Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto aprašo ir turto arešto aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Ginčas byloje kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo areštuoti pareiškėjai priklausantį turtą teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2018 m. balandžio 5 d. pavedimu tikrinti Nr. FR0773-760 pavedė patikrinti UAB „Archimega“ dėl PVM, mokestinį patikrinimą nutarė pradėti 2018 m. balandžio 9 d., o baigti 2018 m. gegužės 10 d. (b. l. 14). Klaipėdos apskrities VMI 2018 m. gegužės 10 d. pavedimo tikrinti priedu mokestinį patikrinimą sustabdė nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki bus gauta papildoma informacija iš kitų asmenų (b. l. 15).

Klaipėdos apskrities VMI 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (8.6E)-D2-1174 informavo VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pasiūlė planuojamų apskaičiuoti mokesčių išieškojimo užtikrinimui areštuoti UAB „Archimega“ turtą. Rašte nurodė, kad yra atliekamas UAB „Archimega“ mokestinis patikrinimas dėl PVM už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė 2017 m. sausio 1 d.– 2018 m. vasario 28 d. įsigijo mėsos ir mėsos gaminių bei paslaugų iš tiekėjų, kurie turi ženklią nepriemoką biudžetui (iš viso 2018 m. gegužės 24 d. duomenimis nesumokėta (duomenys neskelbtini) Eur PVM neskaitant delspinigių). Šios įmonės, turėdamos ženklią nepriemoką biudžetui bei įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kreipėsi į teismą, prašydamos iškelti restruktūrizavimo bylas. Bendrovė žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad šios įmonės (tiekėjai) nesumokės pardavimo PVM nuo sandorių su ja, kadangi tai įrodo patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma. UAB „(duomenys neskelbtini)“, RUAB „(duomenys neskelbtini)“, RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusios per valdančius asmenis ir laidavimus tretiesiems asmenims, o UAB „Archimega“ su minėtomis įmonėmis yra asocijuotos, nes prekiauja išskirtinai tik RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RUAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija. Bendrovė taip elgdamasi kartu su šiomis įmonėmis (tiekėjais) dalyvavo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu, todėl jai atskaita, išskirta šių įmonių pardavimo PVM sąskaitose faktūrose, kuri lygi minėtų įmonių nesumokėto pardavimo PVM apimčiai, negalima. Rašte pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, UAB „Archimega“ numatoma papildomai apskaičiuoti mokėtiną (duomenys neskelbtini) Eur PVM sumą, neskaitant baudų ir delspinigių (b. l. 32–34).

VMI 2018 m. birželio 4 d. surašė Turto aprašą, kuriuo aprašė (duomenys neskelbtini) Eur PVM permoką (skirtumą), susidariusią 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. balandžio 1d., 2018 m. gegužės 1 d. (b. l. 7). 2018 m. birželio 4 d. surašė du Turto arešto aktus, kuriais areštavo Bendrovės deklaruotą (duomenys neskelbtini) Eur PVM permoką ir žemės sklypą (unikalus Nr (duomenys neskelbtini), areštuoto turto vertė (duomenys neskelbtini) Eur) (b. l. 8–11).

3. Ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ.

MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nurodomas ir turto areštas.

Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį, turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: pirma, kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; antra, kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-442/2018 ir kt.). Taigi, MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-850/2008, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-602/2018 ir kt.).

Dėl antrosios MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos pažymėtina, kad siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1910/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-710-556/2017).

4. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas dėl MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Ginčijami Turto arešto aktai ir Turto aprašas surašyti, gavus duomenis apie tai, kad pareiškėja sudarė sandorius su įmonėmis, kurios turi ženklią nepriemoką biudžetui ir ji žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad šios įmonės nesumokės PVM nuo sandorių su pareiškėja, t. y. pareiškėja dalyvavo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu. Dėl to, mokesčių administratorius preliminariai numatė pareiškėjai priskaičiuoti pakankamai didelę mokestinės prievolės sumą ((duomenys neskelbtini) Eur PVM), neskaitant baudų ir delspinigių. Taigi, papildomos mokesčių sumos apskaičiavimas susijęs su pareiškėjos galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais.

Iš turto arešto aktų turinio matyti, kad VMI taip pat įvertino tai, kad pareiškėja juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinės ataskaitos už 2017 m., o pagal bandomąjį 2018 m. vasario 28 d. balansą Bendrovė yra nemoki. Pareiškėja objektyviais įrodymais šių aplinkybių nepaneigė. Be to, areštuoto turto vertė žymiai mažesnė nei galima mokesčių nepriemoka (areštuoto turto vertė viso (duomenys neskelbtini) Eur, o preliminari mokesčių nepriemoka be baudų ir delspinigių – (duomenys neskelbtini) Eur).

Pareiškėjos teigimu, Turto arešto aktai paremti tik prielaidomis, neįvardijant susijusias įmones, kurios neva nėra sumokėjusios pardavimo PVM. Įvertinus Turto arešto aktų turinį, matyti, kad juose konkrečiai nenurodytos įmonės, su kuriomis pareiškėja, sudarydama sandorius, galimai dalyvavo PVM sukčiavime, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad VMI turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pareiškėjai taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei, kaip jos užtikrinimo būdą. Teismo nuomone, toks Turto arešto aktų trūkumas nelaikytinas esminiu, juolab, kad juose nurodyta apie pareiškėjos atžvilgiu pradėtą mokestinį patikrinimą, konkrečiai nurodyta numatoma papildoma apskaičiuoti mokėtina suma, teisinis pagrindas bei kitos aplinkybės, turėjusios reikšmės sprendimui areštuoti pareiškėjos turtą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad areštuotam, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui (žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra apribota tik disponavimo teisė, t. y. teisė turtą parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, dėl ko gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pareiškėjos teisė turtą naudoti ir valdyti nėra apribota, todėl areštuotą turtą pareiškėja gali naudoti, gauti pajamas ir kitaip įgyvendinti savininko teises.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad mokesčių administratoriaus pritaikytas turto areštas yra tinkama, būtina ir proporcinga mokesčių administratoriaus priemonė, siekiant užkirsti kelią pareiškėjai išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus.

5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos turtas areštuotas, nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl ginčijami Turto arešto aktai ir Turto aprašas laikytini teisėtais ir pagrįstais, jų naikinti pareiškėjos ar kitais argumentais nėra pagrindo. Atitinkamai, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.