Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. Š. kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti 2013 m. vasarą (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. J.. Pas A. J. jis vykdavo pasidarbuoti. Vakarą prieš įvykį pas jį išgėrė, apsipyko ir ryte jis išvažiavo. Išvažiuojant ryte pasiėmė striukę, nes lijo lietus, šortus, nes jo buvo purvini, cigarečių pakelį ir 60 Lt grįžti į namus. Tą vakarą jie vakarojo dviese, o ryte atsikėlus taip pat buvo dviese. Išeidamas ryte jis maisto neėmė. A. J. maistą pjaustė vakare išgėrinėjant, o kai susipyko, tai paskaičiavo kaip jam paėmus. Pas tyrėją jį mušė, jis neturėjo advokato, todėl ką jam liepė, tą jis turėjo ir prisipažinti, todėl ir pasakė, kad paėmė maistą. Ji mušė Telšiuose, tačiau neprisimena tų pareigūnų vardų ir pavardžių, nes seniai viskas buvo. Jį mušė du pareigūnai. Tuomet jis buvo dviem paroms sulaikytas. Susitarimą su A. J. jie surašė ir jis sutiko viską atlyginti, kadangi nebenorėjo nemalonumų, t. y. dėl ramybės, kad nebereikėtų bylinėtis. Po susitarimo neatlygino nei dalį žalos, kadangi neturi iš ko, nes neturi darbo ir vos pragyvena pats. Prie išvardintų daiktų dar buvo pasiėmęs „maikę“, nors jos ir nėra įrašyta į kaltinimą. Kai pasiėmė pinigus, kurie buvo už stiklo, tai sudužo stiklas. Buvo pasiėmęs ir žiūronus, tačiau kieme jie sudužo ir jis juos išmetė eidamas į autobusą. Užuolaidų, medžiagų, katalogo „Mano svajonių sodas“ neėmė. Megztinis seniai jam buvo dovanotas – su juo ir fotografavosi pasui. Tas megztinis būdavo pas jį namuose. Po pareigūnų smurto į gydymo įstaigą nesikreipė, nes tuo metu nebuvo registruotas darbo biržoje. Nuo pareigūnų sumušimo žymių nebuvo, tačiau negalėjo pajudėti. Ji mušė delnais į galvą, kad neliktų žymių. Jis niekam nesiskundė dėl pareigūnų veiksmų. Kai jį paleido, jis pasirašė, kur reikėjo ir išėjo. Dėl sumušimo nesikreipė į prokuratūrą, nes norėjo ramybės ir kad viskas greičiau pasibaigtų. Išeidamas iš A. J. namų, jų neužrakino, nes jie visada būna atrakinti. Pas A. J. gėrė degtinę, užkandžių buvo pridėtas pilnas stalas. Ant stalo buvo padėti produktai, kurie išvardinti kaltinime. Jie buvo pasidarę kavos, buvo šokolado, saldainių, lašinių, dešros. Visą vakarą jie buvo dviese. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausinėjo tyrėja, paskui ji paskambino ir atėjo du pareigūnai, kurie procesinių veiksmų neatlikinėjo. Tyrėja jam liepė prisipažinti dėl visko, kas surašyta. Kai tyrėja paskambino kitiems pareigūnams, tai ji jiems tiesiog pasakė: „ateikit“. Ji nesakė, ką reikės daryti. Kai pareigūnai atėjo, prasidėjo tardymas. Jį tardė tyrėja, o tie kiti du asmenys tam pačiame kabinete jam davė į galvą, tyrėja tuo metu taip pat buvo kabinete.

Iš 2013-05-19 įtariamojo S. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis kaltę pripažino ir parodė, kad jie iš vakaro su A. išgėrinėdami nebuvo susipykę. Paprasčiausiai ryte, kuomet A. išvažiavo prie gyvulių, kiek tada buvo tiksliai valandų neprisimena, jis atsikėlė, atsigėrė arbatos ir sugalvojo, kad jam reikia važiuoti į Šiaulius. Nebenorėjo būti pas A. Kodėl jam tuomet kilo tokia mintis, jis nežino. Iš jo namų norėjo pasišalinti iki kol jis dar bebuvo grįžęs nuo gyvulių. Tada kilo mintis, kad reikia iš A. ką nors pasisavinti, kad galėtų parduoti ir už tai gauti pinigų. Iš A. namų pasiėmė kažkokias medžiagas. Nežino ar ten buvo užuolaidos, ar medžiaga. Taip pat pasiėmė vyrišką striukę, kurią apsimovė. Taip pat pasiėmė dryžuotus marškinėlius, kurie manė, kad yra A., tačiau kai dabar geriau pagalvojo, tai jis juos pats buvo pas A. palikęs iš ankstesnių kartų kuomet pas jį dirbo. Pasiėmė ir kažkokį katalogą, tačiau apie ką jis tiksliai nežino, berods apie ūkį. Ėmė tik tam, kad imti ir kad galėtų parduoti. Kad būtų paėmęs kokius tai vyriškus šortus, to jis neprisimena, tačiau galėjo būti taip, kad tie šortai galėjo būti įsivynioję į tas medžiagas ir jis jų iš viso nepastebėjo. Jam beimant A. J. daiktus, netyčia numetė ant stalo buvusius žiūronus, kuomet sudužo jų vienas stiklas. Jis tuos žiūronus taip pat pasiėmė su savimi, tačiau eidamas link autobusų stotelės juos išmetė į šiukšlinę. Taip pat iš A. namų pasiėmė ir keletą kažkokių tai maisto produktų. Šiuo metu ką tiksliai iš maisto produktų ėmė neprisimena. Maistą parvažiavęs namuose suvalgė. Išeidamas iš jo namų pasiėmė ir vieną pakelį cigarečių. Viso bloko neišsinešė, tačiau jis abi dienas ten būdamas pas A. rūkė jo nupirktas cigaretes, tai gali būti, kad jis dėl to ir paskaičiavo visą cigarečių bloką. Kadangi kelionei į Šiaulius neturėjo iš viso pinigų, todėl pasiėmė kambaryje rėmelyje buvusius 60 litų ( 6 kupiūros po 10 litų). A. megztinio jis neėmė, kadangi jis turi pats lygiai tokį patį. Tą megztinį jis buvo pats ir tą kartą atsivežęs, todėl jį taip pat pasiėmė. Išėjęs iš A. namų, jis ėjo pėsčiomis link Telšių, kur susistabdė pakeleivingą mašiną, kuri jį pavežė iki Telšių miesto. Iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties jis autobusu išvažiavo į Šiaulius. (duomenys neskelbtini), autobusų stotyje, tas kažkokias iš A. paimtas medžiagas ir katalogą, kurie buvo viename maišelyje, pardavė nepažįstamai moteriai. Už juos gavo 30 litų. Kaip ir minėjo gal ten buvo įsivynioję ir kažkokie tai šortai, tačiau jis jų nematė. Kaip ir minėjo, žiūronus išmetė, maistą suvalgė. (1 t., b.l. 136-137)

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2013-06-17 į (duomenys neskelbtini). buvo parsivežęs S. Š., tačiau jis tuo metu buvo prisistatęs vardu A. Su S. Š. susitiko dėl darbų, kuriuos jam pasiūlė pas jį atlikti. Jį jis parsivežė į namus, kad suskaldytų malkas, ir už tai jis jam būtų sumokėjęs. Tai buvo ketvirtas kartas, kai jį parsivežė pas save dirbti. Įvykio rytą jis išvažiavo į pievas, kad parodytų, kur pjauti, o S. Š. liko namuose, jam parodė, kur yra kirvis, jis apsirengė ir ruošėsi eiti dirbti. Grįžęs maždaug po valandos S. Š. neberado. Jis padarė pusryčius, jam paskambino, o jis pasakė, kad grybauja. Po kiek laiko jis jam vėl skambino, tačiau jis nebeatsiliepė. S. Š. į namus parsivežė vakare prieš įvykį. Tą vakarą nedaug „puotavo“, vartojo alkoholį. Jis pasigedo daug daiktų: maisto produktų, saldainių, šokolado, lašinių, pinigų, cigarečių, drabužių, striukės, užuolaidų, medžiagos, patalynės, žurnalo „Svajonių sodas“ tiražo, žiūronų, 60 Lt dovanos, kurie buvo įrėminti į rėmelius ir jam padovanoti kaip ūkininkui. 60 Lt jis paėmė sudaužęs rėmelių stiklą. Su S. Š. jie dar nebuvo sutarę dėl užmokesčio dėl tos dienos darbo, o jis taip ir nepradėjo dirbti. Jis nerūko, tačiau S. Š. rūkė, o cigaretes turėjo duoti asmenims, kurie jam padeda ūkininkauti, nes kitaip neras darbininkų. Darbuotojus po darbų parveža į Telšius, tada paduoda pinigus, duoda cigarečių. Jam buvo padaryta 585 Lt žala, civilinis ieškinys pareikštas tai pačiai sumai. Apklaustas nurodė 680 Lt padarytą žalą, nes iš pradžių nebuvo kažko pasakęs. Dabar civilinį ieškinį reiškia 680 Lt sumai. Jam buvo grąžinta striukė 25 Lt vertės, o marškiniai, kurie buvo grąžinti, buvo ne jo. Gali būti, kad striukė buvo 35 Lt vertės – neprisimena. Iš 680 Lt patirtos žalos jam grąžinta 25 Lt vertės striukė, tai tą sumą reikėtų minusuoti iš 680 Lt. Jis S. Š. atleido, sakė, jog atlygintų žalą ir galėtų atvykti pas jį vasarą paskaldyti malkų ar padažyti namą. Buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos nebuvo atlyginta nei kiek. S. Š. paėmė žiūronus, jie buvo pirkti Rietavo turguje. Jis nėra S. Š. pirkęs kokių nors daiktų, jis jam tik sumokėdavo už darbą pinigais. Jis jam yra davęs cigarečių, bet tai įeina į atsiskaitymą už darbą. Iki įvykio taip nėra pirkęs jam daiktų, nėra nieko dovanojęs. S. Š. pas jį dirbo 4-5 kartus. Jis yra darbštus žmogus, neprasigėręs, jei jis su juo būtų atsiskaitęs, tai būtų nerašęs pareiškimo dėl įvykio. „Tašė“ nešti daiktams nedingo. S. Š. dėjosi tiek daiktų, kiek panešė. Namuose jie vartojo maistą. Jis žino, ką turėjo namuose iš maisto produktų ir jų neberado. Tiek, kiek turėjo maisto produktų iš vakaro, jie negalėjo visų tą vakarą suvartoti. Dėl išneštų produktų S. Š. prisipažino. Sodyboje dar gyvena jo buvusi žmona, tačiau atskirame name. Ten dar gyvena du vaikai. Ten, kur jis vaikšto, tai daugiau niekas nevaikšto. Išeidamas durų neužrakina, nes pas juos niekas nieko neima. Anksčiau nėra taip buvę, kad pasigestų daiktų. Tą vakarą daugiau samdomų darbuotojų pas jį nebuvo. Jo namas yra vieno aukšto, kitoje pusėje gyvena vaikai, o žmona atskirame name. Niekas kitas negalėjo paimti daiktų, o be to, S. Š. prisipažino.

Iš 2013-06-26 protokolo – pareiškimo matyti, kad A. J. nurodė, kad 2013-06-18 pas jį ūkyje (duomenys neskelbtini) dirbantis asmuo, vardu A., kurio pavardės jis nežino, savavališkai pasiėmė iš jo namų įvairių maisto produktų: lašinių, dešros, šokolado, saldainių apie 0,5 kg, megztinį, kurio vertė 30 litų, šortus, kurių vertė 25 litai, užuolaidas, kurių vertė 60 litų, 1 bloką cigarečių, kurio vertė 70 litų, 60 litų grynais pinigais, žiūronus, kurių vertė 150 litų, katalogą „Mano svajonių sodas“, kurio vertė 150 litų. Maisto produktų vertė 40 litų. Jam padaryta 585 litų turtinė žala. Pasiėmęs šiuos daiktus, jis pasišalino, telefonu neatsiliepia. ( 1 t. b. l. 26 ).

Iš 2013-06-26 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kur apžiūrimos gyvenamojo namo patalpos. Apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima. Apžiūros metu fotografuota. ( 1 t., b. l. 27-34 ).

2013-11-15 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog S. Š. pateikė marškinėlius bei striukę, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos. ( 1 t., b. l. 49 ).

2013-12-18 apžiūros protokole užfiksuota dryžuotų vyriškų marškinėlių trumpomis rankovėmis, su apykakle bei užsegamų trimis sagomis apžiūra, o taip pat vyriškos juodos striukės apžiūra, kurie po apžiūros prijungti prie baudžiamosios bylos. Apžiūros metu fotografuota. ( 1 t., b. l. 50-52 ).

2013-12-23 pakvitavime nurodyta, kad A. J. pasiėmė, jam priklausančią, vyrišką striukę. ( 1 t., b. l. 53 ).

2014-05-19 pakvitavime nurodyta, kad S. Š. pasiėmė, jam priklausančius, marškinėlius trumpomis rankovėmis. ( 1 t., b. l. 54 ).

2014-05-19 susitarime dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis A. J. ir įtariamasis S. Š. sudarė susitarimą, jog S. Š. sutinka A. J. iki 2014-12-25 atlyginti 680 litų turtinę žalą, o nukentėjusysis su šiomis sąlygomis sutinka. ( 1 t., b. l. 146 ).

LR BK 178 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už slaptą svetimo turto pagrobimą, jei pagrobto ar pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL. Dėl to svetimo turto pagrobimas ir pagrobto svetimo turto vertė yra esminiai šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, dėl kurių teismo padarytos išvados turi būti pagrįstos teismo posėdžio metu išsamiai ir nešališkai ištirtais bei nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių įvertintais įrodymais. Taigi, vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Kaltinamasis S. Š. teisme kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad išeidamas iš A. J. namų jis paėmė striukę, šortus, cigarečių pakelį, 60 Lt, žiuronus, tačiau maisto, užuolaidų, medžiagos, katalogo ,,Mano svajonių sodas“ neėmė, o megztinis jam buvo iš anksčiau padovanotas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes jį mušė policijos apreigūnai, o žalą sutiko atlyginti, nes nebenorėjo bylinėtis. Šie kaltinamojo S. Š. parodymai vertintini kritiškai, kadangi yra paneigti kitais byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad kaltinamasis S. Š. pas jį dirbo, jie iš vakaro kartu puotavo, o ryte grįžęs iš darbų neberado nei kaltinamojo S. Š., nei daiktų, t.y. maisto produktų, saldainių, šokolado, lašinių, pinigų, cigarečių, drabužių, striukės, užuolaidų, medžiagos, patalynės, žurnalo „Svajonių sodas“ tiražo, žiūronų. Viso jam buvo padaryta 680 Lt žala. Kitų samdomų darbuotojų tuo metu nebuvo, todėl tik S. Š. galėjo įvykdyti vagystę, nes jis prisipažino. Šias nukentėjusiojo A. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2013-06-26 protokolas – pareiškimas, kurį A. J. pateikė policijos įstaigai dėl dingusių daiktų. Nukentėjusiojo A. J. nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu, kur jis prisipažino padaręs vagystę ir nurodė, kokius daiktus pasisavino iš nukentėjusiojo, sutiko su pareikštu įtarimu, bei įsipareigojo nukentėjusiajam A. J. atlyginti padarytą žalą. Nors kaltinamasis S. Š. teisme nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, kadangi jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, tačiau pats dėl galimai policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nesikreipė į teisėsaugos institucijas ar gydymo įstaigas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo S. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Kaltinamasis S. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko gal 2014 m., kai buvo šilta, po pietų. Tuo metu jis gyveno name, kuris priklausė E. S., adresu (duomenys neskelbtini). Tame name gyveno mama, patėvis Č. K., broliai. Kai išsinuomojo šį namą, ten pagyveno kelis mėnesius ir išsikėlė gyventi atskirai. Įvykio dieną jis namo viduje pakavo daiktus, nes buvo sutarta, jog atvažiuos 17 val. automobilis juos išvežti. Pas juos atvyko G. S., pradėjo raginti, kad greičiau jie išvyktų. Ji pradėjo kieme „siautėti“, spjaudytis į akis, vadino necenzūriniais žodžiais. Jis parūkė lauke, ėjo į namo vidų toliau pakuoti daiktus. Kai vėl išėjo į lauką parūkyti, G. S. užsipuolė jo mamą. Lauke buvo padėta lazda, kurią buvo nupirkę močiutei. G. S. pačiupo tą lazdą ir norėjo su ja duoti jo mamai. Jam iš rankų iškrito cigaretė, čiupo už lazdos ir jie su G. S. susistumdė. Kai jie stumdėsi ir kol jis iš jos išplėšė lazdą, ji nuvirto. G. S. nugriuvo prie tvarto kampo, kur yra juodžemis, o betono nėra. Kai ji nukrito, iš jo pusės jos atžvilgiu nebuvo atliekami jokie veiksmai, tik ji kieme siautėjo, rėkavo, „blūdijo“, puolė į namo vidų. Jis neatkreipė dėmesio, kur buvo Č. K., kai G. S. nugriuvo, tačiau jis buvo namuose. Jie visi buvo namuose ir pakavo daiktus. Kieme rūkė ne vienas, nes rūko ir mama, ir patėvis. Kai G. S. siautėjo po kiemą, tai Č. K. taip pat kažkur buvo. G. S. atvyko su sugyventiniu ir sūnumi. Kai jie su G. S. stumdėsi, jos sugyventinis su sūnumi buvo darže, tačiau nežino, ar jie matė, kaip jis susistumdė su G. S.. Kai G. S. atvyko pas juos, ji atrodė kaip visada, jokių sužalojimų nesimatė. Po susistumdymo, jis pasiėmė nuo žemės numestą cigaretę ir užsirūkė, o pabaigęs nuėjo į vidų pakuoti daiktų. G. S. toliau buvo kieme. Ji buvo tol, kol jie išsikraustė, t. y. iki išsikraustymo praėjo porą valandų. Tą dieną jie išsikraustė, išvažiavo su visais daiktais, o G. S. pasiliko kieme. Įvykio metu jis buvo blaivas. Jis nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo neblaivus – gal galėjo būti išgėręs stiklinę alaus. Tyrėjai sakė apie lazdą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, kadangi su G. S. jie susistumdė ir ji nuvirto. Nuvirtusi ji nieko negalėjo susižaloti. Tą dieną su G. S. pykosi ir jo mama, ji spjaudė patėvį, vartojo necenzūrinius žodžius. Mama nedarė nieko, t. y. ji su G. S. „riejosi“ tarpusavyje. Jis nematė, kokius veiksmus atliko Č. K. G. S. atžvilgiu. Jis nežino, kada G. S. patyrė sužalojimus, nes kai jis iš ten išvyko, tai buvo viskas normaliai. Ji dar buvo įėjusi į kambarį pažiūrėti, ar jie nepaėmė jos daiktų, tačiau buvo viskas gerai. Jis samdė mikroautobusą, kad išvežtų daiktus, jį rado pagal skelbimą internete, telefono numerio neturi. G. S. „koliojo“ Č. K., jam spjovė, nors jis nieko nedarė. G. S. atvažiavo dviračiu, o jie tuo metu buvo namo viduje. Į lauką jie išeidinėjo ir po vieną, ir keliese, kadangi nešė daiktus. Kai pamatė G. S., į lauką buvo išėjęs vienas, rūkė, o ji liepė greičiau kraustytis. Parūkęs ėjo dėtis daiktų, o G. S. buvo lauke, įeidavo į namą ir vėl atgal, buvo nuėjusi į daržą. Paskui jis išėjo dar kartą į lauką parūkyti, į lauką išėjo ir mama, o G. S. čiupo lazdą ir ja puolė ant mamos, ją „koliojo“, rėkė. G. S. mamai nesudavė su lazda, nes nespėjo, kadangi jis pagriebė už lazdos norėdamas ją atimti. Kur tuo metu buvo Č. K., jis nežino – į tą konfliktą nesikišo. Jis atėmė iš G. S. lazdą, pastūmė ir ji nukrito, o lazdą padėjo į batų dėžę, kad jos nepaimtų ir nepultų. Po to jis nuėjo į namą, dar matė, kaip G. S. spjaudosi ir „koliojasi“. Matė, kad Č. K. nešiojo daiktus, tačiau nematė, kad jis suduotų G. S.. Konfliktas įvyko, nes G. S. yra labai nervuota, ji „koliojasi“, puldinėja. Iš namo jie buvo iškraustyti, nes G. S. pradėjo konfliktuoti su mama, nemėgsta patėvio – jį nuolat puldavo. Tuose namuose jie gyveno apie metus laiko, o konkrečiai jis gyveno per kelis kartus bendrai - apie 4 mėn. G. S. nuolat būna kas nors negerai – jie visą laiką konfliktavo.

Kaltinamasis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. pavasarį jis neribotam laikui iš E., kurios pavardės nežino, išsinuomojo pusę gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Jis E. informavo, kad pas jį gali persikelti gyventi mama R. Š. su sugyventiniu Č. K.. E. tam neprieštaravo. Po mėnesio pas jį atsikėlė gyventi mama su sugyventiniu. Kadangi E. gyvena Londone, tai jis mokesčius mokėdavo jos mamai G. S., kuri pas juos ateidavo. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos jis neprisimena, pas juos atėjo E. ir prašė jų išsikelti. Nors jis mokėdavo mokesčius, bet jis su mama ir šios sugyventiniu buvo linkę išgerti. E. mama šiai papasakojo, kad jie dažnai išgeria. Jis prašė dar leisti pagyventi, bet E. buvo prieš. 2014-09-03 apie 16 val. 30 min. pas juos atėjo G. S. su neįgaliu sūnumi, kuri prašė grąžinti namo raktus ir reikalavo išsikelti, kadangi jie dažnai geria, rūko ir, pasak jos, gali padegti namą. Jis pasakė, kad jo mama su sugyventiniu išsikels, bet jis prašė leisti jam dar pagyventi. Pamatęs, kad susitarti nepavyks, jis išsinuomojo autobusiuką, kuris pervežtų jo daiktus. Atvykus autobusiukui, jis su mama ir jos sugyventiniu nešė daiktus į autobusiuką. Tuo metu G. S. buvo kieme. Kada ir kokiu metu Č. K. sudavė G. S., jis nematė, nes buvo name ir dėjosi daiktus į maišus. Kai jau baiginėjo nešti daiktus, jis, išėjęs į kiemą, pastūmė G. S., kuri nugriuvo. Jis šią pastūmė todėl, kad ji varė juos iš namo, o pinigų už nuomą, sumokėtų į priekį, ji negrąžino. G. S. atsistojusi, paėmė metalinį dubenį ir trenkė jį į žemę. Jis G. S. nemušė, jai nesudavė nė vieno smūgio, o tik ją stipriai pastūmė. Jis nematė, kad jo mama muštų G. S., o ši tik koliojo G. S. necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Dėl G. S. sumušimo jis kaltu prisipažįsta tik iš dalies. ( 2 t., b. l. 27-29, 39-40 ).

Kaltinamasis Č. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko praeitų metų rudenį adresu (duomenys neskelbtini), po pietų. Jis, posūnis, žmona pakavo daiktus, nes ruošėsi kraustytis. Su G. S. jie nuolat konfliktuodavo. Nešant daiktus jis ją pamatė ir ji pradėjo spjaudytis. Jis G. S. pradėjo stumti, ji griebė nagais už veido ir kaklo, pradėjo mėtyti indus, su lazda jį mušti. Iš už kampo atbėgo G. S. sugyventinis, ją nutempė, atėmė lazdą. Po apdraskymo jis nesikreipė į gydymo įstaigą, nes nežinojo, kad vyks tai, kas dabar vyksta. Po tokių veiksmų G. S. liepė kviesti policiją, jis sutiko, o ji pasiėmė telefoną, nuėjo prie vartelių ir ten su kažkuo kalbėjo. O jis tuo metu nuėjo su Juozu už tvarto, atsisėdo ir kalbėjo. G. S. nutempė sugyventinis tada, kai ji jį puolė su lazda, o S. Š. tuo metu buvo namo viduje. Jis nepastebėjo to momento, kad visi namiškiai būtų išėję į lauką. Įvykio metu buvo truputį išgėręs. Daiktams išvežti kvietė autobusiuką, tačiau telefono numerio nežino. G. S. kai nori girdi, o kai nenori negirdi. Ji ant jo nuolat puldavo, konfliktuodavo, šaukdavo, spjaudydavosi. Kai nukentėjusioji atvyko, vizualių sužalojimų nebuvo. Po to, kai G. S. nuėjo prie vartelių skambinti policijai, ji atbėgo šaukdama ant sugyventinio, kad dingtų iš čia, vartojo necenzūrinius žodžius. Tą dieną jie išsikraustė iš tos gyvenamosios vietos. Kai jie visi išvažiavo, G. S. buvo kieme. Jis jokių veiksmų G. S. atžvilgiu neatliko, nes ji jį puolė, o jis gynėsi, t. y. ją tik stūmė nuo savęs. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad G. S. jį apdraskė nagais, tačiau tyrėja to neužrašė. Pirmiausia G. S. jam sudavė delnu, paskui puolė nagais, pradėjo mėtyti indus, pamačiusi lazda, ja trenkė per galvą, pečius ir nugarą. Jam atrodo, kad sakė tyrėjai, kad G. S. jam davė lazda per galvą, tačiau ji neužrašė. Taip pat minėjo, kad jam sudavė ir delnu. G. S. į jį mėtė puodus, pataikė į nugarą ir kitur. Jis buvo sužalotas nuo G. S. veiksmų, nes buvo subraižytas nagais rankose, kakle, veide. Į gydymo įstaigą nesikreipė, taip pat nesikreipė į policiją, kadangi nežinojo, kad bus tokie dalykai. Jis žinojo G. S. sugyventinį J., su juo bendraudavo, kai ateidavo į daržą. Jei jam reikėdavo ką nors sutaisyti ar kokio varžto, tai jo paprašydavo. Pirmas konfliktas buvo su juo, nes dar buvo lazda padėta, o paskui jos nebematė. Lazda buvo lauke. Pirmiau konfliktas buvo su juo, o paskui su S. Š., nors to konflikto nematė, nes jis visur vaikščiojo, kad nesusitiktų su G. S..

Kaltinamasis Č. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. pavasarį, tikslios datos jis neprisimena, jis su sugyventine R. Š. persikėlė gyventi pas jos sūnų S. Š., adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu S. Š. nuomojosi namą. Namas priklausė G. S.. Jie name gyveno apie metus laiko. 2014-09-03 pas juos atėjo G. S. ir ėmė juos ginti lauk iš namo. Taip įvyko todėl, kad G. S. dukra ir R. Š. dukra Ž. buvo išvykusios į Angliją, kur jos labai susipyko. Kadangi namas priklausė G. S. dukrai, tai ši, grįžusi iš Anglijos, ėmė juos varyti lauk. Juos iš namo G. S. dukra ėmė varyti nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. 2014-09-03 jie kraustėsi iš namo, kuomet atėjo G. S.. Kol jie nešėsi daiktus į samdytą mikroautobusą, G. S. stovėjo kieme. G. S., jam nešantis daiktus, priėjo prie jo ir apspjovė, o paskui ėmė daužyti jam per pečius lazda bei per galvą puodu. Nors G. S. jį mušė, bet jis šiai nesudavė nė vieno smūgio. Ar smūgius sudavė S. Š., jis nematė. Taip pat jis nematė, ar S. Š. konfliktavo su G. S.. Nors įvykio metu jis buvo išgėręs, bet įvykio aplinkybes jis gerai prisimena. Iš pradžių G. S. atėjo su kažkokiu vyru bei neįgaliu sūnumi. Kai jie ėmė kraustytis, ji tą vyrą ir sūnų išvarė. Kai ji varė juos iš namo, ši buvo viena. ( 2 t., b. l. 51-52, 59-60 ).

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad įvykis įvyko 2014-09-03 po pietų apie 15 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S., kieme. Jai paskambino gal S. Š.. Kai ji nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tai daiktai jau buvo supakuoti, tačiau S. Š. jos prašė jį su I. palikti gyventi. Ji nesutiko ir nuėjo į daržą. Po to Č. K. pradėjo ją erzinti, nervinti, šaukti ir trenkė kelis kartus į krūtinę. Į krūtinę jis jai trenkė mažiausiai tris kartus. Po to Č. K. pasisveikino su J. I., jie kažką šnekėjo. Tuomet išėjo S. Š.. Prie tvarto buvo trijų pirštų storio „žaba“, kuria S. Š. jai kelis kartus sutrenkė, tačiau neprisimena, į kurią vietą. Po to jis nuėjo į kambarį. Ji neprisimena, ar tuo metu dar buvo J. I., ar ji jam jau buvo liepusi išeiti. Ji nuėjo į daržą paskambinti policijai, tačiau buvo sukrėsta ir nesugebėjo įjungti telefono. Ji buvo paskambinusi į policiją, bet persigalvojo, nes jai reikėjo tik raktų. Kai išėjo J. I., ji niekam nieko nesakė, tylėjo. Kai Č. K. jai trenkė į krūtinę, tai ji jam spjovė. Ji stovėjo prie šulinio, atvažiavo automobilis ir į jį visi krovė daiktus. Baigiant krauti, Č. K. kumščiu jai trenkė daug kartų į galvą. Nuo smūgių ji krito ir stojosi. Ji matė, kad ir vaikas buvo nukritęs. Prieš trenkiant jai į galvą, S. Š. pasakė, kad tai yra jai atsisveikinimui, kad neleidžia gyventi. S. Š. jai spyrė į kairę kūno pusę, kai ji gulėjo ant žemės. Ją mušė į galvą ir Č. K., ir S. Š., todėl ant žemės krito nuo abiejų smūgių. Jai atrodo, kad S. Š. mažiau smūgių jai sudavė nei Č. K.. S. Š. jai spyrė gal 2 kartus į šlaunį ir į pilvą, kai ji buvo nugriuvusi ant žemės. Po šių visų smūgių jie visi išvažiavo, o ji gulėjo prie šulinio, kol kažkas ją pakėlė. Ji parėjo namo, pasakė J. I., kad prižiūrėtų vaiką, o pati nuvažiavo į ligoninės priimamąjį. Jai buvo nustatyti galvos sužalojimai, ausis buvo ištinusi, buvo plyšęs būgnelis, buvo galvoje kraujosruvos. Medikai matė ant kūno mėlynes, t. y. mėlynės buvo ant šlaunies, o pilvo srityje jų nesimatė. Ji reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti: 65 Lt už specialisto išvadą, 8 Lt už komisinį mokestį, priteisiant iš abiejų kaltinamųjų. Ji palaiko šį civilinį ieškinį. Taip pat reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, t. y. reiškia 2317 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro tai, kad viena ausimi nebegirdi, iki šiol skauda galvą. „Žabą“ pirmasis paėmė S. Š.. Gali būti, kad ji pirmoji paėmė ją, tačiau tada jis jai ją ištraukė iš rankų ir sudavė. Daugiausia smūgių gavo iš Č. K., tai gal ausis buvo sužalota dėl jo veiksmų, tačiau to tiksliai pasakyti negali. S. Š. į galvos sritį taip pat sudavė, o jai nukritus – spyrė. Ji nežino, kuris pataikė į ausį. Trumpai ji buvo netekusi sąmonės. J. I. išvažiuodamas į namus vaiko neišsivežė. Į galvą jai buvo suduota rankomis, į galvą jai nespyrė. Jai buvo duota kumščiais iš viršaus. Nuo smūgio ausyse buvo didelis trenksmas. Į namus ji parėjo pati, kadangi jos namai nėra toli. S. Š. mamos ji nelietė, taip pat ji nelietė jos, tik ji pabaigoje ją apspjaudė ir „iškoliojo“. Ji Stanislovo mamos nei spjaudė, nei „koliojo“. Ji apspjovė Č. K., kai jis jai trenkė kumščiu. Nuo smūgių į krūtinę ant žemės nenukrito, nes atsirėmė į J. I., kuris jai buvo už nugaros. Senutei skirtos lazdos nebuvo. Su „žaba“ ji Č. K. nesudavė, jis taip pat su ja jai nedavė. Su „žaba“ jai sutrenkė S. Š., o ji jam nesutrenkė, nes jis ją jai ištraukė iš rankų. Kai S. Š. atbėgo iš namo, tai ji ją pasiėmė gynybai. Č. K. ji neapdraskė. J. I. namo išsiuntė, nes jis pasisveikino su Č. K., o jie kartu gerdavo. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė teisingus parodymus. Galima remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaltinamieji įvykio metu buvo išgėrę, jie buvo vidutinio girtumo. Kai dar buvo J. I., tai tik tuo metu buvo įėjusi į namo vidų pasižiūrėti. J. I. su Č. K. kartu gerdavo, todėl J. I. išvijo namo.

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos dukra E. S., kuri gyvena Anglijoje, savo gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), yra išnuomojusi S. Š.. S. Š. buvo sakęs, kad tame name gyvens vienas, bet paskui pas jį atsikėlė gyventi ir jo mama R. Š. su sugyventiniu Č. K.. Šiame name buvo pastoviai girtaujama, todėl ten buvo padaryta landynė. Ji su dukra ėmė prašyti, kad S. Š. išsikeltų, o šis prašydavo leisti dar kurį laiką pagyventi, žadėdavo susitvarkyti. Kadangi padėtis nepasikeitė, tai jos dukra, išskrisdama į Angliją, paprašė jos, kad ji paimtų namo raktus iš S. Š.. Ji 2014-09-03 kartu su neįgaliu sūnumi nuėjo prašyti S. Š. raktų, o šis ėmė prašyti dar leisti pagyventi. Kai ji atėjo, namuose buvo R. Š. ir jos sugyventinis Č. K., kurie nešėsi daiktus į automobilį, ketindami išsikraustyti. S. Š. jai sakė, kad jo mama su sugyventiniu išsikelia, o jis liks gyventi vienas. Tada prie jos priėjo Č. K., kuris pagrasino ją įmesti į šulinį, prie kurio ji stovėjo, bei trenkė kumščiais jai į krūtinę. Po smūgio ji nugriuvo ant žemės. Jai bandant atsistoti, Č. K. ėmė jai kumščiais smūgiuoti į galvą. Šis jai sudavė ne mažiau 10 smūgių. Ji galimai kuriam laikui prarado sąmonę. Kai atsikėlė nuo žemės, ji pamatė, kad jie jau yra susidėję daiktus. Kai ji atsikėlė, prie jos priėjo S. Š. ir smogė ne mažiau 6 kartų į galvą. Tada ji vėl nugriuvo at žemės. Jai nugriuvus, S. Š. spyrė jai į pilvą bei kairį klubą. Po to visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Raktų nuo namo jie neatidavė. Ji jautėsi sukrėsta, pykino. Iš kažkur atėjo nepažįstamas vyras, kuris surinko jos telefone pagalbos telefono numerį ir pasakė, kad, jei ji norės, pati pasispaus ir išsikvies pagalbą. Kas tas vyras, ji nežino. Ji pagalbos telefonu neskambino, kadangi buvo atėjusi su neįgaliu sūnumi, todėl bijojo palikti jį vieną, dėl to grįžo namo. Kitą dieną ji pati nuvyko į ligoninę. Jai buvo nustatytas kairės ausies būgnelio plyšimas. Ji buvo paguldyta į ligoninę. Ligoninėje ji išgulėjo keturias dienas. Nuo kurio veiksmų jai plyšo ausies būgnelis, ji pasakyti negali, kadangi S. Š. ir Č. K. vienodai stipriai jai smūgiavo į galvą. R. Š. jos nemušė, o tik įžeidinėjo. Viską turėjo matyti automobilio vairuotojas, o ar tai matė dar kas nors, ji nežino, nes nepastebėjo. Viską matė jos sūnus L. S., bet jis yra neįgalus, todėl ji nemano, kad jis galės ką nors papasakoti, kadangi mažai šneka bei sunku suprasti, ką jis nori pasakyti. (2 t., 1-3)

Nukentėjusioji G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad pranešė, jog išsikraustytų iš namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurį nuomojo S. Š.. Ten gyveno R. Š. ir dar vienas asmuo ten ateidavo, bet jo pavardės ir vardo nežino. Nuėjo pranešti, kad išsikeltų, iš pradžių jie sutiko, bet vėliau prašė leisti pasilikti bei sakė, kad mama išsikels. Liepė išsikelti, nes ten buvo betvarkė, padaryta landynė, nuolat buvo triukšmaujama, lankydavosi policija, skundėsi kaimynai. Kitą dieną apie 15-16 val. ji nuėjo su sūnumi ir J. I., kuris jai padeda, nes jo sūnus yra neveiksnus. Atėjus jie ėmė ją kolioti necenzūriniais žodžiais. Jie sakė, kad tuoj atvažiuos mašina. Ji laukė kieme, kol jie išsikraustys. Ją koliojo K., kuris buvo girtas. K. jai trenkė kumščiais į krūtinę. I. juos išskyrė. Kai K. jai trenkė į krūtinę, ji spjovė į jį. Tada atbėjo S. Š., kuris taip pat norėjo jai suduoti, bet ji turėjo žabą, kuriuo norėjo šiam suduoti. S. Š. šį žabą ištraukė jai iš rankų. S. taip pat jai sudavė. Paskui K. jai davė į galvą. Kai kumščiais K. sudavė jai į krūtinę, tai ji susvyravo. Paskui stovinčiai jai davė K. kumščiu į pakaušį. Ji nukrito po pirmo ir po sekančio smūgio. Ji atsistojo, o šis vėl jai davė. K. jai sudavė mažiausiai 5 kartus bei kokius 5 kartus ji buvo nukritusi. Kai ji gulėjo, S. spyrė į pilvą du kartus. S. Š. jai sudavė mažiau smūgių nei K.. Jis jai gulinčiai gal du kartus įspyrė į užpakalį. K. visi smūgiai buvo į viršugalvį, o kuris pataikė į ausį, ji nežino. K. smūgiai buvo stipresni. S. į pilvą ir šoną spyrė ir sudavė du smūgius į galvą. Ji matė, kad jos sūnus buvo nukritęs. Š. motina spjaudėsi ir keikėsi, bet jos nemušė. Po įvykio ji nieko nekvietė, visa drebėjo, vemti norėjosi, galva sukosi. Pas gydytoją ji kreipėsi kitą dieną, nes visą naktį ji negalėjo miegoti. Ligoninėje ji gulėjo 4-5 dienas. Jai plyšo ausies būgnelis ir buvo sukrėstos smegenys. Ji reikš civilinį ieškinį. Už ekspertizę ji sumokėjo 65 litus. Ji yra apkurtusi ta ausimi. Ji reikš ieškinį abiems įtariamiesiems 8000 litų sumai dėl neturtinės žalos. Jai galvos skausmai kartojasi ir dabar dar. Ji buvo pas nervų gydytoją, gėrė vaistus, jaučia baimę. Ji nori, kad už tuos pinigus jai ausines nupirktų, nes jai klausa sutrikusi ir savo vaiko negirdi. J. I. matė, kad K. sudavė jai į krūtinę. Po to ji J. I. išvarė namo. Vairuotojas taip pat nešė daiktus, todėl ji nežino, ar jis matė, kaip ji buvo mušama. Kaimynai nematė, nes ten yra uždaras kiemas. Jos sūnus yra neįgalus, ji sužalojimų ant jo kūno nematė, o jis apie tai negali nieko pasakyti. Jai norėjo padėti praeivis, bet iš ko jis suprato, kad jai reikalinga pagalba, ji nežino. Ji jų nemušė. Jos sūnus kartu su J. I. neišėjo, o liko su ja kartu. ( 2 t., b. l. 1-3, 11-12 ).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp G. S. ir S. Š., kurios metu G. S. parodė, kad 2014-09-03 apie 16 val. ji su neįgaliu sūnumi nuėjo adresu: (duomenys neskelbtini), kur jos duktė E. S. nuomojo S. Š. namą, iš kurio šis su savo mama R. Š. ir jos sugyventiniu Česlovu turėjo išsikelti. Ji kelis kartus buvo įėjusi į namą, o paskui laukė, kol jie išsikraustys, stovėdama prie šulinio. Prie jos priėjo Č. K., kuris kumščiais kelis kartus sudavė jai į galvą. Č. K. ją mušė per kelis kartus. Kai jie susinešė į mikroautobusą visus daiktus, prie jos priėjo S. Š., kuris, kai ji buvo nukritusi, spyrė du kartus į pilvą ir vieną kartą į kairę šlaunį. Tuo tarpu S. Š. su G. S. parodymais nesutiko, tvirtindamas, jog jis G. S. nesudavė nei vieno smūgio bei nei vieno karto jai nespyrė. Jis G. S. tik pastūmė, kai ši lazda norėjo suduoti jo mamai. Ar G. S. sudavė Č. K., jis nežino, nes to nematė. ( 2 t., b. l. 32-34 ).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp G. S. ir Č. K., kurios metu G. S. parodė, jog 2014-09-03 apie 16 val. ji su neįgaliu sūnumi nuėjo adresu: (duomenys neskelbtini), kur jos duktė E. S. nuomojo S. Š. namą, iš kurio šis su savo mama R. Š. ir jos sugyventiniu Česlovu turėjo išsikelti. Visą laiką, kai ji atėjo, stovėjo prie šulinio kieme ir laukė, kol jie išsikraustys. Kai ji stovėjo prie šulinio, prie jos priėjo Č. K., kuris be jokios priežasties ėmė prie jos kabinėtis ir sakyti, kad įmes ją į šulinį, užgauliodamas ją necenzūriniais žodžiais. Č. K. priėjo prie jos ir abiem kumščiais jai sudavė į krūtinę. Po to jis vėl nešėsi iš namo daiktus. Kai jau susidėjo visus daiktus į mikroautobusą, prie jos priėjo Č. K. vėl ir ėmė kumščiais daužyti jai galvą. Kiek kartų šis jai sudavė, ji neprisimena. Nuo smūgių ji buvo nukritusi ant žemės ir, lygtai, buvo praradusi sąmonę. Po to atėjo S. Š., kuris jai spyrė į pilvą ir vieną kartą į kairį klubą. Tuo tarpu Č. K. su G. S. parodymais nesutiko, tvirtindamas, kad jis G. S. nemušė, tai yra nesudavė jai nė vieno smūgio. G. S. jį apspjovė bei ėmė su lazda daužyti jam per pečius, galvą bei, paėmusi puodą, trenkė juo jam į galvą. Ar S. Š. sudavė G. S., jis nematė. ( 2 t., b. l. 53-55 ).

Liudytojas J. I. parodė, kad įvykis įvyko pernai rudenį Rygos gatvėje, kuri kertasi su kita gatve. Įvykio dieną jis kapojo malkas pas G. S. ir ji pasakė, kad reikia eiti pasiimti raktų. Kai jie nuėjo pasiimti raktų, Č. K. pradėjo muštis. Su kaltinamaisiais jis nebendrauja, tai nežino ir vardų. Č. K. sudavė į krūtinę, o jis ėjo skirti. Kai atėjo pasiimti raktų, trys asmenys kraustėsi. Jie taip pat atvyko trise. Tie asmenys iš namo nešė daiktus į kiemą. Jis su G. S. ėjo į namo vidų, o Č. K. užstojo kelią ir sudavė G. S. porą smūgių į krūtinę. G. S. atlaikė smūgius, kadangi jis ją sulaikė, kad nenukristų, nes po smūgių ji atsirėmė į jį. Name konflikto nebuvo. Po to jie išėjo į kiemą ir G. S. jam pasakė važiuoti namo. Jis išvažiavo. Su kieme buvusiais trimis asmenimis jis nebendravo. Jis matė, kaip asmenys į G. S. žvairavo, rodė jai kumščius. Prie jo asmenys jokių veiksmų neatliko G. S. atžvilgiu. Vėliau G. S. į namus grįžo verkdama, vaikas buvo murzinas. Jis vyko atgal į įvykio vietą užkalti durų, nes asmenys išsikraustę neatidavė raktų. G. S. viena išvyko į ligoninę, kadangi ligoninė yra netoli. G. S. buvo sudaužyta galvą, ji nieko nematė ir negirdėjo. Ji sakė, kad abu kaltinamieji ją sumušė – jų pavardžių nežino. Kai ėjo pasiimti raktų, G. S. nesiskundė sveikata, sužalojimais skundėsi po asmenų išsikraustymo. Nuėjus į kiemą matė, kaip S. Š. laikė rankose lyg kėdės koją, t. y. kažkokį „baslį“. Eidamas į tualetą girdėjo kažkokius garsus, lyg kažką daužė, tačiau veiksmų jis nematė. Matė, kaip S. Š. su „basliu“ lėkė link G. S.. Jis buvo už kampo, todėl nematė, kokius veiksmus atliko S. Š., o tik girdėjo smūgius. Po to girdėjo rėkiančią moterį, kuri šaukė: „už ką, už ką“. Jis nėjo į tą vietą, kur vyko konfliktas. Po tų garsų G. S. jam sakė eiti namo kapoti malkų, nes ji skambins į policiją. Pirmasis G. S. sudavė Č. K., kai jie ėjo į kambarį, o paskui sudavė S. Š.. S. Š. jau iš kambario išlėkė su „basliu“. Kai grįžo G. S. po įvykio, ji girdėjo žymiai prasčiau, ji pasikeitė. Kai nuvyko pasiimti raktų, ten buvę asmenys buvo girti, tačiau sužaloti nebuvo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad kaltinamasis S. Š. yra jos sūnus ir ji sutinka duoti parodymus. Ji nurodė, kad įvykis įvyko 2014-09-03 adresu (duomenys neskelbtini), kuri kertasi su (duomenys neskelbtini), kur gyveno ji, du berniukai, S. Š. ir Č. K.. Įvykio dieną jie kraustėsi iš namo, kuris priklausė G. S. ar jos dukrai, ir kieme susitiko su G. S.. Ji atvyko su sugyventiniu ir neįgaliu sūnumi, o paskui, kai buvo triukšmas, G. S. pradėjo šaukti ant J. I., sakydama: „mauk lauk, tu man nieko nepadedi, esi nereikalingas“. Tuomet J. I. su sūnumi išėjo. Kai G. S. atvyko, jai sužalojimų nematė. Tuo metu ji miegojo, o sūnus ją prižadino, sakė eiti į lauką, nes G. S. muša Č. K.. Ji išbėgo į lauką ir pamatė, kaip ji su lazda, kurią buvo nupirkusi mamai, muša Č. K.. Ji nubėgo tarp jų į tarpą, Č. K. nusivedė į kambarį. Po kiek laiko jis išėjo į lauką parūkyti ir G. S. vėl jį puolė su lazda. Kai J. I. išėjo, tai G. S. puolė ir ant jos. Kai G. S. lazda mušė Č. K., kieme buvo ir J. I. ir viską matė. Č. K. neatliko jokių veiksmų G. S. atžvilgiu. Kai Č. K. antrą kartą išėjo parūkyti, ji buvo kambaryje ir nešiojo į lauką daiktus. Sūnus tuo metu taip pat buvo kambaryje, dėjo ir nešiojo daiktus į lauką. Sūnus buvo priėjęs prie G. S., nes ji puolė ją su lazda mušti. Ji jai nespėjo suduoti, nes sūnus griebė už lazdos ir jie susistumdė. Jie susistumdė prie tvarto, G. S. nugriuvo, atrodo, ten, kur buvo cementinė danga, nors tiksliai to pasakyti negali. Tuomet sūnus paėmė lazdą, ją paslėpė ir toliau nešė daiktus, o G. S. kieme „siautėjo“. Buvo padėta popierinė dėžė su metaliniais indais, tai nukentėjusioji pradėjo juos mėtyti po kiemą. Ji jai sakė: „ką darai“, susirinko indus, ji į ją žiūrėjo „skersa“, bet nieko nedarė ir nesakė. Po to atvažiavo mikroautobusas ir jie į jį pradėjo krauti daiktus. Jie krovė apie pusę valandos, o G. S. tuo metu stovėjo ir iš jų šaipėsi. Kai jie krovė daiktus, tai G. S. atžvilgiu nebuvo atliekami jokie veiksmai. Susidėję daiktus jie išvyko į kaimą, o G. S. liko kieme. Jiems išvažiuojant, nukentėjusioji vizualiai atrodė gerai, ant jos nieko nesimatė – kaip stovėjo, taip ir liko stovėti. Ji nekentė Č. K.. Per visą tą laiką nei Č. K., nei S. Š. neatliko jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Ji tik matė, kaip sūnus susistumdė su G. S., kai norėjo atimti lazdą. Lazdą buvo pastatę lauke prie sienos, G. S. iš ten ją paėmė ir su ja trenkė Č. K. visur, kur pakliuvo, t. y. kliuvo į galvą, pečius. Kiek smūgių iš jos buvo suduota – ji nežino. Po smūgių Č. K. jautėsi blogai, vakare buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu, nes buvo praskelta galva, pradėjo galvą kraujuoti. Vietoje greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes galvojo, jog viskas praeis. Ji Č. K. sakė kreiptis į policiją, tačiau ligoninėje jis pagulėjo parą laiko ir grįžo. Į ligoninę Č. K. buvo paguldytas tą patį vakarą. Mikroautobuso vairuotojo nepažinojo, jį rado pagal skelbimą, jo nei anketinių duomenų, nei telefono numerio neturi. Č. K. į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių pateko rugsėjo 3-osios vakare, ten gulėjo apie dvi paras. Ji nieko nežino apie G. S. sužalojimus, jų nematė – ji tik susistumdė su jos sūnumi, nes jis norėjo paimti lazdą. Ji nematė, kad nukentėjusiajai būtų buvusi sužalota ausis.

Ekspertas H. D. parodė, kad byloje esančią specialisto išvadą tvirtina. Be ausies sužalojimo kitų sužalojimų nustatyta nebuvo. Nukentėjusioji apžiūrai kreipėsi 2014-09-17, t. y. praėjus daug laiko po įvykio. Jokių išorinių sužalojimų nustatyta nebuvo, buvo pareikalauti medicininiai duomenys. Pagal medicininius duomenis matyti, kad G. S. į priėmimo skyrių kreipėsi 2014-09-03 18.26 val. Nukentėjusiosios kūną apžiūrėjo pats, sužalojimų nebuvo, tai rėmėsi medicininiais dokumentais, t. y. kai buvo apžiūrėta praėjus maždaug valandai po įvykio. Kortelėje buvo parašyta, jog buvo paraudimai, galva aplink kairę ausį jautri, mėlynių nesimato. Tą patį vakarą 21.35 val. nukentėjusiąją apžiūrėjo neurochirurgas, kuris parašė, jog sužalojimų plaukuotoje dalyje nepastebima, kitose kūno vietose sumušimų nėra, mėlynių už ausų, paakiuose nestebima. Teoriškai gali būti, jog nukentėjusioji buvo mušama rankomis ir spardoma, tačiau šiuo atveju duomenų, kad būtų kitų sužalojimų, kraujosruvų, nubrozdinimai, žaizdos – duomenų nėra. Kairės ausies būgnelio plyšimo priežastis gali būti ir smūgis ranka ir dažniausiai būgnelis plyšta sudavus delnu per ausį, kai susidaro oro banga. Kraujosruvos ausies kaušelyje dažniausiai ir nebūna. Dėl smūgio stiprumo sunku ką nors pasakyti, tačiau jis turėjo būti pakankamai stiprus. Apžiūros metu 2014-09-13 19.15 val. LOR gydytojas nustatė, kad yra plyšimas, o aplinkui šviežias kraujas, t. y. jei yra šviežias kraujas, tai ir plyšimas negali būti senas. Kai nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę 2014-09-04 ir 2015-09-05 ją vėl apžiūrėjo LOR gydytojas, tai vėl rašo, jog yra ausies būgnelio perforacija – neuždegiminė, t. y. tai trauminės kilmės, o ne ausies uždegimas. Pas juos nukentėjusioji kreipėsi 2014-09-17, tačiau ausies būgnelį ne jis apžiūrėjo, o tik rėmėsi medicininiais dokumentais, nes reikėjo specialisto apžiūros. LOR gydytojas G. S. apžiūrėjo du kartus: 2014-09-03 ir 2014-09-05. Jie apžiūri išorinius sužalojimus ir vertina medicininius dokumentus. Kadangi dokumentuose parašyta, jog yra šviežias kraujas, tai plyšimas padarytas prieš 2-3val. Viena iš ausies būgnelio pasekmių yra klausos pablogėjimas. Dažnai ši pasekmė praeina, kai ausies būgnelis sugyja, skiriamos procedūros. Gali būti, kad lieka šiek tiek pablogėjusi klausa, ūžimas ar cypimas. Tai dažnai praeina, tačiau atsižvelgiant į sužalojimą – gali būti ir sunkesnės pasekmės. Kol ausies būgnelis gyja, tai žmogus blogiau girdi, gali skaudėti ausį, gali būti ūžimas. Taip pat gali būti galvos skausmas ir svaigimas ne dėl galvos traumos, o dėl ausies būgnelio plyšimo.

Liudytoja A. D. parodė, kad kaltinamuosius žino darbiniais reikalais, nes jie buvo įtariami dėl moters nesunkaus sveikatos sutrukdymo. Moters neprisimena. Kiek prisimena, moteriai buvo sužalotas ausies būgnelis. Ji apklausė abu kaltinamuosius, tačiau neprisimena, ką jie sakė, neprisimena, ar pripažino kaltę. Apklausų metu žmonės pasakoja ir, jei jai kas nors būna neaišku, tai užduoda papildomus klausimus. Ji neprisimena, kaip buvo šioje situacijoje. Po apklausų asmenys būna supažindinami su apklausų protokolais, jie juos perskaito, nurodo: „surašyta teisingai, perskaičiau“, parašo vardą, pavardę ir parašą. Jei apklausos metu būtų pašalinių asmenų, tai būtų įrašoma į protokolą. Jei apklausiamas asmuo būna sulaikytas, tai būna kiti pareigūnai, tačiau neprisimena, kaip buvo šiuo atveju. Jei šie kaltinamieji nebuvo sulaikyti, tai apklausų metu pašalinių asmenų nebuvo. Apklausoje tuomet dalyvauja apklausiamas asmuo ir ji. Apklausiamam asmeniui nebūna taikomos psichinės ar fizinės poveikio priemonės. Labai retai būna, kad apklausiamiems asmenims ji skaito apklausos protokolą, o ne jie patys. Jei asmuo sugeba skaityti, tai ji nori, kad jis pats perskaitytų apklausos protokolą, pasirašytų, o jei kas nors netinka, tai papildo. Jei protokolą skaito ji, tai asmuo užrašo: „protokolas man perskaitytas“, o jei pats asmuo skaito, tai užrašo: „protokolą perskaičiau“. Šiuo atveju, kaip yra užrašyta protokole, tai pagal tai galima spręsti, ar apklausos protokolai jiems buvo perskaityti, ar juos skaitė patys.

Liudytoja E. S. parodė, kad ji yra namo (duomenys neskelbtini), savininkė. Į jį gyventi įleido S. Š., kadangi pati tame name negyveno. Mamai patikėjo prižiūrėti jos namą. Ji neprisimena, kiek laiko S. Š. gyveno tame name, tačiau galėjo gyventi apie metus laiko. Apie apsigyvenimą jos name tarėsi tik su S. Š., tik jis pasakė, kad gyventi dar pasiims mamą, tačiau gyveno ne tik mama. Savo name lankėsi ne vieną kartą ir pati matė, kad jame gyvena ne vien tik S. Š. su mama. Be to, kaimynai jai sakė, jog ten kiekvieną vakarą atvažiuoja policija. Įvykio dieną ji išvyko į Londoną, o S. Š. ir visi kiti gyvenę jos name turėjo iš jo išsikraustyti. Mamai liepė paimti namo raktus. Po kiek laiko jai paskambino visai kiti žmonės ir pranešė, kad jos mamą sumušė. Kad jos mama sumušta ji sužinojo tos pačios dienos vakare – tai jai pranešė kaimynė, o ji tuo metu buvo užsienyje. Tuomet ji skambino mamai, bandė su ja kalbėti, tačiau buvo sudėtinga susikalbėti. Mama pasakojo, jog liepė name gyvenusiems asmenims išsikraustyti, tačiau jie pradėjo ją keikti, šaukti. Pirmiausia viskas prasidėjo nuo rėkimo, o paskui mamą pradėjo stumti. Paskui mama buvo sumušta. Mama sakė, jog daugiausia smūgių kliuvo į galvą, pilvą. Ji kreipėsi į medikus, kai atgavo sąmonę, nors pati to padaryti nesugebėjo. Apie mamos sumušimą pranešė mamos kaimynė. Kai paskambino mamai, buvo sunku su ja susikalbėti, nes ji jos negirdėjo, nepašnekėjo. Ji mano, kad mama jos negirdėjo dėl patirtos traumos, o kalbėti negalėjo dėl patirto streso. Dabar mamos sveikata yra daug blogesnė, prasčiau girdi. Anksčiau jai niekada neskaudėdavo galvos, o dabar jai ją skauda, negali atsikelti iš lovos.

2014-09-04 protokole-pareiškime G. S. nurodė, kad 2014-09-03 apie 16 val. 30 min. ji nuvyko į dukters E. S. gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kad išprašyti name apsistojusius nuomininkus Č. K., S. Š. ir R. Š., kurie prasigėrė ir iš namo padarė landynę. Jai nuvykus, tarp jų visų kilo žodinis konfliktas. Č. K. kumščiais trenkė jai į krūtinę, po ko ji nugriuvo ant žemės. Jai atsistojus, jie toliau dėjosi savo daiktus. Išeinant iš namo, Č. K. pasakė, kad reikia atsisveikinti, ir smogė jai ranka nenustatytą skaičių kartų į galvos sritį. Prie to prisidėjo ir S. Š., kuris rankomis taip pat sudavė nenustatytą skaičių kartų jai į galvos sritį. Abu kartu jie spyrė jai į sėdmenis ir kūną. R. Š. jos nemušė, o tik išplūdo necenzūriniais žodžiais. (1 t., b. l. 178 ).

2014-09-17 specialisto išvadoje konstatuota, jog G. S. padarytas kairės ausies būgnelio plyšimas, kuris padarytas buku kietu daiktu galimai aplinkybėse nurodytu laiku. G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. l. 184 ).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2014-09-03 18.51 val. Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos S. pranešimas, kad 18.26 atvyko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri dėl bendro kūno ir galvos sumušimų išleista gydytis ambulatoriškai. Teigia, kad šiandien buvo sumušta dukros nuomininkų, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 180-183)

Iš epikrizės iš ligos istorijos Nr. XIV-17406 matyti, kad Č. K. 2014-09-04 kreipėsi į ligoninę, nes 2014-09-04 apie 19.00 val. – 20.00 val. primušė posūnis, mušė kumščiu, spardė pilvą, po to 1 k. vėmė.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. Š. už tyčinių nusikaltimų padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.