Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam A. T., jo atstovei advokatei Linai Kvedarauskienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8961-2024 (ROIK: 24230666893);

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8961-2024 (ROIK: 24230666893) (toliau – ir Nutarimas) A. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, o būtent – siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu, t. y. 2024 m. sausio 11 d., 14.47 val., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) (greičio viršijimas), valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 150,00 Eur dydžio bauda (b. l. 13-16).

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Asmens kaltė privalo būti įrodyta byloje surinktais objektyviais duomenimis, ji negali būti preziumuojama, tuo tarpu iš esamų duomenų negalima daryti išvados, kad Pareiškėjas sąmoningai institucijai nenurodė, kas konkrečiu metu vairavo įmonės automobilį, priešingai, jis aiškiai ir laiku įvardino, kas galėjo būti vairuotoju. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės, dėl ko jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nesant nusižengimo sudėties, 2024 m. vasario 1 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-49-2024 ir 2024 m. kovo 29 d. Nutarimas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini ir administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjui nutrauktina (ANK 565(1) straipsnio 1 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. sausio 30 d. Pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį į komandiruotę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinu vadovu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas komercijos direktorius D. R. (ką patvirtina Skundo priedas Nr. 1 – 2024 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. P-2024-006). Taigi, administracinio nusižengimo metu Pareiškėjas nebuvo juridinio asmens vadovu. Tiriant administracinį nusižengimą Pareiškėjo buvo klausiama apie atsakingo asmens už duomenų pateikimą paskyrimą, o ne apie Pareiškėjo pavadavimą jo nebuvimo darbe laikotarpiu. Todėl Pareiškėjas ir atsakė tyrėjams taip, kaip suprato klausimą, jog atsakingo asmens už duomenų pateikimą įmonėje nebuvo. Todėl šiuo atveju, net jei ir būtų konstatuotas pažeidimas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalyje, Pareiškėjas yra netinkamas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, ir Nutarimu jis pripažintas kaltu neteisėtai. Tokiu atveju administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą 2024 m. sausio 30 d. tenka UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančiam pareigas direktoriui D. R., o ne Pareiškėjui.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, bei įvertinus šios konkrečios bylos duomenų visumą, seka išvada, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina, kad Pareiškėjas padarė inkriminuotą jam nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta, nesant nusižengimo sudėties (b. l. 2-6).

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo gynėjos advokatės skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.

Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos nevykdymas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti t. y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas: duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Kai pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, ši formuluotė suponuoja, transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai; asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-10-1073/2021).

Konstatuotina, kad šiuo atveju Pareiškėjas, nors ir pateikė prašomus duomenis, bet tai atliko tik po pakartotino raginimo, kas negali būti vertinama tinkamu pareigos įvykdymu. 2024 m. sausio 29 d. elektroniniu laišku informavo, kad negali pateikti vairavusio asmens duomenų, nes Kauno padalinio darbuotojai neatsirenka, kas tuo metu vairavo automobilį. 2024 m. sausio 30 d. elektroniniame laiške kategoriškai nurodė, kad neturi duomenų, kas vairavo. 2024 m. vasario 22 d. prašyme „Dėl paskirtos baudos už užfiksuoto administracinio nusižengimo (ROIK: 24229399019) 2024 m. sausio 23 d. Nr. 00-ANR_PR-24242-2024 panaikinimo“ Pareiškėjas patvirtino, kad nedelsiant reagavo į institucijos prašymą tik po pakartotino 2024 m. sausio 31 d. teisėsaugos institucijos reikalavimo. Atkreipiant dėmesį, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į Italijos Respubliką.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl, šios bylos kontekste, vadovas privalo žinoti, fiksuoti ir kontroliuoti, kas naudojasi įmonei priklausančia transporto priemone, t. y. laikytis atitinkamų teisės aktų nustatytų reikalavimų užtikrinant bei atsakant už kitų asmenų veiksmus naudojantis šiuo atveju jo vadovaujamai bendrovei priklausančia transporto priemone.

Pažymima, kad pareiga per penkias darbo dienas pranešti transporto priemonę konkrečiu laikotarpiu vairavusio asmens duomenis nėra tiesiog formalus įpareigojimas, šis terminas yra imperatyvus ir jo nesilaikymas vertinamas kaip administracinis nusižengimas.

Pareiškėjui laiku nepateikus visų prašomų duomenų, jo veiksmuose pagrįstai buvo konstatuoti nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymiai (b. l. 49-51).

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarymo

A. T. atstovės advokatės L. Kvedarauskienės skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir SEAKĮ nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas Pareiškėjas.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Teismų praktikoje pažymima, jog ANK ir SEAKĮ nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Iš to seka, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkas turi pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – ir lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.

Pažymėtina, jog ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. <...>Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. ANK aiškiai įtvirtina, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinės redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 3, 38 punktai).

Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu išsakytų Pareiškėjo argumentų matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti, kadangi Institucija, neišsiaiškinusi tinkamo subjekto bei neįrodžiusi jo kaltės, t. y. nesant administracinio nusižengimo požymių (sudėties), Pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. kovo 29 d. priėmė Nutarimą, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad greičio matuokliu užfiksavus 2024 m. sausio 11 d. automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą (b. l. 25) bei Institucijai išsiaiškinus, kad šis automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, Institucija šiai Bendrovei surašė pranešimą dėl užfiksuoto pažeidimo, kuriuo, vadovaujantis ANK 611 straipsniu, prašė per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo pranešti duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi Bendrovei priklausančiu automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, kad toks Institucijos pranešimas buvo išsiųstas 2024 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24).

Pastebėtina, kad Juridinių asmenų registe Bendrovės kontaktinis elektroninio pašto adresas nurodytas „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, o Institucija, siųsdama procesinius dokumentus juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikėsi ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos siųsti juos elektroniniu paštu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Teismui nekyla abejonių, kad Institucijos 2024 m. sausio 23 d. pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad elektroninio pašto adresas būtų neveikiantis, netinkamas ar klaidingas.

Minėtu elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, Pareiškėjas Institucijai parašė du elektroninius laiškus, kurių viename, t. y. 2024 m. sausio 29 d., prašė atsiųsti KET pažeidimo nuotrauką, kur matytųsi vairuotojas, o kitame, t. y. 2024 m. sausio 30 d., nurodė, kad šį kartą negali pateikti transporto priemonę vairavusio asmens duomenų ir prašė skirti baudą įmonei, nes Kauno padalinio darbuotojai neatsirenka, kas tuo metu vairavo automobilį (b. l. 28). Reiškia, pareiškėjas į institucijos reikalavimą reagavo.

Institucijos prašomos pateikti informacijos Bendrovė per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo pranešti duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi Bendrovei priklausančiu automobiliu, t. y. iki 2024 m. sausio 30 d., nepateikė, pareiškėjas nurodė, jogg tai pavedė padaryti jo pareigas laikinai eėjusiam D. R., o šis to, kas vairavo minėtą dieną automobilį, neatsirinko ir informacijos nepateikė. Pareiškėjas aptariamu laikotarpiu buvo išvykęs į Italijos Respubliką (b.l. 7).

Pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, atžvilgiu, 2024 m. vasario 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-49-2024 su nurodytu siūlymu iki 2024 m. kovo 2 d. sumokėti 75,00 Eur dydžio baudą už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, kadangi reikalaujama informacija nebuvo pateikta. Nesumokėjus siūlomos sumokėti baudos, Institucija Pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. kovo 29 d. priėmė Nutarimą ir pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje (b. l. 13-15).

Kaip minėta, tiek skunde, tie posėdžio metu A. T. paaiškino, jog policijos pranešimo gavimo dieną buvo išvykęs į užsienį, į komandiruotę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinu vadovu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas komercijos direktorius D. R. (ką patvirtina Skundo priedas Nr. 1–2024 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. P-2024-006). Taigi, administracinio nusižengimo metu Pareiškėjas nebuvo juridinio asmens vadovu, todėl pastarasis šiuo atveju, net jei ir būtų konstatuotas pažeidimas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalyje, yra netinkamas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, ir Nutarimu jis pripažintas kaltu neteisėtai. Teismų praktikoje pažymėtina, kad Institucija neprivalo aiškintis bendrovėje nustatytos vidaus tvarkos, koks darbuotojas yra paskirtas atsakingu už bendrovės <...> duomenų teikimą valstybinėms įstaigoms ar įmonėms (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-795/2024). Šiuo atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu buvo siunčiamas Institucijos pranešimas pateikti informaciją dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, tačiau prašoma pateikti informacija Institucijai nepateikta. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai nustatė ANK 431 straipsnio 1 dalies subjektą, kadangi pagrindiniame valstybės registre esantis duomenys patvirtina, kad kilus neaiškumams dėl Bendrovės prievolių atsako registro kontaktuose nurodytas asmuo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. bei 2024 m. sausio 30 d. rašydamas elektroninius laiškus Institucijai apie prašomą atsiųsti KET pažeidimo nuotrauką ar nurodydamas aplinkybę, kodėl negali pateikti transporto priemonę vairavusio asmens duomenų, nekėlė netinkamo subjekto klausimo, o priešingai paprašė paskirtį baudą įmonei. Taip pat pažymėtina, kad nei bylą tiriančiam pareigūnui, nei bylą nagrinėjančiam pareigūnui, Pareiškėjas nepateikė pačio surašyto įsakymo, kurio komandiruotės metu į jo pareigas buvo paskirtas laikinai einantis darbuotojas. Pagrindiniame valstybės registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nurodytas Pareiškėjas, todėl būtent pastarajam kyla didesnė pareiga ir atsakomybė rūpintis už Bendrovės atžvilgiu prašomos pateikti informacijos pateikimą įstatymo nustatytu laiku ar kitų, su Bendrovės susijusių prievolių įgyvendinimą.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių nepaneigtina, kad esant pakartotiniam Institucijos pranešimui, t. y. 2024 m. sausio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Pareiškėjas įvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus ir pateikė duomenis apie asmenį, 2024 m. sausio 11 d., 14.47 val. padariusį KET pažeidimą (greičio viršijimas).

Kita vertus, pranešimas apie transporto priemonę konkrečiu laikotarpiu vairavusį asmenį per penkias darbo dienas nėra tiesiog formalus įpareigojimas.Toks įstatymų leidėjo ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas yra sąlygojamas būtinybės sudaryti tinkamas sąlygas institucijoms, tiriančioms administracinius nusižengimus, nustatyti visas tiriamam įvykiui reikšmingas aplinkybes, kurios dėl ne laiku pateiktos informacijos gali būti iškraipytos arba visiškai neatskleistos. Akivaizdu, kad susidarius tokiai situacijai, gali būti neteisingai nustatytas įvykio mechanizmas, iš tiesų atsakingas asmuo ar kitos įvykio tyrimui svarbios aplinkybės. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-314-468/2022). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prašomą informaciją pateikė praėjus devynioms darbo dienoms nuo Lietuvos kelių policijos tarnybos siųsto pranešimo ir beveik po mėnesio nuo aptariamo įvykio, dėl kurio buvo prašoma pateikti informaciją. Todėl vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašomą informaciją, tačiau tai padarė praleidęs šios informacijos pateikimo terminą, nepatvirtina jo veiksmų teisėtumo.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių nepaneigtina, kad Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, t. y. už tai, kad įstatymo nustatytu laiku, nepateikė Institucijos prašomos pateikti informacijos. Teismo vertinimu, Pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku galėjo ir turėjo pateikti Institucijos prašomus duomenis dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, bet to nepadarė, todėl priešingai nei teigiama skunde, yra tinkamas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą skunde ir teismo posėdžio metu nurodytais motyvais nėra pagrindo, kadangi Institucija teisėtai ir pagrįstai Pareiškėją pripažino kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog Pareiškėjo kaltė įrodyta, Nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą Nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą Nutarimą, nenustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Už ANK 431 straipsnio 1 dalies nusižengimą Pareiškėjui paskirta šio straipsnio sankcijos nustatyta nuobauda, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2024 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-8961-2024 (ROIK: 24230666893) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde ir teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovės advokatės nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. T. atstovės advokatės Linos Kvedarauskienės skundas netenkintinas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8961-2024 (ROIK: 24230666893) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.