Kauno apylinkės teismo sprendimas

- nutraukti santuoką, tarp E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1678, dėl sutuoktinių abipusės kaltės;

- po santuokos nutraukimo E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „B.“, o P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „B.“;

- padalinti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybe turtą, įgytą iki 2011-09-30:

- priteisti E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šį nekilnojamąjį turtą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/2 dalį buto esančio (duomenys neskelbtini) - 1/2 buto vertė 63 000 Lt, ir nekilnojamąjį turtą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 95 000 Lt;

- priteisti P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šį turtą: keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 125 000 Lt., sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),vertė 25 000 Lt, sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 26 100 Lt, transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2000 Lt, namų apstatymo, apyvokos reikmenis, vertė 5000 Lt;

- pripažinti E. B. asmenine nuosavybe 1900 dalis 0,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už didesnę turto dalį 12 550 Lt piniginę kompensaciją;

- priteisti E. B. iš P. B. 3 524,52 Lt (sumokėtų mokesčių);

- kreditorinius įsipareigojimus AB „Kauno energija“, 214-jai Daugiabučio namo savininkų bendrijai po santuokos nutraukimo priteisti P. B. ir E. B., pripažinti solidaria jų prievole;

- priteisti iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

- santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės;

- nustačius, jog santuoka iširo dėl ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

- po santuokos nutraukimo atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę – „B.“, o ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prigimtinę pavardę –„S.“;

- pripažinti asmenine atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe nekilnojamąjį turtą 0,0560 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, esančius (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo palikti šį turtą atsakovui P. B.;

- santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos bei apstatymo daiktus, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išmokant 67 500 Lt kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį;

- santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išmokant 630 Lt kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį;

- santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – 1900/3800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei E. B.. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išmokant 1 742,50 Lt kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį;

- santuokos metu įgytą 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išmokant 31 500 Lt kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį;

- ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dalyje dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo tenkinti, tai yra butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant kompensaciją, sudarančia pusę nekilnojamojo turto rinkos kainos, tai yra 47 500 Lt;

- pinigines lėšas, esančias E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitose JAV, padalinti lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, tai yra po 1/2 kiekvienam;

- priteisti iš ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Dėl santuokinio turto padalijimo. Daugiau nei 3 metai, kai šalys neveda bendro ūkio, todėl turtas privalėtų būti dalinamas atsižvelgiant į šią aplinkybę. Santuokoje įgijo tris butus, du butai - dviejų kambarių, kuriuose dabar gyvena sūnūs ir keturių kambarių butą, kuriame dabar gyvena atsakovas bei ieškovė. Dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso 1/2 atsakovui, o kita ½ dalis nuosavybes teise priklauso sūnui N. B., kuris tame bute ir gyvena su šeima. Sūnus N. B. savo lėšomis gerino buto būklę, darė remontus, kurie atsispindi turto vertinimo ataskaitoje. Ieškovė nurodo, kad būtų labai neteisinga neatsižvelgti į ankstesnį šalių sprendimą, kad butus pirko sūnums, kad galėtų tinkamai sukurti šeimų gyvenimo sąlygas. Šiuo metu tėvas ignoruoja šeimos sprendimą ir siekia sukelti didesnį konfliktą, nes priešieškiniu prašo priteisti jam 1/2 dalį buto, kuriame gyvena šiuo metu sūnaus N. trijų asmenų šeima ir jie bus priversti išsikelti. Kitas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise po 1/2 buto dalies priklauso ieškovei ir atsakovui. Bute gyvena sūnus E. B.. Keturių kambarių butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise įregistruotas ieškovės vardu. Nors pati didesnę laiko dalį praleidžia JAV, paskutinius metus retai grįžta į Lietuvą, tačiau savo lėšomis prisideda prie buto išlaikymo. Atsakovas gyveno ir gyvena keturių kambarių bute. Santuokoje pirkimo pardavimo būdu yra įgytas 0,056 ha sodo sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 40 000 Lt. Nepagrįstai atsakovas prašo pripažinti turtą jo asmenine nuosavybe. Nariu visada buvo įrašomas tik vienas aktinis. Narystė beje, nėra pagrindas pripažinti turtą asmenine nuosavybe. Sodo pastatas buvo pastatytas iš bendrą lėšų gyvenant kartu santuokoje. Žemės sklypas buvo pirktas 1995 m santuokoje už vienkartines išmokas 2.97 Lt, kurios buvo įmokėtos dar 1992 m., ką patvirtina pateikiama žemės sklypo pirkimo sutartis. Nors atsakovas pateikia poziciją, kad jam čekius yra davus jo motina, tačiau pranešimas banko patvirtina, kad jie pervesti tik 1993 m. Tiek žemės, tiek namelis buvo pastatyti išimtinai šeimos interesais. Nei pagal turto pobūdį, nei pagal jo naudojimą, negalima pripažinti, kad jis įgyjamas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Nors santuokos metu ieškovės vardu yra registruotos 1900 dalys 0,38 ha žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini) (4000 Lt), tačiau jos yra prie paveldėtų asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir V. B. priklausančių statinių. Jau vien ši aplinkybė duoda pagrindo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, netraukti į bendrą turto balansą. Be to, žemė buvo pirkta 2011 m pabaigoje, kai jau nebuvo vedamas bendras ūkis su atsakovu, kai santykiai buvo konfliktiški, kai atsakovas nesirūpino jokio turto įgijimu, juolab prie žmonos paveldėtos sodybos, nemokėjo mokesčių, ieškovė parvyko į Lietuvą, sudarė tiesioginio debeto nuskaitymo sutartį paslaugų už butą.

Dėl transporto priemonių įgytų santuokos metu. Buvo šalys įsigiję automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paaiškėjo iš VĮ Regitros pateiktos pažymos, be ieškovės sutikimo atsakovas pardavė minėtą automobilį. Kitas automobilis santuokos metu įgytas Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas juo disponuoja, todėl priteistinas jam. Ieškovė nei pirko automobilį sau, nei važinėjo, nors davė pinigų jo pirkimui. Kadangi transporto priemonės greitai amortizuojasi, todėl šiuo metu įtikėtina, kad jo vertė žymiai mažesnė ir sutinka su atsakovo nurodyta. Po santuokos nutraukimo atsakovui atitenka šis nekilnojamasis turtas: keturių kambarių butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 125 000 Lt. Šį butą atsakovas gali nevaržomai perleisti, pakeisti ir pan. Jis priteistinas pagal nusistovėjusį naudojimąsi, nes visada buvo gyvenama jame. Ieškovei priteisus buto dalį pas sūnų, ji epizodiškai atvažiuodama į Lietuvą nesukeltų nepatogumų ir papildomų nepatogumų kitiems asmenims, be to turtas būtų prižiūrimas, saugus. 4 kambarių butas, negyvenant jame ieškovei, natūra nereikalingas. Atsakovui priteistina namų apyvokos, apstatymo daiktai, reikmenys už 5000 Lt. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi, išskyrus šeimos būsto išlaikymo mokesčius, už kitus butus moka sūnūs. Po santuokos nutraukimo išlaikymas sutuoktiniams nepriteistinas, nes abi šalys gali save išlaikyti. Po santuokos nutraukimo pavardę prašo palikti santuokinę, kadangi šalys turi bendrų vaikų.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovė advokatė Kristina Česnauskienė.

Ieškovės atstovė advokatė Kristina Česnauskienė palaikė ieškovės patikslintą ieškinį, pagrindė jį teisiniais argumentais ir prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-09-01 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, po 1/2 dalį priklauso jam su ieškove. Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-10-03 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, po 1/2 dalį priklauso jam bei šalių sūnui N. B.. Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas gyvenant santuokoje, 1994-10-11 gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos pagrindu. 0,0560 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone buvo įgytas santuokos metu, 1995-11-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklypo bei sodo namelio įvertinimas, kurį pateikė pati ieškovė, patvirtina faktą, kad žemės sklypas įvertintas 25 000 Lt, o sodo namelis įvertintas 26 000 Lt. Pažymėjo, jog ieškovė į dalintino turto balansą neįtraukė santuokoje 2011-09-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyto 1900/3800 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šis žemės sklypas yra prie paveldėtų asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir V. B. priklausančių statinių ir pripažintinos ieškovės asmenine nuosavybe. Šio žemės sklypo ieškovei priklausančios dalies vidutinė vertė, remiantis pačios ieškovės pateiktu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, yra 4 500 Lt. Ieškovė į santuokinio turto balansą neįtraukė ir piniginių lėšų, esančių sąskaitose. Jo žiniomis ieškovė turi susitaupiusi dideles pinigų sumas, kurias laiko savo vardu atidarytose sąskaitose. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovė gyvendama ir dirbdama JAV turi santaupų, tai yra pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog banko sąskaitoje ji turi 4003,21 JAV dolerių MBO H. B., taip pat nepateikia jokių duomenų apie turimas sąskaitas bei pinigines lėšas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pati 2013-12-02 pareiškimu patvirtina, kad jokių santaupų neturi. Jis žino, kad ji per mėnesį uždirbdavo apie 3 000 JAV dolerių. Mano, jog jos sukauptos lėšos turėtų būti apie 300 000 JAV dolerių. Pažymėjo, kad su ieškovės ieškinyje nurodytu santuokoje įgyto turto padalinimo būdu nesutinka, mano, jog jis nėra naudingas nei vienai iš šalių, neatitinka LR teisės aktų teisinio reglamentavimo bei suformuotos teismų praktikos, taip pat nėra pagrįstas. Pirmiausia, jiems gyvenant santuokoje mirus jo tėvams bei globėjams, jis paveldėjo tiek kompensacijas už atkurtas nuosavybės teises į žemę, tiek piniginius indėlius, nekilnojamąjį turtą ir kita. 1984 m. mirus jo tėvui V. B. 1985-04-12 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurio pagrindu jis su savo motina A. B. paveldėjo 1/2 dalį mūrinio su dviem priestatais ir dviem pusrūsiais gyvenamojo namo, kuriame naudingo ploto aštuoniasdešimt penki ir keturiasdešimt šimtųjų kvadratinių metrų su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalį bei 1/2 dalį piniginio indėlio su procentais, esančio Kauno valstybinėje taupomojoje kasoje Nr. 6763/012, sąskaitos Nr. 046 ir Kauno valstybinėje darbo taupomojoje kasoje Nr. 6763/013 sąskaitos Nr. 01538. Sąskaitose esantys pinigai sudarė apie 16 000 rublių. Pažymėjo ir tai, kad jo mamos A. B. broliai P. ir J. K., gyvenantys Kanadoje, nuolat jam bei jo mamai siuntė pinigus. Paveldėtus iš savo tėvo pastatus bei žemės sklypą, perleido savo motinai, už tai gavo pinigų. 1992-03 sutarties pagrindu jis iš savo motinos A. B. gavo 6 717 rublių. Pagal 1996-03-20 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, mirus jo motinai A. B. paveldėjo 15 371 Lt kompensaciją už grąžinamą 12,65 ha žemės ir 1,40 ha miško plotą, esančius (duomenys neskelbtini) bei 13 064 Lt kompensaciją už grąžinamą 9,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 1998-03-30 Papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, paveldėjau ½ dalį savo mirusios motinos A. B., atkuriamosios sąskaitos piniginio indėlio Nr. 05263 Lietuvos Taupomojo banko Kauno miesto Centro skyriaus Gričiupio klientų aptarnavimo poskyryje, atkuriamosios sąskaitos piniginio indėlio Nr. 16877 Lietuvos Taupomojo banko Kauno miesto Centro skyriaus Gričiupio klientų aptarnavimo poskyryje, atkuriamosios sąskaitos piniginio indėlio Nr. 07845 Lietuvos Taupomojo banko Kauno miesto Centro skyriaus Žaliakalnio klientų aptarnavimo poskyryje. Pažymėjo ir tai, kad pagal 1994-08-27 testamentą, kuriuo jam buvo paliktas visas piniginis indėlis, su priskaitomais procentais, paveldėjo 7 000 Lt. Pagal 1999-06-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, paveldėjo pajus su priskaitomais dividendais, esančiais Pašakių žemės ūkio bendrovėje. 1996-01-29 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta atstatyti jam nuosavybės teises į 9,67 ha žemės sklypą, esatį adresu (duomenys neskelbtini), išperkant šią žemę už 13 061 Lt. Remiantis 2006-11-20 pažyma Nr. 50 apie valstybės išperkamą žemę (mišką) viso jam buvo išmokėta 27 541 Lt (indeksuojant su priskaičiuotomis palūkanomis ir infliacijos suma) už A. B. atstatytas nuosavybės teises bei remiantis 2006-11-14 pažyma Nr. 113 apie valstybės išperkamą žemę (mišką) viso man buvo išmokėta grynais pinigais 23 108 Lt už A. B. atstatytas nuosavybės teises. 1995-11-17 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jis įgijo 0,0560 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau aukščiau minėjo, jis iki 1995-11-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr.P52/95-2046 sudarymo, buvo paveldėjęs pinigines lėšas iš savo tėvo ir šios piniginės lėšos buvo išimtinai naudojamos žemės sklypo išpirkimui. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog būtent iš jo paveldėtų pinigų ir buvo įgytas žemės sklypas, jis vienas dalyvavo sudarant pirkimo - pardavimo sutartis, tai yra ieškovė visiškai nesidomėjo įgyjamu turtu, o jis savo ruožtu aiškiai išreiškė savo valią nuosavybėn įgyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tiek pinigines kompensacijas, tiek kitas paveldėtas lėšas jis gavo laikotarpiu nuo žemės sklypo įgijimo iki 2006 metų pabaigos, tai yra tos piniginės lėšos, kurias panaudojo sodo namelio statybai. Ieškovė jokiomis piniginėmis lėšomis prie šio sodo namelio statybų neprisidėjo. Remiantis išdėstytu, 0,0560 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei sodo namas, esantis žemės sklype, esantys (duomenys neskelbtini) yra pripažintini jo asmenine nuosavybe. Pažymėjo ir tai, jog pateikiamas nario bilietas patvirtina faktą, jog tik jis vienas buvo sodininkystės bendrijos nariu, mokėjo privalomus mokėti mokesčius bei dirbdavo privalomas dirbti valandas už dalyvavimą bendrijos gyvenime. Kadangi gyvena vienas, jam nėra reikalingas didelis keturių kambarių butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis paliktinas ieškovei, sumokant jam pusės buto vertės kompensaciją, kuri sudaro 62 500 Lt. Pažymėjo, jog jo gaunamos pajamos, tai yra 682,66 Lt neleidžia išlaikyti tokio didelio buto, todėl mano, jog protinga, teisinga ir sąžininga šį turtą prileisti ieškovei E. B., kuri dirba ir gyvena JAV, jos gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės. Juo labiau pati ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta ir tinkamai įvertinta šio nekilnojamojo turto kaina. Taip pat ieškovės nurodytus kilnojamuosius daiktus - namų apstatymo daiktus, apyvokos daiktus, kitus reikmenis, kurių vertė ieškovės teigimu yra 5 000 Lt, prašo palikti ieškovei, jam išmokant pusės šio kilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-09-01 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, po 1/2 dalį priklauso jam su ieškove. Kadangi ieškovė prašo šį nekilnojamąjį turtą priteisti jai, jis su šiuo reikalavimu sutinka, priteisiant jam pusę nekilnojamojo turto rinkos kainos, tai yra 47 500 Lt. Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-10-03 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, po 1/2 dalį priklauso jam bei šalių sūnui N. B.. Kaip matyti, santuokoje įgyti tiek nekilnojamojo turto objektai, tiek kilnojamasis turtas (transporto priemonė) yra nedalūs savo esme, sutuoktinių santykiai yra priešiški, konfliktiniai, kas suponuoja nuostatą, kad santuokoje įgyto turto padalinti natūra nėra galimybės, todėl remiantis išdėstytu, teismo prašo ½ buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti jam, išmokant ieškovei kompensacija lygią ½ jiems priklausančios buto dalies vertės ir sudarančią 31 500 Lt (63 000 Lt (126000 Lt / 2) / 2). Santuokos metu įgytą transporto priemonę - Mitsubischi Lancer po santuokos nutraukimo palikti ieškovei E. B., atsakovui P. B. išmokant pusę transporto priemonės vidutinės rinkos kainos, nes jam yra diagnozuota epilepsija, ko pasėkoje yra draudžiama vairuoti, šiuo automobiliu jis jau daugelį metų nesinaudoja. Transporto priemonė yra įvertinta 1 260 Lt, tad kompensacija, mokėtina atsakovui sudaro 630 Lt.

Abu su ieškove gauna pakankamas pajamas save išlaikyti, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo ir vienas kito išlaikymas yra nepriteisiamas.

Po santuokos nutraukimo prašo jam palikti prigimtinę pavardę – B., o ieškovei prigimtinę pavardę – S.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Nors sutuoktiniai nurodė, kad šeimoje konfliktavo jau seniai, ieškovė byloje teigė, jog bendro ūkio šalys neveda nuo 2011 metų pabaigos, tačiau atsakovas šias aplinkybes neigė. Atsakovas nurodė, jog su ieškovė bendravo ir laikė, kad bendras ūkis yra vedamas iki pat, kol ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog E. B. nuo 2011-09-26 iki 2013-02-25 mokėjo komunalinius mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamą šilumos energiją (t. 2, b. l. 123), bei už vandenį (t. 2, b. l. 119). Atsakovas taip pat patvirtino, jog atsakovei 2011 m. pabaigoje grįžus iš JAV, ieškovė apsistojo būtent šeimos namuose, bendravo su atsakovu ir juo rūpinosi. Tokios aplinkybės paneigia ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovė nuo 2011 m. su atsakovu nevedė bendro ūkio. Kaip matyti, ieškovė rūpinosi sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto priežiūra ir išlaikymu, o tai rodo, jog ieškovė nebuvo nutraukusi šeiminių ryšių su atsakovu. Ta aplinkybė, jog ieškovė paskutinį kartą į Lietuvą buvo parvykusi 2011 metų pabaigoje, nepatvirtina aplinkybės, jog šalys nuo šio momento nebevedė bendro ūkio. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė į Lietuvą iš JAV grįždavo labai retai, tačiau tai nereiškia, jog šeiminiai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo per šį laikotarpį buvo nutrūkę. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. pabaigos ir laiko, jog šalių bendras gyvenimas nutrūko ir šalys bendro ūkio nebeveda nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dienos, t. y. nuo 2012-11-02 (t. 1, b. l. 3).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė patikslintame ieškinyje santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Ieškovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo atsakovas grindė trimis aplinkybėmis, t.y. kad ieškovė atitolo nuo šeimos, išvyko gyventi ir dirbti į JAV, ieškovė galimai buvo neištikima atsakovui, atsakovui nežinant darėsi plastines operacijas bei, kad ieškovė neprisidėjo prie bendro ūkio (turto) išlaikymo. Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 str. ). Kaip paaiškino abi šalys, o taip pat ir šalių sūnus N. B., būtent atsakovas inicijavo šeimos išvykimą į JAV. N. B. nurodė, jog tėvams laimėjus žalią kortą, atsakovas ragino ir sūnus dalyvauti loterijoje bei bandyti išvykti iš Lietuvos. Tos aplinkybės, jog ieškovei pavyko įsitvirtinti JAV, gauti darbą bei atitinkamas pajamas už jį, kurios buvo panaudotos būtent šeimos poreikiams tenkinti, negali pagrįsti ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog jis JAV nerado sau tinkamo darbo, kadangi turi sveikatos sutrikimų, todėl buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Šalių sūnus paliudijo, jog atsakovas ir nesiekė įsitvirtinti šioje šalyje, kadangi ten reikėjo sunkiai ir daug dirbti. Esant tokioms aplinkybėms, kad šeima bendrai priėmė sprendimą išvykti į JAV ir ten dirbti, kartu išvyko ir bandė įsitvirtinti šioje šalyje, nepriklausomai nuo to, jog atsakovui nepavyko gauti jam tinkamo darbo, nelaikytinas ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo įrodymu. Atsakovo argumentai, kad ieškovė paliko Lietuvoje du sūnus taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovei 2003 m. išvykstant į JAV, šalių sūnūs jau buvo pilnamečiai, turėjo savo šeimas, be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovas pats ragino sūnus dalyvauti loterijoje ir stengtis išvykti į JAV. Atsakovas byloje įrodinėjo, jog ieškovė jam galimai buvo neištikima su JAV gyvenančiu J. S., kadangi ieškovei neva buvo perduotas kompaktinis diskas su pornografinio turinio medžiaga. Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų ir šalių bei liudytojo parodymų teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto. Tai, kad ieškovei galimai buvo perduotas pornografinio turinio filmas, nepagrindžia, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui. Pilnametis šalių sūnus N. B. paaiškino, jog tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, kadangi tėvas yra labai kerštingo charakterio, be to, pats atsakovas patvirtino, jog JAV ne kartą buvo bendravęs su atsakovo minimu asmeniu, tačiau tuo metu atsakovas šiam asmeniui ir savo sutuoktinei jokių pretenzijų nepareiškė. Ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo nepagrindžia ir atsakovo argumentai, jog ieškovė nežinant atsakovui grįžusi į Lietuvą darėsi plastines operacijas. Tokios operacijos atlikimas, kaip suprantama, buvo ieškovės apsisprendimas, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia ieškovės neištikimybės fakto. Nesant kitų patikimų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo argumentus dėl ieškovės neištikimybės fakto, teismas juos atmeta kaip neįrodytus. Nepagrįstais teismas laiko ir atsakovo argumentus, jog ieškovė neprisidėjo prie bendro ūkio (turto) išlaikymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė mokėjo mokesčius už nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtino ir pats atsakovas, ir liudytojas, ieškovė siųsdavo ieškovui pinigų buto išlaikymui bei atsakovo pragyvenimui. Byloje yra surinkti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog E. B. siuntė pinigus savo vyrui pragyvenimui bei mokėjo mokesčius už šeimos turtą (t. 2, b. l. 83-101). Argumentus, jog ieškovė neprisidėjo prie ūkio išlaidų mokėjimo paneigia ir paties atsakovo argumentai, jog šalys buvo susitarusios, jog ieškovė mokės už butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamą šilumos energiją, tuo tarpu atsakovas mokės kitus komunalinius mokesčius. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė nuo pat išvykimo į JAV didele dalimi prisidėjo prie šio turto išlaikymo. Kaip byloje nustatyta, kituose šalims priklausančiuose butuose gyvena šalių sūnūs N. ir E., kurie už jiems priskaitomus mokesčius atsiskaito patys. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė nei vienos aplinkybės, kuri sudarytų teismui pagrindą spręsti, jog šalių santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės. Be kita ko, pažymėtina, jog šalių sūnus N. B. byloje paliudijo, o teismas neturi pagrindo netikėti šiuo liudijimu, kad atsakovas pats buvo agresyviai nusiteikęs prieš ieškovę, ieškovė grįžusi į JAV patirdavo vyro psichologinį smurtą, bijodavo apsistoti šeimos bute, dėl ko sūnūs ne kartą vyko pas tėvus spręsti šeimos konfliktų.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, o atsakovas priešieškiniu prašė ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – S..

Civilinio kodekso 3.69 str. nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pastarajame straipsnyje nurodyti asmeniniai neturtiniai santuokos nutraukimo padariniai. Ši norma suteikia teisę kiekvienam sutuoktiniui apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę. Straipsnio antroje dalyje yra numatyta specialioji norma, kuri numato tam tikrą sankciją sutuoktiniui, kuris teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai santuoka nutraukta remiantis CK 3.60 str. Tokiu atveju kitas sutuoktinis turi teisę prašyti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Tačiau kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, jeigu yra bendrų vaikų – tokiu atveju skirtingos tėvų pavardės galėtų pažeisti vaikų interesus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, į tai kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad šalys turi bendrų vaikų, teismas vertina, jog atsakovo reikalavimas palikti po santuokos nutraukimo ieškovei ikisantuokinę pavardę, nepagrįstas, todėl netenkintinas. Tenkintinas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę B. pavardę, o P. B. paliktina jo prigimtinė pavardė – B. (CK 3.69 str.).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jeigu nutraukiant santuoką padalijamas ne visas santuokinis turtas, reiškia neatskleista bylos esmė. Ieškovė ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą nuosavybę, įgytą iki 2011-09-30, t. y. iki tada, kai ieškovė su atsakovu nustojo faktiškai kartu gyventi. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jų santykiai nuo pat 2003 metų nebuvo tradicinės šeimos santykiai, tačiau iki pat dabar jie šiuos santykius palaiko, tai yra niekada nebuvo pradėję gyventi skyrium, nors ieškovė gyvena JAV, o jis Lietuvoje, visada jie vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą.

Pažymėtina, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Kadangi teismas pripažino, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, teismui nustačius, kad šalys bendrą ūkį vedė iki pat ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos, t. y. iki 2012-11-02, ieškovės prašymas, padalinti santuokoje įgytą nuosavybę, įgytą iki 2011-09-30, t. y. iki tada, kai ieškovės nuomone, ieškovė su atsakovu nustojo faktiškai kartu gyventi, netenkintinas, o dalintinas visas sutuoktinių turtas įgytas iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 1996-10-03 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, registruoto P. B. vardu; kita ½ buto nuosavybės teise priklauso šalių sūnui N. B. (t. 1, b. l. 11);

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2001-09-01 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, registruotą po 1/2 dalį P. B. ir E. B. vardu (t. 1, b. l. 12);

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 1994-10-11 gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos pagrindu, registruotą E. B. vardu (t. 1, b. l. 19)

- 0,0560 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytą 1995-11-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P52/95-2046 pagrindu, registruotą P. B. vardu (t. 1, b. l. 14) bei žemės sklype esantį sodo namelį, unikalus Nr. 4400-2762-2940;

- 1900/3800 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2011-09-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1 - 4830 pagrindu, registruoto E. B. vardu (t. 1, b. l. 20-21)

- keleivinį automobilį Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą P. B. vardu (t. 1, b. l. 25);

- nekilnojamojo turto registre neįregistruotą sodo namelį, pastatytą 0,0560 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, kad toks sodo namelis yra pripažino abi šalys, tarp šalių nėra ginčo dėl šio namelio vertės, kyla ginčas dėl šio namelio ir minėto žemės sklypo priklausomybės. Faktą, kad namelis egzistuoja patvirtina VĮ Registrų centro sudaryta kadastro ir registro dokumentų byla (reg. Nr. 52/21372) (t. 2, priedas).

Šalių vardu taip pat yra registruota nekilnojamojo turto, įgyto paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu: P. B. vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o E. B. vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčo dėl asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nėra, šis turtas į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikomas įstatyminis turto režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str.1d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-6 nutartis byloje Nr. 3K-490/2007; 2006-10-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-343/2006.).

Ieškovė ieškiniu prašo ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti jai, atsakovui išmokant kompensaciją; atsakovas priešieškiniu prašo šią dalį nekilnojamojo turto priteisti jam, ieškovei išmokant kompensaciją. Byloje nustatyta, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra registruotas bendraturčių P. B. ir N. B. vardu, kiekvienam iš jų priklauso po ½ buto. (t. 1, b. l. 11). Ieškovės atstovė paaiškino, jog šalys šį butą pirko sūnaus Nerijaus šeimai iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Šiuo metu šiame bute gyvena sūnaus Nerijaus šeima, kuri moka visus mokesčius už butą. Atsižvelgdama į tai, jog tarp sūnaus Nerijaus ir atsakovo yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, atsakovas daugiau kaip du metus nebendrauja su sūnumi, siekiant išvengti tolimesnių šeimyninių ginčų, ieškovė prašo šio buto dalį priteisti jai. Tėvo ir sūnaus konfliktiški santykiai buvo akivaizdūs ir teismo posėdžio metu, atsakovas teigė, jog sūnus yra primokytas motinos, nepagrįstai palaiko tik ieškovės poziciją. Liudytojas nurodė, jog su tėvu nebendrauja, tėvas neatvažiuoja ir nelanko anūkų, jų santykiai yra konfliktiški, kadangi sūnus atvažiuodavo ginti motiną tais atvejais, kai tėvas prieš ją smurtaudavo. Liudytojas N. B. taip pat palaikė šį ieškovės prašymą, nurodydamas, jog su tėvu nebendrauja. Priteisus šio turto dalį ieškovei, jai visada bus sudarytos sąlygos grįžus iš JAV apsistoti pas sūnų, kadangi ieškovė į bendrus šeimos namus, esančius (duomenys neskelbtini), nesiruošia grįžti dėl atsakovo smurto. Atsakovas su šiuo ieškovės prašymu nesutiko, nors patvirtino, jog butas buvo pirktas sūnaus šeimai, tačiau taip pat nurodė, jog šį butą įsigijo savo reikmėms, butas yra netoli gydymo įstaigos, todėl ligotam atsakovui, perėmus šį butą, bus labai patogu nuvykti pas gydytojus. Atsakovas teigė, jog gavęs iš ieškovės kompensaciją už jai tenkančio didesnę santuokoje įgyto turto dalį, yra pasiruošęs atpirkti iš sūnaus butą, tačiau įrodymų, kad sūnus N. ruoštųsi atsakovui parduoti savo turto dalį, teismui nepateikė. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad šeimoje, t.y. tarp tėvo ir sūnų, yra susiklostę konfliktiški santykiai, ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisus atsakovui, šeimoje būtų užprogramuoti tolimesni ginčai ir nesantaika, kadangi nei viena iš šalių negalėtų realiai gyventi šiame bute, esant jam nedaliam. Dėl šių aplinkybių, siekiant užtikrinti darnesnį tolimesnį šeimos gyvenimą bei užkertant kelią galimai tolimesnei nesantaikai tarp tėvo ir sūnaus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būtent ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją.

Ieškovė byloje pareiškė prašymą priteisti atsakovui natūra namų apstatymo, apyvokos reikmenis, kurie yra bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdyje neginčijo, jog minėtame bute, kuriame jis gyvena yra įvairių buto apstatymo ir apyvokos reikmenų, taip pat atsakovas neginčijo, jog šio turto vertė gali siekti 5 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priteistinas natūra atsakovui, namų apstatymo, apyvokos reikmenys, kurie yra bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat natūra priteistini atsakovui, o ieškovei E. B. priteisiant kompensaciją.

Dėl 0,0560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, jog 0,0560 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu ir įtraukti šį turtą į dalintino turto sąrašą, priteisti šį turtą atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti asmenine atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe nekilnojamąjį turtą 0,0560 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, esančius (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo palikti šį turtą atsakovui. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog šis turtas buvo įgytas santuokoje pirkimo pardavimo būdu. Atsakovas nepagrįstai prašo pripažinti turtą jo asmenine nuosavybe. Tai, kad ieškovė sodo bendrijoje nebuvo įrašyta nariu, nepagrindžia, jog ieškovė nebuvo šio turto bendrasavininkė. Nariu visada buvo įrašomas tik vienas sutuoktinis, vienas šeimos narys. Aplinkybė, jog bendrijos nariu buvo registruotas atsakovas ir jis mokėjo mokesčius už sodui teikiamas komunalines paslaugas, žemės mokestį, nėra pagrindas pripažinti turtą asmenine nuosavybe. Sodo pastatas buvo pastatytas iš bendrų lėšų gyvenant kartu santuokoje. Žemės sklypas buvo pirktas 1995 m santuokoje už vienkartines išmokas 2, 97 Lt, kurios buvo įmokėtos dar 1992 m., ką patvirtina pateikiama žemės sklypo pirkimo sutartis. Ieškovė nesutiko su atsakovo išsakyta pozicija, jog atsakovas įgijo žemės sklypą už jo motinos duotus investicinius čekius, kadangi šie atsakovui buvo perduoti 1993 metais, tuo tarpu sodas pirktas 1992 m. Tiek žemės, tiek namelis buvo pastatyti išimtinai šeimos interesais. Nei pagal turto pobūdį, nei pagal jo naudojimą, negalima pripažinti, kad jis įgyjamas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Atsakovas, nesutikdamas su tokia ieškovės pozicija, nurodė, jog šalims gyvenant santuokoje mirus jo tėvams bei globėjams, jis paveldėjo tiek kompensacijas už atkurtas nuosavybės teises į žemę, tiek piniginius indėlius, nekilnojamąjį turtą ir kita. 1995-11-17 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P52/95-2046 pagrindu jis įgijo 0,0560 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iki 1995-11-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr.P52/95-2046 sudarymo, atsakovas buvo paveldėjęs pinigines lėšas iš savo tėvo ir šios piniginės lėšos buvo išimtinai naudojamos žemės sklypo išpirkimui. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog būtent iš jo paveldėtų pinigų ir buvo įgytas žemės sklypas, jis vienas dalyvavo sudarant pirkimo - pardavimo sutartis, tai yra ieškovė visiškai nesidomėjo įgyjamu turtu, o jis savo ruožtu aiškiai išreiškė savo valią nuosavybėn įgyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tiek pinigines kompensacijas, tiek kitas paveldėtas lėšas jis gavo laikotarpiu nuo žemės sklypo įgijimo iki 2006 metų pabaigos, tai yra tos piniginės lėšos, kurias panaudojo sodo namelio statybai. Ieškovė jokiomis piniginėmis lėšomis prie šio sodo namelio statybų neprisidėjo. Pažymėjo ir tai, jog pateikiamas nario bilietas patvirtina faktą, jog tik jis vienas buvo sodininkystės bendrijos nariu, mokėjo privalomus mokėti mokesčius bei dirbdavo privalomas dirbti valandas už dalyvavimą bendrijos gyvenime.

Byloje nustatyta, jog 1995-11-17 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P52/95-2046 P. B. už 2,96 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis įsigijo 560 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85-86). Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis nustatyta, jog šiame žemės sklype buvo pastatytas sodo namelis (t. 2, priedas). Atsakovas byloje teigė, jog sodo žemės sklypą įsigijo panaudodamas jam jo motinos A. B. perduotas lėšas, t. y. valstybės vienkartines išmokas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog A. B. 1992 m. kovo mėn. perleido savo sūnui P. B. 6716 neindeksuotų rublių, esančius A. B. investicinėje sąskaitoje I-13194 (2 t., b. l. 60). Iš atsakovo pateikto Taupomojo banko pavedimo matyti, jog indeksuoti 628,57 Lt, esantys sąskaitoje I-13194, atsakovui P. B. buvo išmokėti tik 1993-08-19 (t. 2, b. l. 68), kai tuo tarpu iš 1995-11-17 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P52/95-2046 matyti, jog 2,96 Lt vienkartinės išmokos už sodo žemės sklypą buvo sumokėtos 2012-12-14. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, teismas atmeta atsakovo argumentus, kad sodo žemės sklypui įsigyti buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, gautos iš motinos, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.).

Pagal LR CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (LR CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Tiek turto įsigijimo metu galiojęs SŠK 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnis nenustato jokių papildomų išlygų tam, kad santuokos metu įsigytas turtas taptų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Žemės sklypo įsigijimo bei sodo namelio pastatymo metu šalys gyveno kaip šeima, todėl, nors 0,0560 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas tik vieno atsakovo vardu, tačiau atsakovas byloje nepaneigė aplinkybės, jog šis žemės sklypas ir jame pastatytas namelis buvo įgyti už bendras šeimos lėšas bei skirtas būtent šeimos reikmėms, o ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, kad 1995-11-17 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P52/95-2046 atsakovas pasirašė tik vienas, vienas buvo įskaitomas sodų bendrijos nariu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors viešame registre jis būtų įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Turto, įsigyto santuokos metu, teisinis statusas priklauso nuo jo įsigijimo momento – jeigu jis įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas už 2,96 Lt valstybės vienkartinių išmokų ar tikslinių kompensacijų, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog žemės sklypas buvo įsigytas iš atsakovo paveldėto turto. Daikto, įsigyto už investicinius čekius, negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 449/2003). Todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje T. M. v. V. V., Nr. 3K-7-311/2002, kat. 69.7). Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Atsakovas byloje nepagrindė aplinkybės, jog žemės sklypą įsigijo išimtinai vien savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tam pačiam tikslui pastatant ir sodo namelį. Kaip byloje paliudijo ir N. B., visa šeima važiuodavo į sodą dirbti. Tiek atsakovas, tiek sūnūs savo darbu pastatė sodo namelį, jį įrengė. Šios aplinkybės atsakovas neneigė, o tai tik patvirtina, jog žemės sklypas bei jame pastatytas namelis buvo naudojamas išimtinai šeimos poreikiams, atsakovas nebuvo išreiškęs aiškios valios šį turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Be to, teismas vertina ir tai, kad sodo namelis taip pat buvo pastatytas šalių santuokos metu, kas reiškia, jog šiam turtui gausinti buvo naudojamos šeimos lėšos. Aplinkybė, kad atsakovas buvo paveldėjęs nemažai turto nesudaro prielaidų teismui teigti, jog ieškovės lėšų šiam turtui sukurti nebuvo skirta. Atsakovas byloje neįrodė, jog sodo nameliui pastatyti naudojo išimtinai tik savo paveldėtas pinigines lėšas (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių prezumpcija, jog santuokos metu įgytas ginčo turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta, todėl atsakovo priešieškinio prašymas šį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe atmestinas (CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 0,0560 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui. Byloje nesant ginčo, jog šis turtas natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei E. B. priteisiant kompensaciją.

Dėl 1900/3800 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti E. B. asmenine nuosavybe 1900 dalis 0,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas priešieškiniu prašo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – 1900/3800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei E. B. atsakovui P. B. išmokant 1 742,50 Lt kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, jog 1900 dalys 0,38 ha žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra prie paveldėtų asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir V. B. priklausančių statinių. Jau vien ši aplinkybė duoda pagrindo pripažinti šį turtą ieškovės asmenine nuosavybe, netraukti į bendrą turto balansą. Be to, žemė buvo pirkta 2011 m pabaigoje, kai jau nebuvo vedamas bendras ūkis su atsakovu, kai santykiai buvo konfliktiški, kai atsakovas nesirūpino jokio turto įgijimu. Atsakovas su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir nurodo, jog turtas buvo įsigytas santuokos metu, iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl turėtų būti įtrauktinas į dalintino turto sąrašą.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK3.88 straipsnio 3 dalis nustato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK3.89 straipsnio 1 dalyje. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo. Pagal CK3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi tokie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, iki nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus tarp sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Byloje nustatyta, jog E. B. ir V. B. vardu (po 1900/3800 dalis) yra registruotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1 - 4830 pagrindu. Žemės sklype yra pastatytas ir paveldėjimu būdu ieškovės įgytas ½ gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-21). Ieškovė prašydama žemės sklypą pripažinti jos asmenine nuosavybe, iš esmės rėmėsi tik tuo, jog šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2011 metų pabaigos, dėl ko atsakovas visiškai nesidomėjo šeimos turto gausinimu ar įsigijimu. Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutinka, kadangi kaip jau buvo nustatyta, šalys laikytinos bendro ūkio nebevedančios nuo 2012-11-02, tuo tarpu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2011-09-30. Ieškovės paaiškinimai, kad nekilnojamas turtas, kurį įtraukti į dalintino turto vertę prašo atsakovas, buvo įgytas tam, kad ieškovė galėtų netrukdomai naudotis paveldėtais pastatais, neleidžia pripažinti, kad šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Jokių kitokių rašytinių įrodymų, ar kitų įrodomųjų faktų, kurie leistų pripažinti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vienos ieškovės, ieškovė nepateikė. Aplinkybių, jog ieškovė įsigydama šį žemės sklypą, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise, ieškovė teismui taip pat nepateikė, todėl ieškovės prašymas pripažinti E. B. asmenine nuosavybe 1900 dalis 0,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). Dėl šių aplinkybių, tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas - 1900/3800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei E. B., o atsakovui P. B. priteisiant kompensaciją.

Dėl keleivinio automobilio Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, jog atsakovo P. B. vardu 2004-05-21 buvo registruotas automobilis Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25). Ieškovė ieškiniu šį automobilį prašo priteisti atsakovui, atsakovas priešieškiniu prašo automobilį po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei E. B. atsakovui P. B. išmokant 630 Lt kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovas priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, jog gydytojai jam yra uždraudę vairuoti automobilį dėl sveikatos būklės. Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis buvo įsigytas 2004 metais, kai ieškovė jau buvo išvykusi gyventi ir dirbti į JAV, todėl tikėtina, jog automobilį atsakovas savo vardu įsigijo savo poreikiams tenkinti. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė daug laiko praleidžia JAV, todėl Lietuvoje esantis automobilis jai yra nereikalingas. Aukščiau jau minėta, kad atsakovas byloje davė parodymus, priklausomai nuo to, kurį ieškinio ar priešieškinio reikalavimą įrodinėjo ir kaip finansiškai jam buvo naudingiau. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis šiuo metu yra Lietuvoje, atsakovas, jeigu jam automobilis yra nereikalingas, turi realias galimybes jį parduoti, tuo tarpu ieškovė jau du pastaruosius metus gyvena JAV ir neturi galimybių disponuoti šiuo turtu, teismas sprendžia, jog pagrįsta yra transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliktinas atsakovui P. B., o ieškovei E. B. priteisiant kompensaciją.

Atsakovas priešieškinyje pareiškė prašymą pinigines lėšas, esančias E. B. sąskaitose JAV, padalinti lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, t.y. po ½ kiekvienam. Ieškovė buvo įpareigota pateikti įrodymus apie savo turimas lėšas JAV bankų sąskaitose. Ieškovė 2013-12-02 pateikė teismui įrodymus, jog BMO H. B. turi 4003,21 JAV dolerių santaupas, kiti bankai pateikė atsakymus, jog ieškovė sąskaitų ir piniginių indelių bankuose neturi (t. 1, b. l. 143-145, 124-130). Atsakovas laiko, kad šios santuokos metu įgytos lėšos ir yra bendrojo jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jos turi būti padalintos. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog šios lėšos nelaikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, kadangi jos yra gautos jau po to, kai šalys nebevedė bendro ūkio. Kaip jau teismas nustatė, šalys bendro ūkio neveda nuo 2012-11-02, tuo tarpu iš ieškovės pateikto rašytinio įrodymo apie BMO H. B. esančias lėšas, matyti, jog bankas šį piniginių lėšų likutį sąskaitoje nustatė 2013-06-29 datai. Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti objektyvios išvados, jog minėtos piniginės lėšos nebuvo gautos dar iki 2012-11-02, todėl ieškovės sąskaitoje esančios lėšos yra pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinos į dalytiną turtą, atsakovui priteisiant iš ieškovės 2001,60 JAV dolerių, t. y. 5 303,45 Lt (kursas paskaičiuotas 2013-06-29, t. y. sąskaitos likučio buvimo datai (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str.)).

Dalijant santuokoje įgytą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1d.). Nei viena iš šalių neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl santuokoje įgytas turtas dalijamas lygiomis dalimis- kiekvienam priteisiant turto už 177 225,95 Lt.

Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas turtas: ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 63 000 Lt; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė yra 95 000 Lt; 1900/3800 dalių žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 485 Lt; 5 303,45 Lt santaupos, viso ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina turto už- 166 788,45 Lt.

Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 125 000 Lt; 0,0560 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė yra 25 000 Lt, sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 26 100 Lt; keleivinis automobilis Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 260 Lt; namų apyvokos daiktai – vertė 5 000 Lt, 5 303,45 Lt santaupos, viso atsakovui tenkančio turto priteistina už 187 663,45 Lt.

Ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo sumokėti 4 534 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 2 430 Lt žyminio mokesčio (1 t. 7 b. l.). Likusios dalies (2 104 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. 32 b. l.), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 2 104 Lt nesumokėto žyminio mokesčio.