- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 1-145-958/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00212-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Žavinta Jurgelėnienė
- Kategorijos
- 25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustato:
S. K. 2018 m. spalio 12 d., apie 19.03 val., nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, šalia pastato (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto bei nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją, dėl ko automobiliui kliudžius pėsčiąją, nukentėjusiajai J. Č. dėl muštinės žaizdos kaktos kairėje ir dešinės plaštakos delne bei kairės plaštakos pirštuose, veido odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos akių vokuose, galvos smegenų sukrėtimo ir labai plačios poodinės kraujosruvos dešinės kojos šlaunyje ir blauzdoje su dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimų ir blauzdikaulio vidinio krumplio sumušimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu apie 19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Honda CR-V, pėsčiųjų perėjoje, kaire automobilio puse partrenkė nukentėjusiąją J. Č..
Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10-12, apie 19 val., važiavo jam priklausančiu automobiliu Honda CR-V valst Nr. (duomenys neskelbtini) Ties pėsčiųjų perėja, (duomenys neskelbtini), pamatė prieš pat jo automobilį einančią moterį, staigiai stabdė automobilį. Kadangi greitis buvo nedidelis, apie 20-30 km/val., jo automobilis sustojo iškart pradėjus stabdyti, tačiau stabdymo metu kliudė minėtą moterį. Matė, kaip moteris nuo kontakto su jo vairuojamu automobiliu parkrito ant žemės. Iškart išlipo iš automobilio ir pribėgo prie parkritusios moters. Moteris gulėjo ant asfaltuotos kelio dangos ant nugaros, veidu į viršų. Matė, kad akys buvo užmerktos, nenorėjo jos judinti, kad dar labiau jos nesužaloti. Po įvykio sustojo pro šalį važiavę automobiliai, matė, kad jų keleiviai išlipo, jis būdamas streso būsenoje prašė jų kviesti pagalbą. Pats negalėjo nieko daryti, nes po įvykio buvo labai išsigandęs, drebėjo rankos. Į įvykio vietą iškart atvyko GMP automobilis ir policijos pareigūnai. Įvykio metu jis nenukentėjo, tad medikai iškart išsivežė jo partrenktą moterį. Vairuodamas automobilį buvo visiškai blaivus. Moterį, ėjusią pėsčiųjų perėja jo automobilis Honda CR-V kliudė priekine kaire automobilio puse. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, tuo metu kritulių nebuvo, kelio asfalto danga buvo sausa. Eismo įvykiui įtakos turėjo tai, kad pėsčiųjų perėjoje einančią moterį pamatė per vėlai, ji vilkėjo tamsius drabužius, ant savęs neturėjo šviesą atspindinčių detalių. Atsiprašė nukentėjusios moters, kai ji buvo Utenos ligoninės priėmimo skyriuje, tą patį vakarą po įvykio (tomas 1, b.l. 86-91).
Nukentėjusioji J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini) eidama pėsčiųjų perėja pajuto smūgį, po ko sąmonę atgavo ligoninėje. Nepamena nei iš kurios pusės buvo smūgis, nei koks automobilis partrenkė.
Nukentėjusioji J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10-12, apie 19 val., išėjusi iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir paėjusi apie 100 metrų priėjo pėsčiųjų perėją, kuri kerta (duomenys neskelbtini). Prieš perėją sustojo, stovėdama ant šaligatvio apsidairė pažiūrėjo į karę ir į dešinę puses, kiek pamena arti, į jos pusę atvažiuojančių automobilių nebuvo. Apsidairiusi įžengė į pėsčiųjų perėją ir perėjusi beveik pusė pėsčiųjų perėjos, t.y. beveik pasiekusi ištisinę liniją ribojančią automobilių eismo juostas, pajuto smūgį į visą kūną. Prieš pajuntant smūgį nematė jokių atvažiuojančio automobilio šviesų ir negirdėjo atvažiuojančio automobilio garso, taip pat negirdėjo, kad automobilis butų staigiai stabdęs. Nuo smūgio parkrito ant asfaltuotos kelio dangos, parkrito veidu į kelio dangą. Nuo smūgio prarado sąmonę. Kiek pamena pabudo tik Utenos ligoninės priėmimo skyriuje. Todėl daugiau iš įvykio vietos nieko neprisimena, nieko pasakyti negali (tomas 1, b.l. 46-47, 49).
Iš specialisto išvados Nr. G3848/2018(01) matyti, kad J. Č. nustatytos muštinės žaizdos kaktos kairėje ir dešinės plaštakos delne bei kairės plaštakos pirštuose, veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos akių vokuose, galvos smegenų sukrėtimas ir labai plati poodinės kraujosruva dešinės kojos šlaunyje ir blauzdoje su dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimų ir blauzdikaulio vidinio krumplio sumušimu. J. Č. padarytas kūno sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės kojos sužalojimo (labai plati poodinės kraujosruva šlaunyje ir blauzdoje su dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimų ir blauzdikaulio vidinio krumplio sumušimu) kojos funkcija ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (tomas 1, b.l. 68-69).
Iš ekspertizės akto Nr. 49/2019(01) matyti, kad J. Č. nustatyti šie sužalojimai: nustatytos muštinės žaizdos kaktos kairėje ir dešinės plaštakos delne bei kairės plaštakos pirštuose, veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos akių vokuose, galvos smegenų sukrėtimas ir labai plati poodinės kraujosruva dešinės kojos šlaunyje ir blauzdoje su dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimų ir blauzdikaulio vidinio krumplio sumušimu. J. Č. padarytas kūno sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės kojos sužalojimo (labai plati poodinės kraujosruva šlaunyje ir blauzdoje su dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimų ir blauzdikaulio vidinio krumplio sumušimu) kojos funkcija ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. J. Č. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nustatytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu važiuojančio automobilio priekine dalimi suduodant smūgį per dešinę koją (galimai iš kairės pusės žingsnio kaire koja metu) ir po smūgio pėsčiajai galimai užkretant ant automobilio bei po to nublokštai nukrentant ant kieto kelio paviršiaus. Tokiu būdu visi kūno sužalojimai J. Č. galėjo būti padaryti vieno susidūrimo su važiuojančiu automobiliu metu pagal nurodytą sužalojimų padarymo mechanizmą. Objektyvių medicininių J. Č. kaklo sužalojimo požymių nenustatyta. Nustatyti išplitę pažengę lėtiniai degeneraciniai pokyčiai visose stuburo dalyse, ypač ryškūs stuburo kaklinėje dalyje, ir degeneraciniai pakitimai peties sąnario audiniuose bei tirotoksinė struma ir vidinės galvos smegenų vandenės požymiai. Visi šie lėtiniai susirgimai, galimai dėl patirtos traumos jiems paūmėjus, ir sukėlė pačios J. Č. ir gydytojų konstatuojamą klinikinę simptomatiką. Tačiau, kaip nurodyta Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VI sk. 13.1. punkte, tai negali įtakoti sveikatos sutrikdymo masto (tomas 2, b.l. 78-81).
Iš fotonuotraukų matyti, jog užfiksuoti po eismo įvykio ant J. Č. kūno likę sužalojimai (tomas 1, b.l 144).
Liudytojas P. Č. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-10-12, apie 19.45 val., paskambino mama J. Č. ir pasakė, kad ji yra Utenos ligoninėje, kad ją partrenkė einančią gatve automobilis. Nuvyko į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, ten buvo jo mama, gydytojai darė tyrimus, ji atrodė sutrikusi, ji verkė, buvo sužalotu veidu, kruvina. Taip pat, ligoninės priėmimo skyriuje buvo ir policijos pareigūnai besiaiškinę eismo įvykio aplinkybes ir vyras, kuris prisistatė, kaip automobilio vairuotojas, kuris nutrenkė jo motiną. Jis vairuotojo klausė, kaip taip sugebėjo, jis jam atsakė, kad tiesiog nematė einančios moters (tomas 1, b.l. 29-30).
Liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-10-12 dirbo Utenos PSPC Greitosios medicinos darbuotoja. Apie 19 val. gavo pranešimą, kad perėjoje (duomenys neskelbtini) partrenkta moteris. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), prie perėjos buvo sustojęs automobilis, taip pat buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kurie tarnybiniu automobiliu buvo užtvėrę kelią. Matė, kad kelio viduryje, prie perėjos žymėjimo juostų guli parkritusi moteris. Priėjusi prie jos matė, kad moteris sužalota, kraujuoja galva, moteris buvo užsimerkusi, disorentuota, ją pristatė į priėmimo skyrių (tomas 1, b.l. 32).
Liudytoja M. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-10-12, apie 19.00 val., ji sėdėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Sėdėdama buvo atsisukusi į (duomenys neskelbtini) automobilių važiuojamąją dalį. Žiūrėdama į gatvę matė, kad moteris einanti pėsčiomis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, ruošėsi per ją eiti, apsidairė ir įėjo į kelio važiuojamąją dalį. Matė, kaip moteriai einant gatve ją kliudė automobilis ir ji parkrito ant gatvės. Pamena, kad automobilis kliudęs moterį buvo visureigis. Automobilis kliudęs moterį iškart sustojo. Taip pat matė kad automobilis, kuris važiavo paskui tą visureigį, sustojo ir iš jo išlipo vyras, kuris pirmas priėjo prie partrenktos moters, matė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą ir belaukiant apklojo partrenktą moterį savo striuke. Partrenkta moteris liko gulėti ant kelio važiuojamosios dalies, nebuvo atsikėlusi, matė kad ji nejuda. Moteris gulėjo beveik kelio viduryje, ties eismo kryptis skiriančia linija. Ji buvau priėjusi prie jos, nematė ar ji buvo praradusi sąmonę. Pirmiausia į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, po to GMP (tomas 1, b.l. 39-40).
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018-10-12, apie 19 val., buvo maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kai išgirdo šalia jo buvusią moterį rėkiant, kad lauke mašina moterį nutrenkė. Tada jis išėjo į lauką, pamatė (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies, gulinčią moterį, prie jos buvo sustojęs visureigis Honda CR-V, valstybinių numerių neatsimena. Šalia automobilio stovėjo du vyrai, kaip suprato iš jų kalbos, kad vienas buvo vairuotojas, kuris nutrenkė tą moterį, o kitas važiavo automobilyje paskui jį. Vyras, kuris vairavo Honda CR-V atrodė išsigandęs. Tuomet jis paskambino 112 ir prašė pagalbos (tomas 1, b.l. 44).
Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų matyti, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Automobilis Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), už pėsčiųjų perėjos. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilio stabdymo žymės bei kraujo dėmė. Po eismo įvykio apgadintas automobilio priekinio žibinto kairės pusės apiplovimo įtaisas (tomas 1, b.l. 10-14, 19-20).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinių sugadinimų nematyti, techninė būklė gera (tomas 1, b.l. 26-27).
Iš alkotesterio parodymų matyti, jog S. K. automobilį vairavo blaivus (tomas 1, b.l. 82).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. K., pažeisdamas KET 30 punkto bei nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią nukentėjusiąją J. Č., ko pasekoje automobiliui kliudžius pėsčiąją, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios J. Č. sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada bei ekspertizės aktas, kuriame nurodytas sužalojimo mechanizmas atitinka bylos nustatytas įvykio aplinkybes. Kaltinimasis S. K. tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, o jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema. Taigi, S. K. veiksmai pagal kilusias pasekmes atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę S. K. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. Kaltinamasis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, blaivaus asmens.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. K. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą. Jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (vairavo automobilį neblaivus, viršijo greitį), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas, Utenos miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, dirba.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei nurodytas vidurkis (BK 47 str.). Baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir kaltinamojo turtinę padėtį (gauna nedideles pajamas), nustatytinas 3 mėnesių laikotarpiui.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. tvarka, pagal dukterėčios I. T. laidavimą be užstato.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).
Kaltinamasis S. K. atitinka tris pirmąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas – nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Tačiau jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos - yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nors S. K. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas, dirba, tačiau pateikti duomenys apie administracines nuobaudas (ne kartą baustas už greičio viršijimą, taip pat ir už vairavimą neblaivaus) yra reikšmingi vertinant kaltinamojo asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, šiuo atveju paminėti faktai neigiamai charakterizuoją S. K., būdamas anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, iš savo klaidų nepasimokė ir padarė naują, tik jau sunkesnį KET pažeidimą, kuris nagrinėjamu atveju kvalifikuotas kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje. Todėl nagrinėjamoje byloje atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. tvarka nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė J. Č. pateikė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino (tomas 1, b.l. 54-60, tomas 2, b.l. 1-7) ir prašė priteisti iš kaltinamojo S. K. bei draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 13400 EUR neturtinės žalos bei 1375,78 EUR turtinės žalos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis S. K. jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tokiu būdu, pagal galiojančius teisės aktus, draudimo bendrovė privalo betarpiškai atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad likusi dalis žalos, kiek tai viršija įstatymo nustatytą iš draudiko priteistiną sumą, išieškoma iš kaltininko (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.).
Iš AB „Lietuvos draudimas“ rašto Nr. 2108137/1072542 matyti, kad J. Č. 2019-01-30 pervesta 1863,85 EUR (1600 EUR neturtinės žalos ir 263,85 EUR turtinės žalos), 2019-02-18- 291,95 EUR turtinės žalos, 2019-03-06- 35,37 EUR turtinės žalos, 2019-05-15- 327,79 EUR turtinės žalos, 2019-07-30- 74,90 EUR turtinės žalos, t.y. iš viso 1600 EUR neturtinės žalos ir 994,86 EUR turtinės žalos.
Kaltinamasis S. K. pervedė nukentėjusiajai J. Č. 200 EUR neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 15).
Draudimo bendrovė pateikė argumentus dėl neišmokėtos turtinės žalos (tomas 1, b.l. 130-137, 183-204, 206-210, tomas 2, b.l. 19-23, 65-69, 74-76, 95-107), su kuriais teismas sutinka, jų neatkartoja ir laiko, jog J. Č. buvo atlyginta visa turtinė žala, todėl J. Č. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Tačiau teismas vertindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo laiko, jog civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji J. Č. buvo gydoma ligoninėje ir ambulatoriškai, kadangi patyrė įvairius kūno sužalojimus. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų kentė fizinius skausmus, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, atsirado baimė eiti per gatvę, kaktoje liko randas, kas neabejotinai laikytina neturtine žala.
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu ir padarius nukentėjusiajam asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 eurų iki 2900 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-372-9422015).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į jau atlygintos neturtinės žalos dydį (1600 EUR atlygino AB „Lietuvos draudimas“, 200 EUR atlygino S. K.), bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad J. Č. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina papildomai 400 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusiąją J. Č. teismo posėdžio metu atstovavo advokatė Ž. Jurgelėnienė, kuri už suteiktas paslaugas pateikė PVM sąskaitą- faktūrą MJM Nr. 009758 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 439 181,50 EUR sumai (tomas 2, b.l. 44).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Atsižvelgiant į kaltinamojo S. K. turtinę padėtį (dirba), atstovo dalyvavimo procese apimtį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios J. Č. prašoma priteisti 181,50 EUR dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo S. K..
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam S. K. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Dėl daiktinių įrodymų
Fotonuotraukos (tomas 1, b.l. 144), paliktinos saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 24 BBND (1200 EUR) baudą, kurią jis per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 6801.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 400 EUR neturtinei žalai atlyginti J. Č. naudai.
Priteisti iš S. K. 181,50 EUR atstovavimo išlaidų J. Č. naudai.
Fotonuotraukas palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.