Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Strektė“ ieškinį atsakovei ūkininkei A. R. dėl skolos priteisimo ir pagal A. R. priešieškinį UAB „Strektė“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo UAB „Strektė“ atstovas ieškinį palaiko ir prašo teismo priteisti iš atsakovės - 18974,49 Lt (5495,39 Eur) skolos už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (40-42 b.l.). Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. pagal žodinį susitarimą tarp ieškovo UAB „Strektė“ ir atsakovės ūkininkės A. R. buvo atlikti betoninio takelio įrengimo darbai. Ieškovas UAB „Strektė“ atliko darbų (įskaitant darbus, panaudotas medžiagas ir įrengimus) už 18 974,49 Lt. Atliktus darbus atsakovė A. R. priėmė pasirašydama atliktų darbų aktuose už rugpjūčio, rugsėjo mėn. atliktus darbus ir jų pagrindu išrašytuose PVM sąskaitose - faktūrose ir įsipareigojo juose nurodytą pinigų sumą sumokėti, tačiau iki šiol nėra sumokėjusi. Darbų priėmimo metu ir vėliau jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovė nepareiškė. Su A. R. priešieškiniu nesutinka. Atsakovė ne tik neįrodė, kad UAB „Strektė“ netinkamai atliko betonavimo darbus ir kad būtent atsakovei priklausančioje fermos dalyje, kurios atsakovė nesugebėjo atskirti nuo bendrasavininko T. S. fermos, o ne prie sodybos „Ąžuolų slėnis“, esančios Kelmės r., kaip šalys tarėsi. Be to atsakovė neįrodė, kad tinkamai ir pagal paskirtį naudoti betonuoti takai, t.y. kad per takelius skirtus vaikščioti nevažinėjo sunkiąja technika. Atsakovė taip pat neįrodė nuostolių dydžio ir kad juos realiai patyrė, nes pateiktas tik preliminarus darbų paskaičiavimas. Visiškai neaišku dėl kokios priežasties takelio remonto darbai sudarytų 121464,81 Lt (35178,64 Eur), kai UAB „Strektė“ atsakovės naudai yra atlikusi darbų tik už 18 974,49 Lt. Atsakovė apie atsiradusius defektus neinformavo ieškovo per protingą terminą ir nesuteikė rangovui termino trūkumams pašalinti, jeigu tokie egzistuoja t.y. ji nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.697 str. 5 d. Akivaizdu, kad atsakovė tokiu būdu bando pagerinti savo turtinę padėtį ieškovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį tenkintini iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų, fotonuotraukų nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. pagal ieškovo UAB „Strektė“ ir atsakovės ūkininkės A. R. žodinį susitarimą prie kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų slėnis“, esančios Targauskių k., Kelmės r., UAB „Strektė“ atliko betoninių takelių įrengimo darbus. Įvertinus tiek ieškovo atstovo tiek atsakovės paaiškinimus, tiek liudytojo T. S. parodymus, kurie sutampa su atliktų darbų aktuose nurodytais atliktų betonavimo darbų kiekiais (apie 800 kv.m.) teismo vertinimu tai 2014-11-10 antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti ir prie protokolo esančiose nuotraukose užfiksuoti betonavimo darbai žvėrelių fermoje (67, 70 b.l.), o ne kažkur kitur prie sodybos, kaip kad bando klaidinti teismą ieškovo atstovas nurodyti atsakovo betonuoti takai, teismui nepateikta kitokių atsakovo atliktų darbų planų, fotonuotraukų prie kaimo turizmo sodybos.

Rašytinės sutarties šalys nepasirašė, nors CK 1.73 str. 1 d. numato privalomą rašytinę sandorio formą, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 Lt. Teismui taip pat nepateikta nei jokių planų dėl betonavimo darbų, nei atliktų darbų statybos žurnalo, sutarties sąlygas (kada, kur ir kokie darbai bei kokiu mastu bus atlikti, kokios medžiagos bus naudojamos, koks, kokio storio ir iš ko bus paklotas, kokio storio bus betono sluoksnis) ir preliminarią darbų ir medžiagų kainą derino šalys, taip pat atsakovės sugyventinis ir nepilnamečio vaiko tėvas T. S. (90 b.l.). Ieškovas už atliktus darbus ir medžiagas išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras ieškinyje nurodytai sumai (18 974,49 Lt) ir surašė atliktų darbų aktus. Atsakovė neginčija, kad atsakovas atliko jai minėtus darbus (tame tarpe ir papildomus), techninio darbų prižiūrėtojo nebuvo paskirus, ieškovo atliekamų darbų eigos nestebėjo, nes kaip nurodė ką tik buvo pagimdžiusi dukrytę (90 b.l.).

Atsakovė teigia, kad ji kaip vartotoja sudarė sutartį su ieškovu, tačiau tiek iš jos paaiškinimų, kad takai buvo betonuoti jai, kad ji galėtų jai priklausančiame sklype užsiimti audinių auginimo veikla, tiek iš bylos medžiagos, kur ji kaip ūkininkė, įregistravusi A. R. ūkį, priėmė iš UAB „Strektė“ betonavimo darbus, dedama jos ūkininko ūkio antspaudą, akivaizdu, kad darbai atlikti jos verslo, ne asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl šiuo atveju jai nėra taikytinos vartotojų teises ginančios nuostatos. Tai, kad atsakovė nežino įstatymų ar nepasinaudojo teismo jai siūlyta pasirūpinti teisine pagalba, teismas tokioje byloje negali būti iniciatyvus ir būti atsakovės advokatu, padėti atsakovei pasirinkti tinkamus teisinės gynybos būdus, nes taip būtų pažeisti ne tik šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai, bet ir keltų abejonių teismo nešališkumu. Tai, kad atsakovė negalėjo savęs tinkamai atstovauti teisme neatleidžia jos nuo sutartinės atsakomybės ar pareigos tinkamai ginti teisme savo teises, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti priešieškinio reikalavimus, o atsisakydama teismo posėdžio metu išsamiai išdėstyti su jos priešieškinio reikalavimais susijusias aplinkybes, komentuoti teismo posėdžio metu demonstruotas jos pačios pateiktas nuotraukas, nurodant, kad dėl visko pasisakys liudytojas, tuo atsakovė prisiėmė su tuo susijusią riziką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-08-30 išrašyta PVM sąskaita-faktūra STR Nr. 08221 15048,19 Lt sumai (4551,52 Lt bedrastatybiniai darbai + betonas autotransportas su autosiurbliu 7885 Lt sumai + 21 proc. PVM) (4 b.l.). 2013 rugpjūčio mėn. atliktų darbų akte nurodyta, kas sudaro 4551,52 Lt+PVM bedrastatybinius darbus, t.y. klojinių įrengimas 1483,35 Lt+PVM (be medžiagų kainos), malto betono – asfalto skaldos pasluoksnio įrengimas (be medžiagos kainos) 700 kv.m. už 1303,05 Lt+PVM, 5 cm storio betono dangos įrengimas 700 kv.m. už 1765,12 Lt+PVM (5 b.l.). Pridedamas 2013-08-30 aktas dėl betonavimo darbams panaudoto betono kainos 39,3 m3 už 5895 Lt+PVM, betono transportavimas 5 reisai 1225Lt+PVM ir autosiurblys 4,5 val. 765 Lt+PVM, viso 7885 Lt+PVM (6 b.l.). Atsakovė ginčija 7885 Lt sumą, nes tariamai visą techniką betonavimo darbams jai suteikė T. S., tačiau šių savo teiginių atsakovė niekuo nepagrindžia (CPK 178 str.), o iš Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-434-776/2015, su kuria nejungta ši civilinė byla, matyti, kad minėtas asmuo iš UAB „Strektė" samdė visai kitokią techniką, t.y. buldozerį T-130, ekskavatorių (duomenys neskelbtini) autotralą, tankintuvą BOMAG, automašiną, buldozerį KOMATSU, automašiną Gazel, bet ne betonvežį. Todėl šie atsakovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 str.).

2013-09-17 išrašyta PVM sąskaita-faktūra STR Nr. 08247 725,85 Lt sumai (599,88 Lt bedrastatybiniai darbai ir takelių įrengimas + 21 proc. PVM) (7 b.l.). Iš detalizuoto atliktų darbų akto už 2013 rugsėjo mėn. matyti kas sudaro 599,88 Lt+PVM bedrastatybinių darbų sumą, t.y. klojinių įrengimas (be medžiagų kainos) 196,63 Lt+PVM, malto betono – asfalto skaldos pasluoksnio įrengimas (be medžiagos kainos) ne pilnas 100 kv.m. (0,920) už 171,26 Lt+PVM, 5 cm storio betono dangos įrengimas ne pilnas 100 kv.m. (0,920) už 231,99 Lt+PVM (8 b.l.).

2013-09-17 išrašyta PVM sąskaita-faktūra STR Nr. 08249 3200,45 Lt sumai (1530 Lt bedrastatybiniai papildomi darbai + bedrastatybiniai darbai 1115 Lt sumai + 21 proc. PVM) (9 b.l.). 2013 m. rugsėjo mėn. išrašytas dar vienas aktas dėl atliktų papildomų darbų už 1530 Lt+PVM: brigadinė mašina (darbuotojų pervežimas) 9 kartus už 630 Lt+PVM ir darbų vadovo atlyginimas 900 Lt+PVM (10 b.l.). Pridedamas 2013-09-17 aktas dėl betono kainos 5,2 m3 už 780 Lt+PVM, betono transportavimas automašina MAN 1 reisas 335 Lt+PVM, viso 1115 Lt+PVM (11 b.l.).

Visus šiuos aktus ir PVM sąskaitas-faktūras atsakovė pasirašė be pastabų, darbus priėmė. Darbų kainos ir atliktų darbų atsakovė neginčijo, išskyrus minėtą 7885 Lt sumą, dėl kurios teismas jau pasisakė. Raštiškų pretenzijų rangovui (ieškovui) atsakovė (betonavimo darbų užsakovė) nereiškė, ieškovo neprašė taisyti darbų trūkumų ar mažinti atliktų darbų kainos, kai po kelių mėnesių po atsakovo darbų atlikimo kaip kad ji nurodė paaiškėjo atliktų darbų trūkumai. Atsakovė skirti ekspertizės teismo neprašė, nors šalys nesutarė dėl darbų trūkumų apimties ir jų šalinimo galimybių, pateikdama teismui tik 2014-11-10 antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su žvėrelių fermos su betonuotais takais fotonuotraukas (67, 70 b.l.). Atsakovė priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo 121 464,81 Lt nuostolių pagal pateiktą UAB „Aiba“ preliminarų paskaičiavimą, kiek kainuotų iš naujo perdaryti visus betonavimo darbus, kartu išardant jau įrengtas žvėrelių fermų konstrukcijas su stogais ir iš naujo jas sumontuojant (66 b.l.).

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti, šios sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Baigiamoji statybos rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra darbų perdavimas ir priėmimas. Šie klausimai yra reglamentuojami CK 6.694 straipsnio normomis. Rangovas, atlikęs darbus, praneša apie tai užsakovui, ir pastarasis privalo nedelsiant pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialias įstatymo nuostatas įgyja net jei jį pasirašo tik viena iš šalių. Nurodytas aktas su jame pateikta informacija apie darbų atitinkamu laikotarpiu atlikimo mastus bei medžiagų įsigijimo bei sunaudojimo kiekius yra reikšmingas tam, kad, palyginus jo duomenis su kitais atsakovo teiktais rašytiniais įrodymais, būtų tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės apie realiai atsakovo atliktų darbų pagal sutartį mastą bei panaudotų medžiagų kiekį (CPK 183 str.,188 str.).

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovės pažeistų teisių gynimo būdų.

Įrodyti nuostolių dydį ir tai, kad būtent ieškovo neteisėti veiksmai sukėlė ar neišvengiamai sukels tokio dydžio atsakovės nuostolius yra atsakovės pareiga, o ne ieškovo. Atsakovė privalėjo įrodyti nurodytų defektų atsiradimo priežastis, t.y. kad dėl jų atsiradimo kaltas rangovas (ieškovas), kuris netinkamai atliko darbus, kad atsakovė tinkamai pagal rangovo nurodymus eksploatavo betonuotus takus, kad nevažinėjo jais sunkiąja technika, kad trūkumai atsirado ne dėl jos pačios kaltės nesant tinkamo darbų projekto, darbų priežiūros ir nesant rašytinio susitarimo, kur aiškiai būtų išdėstytos šalių teisės ir pareigos, kokios medžiagos ir kokiais kiekiais bus naudojamos, kokio storio turi būti betonas, kaip jis turi būti sutvirtintas, kad takus galima būtų naudoti pagal paskirtį, kad dėl gamtinių sąlygų (šalčio, klimatinių pokyčių) ar kitų veiksnių takų kokybė laikui bėgant nesuprastės. Statybos darbų priėmimo atveju turi būti įrodyta, kad statybos darbų trūkumai yra rangovo veiksmų rezultatas, kad tai yra nukrypimas nuo sutarties sąlygų dėl neatitikties sutartyje numatytai darbų kokybei, jeigu akivaizdūs neatitikimai buvo priimti nepareiškus pastabų, tai gali būti daroma išvada, kad jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus, nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).

Atsakovė taip pat privalėjo įrodyti, kad šiuo atveju neišvengiamai reikia viską išardyti, t.y. ne tik išbetonuotus takus, tačiau ir sumontuotas žvėrelių stogines iš naujo klojant naują paklotą takams ir iš naujo juos išbetonuojant dvigubai storesniu betono sluoksniu, iš naujo sumontuojant žvėrelių stogines, ko teismo vertinimu atsakovė nepadarė, kadangi be specialisto pagalbos negalima įvertinti, ar nėra galima esamus takus neardant žvėrelių stoginių, nuvalius takus ant viršaus užlieti naują betono sluoksnį ir sutvirtinti jį grindų armavimo tinklais, kas gerokai sumažintų atsakovė sąmatoje nurodytas darbų kainas. Reikia pažymėti, kad iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų teismas negali nustatyti statybos defektų susiformavimo mechanizmo ir priežasčių, kada šie trūkumai atsirado ir kaip šie trūkumai turi būti šalinami, kas yra tiek už antstolio, tiek už teismo kompetencijos ribų ir kam būtina skirti ekspertizę, su kurios skyrimu atsakovė nesutiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).

Atsakovė su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka, atsisakydama mokėti ieškovui už jo atliktus darbus dėl jos nurodytų darbų trūkumų. Be to šioje byloje kaip darbų užsakovė atsakovė tuo pačiu prašo teismo taikyti ir kitą jos teisių gynimo būdą – nuostolių atlyginimą, savo reikalavimus grįsdama iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe. Tokios teisės CK 6.665 straipsnyje užsakovui nenustatyta. Tai reiškia, kad užsakovė, siekdama įgyvendinti teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už tariamai netinkamai atliktus darbus ir atvirkščiai. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Kadangi atsakovė nuostolių dydį dėl trūkumų šalinimo grindžia tik preliminariais paskaičiavimais, nėra aišku, ar visus darbus realiai atlikti yra būtina, t.y. iš esmės atsakovė be advokato ir specialistų pagalbos tinkamai neįrodė nuostolių dydžio, o atsakovas iš esmės neginčija, kad darbai atlikti su trūkumais, todėl šiuo atveju, kad būtų tinkamai apgintos atsakovės teisės ir interesai, teismo vertinimu būtų teisinga ir protinga naudoti pirmąjį jos teisių gynybos būdą, t.y. atsiliepime į ieškinį jos išdėstytą nesutikimą apmokėti už netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus, kurių trūkumai paaiškėjo po darbų priėmimo ir aktų bei faktūrų pasirašymo.

Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, pagal kurį atsakovė ieškovui skolinga 18974,49 Lt (5495,39 Eur), šalių nepasirašytas (12 b.l.), tačiau atsakovė neginčija, kad šiai dienai ji nėra nieko sumokėjusi ieškovui iš jo reikalaujamos sumos už jo atliktus betonavimo darbus ir medžiagas. Reikia pastebėti, kad kadangi šalys yra PVM mokėtojai, todėl ieškovas pagrįstai už atsakovei suteiktus darbus ir medžiagas visur skaičiuoja PVM mokestį, o atsakovė turi pareigą šį mokestį apmokėti.

Šalių paaiškinimai, liudytojo T. S. parodymai, taip pat tai, kad nei rangovas nei atsakovė savalaikiai nesiūlė ieškovui šalinti paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus, kurie paaiškėjo per garantinį darbų terminą (CK 6.666 str., 6.697 str.), rašytinio susitarimo ir reikiamo darbų projekto dėl darbų tarp šalių nebuvimas rodo apie šalių nebendradarbiavimą ir abiejų šalių vienodą kaltę dėl netinkamo darbų rezultato.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, visą bylos medžiagą, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė vienodai kalti dėl to, kad netinkamai įvykdyta šalių tik žodžiu sudaryta sutartis dėl betonavimo darbų, abi šalys yra kaltos dėl atsiradusių nuostolių, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš atsakovės priteistina pusė ieškovo ieškiniu reikalaujamos iš atsakovės darbų ir medžiagų sumos, t.y. 9487,25 Lt (2747,70 Eur), o atsakovės priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir kaip perteklinis dar vienas atsakovės alternatyvus gynybos būdas (CPK 185 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato pareigą skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė sutartį su ieškovu sudarė kaip ūkininkė, užsiimanti ūkine komercine veikla, t. y. atsakovė patenka į CK 2.4 straipsnio 2 dalyje vartojamą verslininko sąvoką. Kadangi atsakovė laikytina verslininke, vykdžiusia ūkinę komercinę veiklą, jai taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį, skolininkui vėluojant atlikti mokėjimus, skolininko mokėtinų palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, apskaičiuojama taikant palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti, padidinta 7 procentiniais punktais. Kadangi atsakovės pareiga mokėti atsirado 2013 m. rugsėjo mėnesį, o pirmąjį pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo supaprastinta proceso tvarka išdavimo teisme priimtas 2014-09-18, o ieškinys po prieštaravimų išduotam teismo įsakymui teisme priimtas 2014-10-22, o 2013-07-01 VILIBOR sudaro – 1,01 procentą, todėl nuo 2014-09-18 (nuo bylos iškėlimo teisme dienos) ieškovui iš atsakovės priteistinos 8,01 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2747,70 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovės priešieškinį pilnai atmetus, iš atsakovės ieškovui priteistina 75 proc. ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų: 289,11 Eur išlaidų advokato pagalbai, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ruoštų dokumentų skaičių ir atstovavimo teisme laiką, teismo vertinimu nėra per didelės, ir 123,65 Eur žyminio mokesčio, viso 412,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (1-3, 13-16, 43-46 b.l.).

Atsakovei iš ieškovo, kurio ieškinio reikalavimai iš dalies atmesti, priteistina 25 proc. jos ryšium su šios bylos nagrinėjimu turėtų ir susijusių su bylos nagrinėjimo bylinėjimosi išlaidų – 21,72 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 54,30 Eur už preliminarius darbų trūkumų šalinimo paskaičiavimus, viso 76,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (62-70 b.l.).

Kadangi atsakovės priešiekinys buvo atmestas, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 1055,36 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, kurio mokėjimas 2015-03-02 teismo nutartimi jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Kadangi šalių reikalavimai nebuvo pilnai patenkinti, o šalims priskirtinos mokėti išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteistinos ir paliekamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Strektė“, į.k. 144715427, 2747,70 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 70 ct) skolos, 8,01 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2747,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 412,76 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Strektė“, į.k. 144715427, 76,02 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1055,36 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis eurus 36 ct) žyminio mokesčio už priešieškinį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.