- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-1009-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13134-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- O. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25859-920/2020 pagal atsakovės O. P. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2‑22941‑920/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas ieškinį atsakove O. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės O. P. 991,64 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovei 991,64 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo už priteistą sumą (991,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė O. P. 2020 m. spalio 16 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti sprendimą už akių ir civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atsakovė nurodė, kad su ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutinka, ji negavo jokios sutarties dėl mokėjimo apskaičiavimo, t. y. kokia dalis bendrosios dalinės nuosavybės bendrų patalpų šildymui teko jai, taip pat negavo paskaičiavimų, kokia dalimi ji turi dengti administravimo išlaidas kurios buvo nurodomos sąskaitose. Gavus iš ieškovės duomenis apie jos dalį bendrojoje nuosavybėje ir atlikus apskaičiavimus jai tenkančių dalinių mokesčių, pasisakys dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
4. Ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad atsakovei, kaip turto savininkei, pareiga prisidėti prie daugiabučiui namui tenkančių išlaidų kylą iš įstatymo, reguliuojančių daiktinėmis teisės normomis, nes atsakovas yra ne tik buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Atsakovės mokesčiai už bendrąsias komunalines paslaugas apskaičiuoti proporcingai jai priklausančio buto plotui (pvz., administravimo mokesčio skaičiavimas: administravimo tarifas yra 0,0432, atitinkamai: 0,0432 x 58,85 (atsakovei priklausantis buto plotas) = 2,54 Eur be PVM). Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė pareiškime nurodo visiškai neaktualius teisės aktus, kadangi mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi bei Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. TS-341 ,,Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo” pakeitimu (pvz., šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčio skaičiavimas: šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas yra 0,0404, atitinkamai: 0,0404 x 58,85 (atsakovei priklausantis buto plotas) = 2,38 Eur be PVM). Atsakovei kiekvieną mėnesį yra siunčiamos sąskaitos už bendrąsias komunalines paslaugas jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė per teismo nustatytą terminą civilinėje byloje eL2-20894-920/2020 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovė vertino, jog tai rodo aplinkybę, kad atsakovei apie vykstantį teisminį procesą buvo žinoma, o jos garbus amžius ir teisinių terminų nežinojimas nesutrukdė būti aktyvia proceso šalimi. Tuo tarpu ieškovei pateikus ieškinį, atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neinformavo teismo apie kreipimasi į valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbos tarnybą, nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir išvis neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant informuoti teismą apie esamą situaciją. Atsakovė, žinodama apie teisminį ginčą, turėjo visas galimybes išvengti neigiamų pasekmių kilimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Atsiliepimas
6. Teismas nurodė, kad atsakovei buvo išiųsta ieškinio kopija (elektroninio dokumento popierinė kopija) ir pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas, per kurį atsakovė privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Ieškinio kopijos ir pranešimai dėl privalomų atsiliepimų į ieškinį pateikimo atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir įteikti asmeniškai 2020 m. rugsėjo 25 d. Tačiau per teismo paskirtą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovė nepateiktų atsiliepimo į ieškinį. Dėl to priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tiktai teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje eL2-20894-920/2020 priėmus įsakymą dėl tų pačių ieškovės reikalavimų atsakovei, atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas sprendė, kad atsakovei buvo žinoma apie vykstantį teisminį procesą, tuo tarpu atsakovė nepranešė teismui apie kreipimąsi į valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbos tarnybą, nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir apskritai neatliko jokių aktyvių veiksmų.
Šalies argumentai
8. Teismas taip pat laikė, kad atsakovė pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir į civilinę bylą kartu su pareiškimu nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. O jos nurodyti teisės aktai ir kaip apskaičiuojamas mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra yra neaktualūs šiuo konkrečiu atveju. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino byloje esančius įrodymus, t. y. VĮ Registrų centras išrašus, skolos valdymo ataskaitas. Ieškovė su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė papildomus įrodymus – atsakovei siųstas sąskaitas už paslaugų teikimą, kurie tik patvirtino priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, be to, atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie nebuvo žinomi teismui priimant sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė O. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė, būdama garbaus amžiaus ir nesuprasdama teisinių terminų bei reikalavimų, nežinojo kaip atsakyti į jai pateiktą ieškinį bei kitus iš to atsirandančius klausimus, todėl kreipėsi dėl valtybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos į tarnybą. Ne teisinio išsilavinimo neturinti atsakovė, bet tarnybos paskirtas advokatas nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, todėl teismo išvados, kad ji neatliko jokių prcesinių veiksmų byloje, yra nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai teigia, kad iš esmės atsakovė tiesiog nesutinka su sprendimu už akių, nenurodė jokių argumentų ir dėl ieškinio pagrįstumo pasisakys gavusi iš ieškovo duomenis apie jos daliai bendrojoje nuosavybėje atliktu apskaičiavimus. Šiuos teiginius teismas paneigė, pripažindamas, kad ieškovė su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė papildomus įrodymus – atsakvoei siųstas sąskaitas už paslaugų teikimą, kurie neva patviritno priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovė teisingai nurodė aplinkybes ir prašė išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kurie gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendumas yra neteisingas. Jei sprendimas būtų teisingas, ieškovė nebūtų teikusi papildomų įrodymų jam pagrįsti.
9.4. Ieškovei pateikus papildomus įrodymus ir paskyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi atsakovė neteko teisės susipažinti su ieškovės pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, tokiu būdu siekdama daryti įtaką teismo sprendimui. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu apskaičiavo 991,64 Eur skolą, kurią teismas priteisė iš atsakovės. Ieškovės nurodomi administravimo mokesčio bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčio skaičiavimai neįrodo skolos dydžio, o įrodo minėtų mokesčių tarifų dydį.
9.5. Pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių galėjo priimti tik tuo atveju, jei būtų atlikęs ne vien su ieškiniu pateiktų, bet visų ieškovės pateiktų sąskaitų duomenis, nes tai buvo jo procesinė pareiga. Ieškovė nebuvo į bylą pateikusi visų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o atsakovė būtent tai ir nurodė, todėl turėjo būti tenkintas jos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
10. Ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtu Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-421 dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo. Atsakovei, kaip turto savininkei, pareiga prisidėti prie daugiabučiui namui tenkančių išlaidų kyla iš įstatymo, nes atsakovė yra ne tik buto savininkė, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Tuo tapru atsakovės mokesčiai už bendrąsias komunalines paslaugas apskaičiuoti proporcingai atsakovei priklausančio buto plotui. Atsakovė pareiškime taip pat yra nurodžiusi visiškai neaktualius teisės aktus ir mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra yra apskaičiuojamas remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, bei Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. TS-341 ,,Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo“ pakeitimu.
10.2. Atsakovei kiekvieną mėnesį yra siunčiamos sąskaitos už bendrąsias komunalines paslaugas jos gyvenamosios vietos adresu. Tuo tarpu atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, be to, atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie nebuvo žinomi teismui priimant sprendimą už akių.
10.3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą civilinėje byloje eL2-20894-920/2020 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Tai rodo, kad atsakovei vykstantis teisminis procesas buvo žinomas ir jai šiuo atveju garbus amžius ir teisminių terminų nežinojimas nesutrukdė būti aktyvia proceso šalimi. Tuo tarpu ieškovei pateikus ieškinį, atsakovė per nustatytą terminą neatliko jai įstatymo nustatytų privalomų procesinių veiksmų. Atsakovė žinodama apie teisminį ginčą, turėjo visas galimybes išvengti neigiamų pasekmių kilimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių, o atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, taip pat nepagrįstai priteisė išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosvybės išlaikymu, už komunalines bei adminstravimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
15. Pažymėtina, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas, be kita ko, tuo atveju, jeigu šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai ieškinio su priedais nuorašai ir teismo pranešimas apie jos pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį asmeniškai įteikti 2020 m. rugsėjo 25 d. Todėl, ieškovei sutinkant, kad teismas priimtų sprendimą už akių, jeigu būtų CPK 285 straipsnyje nurodyti pagrindai, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai tokį sprendimą priėmė.
16. Atsakovė tiek pareiškime, tiek ir atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad ji moka adminsitravimo mokestį bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčius ir apie susidariusį įsiskolinimą iki pat ieškinio gavimo dienos nieko nežinojo, o ieškovė atsakovės įsiskolinimo už šilumos energiją neįrodė, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, t. y. iš esmės teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas panaikinti sprendimą už akių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės išdėstytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimą už akių.
17. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė šiuo atveju pateikė savo skaičiavimus, kurie, jos vertinimu, įrodo, kad įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nėra. Tačiau, atsakovės sudaryta mokėjimų suvestinė, nepateikus duomenų, kad suvestinėje nurodytos sumos yra faktiškai sumokėtos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia atsakovės teiginių, kad yra įvykdyta prievolė apmokėti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir neleidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
18. Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo už akių turinio matyti, kad iš atsakovės priteistas įsiskolinimas susidarė už laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam namui teiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra visiškai ar iš dalies atsiskaičiusi su ieškove už jai priklausančiai buto daliai teiktas paslaugas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė iš esmės nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė iš esmės nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to atsakovės atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010).
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
21. Atsakovės atskirojo skundo netenkinus, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.