- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2K-546/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Rimantas Baumilas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
rašytinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nuosprendis, kuriuo: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejiems metams naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones); 2) nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 14 d., apie 22.30 val., Šiauliuose, Išradėjų-Pramonės gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“ (valstyb. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 68, 162, 172 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. važiavo didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu priešingos krypties eismo juosta, į kurią buvo draudžiama įvažiuoti, ir susidūrė su automobiliu „Audi 80“ (valstyb. Nr. duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas E. V.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus, paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis mano, kad teismai netinkamai vadovavosi BK 50 straipsnio nuostatomis ir nepagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Kasatorius skunde pažymi, kad nors baudžiamasis įstatymas ir nenustato griežtų kriterijų, pagal kuriuos teismas parenka pataisos įstaigos rūšį, tačiau Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste BVK) 90 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atlieka už neatsargius ir tyčinius nesunkius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė tokią bausmės atlikimo vietą. Kasatorius skunde nurodo, kad: jis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi; anksčiau kasatorius neteistas, jis dirbo, darbe buvo charakterizuojamas teigiamai, prižiūrėjo neįgalų tėvą, išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai; sūnus dažnai serga, paties kasatoriaus sveikatos būklė prasta (kamuoja galvos skausmai su epilepsijos priepuoliais), jam reikalingas gydymas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ypač į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kasatoriaus nuomone, laisvės atėmimo bausmė jam turėjo būti paskirta atlikti atviroje kolonijoje, o ne pataisos namuose.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepime prašo nuteistojo kasacinį skundą tenkinti: pakeisti skundžiamus teismų sprendimus nustatant R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą atviroje kolonijoje. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos trys pataisos įstaigų rūšys nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmei atlikti, o BVK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atviroje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė tokią bausmė atlikimo vietą. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (teigiamai charakterizuojamas, dirbo, išlaikė du mažamečius vaikus, slaugė tėvą ir kt.) bei įvertinus tai, kad jis nuteistas pirmą kartą, laikytina, kad parinkdami pataisos įstaigų rūšį teismai nepaisė BK 50 straipsnio 3 dalies ir BVK 90 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo R. K. kasacinio skundo argumentai, skirti pagrįsti teiginiui, kad teismas jam turėjo laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atviroje kolonijoje, yra nepagrįsti. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šioje normoje taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato BVK. BVK 63 straipsnyje nustatyta, jo tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 straipsniu. BVK 90 straipsnyje nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 71 straipsnyje užfiksuota, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Sugretinus aptariamų BVK normų nuostatas matyti, kad nuteistam laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą asmeniui teismas gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę tiek atviroje kolonijoje, tiek pataisos namuose. Parinkdamas vieną ar kitą pataisos įstaigų rūšį teismas turi vadovautis BK 50 straipsnyje nurodytais kriterijais. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas nuteistajam R. K. laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas pataisos įstaigos rūšį jai atlikti teismas tinkamai įvertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Nuosprendyje teismas pažymėjo kad: nors R. K. neteistas bei teigiamai charakterizuojamas darbe, tačiau jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už automobilio vairavimą neturint tam teisės ir būnant neblaiviam, iš ko matyti, kad jokių išvadų nepadarė; vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Po nusikalstamos veikos padarymo R. K. vėl eilę kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam. Dar kartą įvertinęs R. K. nusikalstamą veiką bei patį kaltininką apibūdinančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad keisti nuteistajam nustatytą pataisos įstaigų rūšį nėra pagrindo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų įvertintas aplinkybes baudžiamasis įstatymas (BK 50 straipsnio 3 dalis, bei atitinkamos BVK normos) parenkant nuteistajam R. K. pataisos įstaigų rūšį jam paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti pritaikytas tinkamai.
Iš to, kas išdėstyta išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo R. K. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.