Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ekologistika“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vivatrans“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra nustatęs atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus ir konkrečias asmenų grupes, į kurias patenkantys asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio už civilinio proceso tvarka pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (CPK 83 straipsnis).

9. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie sumokėtą 541,08 Eur žyminį mokestį, taip pat pasiūlė ieškovei ieškinio priedą „gamybos parkas sutartis“ per EPP įkelti docx arba pdf formatu. Ieškovė įvykdė pirmosios instancijos teismo siūlymą ieškinio priedą „gamybos parkas sutartis“ įkelti kitu formatu, o dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį pateikė atskirąjį skundą, jį grįsdama tuo, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, be to, ieškovė pažymėjo, kad žyminis mokestis apskaičiuotas neteisingai.

10. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriuo remiasi ieškovė, nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2014). Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu atveju, nepakanka vien ieškinyje pareikštos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju ieškovas turi pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597/2012). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad jei asmuo kreipiasi į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinėjama baudžiamoji byla, jis turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2008).

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-11-800/2023, kurioje kaltinimai pareikšti UAB „Ekologistika“, UAB „Vivatrans“ ir fiziniams asmenims dėl gaisro, kurio metu, kaip teigiama ieškinyje, be kita ko, buvo sugadintos UAB „Gamybos parkas“ priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. kovo 12 d. išmokėjo UAB „Gamybos parkas“ 18 000 Eur draudimo išmoką ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1, 2 dalimis, perėmė UAB „Gamybos parkas“ teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų.

12. Nustatęs, kad Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas atsakovių baudžiamosios atsakomybės klausimas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė nagrinėjamu atveju yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieškovei, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šis atskirojo skundo argumentas yra aktualus tik tuo aspektu, kad klaidą dėl žyminio mokesčio dydžio pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo proceso baigties, gali pakartoti ir skirstydamas byloje bylinėjimosi išlaidas. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taigi, pagal CPK 82 straipsnį indeksuojamas tik tikslia suma nustatytas žyminis mokestis. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti minimalus ir maksimalus žyminio mokesčio dydžiai taip pat turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas žyminį mokestį apskaičiavo remdamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta turtinių ginčų apmokestinimo žyminiu mokesčiu tvarka, pagal kurią turtiniai ginčai apmokestinami apskaičiuojant tam tikrą procentą nuo ieškinio sumos. Kadangi pirmosios instancijos teismo apskaičiuota žyminio mokesčio suma nebuvo nei minimali, nei maksimali, ji neturėjo būti papildomai indeksuojama.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, o pirmosios instancijos teismo siūlymas ieškinio priedą „gamybos parkas sutartis“ per EPP įkelti docx arba pdf formatu ieškovės yra įvykdytas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.