitas-faktūra bei prie jų pridėtus atliktų darbų aktus ir lokalines sąmatas, kuriuose buvo nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų paslaugų suma – 129 949,92 Lt, tame tarpe 25 004,00 Lt PVM ir 20 836,65 Lt pelno mokesčio, bei šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus pateikė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, R. S. veiksmuose pagrįstai konstatavo tyčinę kaltę, nes būtent jos veiksmais buvo iškreipta tikroji UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie turtą, todėl už 2002-2004 metų laikotarpį iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, įvertinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir sąnaudų, ką patvirtina 2005-11-11 specialisto išvada Nr.5-1/106, kurioje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio mėnesio iki 2004 m. balandžio mėnesio neteisingai apskaičiavo bei sumažino 25 004,00 Lt mokėtiną į biudžetą PVM ir 20 836,65 Lt pelno mokesčio (t.2, b.l. 31-70), taip pat teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausto specialisto A. K. paaiškinimai bei pačios nuteistosios R. S. duoti parodymai.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Šitoje vietoje atkreiptinas dėmesys į netikro dokumento pagaminimą, kuris suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė, be kita ko, pasirašė minėtų įmonių sąskaitas-faktūras ir prie jų pridėtus atliktų darbų aktus bei lokalines sąmatas, tokiu būdu ji ne tik panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet ir, pasirašydama minėtų įmonių sąskaitas-faktūras bei prie jų pridėtus atliktų darbų aktus ir lokalines sąmatas, t.y. savo, kaip įgalioto asmens, parašu suteikdama šiems rašytiniams aktams juridinę galią, juos suklastojo, ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė 129 949,92 Lt žala.
Pagal formuojamą teismų praktiką veika kvalifikuotina kaip BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptis tuo atveju, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, t.y. panaudojęs, įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju: apeliantė, pasirašydama minėtų įmonių pateiktas sąskaitas-faktūras ir prie jų pridėtus atliktų darbų aktus ir lokalines sąmatas už tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktas paslaugas, šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus pateikė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t.y. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, todėl apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį kaip šių nusikalstamų veikų sutaptis. Tuo tarpu pagal BK 300 straipsnį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas pasisavinant svetimą turtą ar sukčiaujant papildomai nekvalifikuojamas tuo atveju, jeigu netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino suklastotų dokumentų panaudojimą kaip sukčiavimo sudedamąją dalį (sukčiavimo būdą). (Teismų praktika Nr. 36, AB-36-1). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BK 320 straipsnio 4 dalis), apeliantei suklastotų dokumentų panaudojimas negali būti inkriminuotas. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai ir dėl to, kad jai inkriminuota veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios baudžiamasis procesas jai buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 95 straipsnis), buvo formali ir nepavojinga įstatymo saugomoms vertybėms, todėl negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, jog apeliantė, žinodama, kad sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams žinomai jos kartu su bendrininkų grupe suklastotose sąskaitose-faktūrose išskirtas PVM įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijų pirkimo PVM už 2002-2004 metus ataskaitas bei duomenis į metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002-2004 metus, žinodama, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, juos pasirašė, tokiu būdu suklastodama tikrus dokumentus, ir toliau tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pateikti Kauno apskrities VMI Kauno skyriui UAB (duomenys neskelbtini) PVM ir metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002-2004 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina apeliantę suvokus, jog savo parašu minėtiems dokumentams, kurie gali sukelti teisines pasekmes, suteikia juridinę galią, tuo padarydama realios žalos valdymo tvarkai, todėl jos veika, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, savo motyvais ir tikslais yra pasiekusi nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo ne tik apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita ir klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir kiti – paslaugų pirkimo dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros), todėl pirmosios instancijos teismas pagal sutaptį kvalifikuodamas apeliantės veiksmus tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 300 straipsnį, teisės taikymo klaidos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nepadarė.
Dėl bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skyrimo
Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl jos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau prašo sumažinti jai paskirtą bausmę – skirti baudą, kurios dydis būtų artimas minimaliam įstatyme numatytam dydžiui (BK 47 straipsnio 2 dalis).
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kaip matyti iš nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas minėtų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.
Nuosprendyje išdėstyti bausmės už apgaulingą apskaitos tvarkymą skyrimo ir individualizavimo motyvai patvirtina, jog teismas atsižvelgė į apeliantės atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kad dėl šio ekonominio pobūdžio apysunkio nusikaltimo (BK 222 straipsnio 1 dalis) apeliantė prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, geranoriškai atlygina žalą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), šią veiką, kaip ir kitas, padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 2 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, jos asmenybę apibūdinančias savybes: neteista, bausta administracine tvarka, neturi psichinių sutrikimų, nėra įrašyta į narkologinę įskaitą, viena augina sūnų, prižiūri garbaus amžiaus tėvą, turintį specialių poreikių, kuriam reikalinga globa, į tai, kad praėjus dešimtmečiui po inkriminuotų nusikaltimų padarymo, daugiau nusikaltimų nepadarė, ką pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybe, patvirtinančia mažesnį apeliantės asmenybės pavojingumą, bei į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgai, šią aplinkybę pripažindamas išimtine, ir pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė jai 200 MGL (25 000,00 Lt) baudą, kuri, įvertinus tai, kad BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje be baudos ir arešto yra numatyta ir laisvės atėmimo iki 4 (ketverių) metų bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir bausmės teisingumo principą, juolab, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 1 000 MGL, tuo tarpu paskirta 200 MGL bauda yra ženkliai mažesnė negu galimos paskirti baudos vidurkis, todėl dar daugiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusikalstamos veikos rezultatu pripažino 129 949,92 Lt sumą ir ją konfiskavo, tvirtindama, kad jos kartu su bendrininkais gautas nusikalstamos veikos rezultatas – 2,75 proc. nuo pervedamų sumų, kuriuos ji palikdavo už pinigų išgryninimo paslaugas.
BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 11 d.) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus.
Nagrinėjamoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatuota, kad išgryninti UAB (duomenys neskelbtini) pinigai buvo panaudoti ne įmonės reikmėms, kaip teigė apeliantė, bet jos asmeniniams poreikiams tenkinti, o jos veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jos žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei patikėtą ir jos, veikiant bendrininkų grupe, pasisavintą bendrovės turtą – pinigines lėšas (129 949,92 Lt) pripažino nusikalstamos veikos rezultatu.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad minėtas bendrovės turtas (piniginės lėšos) būtų grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) ar būtų pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, ar būtų susitarta dėl padarytos žalos UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo kitokiu būdu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės BK 72 straipsnio pagrindu konfiskavo 129 949,92 Lt kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Tais atvejais, kai juridinis asmuo dėl kokių nors priežasčių nereikalauja atlyginti fizinio asmens veiksmais padarytos žalos, negali būti daroma išvada, kad nusikaltimo rezultatas neturi būti konfiskuotas (kasacinė byla Nr. 2K-544/2012).
Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje
Apeliantės prašymas atmesti jai pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas) grindžiamas iš esmės tuo, kad teismas turėjo ją išteisinti nepadarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, kas yra paneigta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo ištirtais ir įvertinais įrodymais.
Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį. Pažymėtina, jog BPK 115 straipsnyje nustatyta, kaip teismas turi išspręsti civilinį ieškinį apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, taip pat tam tikrais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Tačiau BPK aiškiai nenumatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas. Nagrinėjamoje byloje procesas apeliantei dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, todėl nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtas, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodydamas, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka, todėl apeliantės argumentai, susiję su šioje baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, taip pat ir išteisintojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. G. apeliacinės instancijos teisme pateikti argumentai dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. kaltė pasisavinus jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, klastojus ir panaudojus suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus, tuo padarydama didelę žalą, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuriuos teismas įvertino vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, jos padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), todėl pakeisti nuosprendį tokiu būdu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, R. S. padarė apgaule įgijusi turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.