- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- eII-771-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00705-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- S. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-8644-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25268422786).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8644-2025 (toliau ir – nutarimas) S. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai jam paskirta 850 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėn. Ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis 2025 m. kovo 22 d., 16.33 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,17 promilių neblaivumas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 6 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti minėtą Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. priimtą nutarimą dalyje dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės ir skirti pareiškėjui teisės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas neginčija padaręs administracinį nusižengimą. Alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, t. y. 2025 m. kovo 21 d., todėl sekančią dieną jautėsi blaivus ir adekvatus, nejautė nei mažiausio galimo alkoholio poveikio savijautai ir reakcijai, dėl ko sėdo už vairo. Prieš išvykdamas išsiskalavo burną su burnos skalavimo skysčiu Listerin (alkoholio savo sudėtyje turinčiu burnos skalavimo skysčiu). Tik išvažiavęs buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu. Nurodė, jog yra ūkininkas ir savo ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, augina (duomenys neskelbtini). Tai pagrindinis pareiškėjo ir jo šeimos pajamų šaltinis, todėl specialiosios teisės vairuoti atėmimas 13 mėnesių sukels pareiškėjui neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Pažymi, jog neturi galiojančių nuobaudų, joks ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nepradėtas, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Prašo atsižvelgti į tai, kad nusižengimas padarytas neveikiant tyčia, šviesiu paros metu, užfiksuotas policijos priemonių metu, ne dėl to, kad vairavimas buvo kažkuo išskirtinis. Sutinka, kad padarytas šiukštus pažeidimas, tačiau dėl jo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, jog pareiškėjo atžvilgiu yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir prašo taikyti alternatyvias administracinio poveikio priemones, t. y. teisės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas į pareiškėjo skundą gautas nebuvo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. S. nurodė, jog pažeidimą pripažįsta. Teigia alkoholį vartojęs iš vakaro. Iš viso gėrė dvi dienas iš eilės. Baigė vartoti alkoholį apie 2.00 – 2.30 val. Atsikėlė apie 11 val. Atsikėlus ryte savijauta buvo ne kokia, tačiau vėliau gerai pavalgė, išgėrė arbatos ir po pietų, jausdamasis gerai, sėdo už automobilio vairo. Įvykio dieną alkoholio nevartojo, jeigu būtų vartojęs, sutuoktinė nebūtų leidusi vairuoti. Būtinybės vairuoti jam nebuvo, kadangi šalia su juo vyko ir sutuoktinė, kuri turi vairuotojo pažymėjimą. Kadangi jautėsi gerai, nepagalvojo, kad gali būti neblaivus ir įpūsti promilių. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m., vairuoja atsakingai. Daugelis gautų baudų yra ne jo, o sūnų. Tiesiog automobilis registruotas jo vardu ir jam išrašo. Už greitį yra baustas kažkada, labai senai. Anksčiau, gal apie 2017 m., buvo sustabdytas išgėręs už vairo. Šis įvykis buvo antras kartas. Turi aukštąjį išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini). Baudos dar nėra sumokėjęs, tačiau susimokės. Patikrinimo metu nustatytas 1,2 promilės neblaivumas. Nežino, iš kur toks girtumas. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, neginčijo jo. Alkoholio nebevartoja nuo sustabdymo dienos. Kai buvo sustabdytas 2017 m. už vairo neblaivus buvo kilę minčių nebevartoti, tačiau kodėl dabar vartojo, negali paaiškinti. Prašo pakeisti nutarimą ir leisti vairuoti su alkobloku, jo dar nėra įsirengęs. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o ūkis yra (duomenys neskelbtini) rajone, tenka daug važinėti, vaikai jau suaugę ir nebepadeda. Žmona dar padeda ūkyje, bet ji dar dirba ir (duomenys neskelbtini). Teigia, kad skirta nuobauda labai jį sujaudino ir mano, jog prašoma administracinio poveikio priemonė, draudimas vairuoti automobilį, kuriame neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, bus ne ką mažesnė prevencija jam.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. S. padarė nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo 13 mėnesių. S. S. prašo taikyti jo atžvilgiu alternatyvias administracinio poveikio priemones, t. y. teisės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad šioje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai taikė įstatyme numatytas normas ir pagrįstai S. S. skyrė administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės terminas nustatytas artimas minimaliam įstatyme numatytam terminui, taigi teismas daro išvadą, kad paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta ir neteisinga, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo.
Įvertinęs S. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nors S. S. skunde teigia, kad šiuo atveju jo veiksmais žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, jis nežeidė jokių KET taisyklių, tiesiog buvo sustabdytas policijos vykdytų priemonių (reido) metu, visgi teismas pažymi, kad S. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu vyksta pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas. Vien tai, kad šiuo atveju neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Skunde S. S. nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl sekančią dieną jautęsis visiškai blaivus, adekvatus, orientuotas, visiškai nejautė galimo alkoholio poveikio savijautai ir reakcijai. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė net dvi dienas iš eilės vartojęs alkoholį ir gerai išsimiegojęs, pavalgęs ir išgėręs arbatos, sėdo už vairo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad sustabdžius S. S. antrojo patikrinimo alkotesteriu metu girtumo laipsnis buvo mažesnis, t. y. asmuo blaivėjo. Tai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai buvo vartoti anksčiau. Tačiau labai nežymus alkoholio kiekio mažėjimas organizme rodo, jog alkoholis iš pareiškėjo organizmo šalinasi lėtai, buvo nustatytas daugiau nei 1 promilės neblaivumas, todėl asmuo be abejonės turėjo jausti alkoholio poveikį organizmui. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis asmuo, dvi dienas iš eilės vartojęs alkoholį, ir praėjus nors ir pakankamam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, sėdęs už vairo, galėjo pagrįstai abejoti, ar iš organizmo jau spėjo pasišalinti reikiamas alkoholio kiekis, turėjo itin atsargiai vertinti savo galimybę vairuoti automobilį, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju S. S. nustatytas 1,17 promilės neblaivumas (po paklaidos), t. y. beveik tris kartus daugiau nei leidžiama norma, taigi neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai, o toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Teismo posėdyje S. S. nurodė dvi dienas iš eilės vartojęs alkoholinius gėrimus, sekančią dieną sėdęs už vairo, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo prieš tai vartojęs daug alkoholio, S. S., nepaisydamas asmeninės savijautos, turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Juo labiau, kad 1,17 promilės neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi žymiai viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Taigi priešingai S. S. argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis, padarytas netyčia. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo S. S. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie S. S. registruotus administracinius nusižengimus per pastaruosius penkerius metus matyti, kad asmuo yra šešis kartus baustas administracine tvarka, penkis kartus už KET pažeidimų padarymą –už sustojimą ir stovėjimą neleistinose vietose, už nustatyto leistino greičio viršijimą (šie administraciniai nusižengimai priskirtini šiurkštiems), vairavimą neprisisegus saugos diržo. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis administracinių nusižengimų yra padaryti sūnų, o ne paties pareiškėjo, tačiau teismas juos vertina kritiškai, nes jų negalima objektyviai patikrinti. Jeigu, pasak pareiškėjo, dalį administracinių nusižengimų padarė ne jis pats, tuomet gavus administracinio nusižengimo protokolą privaloma nurodyti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę pažeidimo metu, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje būtų surašytas asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, o ne transporto priemonės savininkui. Taigi, nors paskirtos baudos ir yra sumokėtos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šiuo atveju nėra pagrindo charakterizuoti išskirtinai teigiamai, kaip pavyzdingai besilaikančio KET reikalavimų, kas galėtų būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Būtinybę vairuoti S. S. argumentuoja tuo, kad (duomenys neskelbtini) ūkis, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, yra pagrindinis jo ir jo šeimos pajamų šaltinis. Jam dažnai tenka važinėti į (duomenys neskelbtini) rajoną, dėl ko būtina turėti galimybę vairuoti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones S. S. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis pasirūpinti ūkiu egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, S. S. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia S. S. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdienis gyvenimas, pasirūpinimas ūkiu, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas. S. S. teismui nepateikė jokių duomenų, kad jo ūkiu negali pasirūpinti kiti asmenys, juo labiau, kad teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuoja. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra ten pat, kur registruotas ūkis. Kadangi pareiškėjas dirba tik savo ūkyje, norint tinkamai pasirūpinti ūkiu, nėra būtinybės važinėti iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini), nes gali ten gyventi nuolat. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi galimybę be automobilio pasirūpinti savo ūkiu, esančiu pagrindiniu pajamų šaltiniu, o esant būtinybei vykti kitur, vairuoti transporto priemonę ir nuvežti S. S. gali teisę vairuoti turinti jo sutuoktinė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties ar jo šeimos poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Taigi, ir šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir šeiminių aplinkybių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą pakeisti nutarimą dalyje ir skirti teisės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams bei uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui, teismas pažymi, kad nėra pagrindo keisti priimto nutarimo skunde nurodytais pagrindais ir tenkinti tokio pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas argumentuoja, jog tai būtų adekvati priemonė, užtikrinant visuomenės interesą bei nuobaudai keliamų tikslų užtikrinimą. Su šiais pareiškėjo argumentais nesutiktina. Sutiktina, kad dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patirs nepatogumų, tiek finansinių, tiek darbinių, tiek asmeninių, tačiau, pripažinus, kad jis turima teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, privalo dėl to prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, vairavimas būnant apsvaigus, kai nustatyta 1,17 promilės neblaivumas, yra itin šiukštus pažeidimas, galėjęs sukelti neigiamas pasekmes ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir kitų asmenų turtui ir sveikatai. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta beveik tris kartus didesnė alkoholio koncentracija, nei leidžia įstatymas. Todėl neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti S. S. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti priešingo teisei veikimo pasekmes.
Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą S. S. paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonės taikymas artimiems įstatyme numatytiems minimaliems terminams yra teisingos ir proporcingos jo padarytam pažeidimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. S. S. skunde nurodytos aplinkybės, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teismo vertinimu, yra pagrindas būtent artimų įstatyme numatytiems minimaliems terminų parinkimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8644-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl S. S. skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8644-2025 palikti nepakeistą ir S. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.