- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2-7672-790/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04273-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- UAB „AG Motors“
- Atsakovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „European Building Service“, Latvijos Respublikos UAB „Baltijas marketinga sistema“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovams Aurimui Garbenčiui, adv. Martynui Stankevičiui, atsakovo atstovei Editai Bernotavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AG Motors“ ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“, tretiesiems asmenims UAB „European Building Service“, Latvijos Respublikos UAB „Baltijas marketinga sistema“, veikiančiai per filialą, D. B., A. K. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo 80 846,98 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-08-31 ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonės „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. FDC 560 draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2010-09-09 iki 2011-09-08. Transporto priemonė buvo apdrausta visų rizikų draudimu. Ieškovas 2010-12-03 su AB „European Building Service“ sudarė apdraustojo automobilio nuomos sutartį Nr. N2010-12-03/1, pagal kurios sąlygas nuomos pabaiga buvo numatyta 2010-12-09. AB „European Building Service“ atstovavęs L. Š. 2010-12-08 paskambino nuomotojui ir pranešė, kad automobilio grąžinti neketina. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį. 2010-12-13 ieškovas pranešė atsakovui apie apdraustosios transporto priemonės netekimą ir gavo iš atsakovo prašymą pateikti papildomą informaciją. 2010-12-30 atsakovas parengė raštą Nr. 02-29-8513 dėl draudimo išmokos, kuriame pateikė paaiškinimus dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos nesumokėjo. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai vengia prievolės sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Nurodo, kad automobilis buvo užvaldytas panaudojant teisines priemones, t.y., sudarius nuomos sutartį su ieškovu. Ieškovas negalėjo išvengti transporto priemonės praradimo, nes automobilį užvaldę asmenys veikė kvalifikuotai, naudojant apgaulę. Nedraudžiamųjų įvykių sąraše nėra numatyta, kad transporto priemonės praradimas dėl trečiojo asmens apgaulės yra nedraudžiamasis įvykis. Ieškovas jokiu būdu nepažeidė draudimo sutarties, todėl atsakovas neturi teisės pasinaudoti teise mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti. Įvertinus automobilio nuvertėjimą, kuris sudaro 2,594 procento, draudimo įmonei kyla prievolė sumokėti 80 846,98 Lt išmoką. Ieškovas pažymi, kad įtarimai dėl automobilio vagystės yra pareikšti ne ieškovui, o asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimą, todėl niekuo nepagrįsti kaltinimai ieškovui yra neetiški ir ieškovo vertinami kaip neišmanymas. Ieškovas nurodo, kad draudimo sutartis buvo nutraukta, nes išnyko galimybė įvykti draudžiamajam įvykiui. Nutraukus draudimo sutartį, ieškovas neturi pareigos mokėti draudimo įmokų.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas vengia prievolės sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Atsakovas remiasi Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Draudiko atsakomybė yra sutartinė ir atsiranda tik tokiais pagrindais ir tokia apimtimi, kokia numatyta draudimo sutartyje. Ieškovas savaip interpretuoja tiek sudarytą draudimo sutartį, tiek CK 6.987 straipsnį, nurodydamas, kad draudimo įmonė įsipareigojo mokėti draudimo išmoką, jeigu įvyks bet koks staiga ir netikėtai įvykęs atsitikimas, kurio nėra nedraudžiamųjų įvykių sąraše. Joks teisės aktas nenurodo aplinkybės, kad draudikas yra įpareigojamas mokėti draudimo išmokas už bet kokius įvykius, kurie nėra nurodyti nedraudžiamųjų įvykių sąraše. Tiek draudimo sutartyje, tiek draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, nurodyti labai konkretūs draudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas moka draudimo išmokas. Nurodo, kad įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju. Be to, taisyklių 7.1.19 punkte numatyta, kad atsitikęs įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei padaryta žala dėl kelių transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su kelių transporto savininko ar teisėto valdytojo žinia ar valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta kelių transporto priemone. Automobilis buvo pasisavintas su paties draudėjo žinia, t.y. ieškovas laisva valia išnuomojo draustą automobilį, surašė automobilio nuomos sutartį ir perdavė sutarties pagrindu naudotis automobilį trečiajam asmeniui, kuris automobilį atsisakė grąžinti. Pažymi, kad ieškovas už tiekiamą draudimo apsaugą atsakovui sumokėjo 2 draudimo įmokas po 461 Lt, nors įsipareigojo sumokėti 1843 Lt draudimo įmoką. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo visiško žalos atlyginimo, privalo ir pats vykdyti savo įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau būtų nustatytas įvykio kaltininkas, dėl ko galima būtų netaikyti išskaitos. Atsakovo nuomone, ieškovui išlieka prievolė mokėti draudimo įmokas pagal pasirašytus įsipareigojimus draudimo sutartyje.
Trečiasis asmuo A. K. atiliepime į ieškinį nurodo, kad jam nėra žinomos ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovo, aplinkybės. Tvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01808-10, kuriame jam yra pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo. 2010-12-16 A. K. sulaikymo bei kratos metu iš jo buvo paimti UAB „Bengina“ ir jam asmeniškai priklausantys dokumentai. Be to, buvo sulaikytas lizingo bendrovei priklausantis automobilis „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. ABP 856, kuriuo naudojasi UAB „Bengina“.
Tretieji asmenys Latvijos Respublikos UAB „Baltijas marketinga sistema“, veikanti per filialą, UAB „European Building Service“ ir D. B. atsiliepimų į ieškinį teismo nurodytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė.
Liudytoja D. J. davė parodymus, kad dirbo UAB „Baltijas marketinga sistema“ 1,5 metų iki 2011 m. spalio mėn. draudimo brokere. Nurodė, kad yra teikusi draudimo paslaugas ieškovui. Nurodė, kad ieškovui priklausančius automobilius draudė nuo visų rizikų, numatytų draudimo taisyklėse, tačiau automobilio pasisavinimas nėra draudiminis įvykis. Ieškovui buvo aiškinta, kad pasisavinimas nėra draudiminis įvykis. Nei viena draudimo kompanija nedraudžia nuo pasisavinimo rizikos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas vertėsi kelių transporto priemonių nuomos veikla, atsakovo įmonėje draudė transporto priemones kelių transporto priemonių draudimu pagal draudimo taisykles Nr. 030 (b. l. 72-77). Tarp šalių 2010-08-31 sudaryta ieškovo automobilio „Mercedes Benz Vito“, v.n.FDC560 draudimo sutartis (b. l. 45, 50, 72, 113). Šis automobilis 2010-12-03 automobilio nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „European building service“ (b. l. 78). Ieškovas pranešė policijai, kad 2010-12-08 nuomininko atstovas L. Š. telefonu informavo, jog automobilio grąžinti neketina (b. l. 9). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdymos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01808-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), tyrimo metu automobilio buvimo vieta nenustatyta.
Byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovas turi prievolę dėl įvykio mokėti draudimo išmoką ieškovui. Ieškovas savo poziciją ginče pirmiausia grindžia tuo, kad draudimo polise numatytas „visų rizikų draudimas“, todėl draudikas apdraudė automobilį nuo visų rizikų, išskyrus draudimo taisyklėse numatytus nedraudiminius įvykius.
Teismas, įvertinęs byloje esančius draudimo polisus (b. l. 45, 50, 72), trečiojo asmens UAB „Baltijas marketinga system“ 2011-10-21 raštą (b. l. 113), liudytojos D. J. parodymus, ieškovo atstovo paaiškinimus bei juos atitinkančius kitų transporto priemonių draudimo polisus (b. l. 72-77), daro išvadą, kad automobilis „Mercedes Benz Vito“, v.n.FDC560 iš tiesų buvo apdraustas, draudimo polise nurodant draudžiamuosius įvykius „Pagalba, visų rizikų draudimas“, o draudimo polisas, kuriame prie draudžiamųjų įvykių nurodytos raidės „V, P, A“ (b. l. 45), yra draudimo poliso dublikatas. Tačiau aiškinant tikruosius šalių ketinimus dėl draudiko rizikos apimties, negali būti remiamasi vien pažodiniu draudimo poliso minėtos nuostatos aiškinimu, o turi būti nagrindėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos pagal sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1-2 dalys).
Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką sumokėti įstatyme ar sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Esminė draudimo sutarties sąlyga yra draudimo rizika. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį draudimo rizika – tai tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. Draudimo sutartyje turi būti nurodytas konkretus pavojus kaip esminė draudimo sutarties sąlyga.
Teismas pažymi, kad pagal draudimo sutarties esmę draudimo sutartimi negali būti draudžiama nuo visų rizikų. Draudimo esmė – drausti nuo objektyviai įmanomos ir įmanomos įvertinti rizikos.
Draudimo rizika glaudžiai susijusi su draudimo sutarties sąlygomis dėl draudžiamųjų įvykių – draudimo sutartyje nurodytų atsitikimų, kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis) ir nedraudžiamųjų įvykių. Pagal draudimo sutarties sąvoką pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik įvykus draudžiamajam įvykiui – jei jis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimą ir nėra nurodytas nedraudžiamųjų įvykių sąraše, pareiga mokėti draudimo išmoką yra.
Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis sudaryta tarp verslininkų: ieškovo – įmonės, kuri vertėsi automobilių nuomos veikla, ir atsakovo – įmonės, kuri verčiasi draudimo veikla. Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, pagal standartines sutarties sąlygas, kurios išdėstytos Kelių transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 030 (b. l. 21-36) (CK 6.185 straipsnio 1 dalis, 6.992 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija aplinkybės, kad jis buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, draudimo taisyklės jam buvo įteiktos, šiuos faktus ieškovas patvirtino savo parašu. Remiantis CK 6.185 straipsnio 3 dalimi, tai reiškia, kad supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis pareiga yra tinkamai įvykdyta.
Kaip minėta, draudimo rizika – tai tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. Patvirtindamas draudimo rūšies taisykles draudikas viešai deklaruoja, kokias rizikas ir kokia apimtimi šiomis taisyklėmis jis imasi drausti. Ieškovas, būdamas verslininku, sudarydamas draudimo sutartį prisijungimo būdu, sutiko su atsakovo prisiimta draudimo rizika. Draudimo taisyklių 6.1 punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra kelių transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių, staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų (draudžiamieji įvykiai – A), ir/ar vagystės (draudžiamasis įvykis – V). Pagal draudimo taisyklių 7.1.19 punktą nedraudiminiu įvykiu laikoma, jei žala atsirado dėl kelių transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su kelių transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta kelių transporto priemone.
Taigi pagal draudimo taisykles numatyta, kad draudikas draudžia transporto priemonę ne nuo visų rizikų, o nuo draudžiamųjų įvykių „A“, „V“.
Negalima daryti išvados, kad draudimo sutarties šalys draudimo polise pakeitė draudimo taisykles ir individualiai susitarė dėl draudimo nuo visų rizikų. Toks pažodinis draudimo poliso sąlygos aiškinimas visiškai neatitinka draudimo sutarties esmės ir prieštarauja draudimo taisyklėms, nes jose nėra numatytas draudimas nuo visų rizikų. Įvertinus tai, kad draudimo taisyklėse numatytas draudimas skirtingų rizikos apimčių draudimu (A, V, P), draudimo polise esanti sąlyga „visų rizikų draudimas“ aiškintina kaip draudimas plačiausia draudimo taisyklėse numatyta apimtimi (t. y. tiek A, tiek V variantu). Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nei pagal ieškovo atstovo paaiškinimus teisme, nei pagal liudytojos draudimo brokerės D. J. parodymus nėra matyti, kad šalys būtų individualiai vedę derybas dėl draudimo taisyklių sąlygų pakeitimo ir draudimo nuo apskritai visų rizikų. Draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant draudimo brokerių bendrovei, kuri pagal įstatymą įpareigota veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais (Draudimo įstatymo 149 straipsnio 2 dalis). Draudimo brokerė D. J. teismui davė parodymus, kad „visų rizikų draudimas“ reiškia plačiausios apimties draudimą, numatytą draudimo taisyklėse (t. y., A ir V variantus).
Taigi byloje turi būti nustatoma, ar įvykis yra draudžiamasis pagal draudimo taisyklių 6.1 punktą ir ar jis nėra nedraudžiamasis pagal draudimo taisyklių 7.1.19 punktą.
Negalima sutikti su ieškovu, kad įvykis vertintinas kaip draudžiamasis įvykis – vagystė. Draudimo taisyklių 2.50 punkte nurodytas vagystės apibrėžimas – tai užrakintos kelių transporto priemonės, atskirų kelių transporto priemonės dalių pagrobimas (kaip tai apibrėžta LR Baudžiamajame Kodekse) ar užvaldymas plėšimo būdu (kaip tai numatyta LR Baudžiamajame Kodekse) bei šių veikų vykdymo metu kelių transporto priemonei padaryti sugadinimai. Šiame taisyklių punkte numatyti vagystę individualizuojantys požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti draudiko prisiimtos rizikos apimtį, t. y. užrakintos transporto priemonės pagrobimas arba pagrobimas naudojant smurtą (atitinkamai, vagystė ir plėšimas baudžiamosios teisės požiūriu). Transporto priemonės pagrobimas, užvaldymas panaudojant apgaulę, teisines sutartis, neminimas. Teismo vertinimu, vagystė taisyklėse apibrėžta pakankamai aiškiai, nurodyti ją individualizuojantys požymiai. Kaip minėta, draudimo sutartis sudaryta tarpininkaujant draudimo brokerių bendrovei, iš D. J. parodymų matyti, kad draudėjui buvo išaiškinta tai, kad jei nuomininkas negrąžins transporto priemonės ir ją pasisavins, tai nebus draudžiamasis įvykis. Kad draudimo brokerė išaiškino, kad transporto priemonės pasisavinimo atveju draudimo išmoka nebus mokama, patvirtino pats ieškovo atstovas A. Garbenčius 2011-11-28 teismo posėdžio metu. Galiausiai, pagal minėtą draudimo taisyklių 7.1.19 punktą nedraudiminiu įvykiu laikoma, jei žala atsirado dėl kelių transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto <...> kitų asmenų, kurie su kelių transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta kelių transporto priemone. Šiuo atveju transporto priemonę pasisavino asmenys, įgiję teisę ją valdyti ir naudotis pagal nuomos sutartį, sudarytą su ieškovu. Taigi pagal draudimo taisykles draudikas aiškiai neprisiėmė pasisavinimo apgaulės būdu, naudojant teisines priemones (sutartis) rizikos, ir tai draudėjui buvo išaiškinta prieš sudarant draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju draudiko prisiimta vagystės rizika buvo apibrėžta aiškiai, individualiais požymiais, dėl to nagrinėjama situacija skiriasi nuo bylų, nagrinėtų kasacinio teismo, kuriomis remiasi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-175/2003 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007). Ieškovo nurodytose bylose kasacinis teismas suformavo teismų praktiką, kuria teismai turi vadovautis draudiminio įvykio – vagystės – atveju, kai draudimo sutartis nenumato vagystės, kaip draudiminio atsitikimo, individualizuojančių požymių. Nagrinėjamas ginčas, teismo vertinimu, faktinėmis aplinkybėmis artimesnis ginčui, išnagrinėtam Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-465-516/2011, kuriame apeliacinės instancijos teismas konstatavo draudėjo reikalavimų nepagrįstumą.
Kiti draudžiamieji įvykiai, apibūdinti taisyklių 6.1 punkte, yra kelių transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių, staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų (draudžiamieji įvykiai – A). Šiuo atveju kelių transporto priemonė nebuvo sunaikinta ar sugadinta dėl staigių ir netikėtų atsitikimų, tačiau buvo pasisavinta panaudojant apgaulę. Todėl ir pagal šią draudžiamųjų įvykių grupę įvykis negali būti pripažintas draudiminiu. Kaip minėta, įvykis nedraudiminis pagal draudimo taisyklių 7.1.19 punktą.
Ieškovo nurodyta KASKO draudimo reklama, kurią interneto svetainėje talpina atsakovas (b. l. 19-20), nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi, nes byloje vadovaujamasi šalių sudarytos sutarties sąlygomis bei nustatytais faktais, kokia konkreti informacija draudėjui buvo pateikta sudarant draudimo sutartį draudimo brokerių įmonėje.
Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „AG Motors“ ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „AG Motors“, kodas 300622432, 38,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.