- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-464-626/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03792-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- P. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nutarties, kurioje nustatyta bausmių vykdymo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmių, paskirtų Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendžiu (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nuosprendžiu) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendžiu, vykdymo tvarkos nuteistajam P. J. nustatymo.
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nutartimi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas tenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendžiu P. J. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. iš dalies sudėta su Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nuosprendžiu paskirta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta bausmę atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos – 2016-04-12.
Į bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendį, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendį (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11nuosprendžiu), Vilniaus miesto apylinkės 2014-12-30 teismo nuosprendį; P. J. laikas, išbūtas suėmime nuo 2015-03-06 iki 2015-05-07, nuo 2014-12-02 iki 2014-12-04.
Teismas, pasirinktą dalinio bausmių sudėjimo subendrinimo būdą, motyvavo tuo, kad BK 281 str. numatytas nusikaltimas yra neatsargus, todėl gali būti prilyginamas tik nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-296/2009); 2015-05-28 nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nuosprendžiu) P. J. nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto 281 str. 5 d. padarymo, o 2015-12-07 nuosprendžiu jis nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. padarymą. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas apėmimo būdas bendrinant bausmes, todėl bausmes bendrino taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 str. 4 d..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nutartį ir sumažinti paskirtą bausmę bei nustatyti bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Teigia, kad teismas subendrindamas bausmes pasunkino jo padėtį, nes neįvertino to, kad 2015-12-07 nuosprendžiu bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams. Nurodo, kad šios bausmės didžiąją dalį jis jau yra atlikęs. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus (darbingumas 45 proc.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimai į skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl BK 63 str. 1,4 ir 9 d. taikymo, subendrintos bausmės dydžio
BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 str. taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).
Žemesnės instancijos teismas
P. J. nuteistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendžiu pagal BK 281 str. 5 d. (nusikalstamos veikos padarymo laikas 2012-10-06) 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant atviroje kolonijoje, taip pat jam 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-11 nuosprendį pakeitė ir P. J. pagal BK 281 str. 5 d. paskyrė švelnesnę bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 10 mėnesių.
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (nusikalstamos veikos padarymo laikas 2014-11-14) – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; BK 187 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskyrė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ir 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudėjo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu P. J. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitė bausmės laiką, kurį P. J. jau atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendį, ir šia dalimi sumažino jam paskirtą bausmę. Taip pat į bausmės laiką įskaitė laiką, kurį P. J. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-02 iki 2014-12-04 (dvi paras), ir šia dalimi sumažino jam paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu P. J. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams.
Nagrinėjamu atveju nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas 2015-12-07 nuosprendžiu buvo padarytas prieš priimant 2015-05-28 nuosprendį, visi padaryti nusikaltimai sudaro realią nusikaltimų sutaptį, todėl teismas pagrįstai nuosprendžiais paskirtas galutines bausmes subendrino taikydamas BK 63 str. 9 d. nuostatas. Kai subendrinamos bausmės paskirtos keliais nuosprendžiais, teismas privalo laikytis BK 63 str. esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, P. J. 2015-05-28 nuosprendžiu (pakeistu 2015-12-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu), nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, kurio sankcija numato itin griežtą bausmę - laisvės atėmimą iki 8 metų, t. y., kuris pagal sankcijos dydį prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 5 d.). Tačiau, neatsargus nusikaltimas pagal savo pavojingumą gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui, tai pažymėta ir 2015-05-28 nuosprendžiu, nurodant, kad P. J. padarė nusikaltimą, nepriskiriamą prie sunkių. 2015-12-07 nuosprendžiu P. J. nuteistas už du nesunkius nusikaltimus. Visa tai rodo, kad nusikaltimai, už kuriuos P. J. nuteistas 2015-05-28 nuosprendžiu (pakeistu 2015-12-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) ir 2015-12-07 nuosprendžiu, yra priskiriami tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai (nusikaltimai) ir ne labai skiriasi pagal savo pavojingumą, priskirtini gretimoms kategorijoms (nesunkus, apysunkis), visi šie nusikaltimai padaryti esant realiai nusikaltimų sutapčiai ir už nei vieną nusikaltimą nepaskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo ar iki gyvos galvos bausmė (BK 63 str. 5 d.), todėl apylinkės teismas pagrįstai abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas parinko nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą (BK 63 str. 4 d.). Baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-686/2006). Kaip matyti, apylinkės teismas prie griežtesnės 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį švelnesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. 8 mėnesius, kuri sudaro tik trečdalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės. Aukštesniojo teismo nuomone, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirtos subendrintos bausmės dydis - 4 metai 6 mėnesiai, nėra per griežtas, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, ją mažinti nėra pagrindo.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas pasunkino jo padėtį, nes prokuroras siūlė jam paskirti švelnesnę galutinę bausmę. Pažymėtina, kad prokuroro siūloma bausmė ar jos dydis bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Tokia prokuroro pozicija yra vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Prokuratūros ir teismai nėra pavaldumo santykiais susiję subjektai ir veikia savarankiškai.
Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jis dalį 2015-12-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės yra atlikęs, nes vykdė teismo skirtus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas, asmeniui padariusiam nusikaltimą gali paskirti bausmes, numatytas BK 42 str. Tuo tarpu, bausmės vykdymo atidėjimas nėra atskira bausmė, numatyta BK 42 str. Taikant BK 75 str. nuostatas paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas atidedamas su įstatyme numatytomis sąlygomis ir įpareigojimais, taigi realiai paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra vykdoma, asmuo nesuimamas, su sąlyga, kad vykdys teismo skirtus įpareigojimus, nedarys naujų, BK 75 str. 4 d. 3 p. numatytų teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, subendrinus bausmes, bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam negalėjo būti taikomas, nes 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, subendrinta su 3 m. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri turi būti atlikta realiai. Taip pat negali būti į bausmę įskaitytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis, nes kaip jau minėta, tai nėra bausmė ir jis nėra jai prilyginamas, kadangi realiai bausmės nuteistasis neatlieka.
Dėl BK 50 str. 3 d. taikymo
Apelianto argumentai dėl BK 50 str. 3 d. reikalavimų pažeidimo, parenkant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, nepagrįsti.
Pagal BK 50 str. 3 d. bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 str. 1 d. nustatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose.
Svarbu pažymėti, pagal BK 50 straipsnio 3 dalies, BVK 8, 9, 63 straipsnių nuostatas ir teismų praktiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-222/2004, 2K-594/2005, 2K-546/2008, 2K-271/2010), teismas neturi pareigos asmeniui, nuteistam už nesunkų tyčinį ar neatsargų nusikaltimą, būtinai paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirtojoje kolonijoje. Ir atvirkščiai, nėra numatyta teismo absoliučios pareigos pilnamečiui asmeniui, nuteistam už sunkesnį negu nesunkus tyčinis nusikaltimas, būtinai paskirti bausmę atlikti pataisos namuose ar kalėjime. Tačiau, kai pilnamečiui asmeniui, nuteistam už neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas paskiria atlikti bausmę pataisos namuose, o nuteistam už sunkius nusikaltimus – atvirose kolonijose, pataisos įstaigos rūšies parinkimą teismas turi būtinai motyvuoti, t. y. turi nurodyti, kokios išskirtinės nuteistojo asmenybės, amžiaus, sveikatos, elgesio darbe ir buityje, padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmę atliekant švelnesnėmis ar griežtesnėmis sąlygomis.
Kaip jau minėta P. J. 2015-05-28 nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nuosprendžiu), nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo. 2015-12-07 nuosprendžiu P. J. nuteistas už du nesunkius nusikaltimus, tačiau šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, už apysunkį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra formalaus, BVK 90 str. nustatyto pagrindo, paskirti bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Be to, nėra ir materialaus pagrindo, nes Liteko duomenimis, P. J., būdamas nuteistas dėl KET pažeidimo, kurio metu žuvo žmogus, po nagrinėjamų bausmių, 2015-12-11 ir 2015-12-07 nuosprendžiais paskyrimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu, 2016-01-24, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2974-271/2016). Tai paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis laikosi nuosprendžiais jam paskirtų įpareigojimų ir nepažeidinėja įstatymų. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis po eismo įvykio, už kurį jis nuteistas 2015-05-28 nuosprendžiu, 2014-01-23 taip pat baustas už vairavimą neblaiviam ir neturint tam teisės. Visa tai rodo, kad teismo sprendimas paskirti atlikti subendrintą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir tinkamai atsižvelgus į kaltininko asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, nepažeidžiant teisingumo principo.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl neįgalumo (dešinės akies aklumo, kairės akies glaukomos, tinklainės atšokos), teismo (2015-05-28 nuosprendžiu ir 2015-12-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) įvertintos skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinai jos nevertintinos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. J. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta ir neatitinkanti bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 str. 2 d.; teismas bausmės atlikimo vietą parinko įvertinęs BK 50 str. 3 d. paminėtas aplinkybes. Apelianto argumentais teismo motyvai nėra paneigti, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti P. J. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.