Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-557/2021

Teisėjas S. Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29976-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

2021 m. balandžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta R. K. galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą galutinę bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista iš R. K. nukentėjusiajai I. U. 5 909,54 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai A. U. – 5 287,54 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo; valstybei – 931,15 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-03-05 iki 2019-07-09, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, siųsdamas SMS žinutes I. U., ją ir jos motiną A. U. apgaulės būdu, pateikdamas melagingas versijas, įtikino pervesti pinigus į R. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), būtent: 120 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-05 iš savo banko sąskaitos pervedė R. Ž.; 78,33 Eur, kuriuos I. U. prašymu 2019-03-08 iš savo banko sąskaitos pervedė I. P.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-12 iš savo banko sąskaitos pervedė A. O.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-12 iš savo banko sąskaitos pervedė Z. S.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-15 iš savo banko sąskaitos pervedė Z. S.; 100 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-18 iš savo banko sąskaitos pervedė M. T.; 113,71 Eur, kuriuos I. U. prašymu 2019-03-18 iš savo banko sąskaitos pervedė I. P.; 82,27 Eur, kuriuos I. U. prašymu 2019-03-19 iš savo banko sąskaitos pervedė I. P.; 150 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-20 iš savo banko sąskaitos pervedė J. L.; 80 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-21 iš savo banko sąskaitos pervedė P. V.; 130 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-03-25 iš savo banko sąskaitos pervedė A. Č.; 43,23 Eur, kuriuos A. U. prašymu 2019-04-02 iš savo banko sąskaitos pervedė K. K.; 80 Eur, kuriuos 2019-04-16 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 250 Eur, kuriuos 2019-04-25 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 150 Eur, kuriuos 2019-05-02 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 110 Eur, kuriuos 2019-05-08 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 350 Eur, kuriuos 2019-05-16 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 2 600 Eur, kuriuos 2019-05-27 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 300 Eur, kuriuos 2019-05-31 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 30 Eur, kuriuos 2019-06-04 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 35 Eur, kuriuos 2019-06-07 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 230 Eur, kuriuos 2019-06-11 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 220 Eur, kuriuos 2019-06-19 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 900 Eur, kuriuos 2019-06-25 iš savo banko sąskaitos pervedė A. U.; 80 Eur, kuriuos 2019-06-28 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 100 Eur, kuriuos 2019-07-02 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 240 Eur, kuriuos 2019-07-05 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 100 Eur, kuriuos 2019-07-08 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U.; 120 Eur, kuriuos 2019-07-09 iš savo banko sąskaitos pervedė I. U., taip pat 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įtikino I. U. perduoti jam 3 860 Eur, taip pat 2019-04-20–2019-07-09 laike įtikino I. U. nupirkti jam mobiliojo ryšio telefonų sąskaitos papildymo „Pildyk“ 10 kodų bendros 50 Eur vertės, ir nupirkti psichotropinių vaistų „Relanium“ ir „Xanax“, bendros 44,54 Eur vertės, kuriuos per tris kartus 2019-04-19, 2019-05-27 ir 2019-06-27 nukentėjusioji išsiuntė iš Molėtų pašto, esančio Vilniaus g. 43-1, Molėtų m. Tokiu būdu R. K. apgaule nukentėjusiajai I. U. padarė bendrą 5 909,54 Eur, o nukentėjusiajai A. U. – 5 287,54 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog R. K. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį išteisinti tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, t. y. neatsižvelgė į jo parodymus, kad ne jis, o R. K. viliojo pinigus iš I. U., prašė jos vaistų, tačiau dėl šių aplinkybių apklausiama teisme davė melagingus parodymus, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl, apelianto teigimu, būtent R. K. turi būti nuteista, o jis išteisintas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. K. kaltu dėl sukčiavimo, įstatymo nuostatas taikė teisingai ir nuteisė jį už sukčiavimą pagrįstai.

7. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo nuteistas už kito asmens – R. K. – padarytą nusikaltimą. Apeliantas teigia, kad būtent ji rašė SMS nukentėjusiajai I. U. ir apgaulės būdu išviliojo iš jos pinigus žinodama, kad pervedami į jos sąskaitą pinigai yra iš nusikalstamos veikos, ir leido juos tik savo reikmėms, taip pat prašė jos vaistų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors R. K. savo kaltės išviliojęs pinigus iš nukentėjusiųjų I. U. ir A. U. nepripažino ir kaltina šio nusikalimo padarymu savo buvusią sutuoktinę R. K., tokią jo versiją paneigia byloje surinktų ir skundžiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.

8. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. K., būdamas įkalinimo įstaigoje, kur atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, parašė SMS žinutę nukentėjusiajai I. U. ir tokiu būdu tarp jų užsimezgė bendravimas. Apklausiama kaip liudytoja I. U. nurodė, kad jai parašęs ir vėliau R. prisistatęs vyras parašė SMS žinutę, jog atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir kad norint sutrumpinti įkalinimo laiką jam reikia pinigų, bei atsiuntė sąskaitą, atidarytą SEB Vilniaus banke R. K. vardu. Ji jam pasakė, kad pinigų neturi, tada jis pradėjo rašyti jai grasinančio pobūdžio žinutes, kad su ja ir su jos motina susidoros. Išsigandusi ji paprašė Anglijoje gyvenančios draugės I. P., kurios nuomojame bute ji kartu su mama atvykusios padirbėti į Angliją 2019 sausio mėn. pabaigoje apsigyveno, perversti pinigus, ir ši jos prašymu į nurodytą R. K. vardu atidarytą bako sąskaitą pervedė 72 svarus. Pervedus pinigus grasinančios žinutės nesibaigė, R. pradėjo reikalauti vis daugiau pinigų. Į R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą I. P. I. U. prašymu pervedė per kelis kartus 110, 80 ir 40 svarų (tai atitinka 312,31 Eur). Vėliau pinigus jos, I. U., ir jos mamos A. U. prašymu į R. nurodytą R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė Lietuvoje gyvenantys giminaičiai ir draugai, nes nei ji, nei mama jo prašomų pervesti pinigų sumų neturėjo. 2019 m. balandžio mėn. viduryje, t. y. prieš Šv. Velykas ji su mama grįžo į Lietuvą, kur R. ir toliau jai rašė grasinamo pobūdžio žinutes, todėl ji iš savo mamos sąskaitos į R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą, dalyvaujant motinai, per kelis kartus pervedė apie 3 000 Eur. Be to, R. nurodytai merginai E. P. adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ji nusiuntė vaistų už 44,15 Eur. Taip pat iš Molėtų pašto į R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą per kelis kartus pervedė grynus pinigus – iš viso 2 992,95 Eur (įskaitant pašto išlaidas). 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje jai paskambino R. ir pasakė, kad jį paleido iš įkalinimo įstaigos ir pasiūlė susitikti Vilniuje, pasakė, kad visas skolas su laiku grąžins, jeigu ji jam dar paskolins 4 000 Eur. Tą pačią dieną jie susitiko Vilniuje, bendravo apie pusvalandį, iš balso atpažino, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo bendravo telefonu. Susitikimo metu ji perdavė R. 3 860 Eur, tada jis minėjo, kad visus pinigus laikui bėgant grąžins ir daugiau pinigų iš jos nereikalaus, tačiau pinigų telefonu ir toliau reikalavo. Paskutinį kartą ji jam iš Molėtų pašto pervedė grynuosius pinigus į R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą 2019-07-09. R. į jos mobiliojo ryšio telefoną rašydavo SMS žinutes ir skambindavo telefonu iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš viso R. K. prisistačiusiam asmeniui ji pervedė įvairiais būdais 1 1147,13 (įskaitant pašto išlaidų sumas) (I. U. 2019-07-16 liudytojo apklausos protokolas (t. 1, b. l. 20). 2019-07-24 papildomos liudytojo paklausos metu I. U., patvirtindama savo ankstesnėje apklausoje duotus parodymus, papildomai nurodė, kad iš pradžių susirašinėdama su nepažįstamu asmeniu, prisistačiusiu R. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravo apie reikalus, nesusijusius su pinigais, tai daugiau buvo bendravimas, siekiant artimiau susipažinti ir pratęsti draugystę Lietuvoje. Maždaug po savaitės R. K. prasitarė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose ir klausė, ar galėtų ji jam paskolinti pinigų, ji atsakė, kad pinigų neturi, jog ką tik atvyko į Angliją ir dar nespėjo įsidarbinti. T. R. nuolat pradėjo rašyti žinutes, iš pradžių prašydamas paskolinti pinigų, o vėliau jau prasidėjo grasinimai. Kadangi ji R. buvo minėjusi, kad Anglijoje yra kartu su motina, o nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), bijodamos, kad jis nepasamdytų savo draugų, kurie su jomis fiziškai susidoros, pasitarusios nutarė pervesti dalį R. reikalaujamų pinigų, tikėdamos, kad jis pinigus grąžins. Kadangi pinigų, būdamos Anglijoje, neturėjo, paprašė pinigus į jo nurodytą R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą pervesti draugų ir giminaičių. Pervedus pinigus R. intensyviau pradėjo rašyti žinutes, nurodydamas vis kitokias priežastis, kodėl jam reikalingi pinigai: iš pradžių nurodė, kad pinigai reikalingi, jog jį paleistų iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, vėliau rašė, kad pinigai reikalingi susimokėti už automobilio saugojimą, kuris buvo paliktas saugoti jam būnant laisvėje, vėliau nurodė daug įvairių priežasčių, kodėl jam reikalingi pinigai. Iš pradžių iš baimės, vėliau tikėdamos atgauti pervestus pinigus jis su mama kreipėsi į kaimynus, draugus ir gimines, kad jie į R. K. nurodytą banko sąskaitą pervestų pinigus, sakydamos, kad pinigai reikalingi joms. Iš viso kaimynai, draugai ir giminės iš Lietuvos į R. K. nurodytą R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą jos ir jos motinos prašymu pervedė 1 347,54 Eur, į šią sumą įskaitant ir pinigus, kuriuos iš Anglijos svarais pervedė I. U. draugai I. P. ir K. K.. Minėtus pinigus vėliau ji su mama jiems grąžino. Grįžus į Lietuvą R. ir toliau rašė grasinančias žinutes. Be pinigų jis reikalavo ir telefono sąskaitos papildymų (į pirminėje apklausoje nurodytus mobiliojo ryšio telefonus ji išsiuntė papildymo kortelių kodų už 50 Eur) ir psichotropinių vaistų (pirminėje apklausoje nurodytu adresu) už 44,54 Eur sumą. Visada į R. K. nurodytą sąskaitą pervedant pinigus ir siunčiant vaistus dalyvavo jos motina A. U.. 2019 m gegužės mėnesį susitikus su R. K. Vilniuje prie autobusų stoties atidavė jam 3 860 Eur. Tada jis minėjo, kad pinigai jam reikalingi atsiimti automobilį, kuris buvo saugomas Latvijoje, kol atliko laisvės atėmimo bausmę, ir dar kažkokioms prekėms. Po kurio laiko jis vėl parašė SMS žinutę, vėliau paskambino ir pasakė, kad jį neblaivų sulaikė policija, todėl jam vėl reikia pinigų, kad jį paleistų. Pervedus dalį pinigų R. vėl rašė SMS ir skambino bei sakė, kad vėl jį sulaikė policija, dabar su kontrabanda, ir jis vėl reikalavo pinigų. Kadangi reikalaujamos pinigų sumos ir priežastys, kodėl reikalingi pinigai, vis keitėsi, ji su motina suprato, kad R. K. jas apgaudinėja ir kad galbūt pinigų niekada negrąžins, todėl kreipėsi į policiją. Pasitikėdamos R. K., jos mama A. U. į R. K. nurodytą R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą per 3 kartus pervedė 2 930 Eur, o ji, I. U., per 12 kartų pervedė 1 955 Eur. 2019-03-05–2019-07-09 laikotarpiu R. K. iš jos, I. U., ir jos motinos A. U. išviliojo 1 197,08 Eur (I. U. 209-07-24 liudytojo papildomos apklausos protokolas (t. 1, b. l. 23–24). Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji I. U. patvirtino ir apklausta teisme. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta I. U. mama A. U.. Pažymėtina, kad nė viena iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad pinigus į R. K. nurodytą R. K. vardu atidarytą banko sąskaitą būtų siuntusios pastarosios prašymu. Priešingai, abi nukentėjusiosios patvirtino, kad R. K. nepažinojo ir su ja nebendravo, o pinigus į jos vardu atidarytą banko sąskaitą siuntė, nes taip prašė R. K., nurodydamas, kad būdamas įkalinimo įstaigoje negali disponuoti sąskaita. Vėliau, jau būdamas laisvėje, R. K. jo prašymu susitiko su I. U. Vilniuje, kur ši perdavė jam grynaisiais 3 860 Eur sumą. Ir nors šią aplinkybę, t. y. gavęs nurodytą pinigų sumą grynaisiais iš nukentėjusiosios I. U. R. K., apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, neigė, nurodydamas, kad jis važiavo susitikti su I. U., norėdamas grąžinti jai 3 000 Eur, tačiau jos nerado ir pinigų neatidavė, tačiau šią jo versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neįtikimą, atsižvelgdamas į tai, kad jis apskritai su žala nesutiko, o byloje pateiktoje telefono ryšio išklotinėje neužfiksuotas jo buvimas nukentėjusiosios gyvenamoje teritorijoje, be to, žala galėjo būti atlyginta tokia pat forma kaip ir gautos lėšos, t. y. pavedimu. Šios aplinkybės, t. y. grynųjų pinigų gavimo iš nukentėjusiosios fakto R. K. apeliaciniame skunde neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

9. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ne jis, o R. K. viliojo pinigus iš I. U. ir juos išleisdavo savo reikmėms, taip pat rašė I. U. ir prašė jos vaistų. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

10. Kaip minėta, nei I. U., tiesiogiai bendravusi su R. K. pastarojo iniciatyva telefonu SMS žinutėmis ir pokalbiais, bei jos motina A. U. (ji apie dukters I. U. bendravimą su R. K. žinojo iš pastarosios, matė jo dukrai telefonu rašytas SMS žinutes) nepatvirtino, kad pinigus pervesti į R. K. sąskaitą banke būtų prašiusi ji pati. To nepatvirtino ir teisme kaip liudytoja apklausta R. K., nurodydama, kad nukentėjusiųjų I. U. ir A. U. nepažįsta ir jokių žinučių R. K. (buvusio sutuoktinio, su kuriuo susipažino ir susituokė bei vėliau išsiskyrė, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje) vardu niekam nerašė. Nurodė, kad grįžus R. K. iš įkalinimo įstaigos bandė pradėti naują gyvenimą, jis pas ją buvo nuo gegužės mėnesio pabaigos, bet dažnai ir nebūdavo. R. K. jai sakė, kad antstoliai išieško skolas, todėl savo sąskaitoje gali turėti tik atitinkamą pinigų sumą, todėl į jos sąskaitą kiti žmonės pervesdavo pinigus. Ji nežinojo, kad pinigai buvo pervedami neteisėtu būdu ir nesidomėjo, už ką jie vedami. Į sąskaitą įkritus pinigams, ji juos pervesdavo pataisos namams, kažkokioms moterims, jų nepažįsta. Nežino, kodėl ji R. K. padėjo. Nekilo įtarimų, kad kažkas čia negerai. Ji važiuodavo į Vilniaus pataisos namus lankyti R. K., tačiau nuo 2019 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. jo nelankė. Klausė R. K., kas jam yra I. U. ir A. U. (jas įsiminė, kadangi ne vienas pavedimas buvo iš jų), jis sakė, kad draugės, pažįstamos. Jis jai per dieną prirašydavo daug grasinančių žinučių iš įvairių telefono numerių. Patvirtino, kad dėl jos jokie tyrimai nevykdomi ir įtarimai nėra pareikšti. Netikėti kaip liudytojos apklaustos R. K. parodymais, kad ji nukentėjusiųjų nepažinojo, jokių SMS žinučių joms nerašė ir pinigų iš jų apgaule neviliojo, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, nėra pagrindo. Kaip minėta, abi nukentėjusiosios patvirtino, kad pinigus į R. K. sąskaitą banke pervedė R. K. prašymu ir reikalavimu, būtent jis nurodė R. K. sąskaitą ir paprašė į ją pervesti pinigus. R. K. taip pat patvirtino, kad būtent buvęs jos sutuoktinis R. K. (nurodė, kad su juo pastarojo iniciatyva bendravo ir po ištuokos) prašė jos banko sąskaitos, nurodydamas, kad dėl antstolių gali turėti savo sąskaitoje tik atitinkamą pinigų sumą ir kitų asmenų vardu, į kurią tiek nukentėjusiosios, tiek ir kiti asmenys pervesdavo atitinkamos pinigų sumas. R. K. patvirtino: „Įkritus pinigams juos pervesdavau pataisos namams, kažkokioms moterims. Yra banko išklotinė. <...> Nekilo įtarimų, kad čia negerai. <...> Dalį pinigų išgrynindavau pirkdama daiktus. Kai iškvietė duoti parodymus, tada supratau, kad tai nusikalstama veika. <...> Kai atlikinėjo bausmę, aš su juo bendravau telefonu. Per dieną prirašydavo daug grasinančių žinučių. Daug telefono numerių. <...> Manęs neprašė to padaryti, kad sms rašyti.“ (2020-07-28 teismo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 19). Atsakydama į teisėjos klausimus R. K. nurodė: „Iš jo telefono aš žinučių nerašydavau. Nebuvo atvejų, kad telefonas būtų mano žinioje kai jis buvo tardymo izoliatoriuje ar kalėjime. Aš niekada nerašiau jokių žinučių.“, atsakydama į gynėjos klausimus taip pat nurodė: „Aš jokių žinučių jo vardu nerašydavau. Aš nedisponavau jo pinigais. Jis pinigų likutį išleido kazino. Nežinau iš kur pas jį pinigai. Aš buvau nuėmus jam pinigus, visą likutį ir jam atidaviau.“ (t. 3, b. l. 19).

11. Aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad R. K., būdamas įkalinimo įstaigoje, parašė SMS žinutę nukentėjusiajai I. U. ir tokiu būdu tarp jų užsimezgė bendravimas, turėdamas tikslą apgaule išvilioti iš jos pinigus. Įgijęs pastarosios pasitikėjimą jis pradėjo prašyti, vėliau reikalauti pinigų, grasindamas, kad ją mes, nebebendraus, jei ji jam finansiškai nepadės (pvz., SMS žinutė Nr. 6: „Busi apgavus kad isiuntei pamiršk mane visam.“ (t. 1, b. l. 40), tada jį gali ilgam uždaryti ir jie nebesusitiks. Apgaulė reikalaujant pinigų pasireiškė manipuliuojant nukentėjusiosios I. U. jausmais jam, siunčiant melagino, klaidinančio turinio SMS žinutes apie skubios finansinės pagalbos poreikį (pvz., vienoje iš SMS žinučių nurodė, kad yra sulaikytas Jūrmaloje, nors, kaip nustatyta iš telefoninių pokalbių analizės, telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), skambučiais ir SMS žinutėmis komunikuojant su I. U., nuo 2019-06-02 iki 2019-07-16 veikė Klaipėdos mieste, o tuo metu (2019-07-03) jis buvo laisvėje ir, kaip patvirtino R. K., gyveno kartu su ja bute (duomenys neskelbtini)). Kadangi R. K. atlikinėjo bausmę, jo teisė disponuoti banko sąskaitomis buvo apribota, todėl pinigai jam buvo pervedami pasitelkus buvusią sutuoktinę R. K., naudojantis jos banko sąskaita (tai patvirtina SMS žinutė Nr. 1, kurioje nurodytas asmuo – R. K. ir SEB Vilniaus banko sąskaitos numeris (t. 1, b. l. 37), su kuria jis nenutraukė santykių pradėjęs bendrauti su nukentėjusiąja I. U. dar būdamas įkalinimo įstaigoje ir po bausmės atlikimo. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis apsigyveno pas buvusią sutuoktinę R. K. (pastaroji, kaip minėta, nurodė, kad grįžus R. K. iš pataisos namų bandė pradėti naują gyvenimą, jis pas ją buvo nuo gegužės mėnesio pabaigos, bet dažnai ir nebūdavo). Pats R. K. patvirtino prašęs I. U. pinigų ir gavęs iš jos 200 Eur (tik neigė reikalavęs ir gavęs iš jos daugiau pinigų), be to, nurodė, kad išėjęs į laisvę važiavo į Vilnių susitikti su ja, tik, skirtingai nei nurodė I. U., teigė su ja susitikęs nebuvo ir, jo teigimu, jai vežtų 3 000 Eur negrąžino, nors, kaip minėta, pats tvirtino, kad iš I. U. gavo tik 200 Eur (todėl kyla klausimas, kodėl, pastarojo teigimu, jis vežė I. U. grąžinti 3 000 Eur, nors, kaip teigė, iš jos buvo gavęs tik 200 Eur, juolab, kad telefono ryšio išklotinėje neužfiksuotas R. K. buvimas nukentėjusiosios I. U. gyvenamoje teritorijoje). Tokia prieštaringa R. K. pozicija vertintina kaip pastarojo gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir apkaltinti savo buvusią sutuoktinę R. K., į kurios banko sąskaitą pastarojo prašymu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir R. K. sutikimu buvo pervedami iš nukentėjusiųjų išvilioti pinigai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, R. K. teiginiai, kad SMS žinutes nukentėjusiajai I. U. rašė ne jis, niekuo nepagrįsti. Neįtikėtina, kad būdamas įkalinimo įstaigoje jis prašė buvusios žmonos R. K. rašyti SMS žinutes jo draugei I. U., kai tuo metu santykiai su R. K. nebuvo nutrūkę, grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis apsigyveno kartu su ja bute (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji I. U. patvirtino, kad su R. K. bendravo ne tik SMS žinutėmis, bet ir kalbėjo telefonu, jos pateiktų telefono SMS žinučių turinys rodo, jog kalba, be kita ko, eina apie santykius (tai patvirtino pats R. K. apklausiamas 2020-10-02 teismo posėdžio metu, nurodydamas: „Susipažinau su I. U. ir pradėjau bendrauti apie gyvenimą ir meilę, bet buvau ir su K. nenutraukęs santykių, turėjau įkalinimo įstaigoje telefoną ištisą parą.“ (t. 3, b. l. 81), grasinama palikti, taip pat kalbama apie teisėsaugą (pvz., SMS žinutėje Nr. 21 nurodoma: „Man pohui mentai teisėjai advokatai <...> eik pas mentus ka ar as tave apvogiau ar apipleciau.“ (t. 1, b. l. 47), todėl nekyla abejonių, kad žinutės nukentėjusiajai I. U. buvo siunčiamos būtent nuteistojo R. K., pastarąjį ji atpažino iš balso (jam esant įkalinimo įstaigoje ne kartą bendravo su juo telefonu), kai jo iniciatyva susitiko Vilniuje, kur jam perdavė minėtą pinigų sumą grynaisiais. Iš žinučių turinio taip pat matyti, kad su I. U. bendravęs asmuo nurodė nukentėjusiajai kitą telefono numerį: „Įsivesk sita nr.cia bus pastovus jei ana atimtu mentai.“ (SMS žinutė Nr. 5 (t. 1, b. l. 39), tuo tarpu tiek nukentėjusioji I. U., tiek kaip liudytoja apklausta R. K. patvirtino, kad naudojosi vienu ir tuo pačiu telefono numeriu (R. K. teisme nurodė: „ Aš naudojuosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai vienintelis mano telefono numeris kuriuo naudojuosi.“ (t. 3, b. l. 19), o R. K. joms rašė SMS ir skambino iš skirtingų telefono numerių. Be to, kaip liudytoja teisme apklausta R. K. dukra liudytoja E. P. patvirtino, jog R. K. prašė jos pinigų išgryninimo paslaugos, t. y. nurodė: „Vieną kartą yra pervedę nepažįstami žmonės man į sąskaitą pinigus. Aš paėmiau ir K. padaviau. Jis manęs paprašė ir aš jam nurodžiau savo banko sąskaitą. Buvau gavusi apie 190 eurų, tiksliai nepamenu.“ (2020-10-02 teismo posėdžio protokolas (t. 3, b. l. 19) ir pateikė teismui pavedimo išrašą (t. 3, b. l. 102), be to, nurodė: „R. paprašė mamos, o mama paprašė manęs paimti R. siuntą. Kas siuntoje buvo nežinau. Kas siuntė taip pat nežinau. <…> Mama pasakojo, kad jis neramus žmogus ir jam reikia raminamųjų, nes mamą mušdavo, dėl to tikėjau, kad siuntoje K. skirti vaistai.“ (t. 3, b. l. 102). Nukentėjusioji I. U., kaip minėta, taip pat patvirtino, kad R. nurodytai merginai E. P. nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) ji nusiuntė vaistų už 44,15 Eur. Tai paneigia apelianto skundo argumentus, kad nupirkti vaistų nukentėjusiosios I. U. prašė ne jis, o R. K.. R. K. skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į jo iš Vilniaus pataisos namų gautą pažymą, patvirtinančią, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis siuntė pinigus R. K., priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia, kad nukentėjusiųjų į R. K. sąskaitą pervėstos lėšos buvo skirtos būtent R. K.. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų nuteistojo prašymu pateikto 2020-06-02 pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 29-778, jame nurodyta, kad R. K., būdamas Vilniaus pataisos namuose nuo 2015-02-01 iki 2019-05-24, iš asmeninės sąskaitos į R. K. sąskaitą pervedė 7 995 Eur (t. 3, b. l. 94). Atsižvelgiant į tai, kad R. K. oficialiai niekur nedirbo, ilgą laiką atliko laisvės atėmimo bausmę, iš jo sąskaitos į R. K. sąskaitą pervestų lėšų kilmės nepagrindė, galima pagrįstai manyti, kad R. K. užsiėmė neteisėta veika. Tai netiesiogiai pagrindžia ir paties R. K. teisme duoti parodymai, kad ne tik jis, bet ir jo draugai pervedė į R. K. sąskaitą nemažą pinigų sumą (2020-10-02 teismo posėdžio metu R. K., atsakydamas į teisėjos klausimus, be kita ko, nurodė: „K. pervedžiau apie 10000 eurų, taip pat pervedė apie 100000 eurų kiti mano draugai jai, aš išnuomojau jai butą, nupirkau automobilį, išlaikiau dukras.“ (t. 3, b. l. 81). Kaip matyti iš pacituotų R. K. teisme duotų parodymų, pasak jo, jis išlaikė R. K., nors, pastarosios teigimu, visus tiek jo, tiek kitų asmenų pervestus į jos sąskaitą pinigus (R. K. teisme patvirtino, kad be nukentėjusiųjų I. U. ir A. U. į jos sąskaitą pinigus siuntė ir kiti asmenys) ji pervesdavo R. K. nurodytiems asmenims: „Įkritus pinigams juos pervesdavau pataisos namams, kažkokioms moterims. Yra banko išklotinė.“, o likutį išgrynino ir atidavė jam: „Aš buvau nuėmus jam pinigus, visą likutį ir jam padaviau. Jis pinigus leidžia kazino.“ (t. 3, b. l. 19); apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip specialioji liudytoja R. K. nurodė; „Aš tiksliai neprisimenu kokie asmenys man dar vedė pinigus į mano sąskaitą <..>. Labiausiai įsidėmėjau I. U. ir A. U., nes R. man sakė, kad ten jo draugės. Kartais į mano sąskaitą vesdavo kiti man nepažįstami asmenys neva kitų kalinčių asmenų artimieji kur aš išgrynindavau pinigus ir atiduodavau grynaisiais kur nors Klaipėdos mieste, šių asmenų aš taip pat nepažįstu.“ (t. 2, b. l. 13). Kaip minėta, nei R. K., nei nukentėjusiosios nepatvirtino, kad būtų bendravusios (SMS žinutėmis ar kitu būdu ir kad pinigus į R. K. sąskaitą pervedė pastarosios prašymu). Be to, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, apklausiama teisme liudytoja R. K. nenurodė, kad ji R. K. iš I. U. į sąskaitą pervestų pinigų būtų pirkusi ir siuntusi į Vilniaus pataisos namus televizorių, rūbus, ji tik nurodė, kad lankydavo jį Vilniaus pataisos namuose, tačiau kartu nurodė, kad: „Nuo 2019 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. aš jo nelankiau.“ Tokie jos parodymai visiškai atitinka Vilniaus pataisos namų 2020 m. spalio mėn. pranešime R. K. prašymu nurodyta informaciją, kad: <...> nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. gegužės 24 d. duomenų, patvirtinančių, kad pilietė R. K. būtų jums perdavusi siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda, televizorių ar kitų elektros prietaisų, įstaigos administracija neturi.“ (t. 3, b. l. 112). Tiesa, 2020-01-15 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip specialioji liudytoja R. K. nurodė, kad iš į jos sąskaitą įvairių asmenų pervestų pinigų R. prašymu ji nupirkdavo jam įvairių daiktų (rūbų, televizorių) ir šiuos daiktus išsiųsdavo į Vilniaus pataisos namus, tačiau kartu nurodė, kad daiktus siųsdavo ne tik R., bet ir pastarojo prašymu kitų asmenų vardu, ne jis jai sakydavo, kad siuntų kiekis ribotas, be to, daug įvairių daiktų ji jam atveždavo lankydama (nurodė, kad su R. K. susipažino 2015 m., kai jis iš kažkur gavęs jos telefono numerį pradėjo jai rašyti, taip jie, jam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, pradėjo bendrauti, ji pradėjo jį lankyti, jie susituokė, po kurio laiko ji sužinojo, kad R. jai melavo dėl bausmės atlikimo laiko, todėl po 3 mėnesių jie oficialiai išsiskyrė (t 2, b. l. 13–14). Todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, Vilniaus pataisos namų pastarojo prašymu pateikta informacija, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019-05-24 R. K. jokių siuntinių R. K. nesiuntė, nepaneigia, kad ji pastarojo prašomus daiktus jam atvežė lankydama jį įkalinimo įstaigoje anksčiau ar išsiuntė pastarojo nurodymu kitiems asmenims. Kita vertus, aplinkybė, siuntė / vežė R. K. daiktus R. K. į įkalinimo įstaigą ar ne, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant jo atsakomybės klausimą.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl R. K. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2019-03-05 iki 2019-07-09, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, siųsdamas SMS žinutes I. U., ją ir jos motiną A. U. apgaulės būdu, pateikdamas melagingas versijas, įtikino pervesti pinigus į R. K. banko sąskaitą, tokiu būdu R. K. apgaule nukentėjusiajai I. U. padarė bendrą 5 909,54 Eur, o nukentėjusiajai A. U. – 5 287,54 Eur turtinę žalą.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – paties R. K., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitus surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą dėl R. K. kaltės apgaule pasisavinus nukentėjusiųjų I. U. ir A. U. pinigus. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo R. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Tuo būdu skundžiamas nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas iš pagrįstas, jį naikinti nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.