Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. K. (vaizdo konferencijos būdu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus), jo gynėjai advokatei Nataljai Fodčenkovai,

nukentėjusiosioms I. U. ir A. U. (vaizdo konferencijos būdu iš Utenos apylinkės teismo Molėtų teismo rūmų), jų atstovui advokatui V. G. (vaizdo konferencijos būdu iš Utenos apylinkės teismo Molėtų teismo rūmų),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsituokęs, teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1994-07-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu trejiems metams;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1996-01-02 nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 43 straipsnio 3 dalį, subendrinus su 1994-07-13 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams;

3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2000-10-30 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2001-01-24 nutartimi, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu trejiems metams. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003-08-11 nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams;

4) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003-06-03 nuosprendžiu, pakeistu Šaulių apygardos teismo 2003-08-27 nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

5) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004-05-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;

6) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004-11-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004-05-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

7) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-09-05 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams;

8) Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-11-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-09-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams;

9) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

10) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

11) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-12 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

12) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu ketveriems metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Bausmę atlikęs;

13) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-06-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

14) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-11-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laikotarpyje nuo 2019-03-05 iki 2019-07-09, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, siųsdamas SMS žinutes I. U., ją bei jos motiną A. U. apgaulės būdu, pateikdamas melagingas versijas, įtikino pervesti pinigus į R. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: 120 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-05 iš savo banko sąskaitos pervedė R. Ž.; 78,33 Eur, kuriuos I. U. prašymu 2019-03-08 iš savo banko sąskaitos pervedė I. P.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-12 iš savo banko sąskaitos pervedė A. O.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-12 iš savo banko sąskaitos pervedė Z. S.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-15 iš savo banko sąskaitos pervedė Z. S.; 100 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-18 iš savo banko sąskaitos pervedė M. T.; 113,71 Eur, kuriuos I. U. prašymu 2019-03-18 iš savo banko sąskaitos pervedė I. P.; 82,27 Eur, kuriuos I. U. prašymu 2019-03-19 iš savo banko sąskaitos pervedė I. P.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-20 iš savo banko sąskaitos pervedė J. L.; 80 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-21 iš savo banko sąskaitos pervedė P. V.; 130 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-25 iš savo banko sąskaitos pervedė A. Č.; 43,23 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-04-02 iš savo banko sąskaitos pervedė K. K.; 80 Eur, kuriuos 2019-04-16 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 250 Eur, kuriuos 2019-04-25 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 150 Eur, kuriuos 2019-05-02 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 110 Eur, kuriuos 2019-05-08 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 350 Eur, kuriuos 2019-05-16 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 2 600 Eur, kuriuos 2019-05-27 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 300 Eur, kuriuos 2019-05-31 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 30 Eur, kuriuos 2019-06-04 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 35 Eur, kuriuos 2019-06-07 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 230 Eur, kuriuos 2019-06-11 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 220 Eur, kuriuos 2019-06-19 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 900 Eur, kuriuos 2019-06-25 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 80 Eur, kuriuos 2019-06-28 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 100 Eur, kuriuos 2019-07-02 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 240 Eur, kuriuos 2019-07-05 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 100 Eur, kuriuos 2019-07-08 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 120 Eur, kuriuos 2019-07-09 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U., taip pat, 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatyta data ir laiku, Sodų g. 22, Vilniaus m., apgaulės būdu įtikino I. U. perduoti jam 3 860 Eur, taip pat 2019-04-20 - 2019-07-09 laike įtikino I. U. nupirkti jam mobilaus ryšio telefonų sąskaitos papildymo „Pildyk“ 10 kodų, bendros 50 Eur vertės, bei nupirkti psichotropinių vaistų „Relanium“ ir „Xanax“, 44,54 Eur bendros vertės, kuriuos per tris kartus 2019-04-19, 2019-05-27 ir 2019-06-27 nukentėjusioji išsiuntė iš Molėtų pašto, esančio Vilniaus g. 43-1, Molėtų m. Tokiu būdu R. K. apgaule nukentėjusiajai I. U. padarė bendrą 5 909,54 Eur, o nukentėjusiajai A. U. – 5 287,54 Eur turtinę žalą.

Iš R. K. banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo matyti, kad į ją:

29. 2019-07-09 I. U. pervedė 120 Eur (nurodyta pervedimo paskirtis: skola) (1 tomas, b. l. 186-204).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. T. 2019-11-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo išanalizuotos mobilaus ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės. Nukentėjusioji I. U. apklausos metu buvo nurodžiusi, kad šiais telefono numeriais su ja komunikavo R. K.. Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad:

1) telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), skambučiais ir SMS žinutėmis komunikuojant su I. U., nuo 2019-04-01 iki 2019-05-20, veikė tik Vilniaus mieste esančių UAB „Tele2“ bokštų veikimo teritorijoje;

2) telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), skambučiais ir SMS žinutėmis komunikuojant su I. U., nuo 2019-06-02 iki 2019-07-16, veikė Klaipėdos mieste ir rajone, Jonavos rajone, Šiaulių mieste ir rajone, Kėdainių rajone, Kelmės rajone, Šilutės rajone, Šilalės rajone, Raseinių rajone, Neringos savivaldybėje, Pakruojo rajone, Rietavo savivaldybėje, Tauragės rajone, Telšių rajone ir Ukmergės rajone esančių UAB „Tele2“ bokštų veikimo teritorijoje;

3) telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), skambučiais ir SMS žinutėmis komunikuojant su I. U., nuo 2019-04-01 iki 2019-07-16, veikė Klaipėdos mieste ir rajone, Kauno mieste, Rietavo savivaldybėje, Vilniaus mieste ir Kelmės rajone esančių UAB „Tele2“ bokštų veikimo teritorijoje (2 tomas, b. l. 30-32).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo objektyvieji požymiai: 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė pasireiškia nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra apsunkintas.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Teismo vertinimu, būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo R. K. nusikalstama veika. Faktinės aplinkybės leidžiančios konstatuoti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius R. K. veiksmuose yra tai, kad: R. K. būdamas pataisos namuose, atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2019-04-01 pradėjo rašyti SMS žinutes I. U.. Užmezgęs santykius, įgijęs jos pasitikėjimą pradėjo vilioti iš jos pinigus. Pinigų viliojimas pasireiškė prašymais padėti, vėliau grasinant jei ji nepadės jam tada ją mes, skirsis, nebebendraus, jei finansiškai nepadės jį gali ilgam uždaryti ir nebesusitiks. Iš žinučių turinio nenustatyta grasinimų susidoroti. Kadangi pats kaltinamasis atlikinėjo bausmę, jo teisė disponuoti banko sąskaitomis buvo apribota, todėl pinigai jam buvo pervedami pasitelkus trečiąjį asmenį buvusią sutuoktinę R. K., naudojantis jos banko sąskaita, ką patvirtina SMS žinutė Nr. 1. Apgaulė reikalaujant pinigų iš nukentėjusiosios pasireiškė manipuliuojant jos jausmais jam, siunčiant melagino, klaidinančio turinio SMS žinutes apie skubios finansinės pagalbos poreikį, pvz. 42 SMS žinutėje nurodo esantis sulaikytas Jurmaloje, prašo pinigų, nors aukščiau minėta telefoninių pokalbių analizė rodo, kad telefonas veikimo vieta buvo Klaipėdoje, o kaltinamasis tuo metu (2019-07-03) buvo laisvėje. Kaltinamojo teiginiai, kad žinutes rašė ne jis niekuo nepagrįsti. Skamba neįtikimai, kad jis prašė buvusios žmonos R. K. rašyti sms žinutes jo draugei I. U., kai tuo metu santykiai su R. K. nebuvo nutrūkę, grįžęs iš įkalinimo įstaigos gyveno su ja. Pats kaltinamasis nurodė nukentėjusiajai kitą telefono numerį, ką patvirtina sms žin. Nr. 5 (1 t. b.l. 39). Kaltinamojo pateikti duomenys iš pataisos namų jo asmeninės sąskaitos apie tai, kad jis nuo 2015-02-01 iki 2019-05-24 pervedė R. K. 7995 Eur, nepaneigia to, kad nukentėjusiųjų pervėstos lėšos į R. K. sąskaitą buvo skirtos R. K.. Priešingai šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. K. užsiėmė neteisėta veikla, nes niekada oficialiai nedirbo ir negali pagrįsti lėšų kilmės (3 tomas, b.l. 94). Liudytoja E. P. (R. K. dukra) patvirtino, kad R. K. yra prašęs ir jos pinigų išgryninimo paslaugos, pateikė pavedimo išrašą (3 tomas, b.l. 102). Kaltinamojo teiginiai apie tai, kad jis vežė I. U. 3000 Eur žalai atlyginti, bet nerado jos ir neatidavė, atrodo neįtikimai, nes jis su žala nesutinka, aukščiau minėtoje telefono ryšio išklotinėje neužfiksuotas jo buvimas nukentėjusiosios gyvenamoje teritorijoje. Be to žala galėjo būti atlyginta tokia pat forma kaip ir gautos lėšos, t.y. pavedimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tik vertinant įrodymų visumą galima atskleisti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kaltinamojo tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaule.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta ir tai, kad kaltinamasis R. K. padarė tęstinį nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, trukusį nuo 2019-03-05 iki 2019-07-09.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tęstinis nusikaltimas, nusikaltimas nukreiptas į kito asmens nuosavybę, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra turtinio pobūdžio – motyvas finansinė nauda. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Į kaltinamojo asmenybę – R. K. išsituokęs, psichikos ir priklausomybės lygų įskaitoje nėra (2 tomas, b. l. 106), teistas 14 kartų, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas (BK 97 str. 3 d. 3 p. a) pp.), todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), administracine tvarka baustas 15 kartų (2 tomas, b. l. 95-104), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, SODROS duomenimis niekada nėra dirbęs, gavęs draudžiamųjų pajamų. Šie kaltinamąjį R. K. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, nukentėjusioms padaryto žalą nepripažįsta, vertina kaip savanoriškai (iš meilės) peruodus jam pinigus, paramą.

K. R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.

Nustatyta ir tai, jog R. K. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-11-18 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. U. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5909,54 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji A. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5287,54 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 tomas, b. l. 3-7).

Katilinamasis R. K. pripažintas kaltu apgaule savo naudai įgijęs svetimą – I. U. ir A. U. priklausantį turtą, tarp kaltinamojo R. K. nusikalstamų veikų ir nukentėjusiosioms padarytos turtinės ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios ieškinyje motyvuoja tuo, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, kitus nepatogumus. Pasekmės juntamos iki šiol. Teisiamojo posėdžio metu išklausius nukentėjusiųjų parodymus, nustatyta, kad jos sunkiai verčiasi, gauna mažas pajams, vyko uždarbiauti į užsienį. R. K. dažniausiai perduodavo skolintus pinigus, kas liudija jų sunkią turtinę padėtį. Nukentėjusiųjų prisiimti įsipareigojimai grąžinti skolas taip pat jas slegia tiek finansiškai tiek emociškai. Nukentėjusiosios patiria gėdos ir kaltės jausmą prieš draugus ir artimuosius iš kurių skolinosi pinigų ar prašė jų pervesti pinigus R. K. per R. K.. Vertinant neturtinės žalos dydį, svarbu pažymėti, kad nenustatyta vertimo, grasinimo susidorojimu faktų. Pinigų išviliojimui iš esmės pasitelkti jausmai, užmegztas ryšys, prieraišumas, pažadai įtakoję nukentėjusiųjų valią ir apsisprendimą. Nustatant žalos dydį svarbus ir viktimologinis nukentėjusiųjų vaidmuo, išsilavinimas, patiklumas, švietimo stoka. Teismo vertinimu nukentėjusiosios patyrė neturtinės žalos, tačiau mažesnio dydžio nei prašo nukentėjusiosios. Teismo vertinimu nukentėjusiosioms priteistina po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosioms buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 tomas, b.l. 102). Už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiosioms valstybė patyrė 758,87 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (3 tomas, b. l. 116). Taip pat kaltinamajam buvo pripažintas gynėjo dalyvavimas būtinu ir skirtas jam Valstybės garantuojamosios pagalbos tarnybos gynėjas. Už teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam valstybė patyrė 172,28 Eur išlaidų (3 tomas, b. l. 98). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Iš viso iš kaltinamojo R. K. išieškotina valstybės naudai 931,15 Eur proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-11-18 nuosprendžiu paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2020-11-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-11-18 nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios I. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. K. nukentėjusiajai I. U. 5909,54 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devynis eurus 54 ct) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. K. nukentėjusiajai A. U. 5287,54 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 54 ct) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. K. valstybės naudai patirtas proceso išlaidas 931,15 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 15 ct).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.